Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gimęs 1987 m. lapkričio 28 d. Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2013 m. gegužės 29 d. apie 8.30 val. viešoje vietoje – Šiauliuose, Pabalių turgavietėje, esančioje Serbentų g. 92, tyčia, įžūliu elgesiu, tai yra pastumdamas ir kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam M. R. į veido sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam M. R. nubrozdinimą viršutinėje lūpoje - nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2013 m. gegužės 29 d. rytą atvyko į Pabalių turgavietę, išsidėliojo savo prekes ir norėjo iš automobilio pasiimti piniginę. Tuo tarpu M. R., įėjęs į jo prekyvietės teritoriją, kabino savo kojines ir trukdė jam eiti į automobilį. M. R. pasakė pabėgti į šalį, nes stovįs svetimoje vietoje. Praėjęs pro M. R. atsidarė savo automobilio dureles, įlipo į automobilį, pasiėmė piniginę, o lipant iš automobilio M. R., žiūrėdamas tiesiai į jį pasakė: „kaip čia su manim kalbi“, priėjo prie jo artyn ir atsistojo vos ne liesdamas savo veidu jo veidą. Tuomet M. R. šiek tiek pastūmė nuo savęs, po ko M. R. rankomis čiupo jam už džemperio apykaklės, užspaudė su visa oda, prirėmė prie automobilio ir laikė. Rankos buvo laisvos, todėl jis trinktelėjo ranka M. R. į veidą, tačiau M. R. jo vis tiek nepaleido. Pro šalį ėjęs brolis pamatė, jog jį laiko M. R., pribėgo ir liepė paleisti, tuomet M. R. jį paleido. Atėjo jo tėtis ir M. R. mama. M. R. mama jį užsipuolė, kad prakirtęs M. R. lūpą. Galbūt ir buvo koks nors nubrozdinimas, tačiau kraujo nematė. Ramašauskai nuėjo į savo prekyvietę, jis pasiliko savo prekyvietėje. Jo tėtis Ramašauskų atsiprašė. Jis pats neatsiprašė, nes kaltu nesijautė, pats konflikto nesukėlė. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriems viską paaiškino, parodė savo kaklą, pareigūnai paklausė, ar rašys pareiškimą, jis pasakė, kad nerašys. Į ekspertus nesikreipė, o po to sužinojo, kad M. R. parašė pareiškimą. Konflikto metu pirkėjų nei prie jo, nei prie aplinkinių prekyviečių nebuvo.

Nukentėjusysis M. R. parodė, jog su kaltinamuoju R. P. yra susipykę, byloje nagrinėjamo įvykio metu santykiai jau buvo įtempti. 2013 m. gegužės 29 d., buvo trečiadienis, apie 7 val. ryto atvažiavo prekiauti į Pabalių turgavietę, esančią Serbentų 92, Šiauliai. Prekyvietė yra šalia kaltinamojo R. P. prekyvietės. Bedėliojant prekes, į R. P. prekyvietę nukrito kojinių pakuotė. Nuėjo jų pasiimti. Tuo metu šalia savo automobilio stovėjo R. P., kuris liepė jam „slysti iš čia“, į ką jis paklausė, kodėl šis taip kalbąs. Jis R. P. eiti į automobilį netrukdė, nes ėjo pro kitą galą. Tuomet R. P. jį stumtelėjo, o jis, žinodamas R. P. konfliktišką būdą ir bijodamas, kad jo nesumuštų, paėmė R. P. už rankų ir su alkūne prispaudė prie automobilio, šiek tiek palaikė, pajutęs traukimą atgal, paleido R. P. rankas, o tuo metu R. P. jam trenkė, prakirto lūpą. Tuomet pamatė prieš save stovintį R. P. brolį, kuris buvo atkišęs kumštį. Į tarpą tarp jų įsikišo mama L. R., o R. P. laikė R. P. tėvas. Iškvietė policiją. Atvykę policininkai paklausė, ar rašys pareiškimą, atsakius teigiamai, liepė važiuoti į policijos komisariatą, ką jis ir padarė. Vėliau apie 11-12 val. kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, nes svaigo galva, ligoninėje prabuvo apie dvi valandas. Dėl sužalojimo daugiau nesigydė, jokių vaistų nevartojo. Tą dieną buvo nedarbingas. Reiškia ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi tą dieną negalėjo prekiauti ir negavo pajamų, todėl prašo priteisti negautas pajamas, taip pat prašo priteisti išlaidas, patirtas dėl specialisto apžiūros ir išvados gavimo. Prašo priteisti 2000 litų neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė skausmą, stresą, jautė nerimą, negalėjo ramiai miegoti, gėrė raminamuosius vaistus, jį ignoravo aplinkiniai, matomai dėl to, kad kreipėsi į policiją.

