Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kvietimą dalyvauti pirkime priėmė du tiekėjai, tačiau pasiūlymą pateikė tik vienas dalyvis – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“ (toliau – Akademija). 2022 m. rugpjūčio 22 d. Centro vadovas įsakymu Nr. V-72 paskyrė UAB „Altic IT“ specialistą M. Š. vertinti pasiūlymų atitiktį techninėje specifikacijoje numatytiems reikalavimams bei atlikti ekonominio naudingumo vertinimą. Pateiktoje vertinimo išvadoje Akademijos pasiūlymui skirti šie balai: patirtis – 2 balai (iš 6 balų); kvalifikacija – 15 balų (iš 20 balų); ESVIS, įrankių ir tiekėjo patirties demonstravimas – 14 balų (iš 14 balų). Vadovaujantis pirkimo sąlygose nustatytais kriterijais, Akademijos pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Todėl 2023 m. sausio 26 d. Centras su Akademija pasirašė viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SR-6.

Nesutinka su Agentūros vertinimu, kad Centras pažeidė VPĮ reikalavimus, dėl kurių buvo skirta 10 proc. finansinė korekcija. Tai reiškia, kad Centras turi grąžinti 258 940 Eur finansuojamos sumos, nors Projektui buvo skirtas 2 420 000 Eur finansavimas. Manoma, kad pirkimas buvo įvykdytas tinkamai, laikantis visų VPĮ nustatytų reikalavimų ir procedūrų, o skundžiamas CPVA sprendimas ir pažeidimų nustatymas nepagrįsti.

Teigė, jog pateikė Agentūrai Pirkimo dokumentus ir paaiškinimą dėl vykdyto Pirkimo, kuriame nurodė, kad kvalifikacinis reikalavimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti potencialaus tiekėjo kvalifikaciją ir kompetenciją dirbti su valstybinėmis informacinėmis sistemomis, kurioms yra taikomi aiškiai apibrėžti reikalavimai bei reglamentai, reguliuojantys valstybės informacinių sistemų steigimą, kūrimą ir funkcionalumą.

Akcentavo, jog privataus sektoriaus informacinės sistemos neturi teisės aktais nustatytų reikalavimų, todėl privataus sektoriaus kuriamos informacinės sistemos gali labai skirtis ir neatitikti valstybinėms informacinėms sistemoms keliamų reikalavimų. Pirkime nebuvo perkamas konkretus ir unikalus produktas, buvo nurodyti baziniai kiekvienai informacinei sistemai būtini reikalavimai. Licencijos naudojimo modelis standartinis bei taikomas visų didžiųjų gamintojų, jų integracijos metodai yra viešai prieinami. Pirkimo sąlygose buvo nustatytas pakankamas sutarties įgyvendinimo terminas, kad tiekėjams būtų pakankamai laiko naujai sistemai sukurti.

Nurodė, kad Agentūra 2023 m. rugsėjo 11 d. raštu informavo pareiškėją apie pradėtą Projekto pažeidimų tyrimą ir pateikė įtarimo formą Nr. 2023/2-6812, prašydama pateikti paaiškinimus ir dokumentus, kurie gali turėti įtakos įtariamo pažeidimo tyrimo eigai. Įtarimo formoje Agentūra nurodė, kad Pirkimo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 2, 3 punktai ir 3.1–3.5 papunkčiai parengti nesilaikant Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, (toliau – ir Metodika) 16 punkto, VPĮ 47 straipsnio 1 dalies. Buvo nurodyta, kad kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Taip pat nurodyta, kad jie parengti galimai pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Pirkimo dokumentuose nustatytas demonstracijos vertinimas neužtikrino VPĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Agentūra, įvertinusi pirkimo dokumentus, nustatė, kad Pirkimo sąlygos, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai bei tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos, ESVIS ir duomenų valdymo platformos, reikalingos ESVIS įgalinti ir veikti, ir techninės priežiūros paslaugų bei funkcionalumų plėtros paslaugų techninė specifikacija (toliau – Techninė specifikacija) galimai ribojo konkurenciją, pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalį dėl proporcingumo ir skaidrumo principų.

Pareiškėjas pabrėžė, kad Techninėje specifikacijoje numatytas integracijų reikalavimas neprieštarauja VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalių bei 37 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pirkimas buvo vykdomas atviro konkurso būdu, todėl visiems tiekėjams, atitinkantiems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir gebantiems pademonstruoti turimų informacinės sistemos modulių funkcionalumą, buvo užtikrintos lygios galimybės dalyvauti ir laimėti pirkimą. Dalyviams nebuvo būtina turėti jau sukurtos informacinės sistemos pasiūlymo pateikimo metu, jie galėjo demonstruoti pavienių modulių funkcionalumą, atitinkantį pirkimo sąlygose nustatytus scenarijus, o tai atitinka VPĮ 17 straipsnio 3 dalies reikalavimus dėl proporcingumo.

Pareiškėjas pažymėjo, kad elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros (toliau – ESPBI), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) ir valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos (toliau – VIISP) integracijos metodai yra viešai prieinami ir grindžiami atvira dokumentacija, tad bet kuris tiekėjas, kuris atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, gali integruoti šias funkcijas į savo informacinę sistemą be papildomų kliūčių. Šis prieinamumas užtikrina, kad reikalavimai nėra diskriminuojantys ar ribojantys konkurenciją.

Pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, jog tiekėjas turi užtikrinti siūlomos sistemos sąveiką su atitinkamais valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis, tačiau nebuvo reikalaujama turėti specialaus leidimo ar licencijos šių sistemų sąsajoms naudoti. Pareiškėjo teigimu, tai atitinka VPĮ 37 straipsnio 3 dalį, pagal kurią reikalavimai turi būti aiškūs ir susiję su pirkimo objektu, nediskriminuojantys potencialių tiekėjų.

Vadovaudamasis VPĮ 47 straipsniu ir Metodikos 8.5 papunkčiu, pareiškėjas pabrėžė, kad perkančioji organizacija turi teisę nustatyti proporcingus reikalavimus, siekdama užtikrinti, jog tiekėjai turi gebėjimų ir patirties vykdyti sutartį. Taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, kuria nustatyta, kad kvalifikacijos reikalavimai turi būti proporcingi pirkimo objektui ir užtikrinti tiekėjų galimybes tinkamai įvykdyti sutartį (2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018).

Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad ESVIS yra svarbus valstybinės reikšmės sveikatos apsaugos srities projektas, skirtas užtikrinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir kritiniais atvejais tvarkyti jautrius asmens duomenis. Dėl to buvo būtini griežtesni tiekėjų patikimumo ir kvalifikacijos reikalavimai, kad būtų užtikrintas tinkamas projekto įvykdymas. Pareiškėjo teigimu, atsakovė neatsižvelgė į reikšmingus viešojo ir privataus sektoriaus informacinių sistemų kūrimo skirtumus, kurie yra svarbūs vykdant tokio masto valstybinės reikšmės projektą.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad CPVA sprendimu skirta 10 proc. finansinė korekcija yra pagrįsta prielaida, jog buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 37 straipsnio 3 dalyje, 47 straipsnio 1 dalyje ir 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai. Pareiškėjo teigimu, nustatyti Pirkimo dokumentų reikalavimai nepažeidė konkurencijos principų ir atitiko VPĮ nuostatas.

Pagal VPĮ 47 straipsnio 7 dalį, tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Metodiką, kuri laikoma privaloma pagal LAT praktiką. Metodikos 1 punktas įpareigoja perkančiąją organizaciją įgyvendinti VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą įsitikinti, kad tiekėjas yra kompetentingas ir pajėgus įvykdyti sutarties sąlygas. 5 punkte pabrėžiama, kad pirkimo vykdytojas turi teisę, vadovaudamasis šia metodika, pirkimo dokumentuose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Metodikos 7.3 papunkčiu reikalaujama, kad kvalifikacijos reikalavimai būtų proporcingi ir neskatintų nepagrįsto konkurencijos ribojimo, o pirkimo vykdytojas įvertintų visumą, siekiant užtikrinti proporcingumą pirkimo objektui.

Metodikos 7.4 papunktyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali nustatyti tik tuos kvalifikacijos reikalavimus, kurie įrodo tiekėjo teisinį ir ekonominį bei profesinį pajėgumą įvykdyti sutartį. Šių reikalavimų tikslas – ne atrinkti geriausius, o užtikrinti, kad tiekėjai būtų pajėgūs vykdyti sutartį. Metodikos 7.6 papunktyje nustatyta, kad reikalavimai turi atitikti pirkimo objekto specifiką ir apimtį, pirkimo vertę ir kitas su pirkimu susijusias aplinkybes.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad VPĮ ir Kvalifikacijos nustatymo metodikoje perkančiajai organizacijai suteikiama teisė nustatyti tik būtinus reikalavimus, kurie negali riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu. Perteklių reikalavimai – ypač tie, kurie yra neadekvatūs ar per specifiniai – yra draudžiami, nes jie gali trukdyti dalyvauti gebantiems įvykdyti sutartį tiekėjams. Tokie reikalavimai gali būti pateisinami tik esant ypatingoms aplinkybėms, pvz., viešojo intereso apsaugos atvejais, jei reikalavimai būtini siekiant pirkimo tikslų (LAT 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008, 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Pažymėjo, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) aiškina, kad proporcingumo principas reikalauja, kad taikomos priemonės būtų tinkamos siekiamam tikslui ir neviršytų to, kas būtina (1995 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Nr. C-55/94). Kasacinio teismo praktika pabrėžia, kad nors VPĮ neapibrėžia konkrečių minimalių reikalavimų, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai būtų proporcingi ir pagrįsti, leidžiantys įsitikinti tiekėjų pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (LAT 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-507/2011).

Nurodė, jog VPĮ suteikia perkančiosioms organizacijoms tam tikrą sprendimo laisvę nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, tačiau ši laisvė ribojama bendraisiais viešųjų pirkimų principais, ypač proporcingumo ir nediskriminavimo principais. Perkančioji organizacija turi įvertinti, ar nustatyti reikalavimai yra tikslingi, racionalūs ir nepertekliniai. Nustatant per daug reikalavimų, gali sumažėti tiekėjų skaičius, o tai gali padidinti pasiūlymų kainas, nors pats pirkimo objektas šių reikalavimų nereikalautų. Kasacinis teismas pabrėžia, kad perkančioji organizacija turi įvertinti, ar formuojamos sąlygos nėra pernelyg sudėtingos tiekėjams ir ar jos nepaskatins ginčų.

