Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Džinas“ ieškinį atsakovui E. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo I. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas ir atsakovo atstovas advokatas G. Černiauskas teismo posėdyje nedalyvauja, pateikė pranešimą, kad sutinka dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

Trečiasis asmuo I. V. bei jos atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė teismo posėdyje nedalyvauja, trečiojo asmens atstovė pateikė prašymą atidėti teismo posėdį.

Teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs, kad bylos esmė yra aiški, protokoline nutartimi perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą išnagrinėjo nedalyvaujant proceso dalyviams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi tuo atveju, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Atsakovui ieškinį pilnai pripažįstant, teismui nustačius, kad nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais – CPK 268 straipsnio 5 dalis.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas pagal uždarosios akcinės bendrovės „Bennet distributors“ pareiškimą 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2808-638/2016 iškėlė UAB „Džinas“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Gudara“, nustatė, kad UAB „Džinas“ valdymo organai (vadovas) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (el. b. l. 1 t., b. l. 4-6). Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1349-638/2017 UAB „Džinas“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodyta likviduojant bankrutavusią įmonę tenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (el. b. l. 1 t., b. l. 7-8). 2016 m. gruodžio 30 d. bankroto administratorius kreipėsi į I. V. įsakydamas iki 2017 m. sausio 13 d. perduoti UAB „Džinas“ priklausantį turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus (el. b. l. 1 t., b. l. 36, 39-41). 2010 m. gruodžio 22 d. vienintelio akcininko sprendimu I. V. atleido E. B. iš užimamų vadovo – direktoriaus pareigų ir nuo 2010 m. gruodžio 23 d. direktore paskyrė save – I. V. (el. b. l. 1 t., b. l. 43). Byloje pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00021-11, atliekamo E. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (el. b. 2 t., b. l. 5-48, 58-63, 74-76). Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-288/2013 E. B. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (el. b. l. 2 t., b. l. 49-57, 64-65, 66-73).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Nors 2010 m. gruodžio 22 d. vienintelio akcininko sprendimu I. V. atleido E. B. iš užimamų UAB „Džinas“ vadovo – direktoriaus pareigų ir nuo 2010 m. gruodžio 23 d. direktore paskyrė save, tačiau bylos įrodymai patvirtina, kad I. V. neturėjo bendrovės dokumentų, bendrovės veiklą organizavo buvęs įmonės vadovas E. B., kuris nesusisiekė su bankroto administratore ir neperdavė bendrovės turto ir dokumentų. Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs UAB „Džinas“ bankroto bylą, nustatė, kad bendrovė yra nemoki, pagal kreditorių pateiktus prašymus įtraukti į kreditorių sąrašą, akivaizdu, kad bendrovės įsipareigojimai atsirado iki 2010 m. gruodžio 22 d., todėl tuometinio bendrovės vadovo E. B. veiksmais buvo padaryta žala bendrovei ir bendrovės kreditoriams

Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246-6.249 straipsniai). Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų juridinio asmens vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012 ir kt.).

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis)

Atsakovo, kaip faktinio įmonės vadovo, atsakomybė šiuo atveju kildinama iš neveikimo. Atsakovas pažeidė imperatyvius aukščiau išvardintus įstatymų reikalavimus, neperdavė įmonės turto ir dokumentų bankroto administratorei, tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą). Šiuo atveju atsakovui neperdavus turto ir dokumentų bankrutuojančiai įmonei, sumažėjo galimybė iš šio turto patenkinti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, ieškovei įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, atsakovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus tai, kad atsakovas nevykdė minėto įstatymo ir teismo nurodytos pareigos perduoti bankrutuojančios bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratorei, su ja nesusisiekė, teismui nustačius sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei kilti (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė), daroma išvada, kad atsakovas privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas nuostolių atlyginimas pinigais, t. y. 20 756,03 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (20 756,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis asmuo I. V. prašo priteisti jos turėtų 1850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (duomenys apie patirtas išlaidas ir išlaidų detalizacija pridedami). Nustatyta, kad ieškovė 2018 m. gegužės 16 d. pareiškė ieškinį, kuriame atsakove nurodė I. V., atsakovė, susipažinusi su ieškiniu, pateikė atsiliepimą į ieškinį. 2018 m. spalio 9 d. ieškovė pakeitė I. V. procesinę padėtį į trečiajį asmenį, atsakovu nurodė E. B., trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį. CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nors atsakovas vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje pripažino jam pareikštą ieškinį, tačiau teikdamas atsiliepimą į pradinį ieškinį, pareikštą I. V., nurodė, jog jo įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu neatitinka įstatymo reikalavimų, nes byloje susiklosčiusi teisinė situacija neturi jokios teisinės reikšmės jo teisėms ir pareigoms, prašė nelaikyti jo trečiuoju asmeniu byloje, ieškinį, pareikštą I. V., tenkinti. Trečiojo asmens prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, iš esmės atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl, ieškinį tenkinus, trečiojo asmens turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovo.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamas 467 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 7,31 Eur išlaidas (elektroninės bylos popierinės kopijos b. l. 2), susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, patenkinus ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Iš viso valstybei iš atsakovo priteisiamos 474,31 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Džinas“ (juridinio asmens kodas 302544822) iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 756,03 Eur (dvidešimties tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 03 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 756,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti trečiajam asmeniui I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1850,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 474,31 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.