Liudytoja L. R. parodė, jog su kaltinamuoju R. P. santykiai yra įtempti apie 2-3 metus, nuo to laiko, kai jis pradėjo prekiauti šalia esančioje prekyvietėje. 2013 m. gegužės 29 d. apie 6 val. ryto su sūnumi M. atvažiavo prekiauti į Pabalių turgavietę. Išsidėliojo savo prekes. Apie 7 val. atvažiavo R. P.. Iš jo išvaizdos matėsi, kad jis yra kažkuo nepatenkintas. Kabinant prekes paprašė sūnaus, kad įtemptų virves, tuo metu keli pakeliai kojinių nukrito prie R. P. automobilio. Kadangi ji pati buvo kitame kampe, prie stalo, paprašė, kad sūnus pakeltų nukritusias prekes. Sūnus nuėjo jų pakelti, tada R. P. paklausė, ko sūnus vaikšto po jo vietą, ką pametė. Ji nekreipė dėmesio. Netrukus pamatė, jog jos sūnus laiko prispaudęs R. P. prie automobilio durelių. Staiga iš kažkur atsirado R. P. brolis S., jis pradėjo sklaidytis, traukė sūnų nuo R. P. ir tuomet ji išgirdo smūgį, pamatė, jog sūnui iš lūpos bėga kraujas. Ji puolė į sūnaus ir S. P. tarpą, o atėjęs kaltinamojo tėvas laikė kaltinamąjį, ir taip kaltinamąjį ir jos sūnų jie išskyrė. Pačios konflikto pradžios nematė, tik pamatė, kad sūnus R. P., paėmęs už rankų riešų, laiko prispaudęs prie automobilio. Sūnus R. P. už kaklo nebuvo paėmęs. Pasibaigus konfliktui, sūnus iškvietė policiją, vėliau važiavo į policiją, į ekspertizę. Tą dieną ji prekiavo viena. Pirkėjų buvo nedaug, patirti nuostoliai nedideli, apie 50 litų. Jeigu sūnus būtų pasilikęs prekiauti, galbūt galėjo suprekiauti ir daugiau. Tą dieną sūnus buvo grįžęs į turgavietę, padėjo susidėti prekes ir jie išvažiavo į namus.

Liudytojas L.s J. B. parodė, jog prekiauja Pabalių turgavietėje, prekyvietė yra šalia kaltinamojo R. P. prekyvietės. 2013 m. gegužės 29 d. apie 8.30 val., būdamas savo prekyvietėje, išgirdo triukšmą, atsisukęs pamatė, jog praėjime tarp kaltinamojo R. P. ir nukentėjusiojo M. R. prekyviečių S. P. laiko už pečių M. R., o R. P. smogia ranka M. R. į veidą. Atbėgęs R. P. tėvas juos išskyrė. Matė, jog M. R. motina taip pat buvo prie jų, kažką kalbėjo, bet ką sakė, nebeprisimena. Po 20-30 minučių buvo atvykusi policija. Nematė, kad po įvykio kaltinamasis R. R. būtų buvęs sužalotas. Konflikto metu pirkėjų nebuvo, dėl to įvykio prekyba nenutrūko.