Akcentavo, jog tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi būti proporcingi pirkimo objektui ir negali būti diskriminaciniai. Pirkimo sąlygos, kurios viršija tikslą, gali būti laikomos neteisėtomis. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs, tikslingi ir pagrįsti, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką. Pirkimo sąlygų nustatymas turi užtikrinti konkurenciją, nes didelis kvalifikacijos reikalavimas gali apriboti tiekėjų skaičių ir nepalikti galimybės smulkiajam ir vidutiniam verslui dalyvauti.

Nurodė, jog Metodikos 16 punkte numatyta, kad tiekėjo patirtis vertinama pagal jo atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir tiekiamas panašias prekes. Reikalavimai dėl patirties turi būti ne didesni nei būtini, kad tiekėjas galėtų įvykdyti pirkimo sutartį. Pernelyg aukštas patirties reikalavimas gali lemti, kad pirkime dalyvaus tik vienas tiekėjas, todėl svarbu, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatyti tokie reikalavimai, kurie leistų gauti konkurencingus pasiūlymus. Metodikos 21 punkte nurodyta, kad tiekėjo personalo išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija turi būti vertinami, kad būtų užtikrinta, jog sutarties vykdymą atliks kvalifikuotas personalas. Perkančioji organizacija turi nurodyti, kaip bus vertinama patirtis, atsižvelgiant į jos trukmę, įvykdytus projektus ar suteiktas paslaugas.

Gausi LAT praktika, aiškinant viešųjų pirkimų nuostatas, akcentuoja perkančiosios organizacijos pareigą, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą, nustatyti tikslius, aiškius, proporcingus, pagrįstus kvalifikacijos reikalavimus. Vertinant aplinkybę, kad kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams susiaurina visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai, perkančioji organizacija privalo nustatyti tokių kriterijų tikslingumą ir pagrįstumą kiekvieno viešojo pirkimo atveju (LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-469/2018, 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-2014, 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017).

Atsakovės vertinimu, pareiškėjas reikalavimus tiekėjo ir jo siūlomų specialistų patirčiai nepagrįstai susiaurino iki patirties, įgytos vykdant panašų pirkimo objektą viešojo sektoriaus organizacijoje, o siūlomų specialistų Nr. 2–5 patirtį dar labiau susiaurino iki patirties, įgytos ne tik viešojo sektoriaus organizacijose, bet taip pat nustatė reikalavimą informacinę sistemą būti įdiegus naudojant viešosios debesijos sprendimą.

Atkreipė dėmesį, kad aukščiausia informacinių sistemų kategorija yra pirma kategorija, tuo tarpu ESVIS yra priskiriama žemesnei – antrai kategorijai. Taigi, ESVIS nėra aukščiausios kategorijos informacinė sistema, t. y. neturi tokios ypatingos svarbos, kaip nurodė pareiškėjas, todėl jo argumentai dėl Pirkimo objekto išskirtinumo, lėmusio būtent tokių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymą, yra nepriimtini ir atmestini. Be to, nėra pagrindo teigti, kad privačiame sektoriuje veikiančių tiekėjų kurtos informacinės sistemos yra mažiau svarbios ar mažiau apsaugotos nei viešojo sektoriaus informacinės sistemos, todėl atitinkamai nėra pagrįsto pagrindo remtis tokiomis prielaidomis nustatant tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus. Tai, jog tiekėjas turi patirties tik privataus sektoriaus įmonėse, neįrodo fakto, kad jis yra nepajėgus, negebantis greitai įsisavinti naujos informacijos, reikalavimų konkrečiai informacinei sistemai, jos saugumo užtikrinimui ir tai sėkmingai realizuoti sutarties įgyvendinimo metu.

Be to, pažymėjo, jog tiekėjo ir jo specialistų darbo patirtis privačiame sektoriuje nėra trūkumas, kadangi privataus sektoriaus užsakovai yra tiesiogiai suinteresuoti turėti tinkamai sukurtas ir veikiančias informacines sistemas, nes tai sąlygoja jų įmonės gaunamas pajamas ir atitinkamai pelną.

Akcentavo, kad buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas, kuriuo galėjo būti susidomėję užsienio tiekėjai. Kvalifikacijos reikalavimais nustačius tokius ribojimus, galimybės užsienio įmonėms dalyvauti Lietuvoje vykstančiame Pirkime neabejotinai buvo užkirstos, kadangi labai tikėtina, kad užsienio įmonės taip pat neturi patirties su Lietuvos viešuoju sektoriumi. Tokie apribojimai gali reikšti diskriminaciją pagal VPĮ 35 straipsnio nuostatas, kurios reikalauja, kad kvalifikacijos reikalavimai būtų nustatyti taip, kad jie būtų pagrįsti pirkimo objekto pobūdžiu ir nesukeltų nepagrįstų barjerų užsienio tiekėjams, norintiems dalyvauti pirkimuose Lietuvoje.

Nurodė, jog pareiškėjas, vykdydamas šį pirkimą, siekė įsigyti Ekstremalių situacijų valdymo informacinę sistemą ir duomenų valdymo platformą, kurios yra būtinos ESVIS veikimui, taip pat techninės priežiūros bei funkcionalumų plėtros paslaugas. Pirkimo sąlygų 22.1 papunktyje nurodyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį, kuris nustatytas Pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ (toliau – ir Vertinimo tvarka). Šioje Vertinimo tvarkoje buvo nurodyti vertinimo kriterijai:

1) pasiūlymo kaina (A) – šio kriterijaus lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – 30 balų;

2) tiekėjo siūlomų specialistų patirtis projektuose (B) – šio kriterijaus lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – 10 balų;

3) specialistų kvalifikacija (C) – šio kriterijaus lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – 10 balų;

4) ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos, įrankių ir tiekėjo patirties demonstravimas (D) – šio kriterijaus lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – 50 balų.

Maksimalus balų skaičius, kurį tiekėjas galėjo gauti per pasiūlymų vertinimo procedūrą, buvo 100 balų. Vertinimo tvarkos 5 punkte pateiktas konkretus ESVIS, įrankių ir tiekėjo patirties demonstravimo scenarijų sąrašas. Vertinimo tvarka taip pat nustatė detalizuotus reikalavimus kiekvienam demonstravimo scenarijui bei D kriterijaus vertinimo reikalavimus (lentelė Nr. 3 „Demonstracijos kriterijaus vertinimo reikalavimai“). Vertinimo tvarkoje nurodyta, kad tiekėjas, remdamasis pateikta informacija ir suderintu grafiku su perkančiąja organizacija, turi pademonstruoti parengtus scenarijus vertinimui. Bus laikoma, kad scenarijus tinkamai pademonstruotas, jeigu bus korektiškai pademonstruoti visi konkretaus scenarijaus papunkčiai. Už demonstraciją bus skiriama nuo 0 iki 14 balų. Taip pat bus skiriama 0 balų, jei nepademonstruotas nė vienas scenarijus, 14 balų – jei bus tinkamai pademonstruoti visi scenarijai (lentelė Nr. 1). Tinkamai pademonstravus dalį scenarijų, už juos balai bus skiriami proporcingai. Tiekėjo pasiūlymas, surinkęs 0–4 balus, bus laikomas netinkamu ir neatitinkančiu perkančiosios organizacijos poreikių, todėl jis bus atmestas. Maksimali numatytų demonstracijos scenarijų balų suma – 14. Taigi, kiekvienas pasiūlymą pateikęs tiekėjas turėjo pademonstruoti kuo didesnį skaičių parengtų scenarijų (iš 14 galimų scenarijų). Be to, tinkamai pademonstruotu scenarijus bus laikomas tik tuomet, jeigu bus korektiškai pademonstruoti visi konkretaus scenarijaus papunkčiai. Už kiekvieną tinkamai pademonstruotą scenarijų numatyta skirti po 1 balą, o maksimalus balų skaičius – 14. Tiekėjo pasiūlymas, surinkęs 0–4 balus, bus atmestas. Taip pat kiekvienas tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, pasiūlymo formos „A dalis „Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją“ 4 punkte turėjo nurodyti, kiek scenarijų jis pasiruošęs pademonstruoti.

Atsakovė pastebėjo, jog pirkimo metu buvo įsigyjamas unikalus produktas, kuris buvo sukurtas tik perkančiajai organizacijai. Šį produktą jau buvo sukūręs pirkimo laimėtojas – Akademija, kuri perkančioji organizacija naudojo iki pirkimo. Todėl šis tiekėjas galėjo pademonstruoti visus 14 scenarijų ir šis demonstravimo reikalavimas suteikė jam išskirtinį konkurencinį pranašumą. Kiti tiekėjai, siekdami dalyvauti pirkime, turėjo sukurti tokį produktą iki pasiūlymų pateikimo, o tai nebuvo realiai įmanoma per trumpą terminą.

Reikalavimas pademonstruoti individualiai sukurtą informacinę sistemą dar prieš sudarant pirkimo sutartį buvo nepagrįstas ir ribojantis konkurenciją, nes tokia demonstracija tinka tik jau rinkoje plačiai prieinamų sukurtų produktų įsigijimo atveju. Pagal VPĮ, perkančioji organizacija privalo užtikrinti skaidrumą, nediskriminavimą ir lygiateisiškumą, o kriterijai turi būti objektyvūs ir užtikrinti veiksmingą konkurenciją.

Teismų praktika rodo, kad, nustatant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, jie turi būti aiškiai apibrėžti, kad visi tiekėjai galėtų juos suprasti ir taikyti vienodai. Tik tokie kriterijai užtikrina, kad viešojo pirkimo procedūra vyks objektyviai ir teisingai, o perkančioji organizacija galės pasirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (LAT 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Nurodė, jog pareiškėjas teigia, kad skundžiamame sprendime pateikti išaiškinimai dėl tiekėjų konkurenciją ribojančių Pirkimo dokumentuose pateiktų techninių specifikacijų reikalavimų yra nepagrįsti. Tačiau VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Pagal VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 10 punktą, pirkimų pasirengimo etape turi būti parengta pirkimo dokumentų dalis – techninė specifikacija. Vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės turi būti apibūdintos pirkimo dokumentuose pateiktoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje gali būti nurodomos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu, taip pat su kitais gyvavimo ciklo etapais. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga parengti technines specifikacijas taip, kad jos užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad techninės specifikacijos turi atitikti šiuos esminius reikalavimus: lygiateisiškumo (užtikrinamos vienodos galimybės tiekėjams), konkurencijos ir proporcingumo (techninės specifikacijos turi būti susijusios su sutarties dalyku ir atitikti sutarties vertę ir tikslus). Lygiateisiškumo (nediskriminavimo) ir proporcingumo principų laikymasis užtikrina konkurencijos apsaugą, o nesilaikymas lemia konkurencijos apribojimą.