Liudytojas A. B. parodė, jog prekiauja Pabalių turguje, jo prekyvietė yra priešais M. R. prekyvietę. 2013 m. gegužės 29 d. tarp M. R. ir R. P. įvykusio konflikto pradžios nematė. Apie 8.30 val. išgirdęs kitą prekeivį šaukiant, kad reikia kviesti policiją, atsisuko ir pamatė vykstančias muštynes. Kas ką mušė, nežino. Po to matė, jog M. R. prie lūpos buvo prisidėjęs servetėlę, o R. P. ant kaklo buvo raudonos žymės, galėjo būti nuo spaudimo rankomis, bet jis to nematė. Atrodo, jog po įvykio žmona kalbėjosi su R. P.. Konflikto metu pirkėjų nebuvo, kiti prekeiviai į konfliktą nesureagavo, tik vėliau, po to, kai buvo atvykę policijos pareigūnai, iš toliau atėję prekeiviai klausė, dėl kokios priežasties buvo atvykusi policija.

Liudytoja R. B. parodė, jog kartu su vyru A. B. prekiauja Pabalių turgavietėje. Jų prekyvietė yra priešais M. R. prekyvietę, o R. P. prekiauja šalia M. R.. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2013 metų gegužės mėnuo, apie 9.00 val. išgirdo L. R. šaukiant: „baikit, baikit“. Tuo pačiu metu pamatė, jog M. R. paėmęs rankomis už kaklo laiko R. P. prispaudęs prie automobilio. Iš kažkur atbėgęs R. P. brolis S. juos išskyrė. Atbėgęs S. jai užstojo vaizdą ir ji nebematė, kas vyko tarp M. R. ir R. P.. Vėliau matė M. R. prisidėjusį prie lūpos servetėlę, bet kraujo nematė. Konflikto metu pirkėjų nebuvo, į įvykį kiti prekeiviai nesureagavo. Vėliau, išvykus policijos pareigūnams, kalbėjosi su R. P., matė ant jo kaklo raudonus dryžius. Tą dieną R. P. prekiavo visą dieną, o M. R. prekyvietėje prekiavo jo motina.

Liudytojas P. P. parodė, jog 2013 m. gegužės 29 d. prekiavo Pabalių turguje. Išgirdęs sūnaus R. P. prekyvietėje triukšmą, nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad jo vyresnis sūnus S. skiria M. R. ir kitą sūnų R. Tuomet atsistojo į tarpą tarp sūnaus R. ir M. R. ir liepė baigti peštis. Matė, jog M. R. iš lūpos bėgo kraujas, o jo sūnaus R. buvo subraižytas sprandas, kaklas buvo paraudęs. Atsiprašė M. ir L. R. dėl įvykio ir atrodė, jog tuo viskas ir baigėsi. Tačiau L.J. B. paskatintas M. R. iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jo nieko neklausė, kalbėjosi tik su sūnumi R.. Sūnus jam sakė, jog konfliktą sukėlė į jo teritoriją atėjęs M. R.. Sūnus į medikus nesikreipė ir nesigydė. Po įvykio tą dieną prekyba nebuvo nutrūkusi.

Liudytojas S. P. parodė, jog prekiauja Pabalių turguje, kur taip pat prekiauja jo brolis R. ir tėvas. 2013 m. gegužės 29 d. apie 8.30 val. ėjo iki pirkėjo automobilio pažiūrėti, kokios jam reikia lemputės. Grįždamas pro brolio R. prekyvietę pamatė, jog šalia brolio prekiaujantis M. R., paėmęs rankomis už kaklo, laiko brolį R. prispaustą prie automobilio. Pribėgo prie M. R. ir liepė greitai paleisti brolį. M. R. brolį paleido ir atsitraukė. Jis atsistojo į tarpą tarp M. R. ir brolio. Atėjus tėvui, nuėjo prekiauti į savo prekyvietę. Kad brolis būtų sudavęs M. R. nematė, prie jo niekas niekam jokių smūgių nesudavė. Matė, jog broliui buvo subraižytas kaklas, matėsi raudonos dėmės. Kas sužalojo M. R., nematė. Įvykio metu nei L. R., nei L. J. B. nematė. Tą dieną prekyba nenutrūko, visi, taip pat ir Ramašauskai, prekiavo. Matė, jog buvo atvykę policijos pareigūnai, bet su juo nesikalbėjo.