Pažymėjo, jog LAT praktikoje konstatuota, kad draudimas diskriminuoti tiekėjus yra pamatinė viešųjų pirkimų teisės nuostata, todėl jos vertinimas neturi priklausyti tik nuo šalių, kadangi tokių ginčų sprendimas iš esmės peržengia privačių santykių ribas. VPĮ 25 straipsnis (Pirkimo vykdymo metu galiojusi VPĮ 37 straipsnio 3 dalis) perkančiosioms organizacijoms expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtina reikalavimą užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (LAT 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019). Perkančiosioms organizacijoms suteikiama didelė diskrecija formuluojant technines specifikacijas, nes jos geriausiai žino savo poreikius ir gali nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami, kad būtų pasiekti pageidaujami rezultatai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad techninės specifikacijos rengimas yra viena atsakingiausių užduočių per visą viešojo pirkimo procesą, nes jis gali arba smarkiai apriboti, arba padidinti konkurenciją. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad perkančiosios organizacijos turi nustatyti pirkimo sąlygas, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų, kad nebūtų nepagrįstai suvaržyta tiekėjų teisė dalyvauti ir būtų užtikrinta konkurencija. Konkurencijos užtikrinimas ir tiekėjų nediskriminavimas gali būti pažeistas tiek tiesiogiai įtvirtinant nepagrįstus, perteklinius arba konkurenciją ribojančius reikalavimus, tiek formaliai atitinkant VPĮ 25 straipsnio reikalavimus, tačiau, kai šių reikalavimų derinys ar jų visuma apriboja konkurenciją ir riboja galimybes dalyvauti platesnei tiekėjų grupei (LAT 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). ESTT 2018 m. spalio 15 d. prejudiciniame sprendime (byla Roche Lietuva (pareiškimo Nr. C-413/17) nurodoma, kad techninės specifikacijos turi būti parengtos taip, kad būtų užtikrinta konkurencija ir užkirstas kelias nepagrįstam konkurencijos ribojimui.

Pažymėjo, jog Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ reikalavimai, tokie kaip integracija su ESPBI, NVSC, VIISP, buvo orientuoti į konkrečią tik Perkančiajai organizacijai skirtą informacinę sistemą. Tai reiškia, kad galėjo dalyvauti tik tiekėjas, turintis jau sukurtą sistemą, kaip tai patvirtina ir Techninės specifikacijos nuostatos. CPVA vertinimu, Pirkimo sąlygų reikalavimai buvo tokie, kad laimėtų tik tas tiekėjas, kuris turėjo jau parengtą ir nuomojamą sistemą, o kiti tiekėjai neturėjo realių galimybių laimėti. Atsakovės nuomone, buvo būtina užtikrinti konkurenciją, kad ir kiti tiekėjai galėtų dalyvauti pirkime ir kad techninės specifikacijos nebūtų pritaikytos tik vienam tiekėjui.

Atsakovė pabrėžė, kad, būdamas ilgalaikis Perkančiosios organizacijos tiekėjas, laimėtojas – Akademija turėjo prieigą prie vidinės Perkančiosios organizacijos informacijos, o Pirkimo sąlygos buvo parengtos taip, kad tik Akademija galėjo pasiūlyti jau sukurtą ESVIS. Be to, nors Perkančioji organizacija anksčiau nuomojosi ESVIS iš Akademijos, tai nereiškė, kad jie privalėjo pirkti licenciją būtent iš šio tiekėjo.

Atsakovė pabrėžė, kad ESVIS yra unikali sistema, kurią galima pritaikyti tik Perkančiosios organizacijos poreikiams, todėl tik Akademija galėjo ją pasiūlyti. Pirkimo sąlygos buvo parengtos taip, kad jos būtų palankios tik vienam tiekėjui – laimėtojai Akademijai, tuo pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principus.

Nurodė, jog pareiškėjas teigia, kad prieš pirkimą buvo vykdoma rinkos konsultacija, siekiant sužinoti tiekėjų nuomonę dėl techninės specifikacijos, tačiau nė vienas rinkos dalyvis nepateikė pastabų. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad tiekėjams buvo pateikta tik techninė specifikacija, be kvalifikacijos reikalavimų ar pasiūlymų vertinimo kriterijų. Todėl tiekėjai neturėjo galimybės išsamiai reaguoti į visus pirkimo reikalavimus.

Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, kurie buvo susiję su tiekėjų konkurencijos ribojimu, neproporcingais reikalavimais ir klaidingu pasiūlymų vertinimo procesu, 10 proc. finansinė korekcija buvo proporcinga šiems pažeidimams.

Pareiškėjas ir Agentūra skirtingai vertina viešojo pirkimo dokumentų teisingumą ir finansinės korekcijos proporcingumą. Pareiškėjas savo argumentacija siekia pagrįsti, kad pirkimo sąlygos buvo tinkamos, o Agentūros nustatyta 10 proc. finansinė korekcija – neadekvati.

Pareiškėjo teigimu, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas turėti bent vieną sutartį su viešojo sektoriaus organizacija buvo pateisintas projekto svarba, susijusia su nacionaliniu saugumu ir valstybės informacinių sistemų veikimu. Šis reikalavimas, pareiškėjo teigimu, užtikrino, kad tiekėjas yra pakankamai kvalifikuotas, gebantis dirbti su specifiniais valstybės poreikiais. Pareiškėjas tvirtino, kad reikalavimai buvo proporcingi ir būtini.

Pareiškėjo nuomone, pasiūlymų Vertinimo tvarkoje numatyti demonstracijos reikalavimai buvo minimalūs ir siekė įvertinti tiekėjų techninius gebėjimus, o ne galutinio produkto turėjimą. Demonstracija buvo skirta parodyti, ar tiekėjai turi reikiamus komponentus, kuriuos būtų galima plėtoti. Pareiškėjas pabrėžė, kad integracijos metodai su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis yra viešai prieinami, todėl visi tiekėjai galėjo užtikrinti sąveiką.

Pareiškėjas akcentavo, kad Agentūros nustatyta 10 proc. korekcija (242 000 Eur) yra neproporcinga ir netinkamai pagrįsta. Pareiškėjo teigimu, viešųjų pirkimų sąlygos buvo sudarytos atsižvelgiant į objekto specifiką ir nebuvo siekiama riboti konkurencijos.

Taigi, pareiškėjas siekia įrodyti, kad jo nustatytos pirkimo sąlygos atitiko VPĮ reikalavimus ir buvo susijusios su viešojo pirkimo objekto specifika. Tuo tarpu Agentūra laikosi pozicijos, kad sąlygos buvo diskriminuojančios, ribojo konkurenciją ir buvo sudarytos palankiai konkrečiam tiekėjui – Akademijai, ir kad finansinė korekcija yra pagrįsta.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1186 redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 12 d.), Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. įsakymu Nr. 1S-105, ir kiti teisės aktai.

Agentūra nustatė, jog pareiškėjas (Perkančioji organizacija) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus tiekėjo ir jo siūlomų specialistų patirčiai nepagrįstai susiaurino iki patirties, įgytos vykdant panašų pirkimo objektą viešojo sektoriaus organizacijoje, o siūlomų specialistų (IS architekto, programuotojo, debesijos inžinieriaus, duomenų bazių administratoriaus) patirtį dar labiau susiaurino iki patirties, įgytos ne tik viešojo sektoriaus organizacijose, bet taip pat nustatė reikalavimą informacinę sistemą būti įdiegus naudojant viešosios debesijos sprendimą (Pirkimo sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5 punkto 1-os lentelės 2 eilutė ir 3.1–3.5 eilutės).

Pareiškėjo Pirkimo sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5 punkto 1-os lentelės 2 eilutėje nurodytas tiekėjo kvalifikacijos reikalavimas „Techninis ir profesinis pajėgumas“ apibrėžia, kad tiekėjas turi būti per pastaruosius trejus metus (arba per laikotarpį nuo jo įregistravimo dienos, jei veiklą vykdo trumpiau) sėkmingai įvykdęs bent vieną viešojo sektoriaus organizacijos informacinės sistemos kūrimo ar modernizavimo sutartį. Taip pat būtina, kad bent vienos tokios sutarties vertė būtų ne mažesnė kaip 368 000 Eur.

Pirkimo sąlygų 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5 punkto 1-os lentelės 3.1–3.5 eilutėse nurodytiems specialistams – IS architektui, programuotojui, debesijos inžinieriui ir duomenų bazių administratoriui – nustatytas reikalavimas turėti patirties diegiant informacinę sistemą, naudojant viešosios debesijos sprendimą.

Pareiškėjo teigimu, šie reikalavimai skirti užtikrinti, kad tiekėjas turėtų reikiamą techninį ir profesinį pajėgumą įgyvendinti panašius projektus. Įvertinus Pirkimo objekto išskirtinumą ir jo valstybinę reikšmę, būtina garantuoti aukštą tiekėjo kompetencijos ir patikimumo lygį.

Pareiškėjo argumentai dėl Pirkimo objekto išskirtinumo, susijusio su sveikatos, gyvybės, saugumo užtikrinimu ir nacionaliniu saugumu, nėra pakankama priežastis riboti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus tik pagal viešojo sektoriaus patirtį. Nepaisant svarbių tikslų, susijusių su sveikatos apsauga ir saugumu, tai nesuteikia pagrindo atmesti tiekėjų, kurių patirtis įgyta privačiame sektoriuje. Privatus sektorius taip pat turi kompetencijų ir patirties kurti ir diegti tokias sistemas, ir jokie teisės aktai nenumato imperatyvių apribojimų, kurie neleistų tiekėjams remtis privačiojo sektoriaus patirtimi. Privačiame sektoriuje informacinės sistemos taip pat privalo atitikti kibernetinio saugumo, našumo ir prieinamumo reikalavimus.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 05-36 patvirtintų Ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos nuostatų 12 papunktį (redakcija galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. liepos 29 d.), ESVIS tvarkoma elektroninė informacija priskiriama svarbios elektroninės informacijos kategorijai. Tų pačių nuostatų 13 punkte numatyta, kad ESVIS yra priskiriama antros kategorijos informacinėms sistemoms, tačiau ne aukščiausios svarbos informacinė sistema, kaip nurodė pareiškėjas.

Minėtas teisinis reglamentavimas nustato kibernetinio saugumo ir informacijos saugos reikalavimus pagal informacijos svarbą, todėl ESVIS priskiriama II kategorijai. Tai reiškia, kad ši sistema nepatiria aukščiausio lygio saugumo reikalavimų, taikomų ypatingos svarbos informacinių išteklių kategorijai. Todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo taikyti minėtų specifinių kvalifikacijos reikalavimų, kadangi ESVIS yra vidutinės svarbos sistema.

Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl būtinybės apriboti kvalifikacijos reikalavimus tik viešojo sektoriaus patirtimi yra nepakankami, nes jie neįrodo, kad tokie reikalavimai buvo būtini ir neišvengiami norint pasiekti Pirkimo tikslus.

Pagal VPĮ 59 straipsnį, atviras konkursas yra viešojo pirkimo procedūra, kurioje visi suinteresuoti tiekėjai gali pateikti pasiūlymus. VPĮ nustatyti pagrindiniai atviro konkurso principai, kurių turi laikytis perkančiosios organizacijos, siekdamos užtikrinti lygias galimybes, sąžiningą konkurenciją ir pirkimo proceso skaidrumą. Įgyvendindama laisvos konkurencijos principą, perkančioji organizacija neturi riboti tiekėjų dalyvavimo teikdama perteklinius reikalavimus ar reikalavimus, kurie iš esmės pritaikyti tik tam tikroms įmonėms. Atviro konkurso tikslas yra užtikrinti kuo platesnį konkurso dalyvių ratą ir rinkos konkurenciją (VPĮ 17 straipsnis).

Agentūros išvada, kad pareiškėjo nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas pažeidė VPĮ nuostatas ir Metodikos reikalavimus, yra pagrįsta. Konkretus reikalavimas, orientuotas į patirtį tik viešajame sektoriuje, be aiškaus ryšio su pirkimo tikslu, buvo perteklinis ir dirbtinai ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti konkurse, todėl laikytinas nesuderinamu su proporcingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principais bei riboja konkurenciją.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad viešojo sektoriaus patirtis yra būtina ir specifinė kompetencija šiam pirkimui, todėl reikalavimas laikytinas diskriminuojančiu.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, galima konstatuoti, kad teisės aktai nesuteikia pagrindo apriboti tiekėjų patirties tik viešajame sektoriuje, jei tai nėra tiesiogiai susiję su Pirkimo tikslu ir jei tokie reikalavimai nepagrįstai riboja konkurenciją tarp tiekėjų. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turėtų būti nustatomi taip, kad jie užtikrintų reikiamą paslaugų kokybę ir atitiktų Pirkimo tikslus, tačiau kartu leistų dalyvauti ir tiems tiekėjams, kurie turi atitinkamą patirtį privačiame sektoriuje, jei jų kompetencija atitinka keliamus standartus.

Be to, specialistas R. M. informacinių technologijų ekspertizės akte (toliau – Ekspertizės aktas) pažymėjo, kad tiekėjai, turintys informacinių sistemų kūrimo ar modernizavimo patirties privačiame sektoriuje, taip pat galėjo sėkmingai įgyvendinti techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau Pirkimo sąlygų 3 priede nustatyti kvalifikacijos reikalavimai ribojami tik viešojo sektoriaus patirtimi.

Nesutiktina su pareiškėjo pateikta Lietuvos IT vadovų klubo CIO.lt 2022 m. liepos 21 d. nuomone dėl kvalifikacinio reikalavimo tiekėjams turėti viešojo sektoriaus informacinių sistemų kūrimo ar modernizavimo patirties. Teismo vertinimu, toks reikalavimas nėra proporcingas ir neatitinka viešųjų pirkimų teisės principų.

Taigi, kiekvienas tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turėjo pademonstruoti kuo daugiau parengtų scenarijų (iš viso numatyta 14 galimų). Be to, tinkamu pademonstravimu laikomas tik toks, kuris apima visų konkretaus scenarijaus papunkčių korektišką demonstravimą. Už kiekvieną tinkamai pademonstruotą scenarijų skiriamas 1 balas. Tiekėjo pasiūlymas, surinkęs 0–4 balus, bus atmetamas kaip neatitinkantis reikalavimų.

Taip pat pažymėtina, kad tiekėjas pasiūlymo formos A dalyje „Techninė informacija ir duomenys apie tiekėją“ (4 punktas) privalėjo nurodyti, kiek scenarijų jis yra pasirengęs pademonstruoti. Tai dar kartą patvirtino, kad dauguma vertinimo aspektų buvo susiję su konkrečios sistemos – ESVIS – funkcionalumais. Tokia situacija ribojo konkurenciją, nes pati demonstracija – vertinimo kriterijus D – sudarė pusę viso ekonominio naudingumo balo (50 balų iš 100), todėl tai tapo lemiamu kriterijumi pasiūlymo įvertinime. Toks reikalavimas suteikė didelę persvarą tiems tiekėjams, kurie jau turėjo sukurtą sistemą, o tai nepagrįstai sumažino tiekėjų konkurenciją.

Konkurencijos apribojimą dar labiau sustiprino faktas, kad iš 14 vertinimo scenarijų, 13 buvo tiesiogiai susiję su specifinės, jau veikiančios sistemos – ESVIS – funkcionalumais, išskyrus 1 lentelės „Demonstracijų scenarijai“ 5.14 papunktį, kuriame numatytas priežiūros ir techninio palaikymo scenarijus. Todėl pasiūlymų vertinimo modelis buvo nepagrįstai palankus Pirkimo laimėtojui – Akademijai, kuri jau buvo sukūrusi ir naudojusi reikiamą sistemą. Šios aplinkybės sukėlė nepagrįstą konkurencinį pranašumą, kurio kiti galimi potencialūs tiekėjai, neturintys analogiškos sistemos, objektyviai negalėjo pasiekti.