Iš 2013-06-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Pabalių turgavietėje, Serbentų g. 92, Šiauliuose (1 t., 19-23 b. l.).

Iš 2013-08-19 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo M. R. ir įtariamojo R. P., protokolo matyti, jog akistatos metu nukentėjusysis M. R. nurodė, kad R. P. jį stūmė, po ko jis paėmė R. P. už rankų ir alkūnėmis prirėmęs prie automobilio laikė, atbėgęs S. P. jį atitraukė nuo R. P. ir laikė už marškinėlių, o R. P. tuo metu jam smogė į veidą, o R. P. tvirtino, jog jis atsistūmė nuo M. R., o vėliau, M. R. jį laikant abiem rankomis už kaklo, trenkė M. R. į veidą, tačiau M. R. jo nepaleido, juos išskyrė atbėgęs brolis S. (1 t., 65-66 b. l.).

Iš 2013-08-19 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo M. R. ir įtariamojo S. P., protokolo matyti, jog nukentėjusysis M. R. patvirtino anksčiau duotus parodymus apie įvykio aplinkybes, o S. P. parodė, jog M. R. nuo brolio neatitraukė, tik žodžiu liepė paleisti brolį, nematė, kad brolis būtų sudavęs kokį nors smūgį M. R. (1 t., 69-70 b. l.).

Iš 2013-10-30 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo M. R. ir liudytojos R. B., protokolo matyti, jog nukentėjusysis M. R. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, o liudytoja R. B. nurodė, kad nematė, kaip buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam M. R. (1 t., 71-73 b. l.).

Specialisto išvadose Nr. G 730/13(04), Nr. pG 81/13(04) nurodyta, kad M. R. nubrozdinimas viršutinėje lūpoje padarytas buku kietu daiktu apytikriai prieš 1-2 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą, M. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, rastas kūno sužalojimas nėra būdingas griuvimei ar kritiminei traumai (1 t., 75, 79 b. l.)

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko įrodytu, jog kaltinamasis R. P. pastūmė nukentėjusįjį M. R. ir sudavė jam smūgį į veidą.

Tai, jog pastūmė M. R., pripažino ir pats kaltinamasis R. P., tačiau nurodė, jog stumtelėjo nukentėjusįjį nuo savęs, norėdamas kad atsitrauktų, kai šis, klausdamas, kaip su juo kalbąs, priėjo prie jo labai arti, beveik veidu liesdamas jo veidą. Nukentėjusysis M. R. parodė, jog kaltinamajam praeiti netrukdė, šis jį stumtelėjo dėl to, jog paklausė, kodėl netinkamai su juo kalba. Konflikto pradžios niekas iš aplinkui buvusių žmonių nematė ir niekas nepatvirtino nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo parodymų. Tačiau, įvertinęs aplinkybes, teismas laiko, jog konfliktą išprovokavo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų elgesio normų, kaltinamasis R. P. – iš pradžių nepagarbiai nurodė nukentėjusiajam „slysti“ iš jo prekyvietės, kas sukėlė natūralią nukentėjusiojo reakciją – klausimą, kodėl šis taip kalbąs, po ko kaltinamasis stūmė nukentėjusįjį M. R., nesant tam pagrindo, nes gintis panaudojant fizinę jėgą pagrindo nebuvo. Dėl nukentėjusiojo sužalojimo kaltinamasis R. P. parodė, jog smūgiavo nukentėjusiajam gindamasis, nes nukentėjusysis prirėmęs jį prie automobilio rankomis spaudė jo kaklą, jam skaudėjo. Nukentėjusysis M. R. parodė, jog po to, kai kaltinamasis jį pastūmė, jis, siekdamas, kad jo nesumuštų, nes žino konfliktišką R. P. būdą, suėmęs kaltinamojo rankas už riešų, alkūne prispaudė jį prie automobilio, o tuo metu pribėgęs kaltinamojo brolis S. P. atitraukė jį nuo kaltinamojo, jis paleido kaltinamojo rankas ir šis jam smogė į veidą, prakirsdamas lūpą. Šiuos nukentėjusiojo M. R. parodymus patvirtino liudytojai L. J. B., L. R.. Kaltinamojo R. P. parodymų nepatvirtina liudytojų parodymai: liudytoja R. B. parodė, jog matė kaip nukentėjusysis laiko prispaudęs prie mašinos kaltinamąjį, tačiau iki atbėgant S. P. jokio R. P. suduoto smūgio nematė, o vėliau jai vaizdą užstojo S. P., kuris skyrė nukentėjusįjį ir kaltinamąjį; liudytojas A. B. teigė matęs muštynes, tačiau negalėjo nurodyti, kas ką mušė; liudytojas P. P. nurodė atėjęs į įvykio vietą tuo metu, kai sūnus S. išskyrė nukentėjusįjį ir sūnų R., bei atsistojo į tarpą tarp nukentėjusiojo ir sūnaus R.. Liudytojas S. P. parodė, jog jis atbėgęs išskyrė nukentėjusįjį ir brolį R., liepdamas nukentėjusiajam paleisti brolį ir šis jo reikalavimui pakluso, prie jo niekas niekam nesudavė. Šio liudytojo parodymai neatitinka nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymų, kad S. P. skyrė nukentėjusįjį ir kaltinamąjį atitraukdamas nukentėjusįjį, taip pat šis liudytojas teigė, jog įvykio vietoje nematė nei L. R., nei L. J. B., kas aiškiai neatitinka bylą nagrinėjant nustatytų aplinkybių. Be to, liudytojai S. P. ir P. P. yra artimi kaltinamojo R. P. giminaičiai, aiškiai suinteresuoti palanka kaltinamajam bylos baigtimi, todėl šių liudytojų parodymais besąlygiškai remtis negalima. Todėl, įvertinęs tai, jog liudytojai R. B., A. B. nematė visų konflikto aplinkybių, taip pat įvertinęs liudytojų S. P. ir P. P. suinteresuotumą palankia kaltinamajam bylos baigtimi, teissimmas vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiojo M. R., liudytojo L. J. B., L. R. parodymais ir laiko įrodytu, jog nukentėjusiajam M. R. laikant kaltinamojo rankas kaltinamasis negalėjo suduoti nukentėjusiajam, o smogė po to, kai nukentėjusysis buvo atitrauktas nuo kaltinamojo ir jokios grėsmės kaltinamajam tuo metu nebebuvo ir nebebuvo nuo ko gintis. Kaltinamasis R. P. parodė, jog įvykio metu patyrė skausmą, buvo sužalotas. Liudytojai P. P., S. P., R. B., A. B. patvirtino matę apibraižymus ir raudonus dryžius ant kaltinamojo kaklo ir sprando. Tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai - į medikus bei į teismo medicinos ekspertus kaltinamasis R. P. nesikreipė ir nesigydė, į policiją su pareiškimu, net ir žinodamas, kad nukentėjusysis kvietė policijos pareigūnus ir buvo išvykęs į policijos komisariatą, nesikreipė ir niekaip galimai savo pažeistų teisių negynė. Tai taip pat įrodo, jog prieš kaltinamąjį R. P. fizinis smurtas, nuo kurio būtų reikėję gintis, nebuvo panaudotas.

Kaltinamojo R. P. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Viešoji vieta suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kokie kiti asmenys. Kaltinamojo veika laikoma sutrikdžiusia visuomenės rimtį arba tvarką tuomet, kai kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat turi numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir turi šių padarinių norėti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-03-19 nutartis byloje Nr. 2K-160/2013).

Kaltinamasis R. P. dėl mažareikšmės dingsties – siekdamas, kad nukentėjusysis M. R. pasišalintų iš jo prekyvietės teritorijos, tyčia, elgdamasis įžūliai, stūmė nukentėjusįjį, vėliau smogė nukentėjusiajam į veidą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, taip aiškiai parodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo interesus iškeldamas aukščiau kitų asmenų interesų, nekreipdamas dėmesio į galinčias kitiems asmenims, aplinkai kilti neigiamas pasekmes, savo veiksmais siekė pažeminti nukentėjusįjį, nepaisydamas to, kad dėl jo veiksmų gali būti šokiruoti ne tik aplinkiniai prekeiviai, bet ir bet kuriuo momentu galintys ateiti pirkėjai. Nusikalstami veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje – turgavietėje, įvykį matant pašaliniams asmenims – kitiems prekeiviams. Nusikalstama veika sukėlė neigiamas pasekmes - įvykio vietoje kilo triukšmas, į ką atkreipė dėmesį liudytojai L. J. B., R. B., A. B., į įvykio vietą raminti kaltinamojo ir nukentėjusiojo atskubėjo liudytojai L. R., S. P., P. P., nukentėjusiajam M. R. buvo padarytas sužalojimas, į įvykio vietą buvo kviečiami policijos pareigūnai. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog kaltinamasis R. P. savo neteisėtais tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. P., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. P. anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes skirtina bausmė – bauda.

Byloje nukentėjusysis M. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 247,50 litų turtinės ir 2000,00 litų neturtinės žalos atlyginimo. Teismas laiko, jog pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Nukentėjusiajam M. R. teismo medicinos ekspertizės įstaigoje buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, dėl to jis patyrė 47,50 Lt išlaidas, kurios patvirtintos pateiktu dokumentu (1 t., 58 b. l.). Ši turtinė žala, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.623 straipsnio nuostatomis, priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo. Kita turtinė žala – 200 litų dydžio negautos pajamos nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais, tik subjektyviais nukentėjusiojo parodymais, kad prekiaudamas būtų gavęs vidutiniškai 200 litų pajamų. Tai yra tik menamas dydis, ir laikyti šios sumos tikromis negautomis pajamomis teismas neturi pagrindo. Be to, 2013 m. gegužės 29 d. nukentėjusiojo M. R. prekyvietė nebuvo uždaryta, joje visą dieną prekiavo nukentėjusiojo motina L. R.. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog šioje dalyje civilinis ieškinys neįrodytas ir netenkintinas. Nukentėjusysis M. R. patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, įtakos kaltinamojo veiksmams turėjo ir netinkamas nukentėjusiojo elgesys – vaikščiojo po svetimą prekyvietę, liepiant išeiti nepakluso, sprendžia, jog prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis aiškiai per didelis ir priteistiną žalą mažina iki 500 litų.

Nukentėjusiajam M. R. teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu teikė ir teisme jį atstovavo jo pasirinktas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis atstovas. Nukentėjusiojo patirtas išlaidas dėl teisinės pagalbos teikimo ir atstovavimo teisme patvirtina pateikti dokumentai (1 t., 59, 60 b. l.). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalies nuostatomis priteistinos nukentėjusiajam iš kaltinamojo.

Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos 244,84 Lt civilinis ieškinys dėl nukentėjusiajam M. R. suteiktų gydymo išlaidų atlyginimo, įrodytas pateiktas dokumentais (1 t., 82-84 b. l.). Sužalojimą M. R. padarė kaltinamasis R. P., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatomis civilinis ieškinys tenkintinas ir patirtos gydymo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo R. P. valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Daiktinių įrodymų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-12-06 priimtas nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises į kaltinamajam R. P. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 134). Atsižvelgiant į tai, jog šis automobilis, kaip matyti iš 2010-12-16 sutarties (1 t., 133 b. l.), yra perduotas naudotis ne Lietuvos Respublikos piliečiui, į tai, jog priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajam žalos dydis yra aiškiai mažesnis už automobilio vertę, laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 20 MGL dydžio, tai yra 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.

Kardomąją priemonę R. P. iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo M. R. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo R. P. nukentėjusiajam M. R. 47,50 Lt turtinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš viso 547,50 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus 50 centų).

Šiaulių Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo R. P. 244,84 Lt (du šimtus keturiasdešimt keturis litus 84 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nukentėjusiojo M. R. gydymo išlaidoms atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, pripažinti nukentėjusiojo M. R. patirtas išlaidas dėl teisinės pagalbos teikimo ir atstovavimo teisme proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo R. P. nukentėjusiajam M. R. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną R. P. nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – VIN kodas WBADD11090BN12125.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.