VPĮ 17 straipsniu reikalaujama lygiateisiškumo ir nediskriminavimo tarp tiekėjų. Šiuo atveju vertinimo kriterijus D, orientuotas į specifinius funkcionalumus, suteikė aiškų konkurencinį pranašumą tiekėjui, jau turinčiam sukurtą ESVIS. Mažesni ar nauji rinkos dalyviai negalėjo konkuruoti lygiomis sąlygomis, nes demonstravimo reikalavimai buvo aiškiai pritaikyti specifiniam produktui.

VPĮ 55 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimo sąlygos būtų proporcingos pirkimo objektui ir suteiktų visiems tiekėjams galimybę pateikti konkurencingus pasiūlymus. Pareiškėjo nustatytas 37 dienų terminas sukurti ir pademonstruoti pilnai veikiančią sistemą yra neproporcingas ir objektyviai neįmanomas daugeliui rinkos dalyvių. Tokie reikalavimai nesuteikia lygiateisiškų galimybių naujiems tiekėjams.

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nustatė aukštą minimalaus balo reikalavimą (5 balai), nes šiuo atveju, kai pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos yra pernelyg detalizuoti ir reikalaujama pademonstruoti didelį kiekį funkcionalumų (14 scenarijų), neatitinkantys bent 5 balų reikalavimo tiekėjai faktiškai pašalinami iš pirkimo. Tai riboja konkurenciją ir galimybę vertinti alternatyvius techninius sprendimus, galinčius atitikti perkančiosios organizacijos poreikius.

Pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį, perkančioji organizacija privalo rengti pirkimo dokumentus laikydamasi įstatymo nuostatų. Dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir nedviprasmiški, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – įsigyti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas turi būti išrenkamas vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 1 bei 3–7 dalyse nustatytais reikalavimais, perkančioji organizacija gali vertinti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, kriterijus, susijusius su pirkimo objektu (pvz., kokybė, aplinkosauginiai sprendimai, socialiniai aspektai ir kt.). Šie kriterijai turi ne tik padėti išrinkti laimėtoją, bet ir užtikrinti, kad pasirinktas pasiūlymas sukurtų didžiausią ekonominę naudą perkančiajai organizacijai.

VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti objektyvūs ir nedviprasmiški, kad užtikrintų sąžiningą konkurenciją tarp tiekėjų ir neturi suteikti perkančiajai organizacijai neribotos pasirinkimo laisvės, o jų taikymas turi būti pagrįstas.

Nustatyti vertinimo kriterijai ir jų formuluotė, kaip pabrėžia LAT praktika, privalo atitikti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei būti aiškūs ir nediskriminaciniai. VPĮ 55 straipsnio 5 dalimi įpareigojama, kad vertinimo kriterijai turi būti objektyvūs, pagrįsti ir sudaryti sąlygas sąžiningai konkurencijai, o 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti skaidrumo ir lygiateisiškumo reikalavimai (LAT 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011).

Taigi, perkančiosios organizacijos pareiga yra užtikrinti, kad pirkimo dokumentuose nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai būtų aiškūs, proporcingi ir atitiktų VPĮ principus. Tai leidžia tiekėjams tinkamai pasiruošti, pateikti konkurencingus pasiūlymus, o organizacijai – pasirinkti optimalų variantą. Bet kokie kriterijai, kurie galėtų suteikti perkančiajai organizacijai pernelyg didelę laisvę ar apriboti konkurenciją, prieštarautų VPĮ reikalavimams.

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus, pareiškėjo teiginiai, kad pasiūlymų vertinimo etape tiekėjai privalėjo pademonstruoti tik minimalius sistemos komponentus ir kad visą ESVIS būtų galima sukurti per 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo, laikytini nepagrįstais. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad demonstracija buvo skirta tik pradiniams moduliams įvertinti, kuriuos tiekėjai vėliau galėtų pritaikyti, ir kad reikalavimus galėjo įvykdyti tiekėjai, turintys reikiamą kvalifikaciją, bet nebūtinai turintys tiesioginę patirtį su perkančiosios organizacijos sistema.

Nagrinėjamo ginčo atveju pasiūlymų vertinimas buvo pagrįstas ne demonstracijos metu objektyviai parodytais rezultatais, o tiekėjų ankstesne patirtimi arba gebėjimu pritaikyti sprendimus Perkančiosios organizacijos sistemai. Tai prieštarauja VPĮ 35 straipsnio principui dėl sąžiningos konkurencijos ir VPĮ 47 straipsnio reikalavimams, kad vertinimo kriterijai būtų proporcingi ir objektyvūs. Vertinimas pagal ankstesnę patirtį suteikia netiesioginį pranašumą tam tikriems tiekėjams ir riboja kitų tiekėjų galimybes sąžiningai konkuruoti, todėl tokia praktika gali būti laikoma diskriminacija ir neatitinka skaidrumo bei proporcingumo principų.

Specialisto R. M. informacinių technologijų ekspertizės akte nurodyta, kad demonstracijoms pakanka pademonstruoti atskirus funkcinius sprendimus ar modulius, net jei sistema nėra iki galo integruota. Taip pat 37 dienų terminas pasiūlymui pateikti yra pakankamas, jei naudojami standartiniai komponentai ir kvalifikuota techninė komanda, ir demonstracijos vertinimo kriterijai nekuria pranašumo tiekėjams, turintiems jau veikiančią ESVIS.

Pagal pirkimo dokumentus vertinimo kriterijus „Tiekėjo siūlomos ekstremalių situacijų valdymo informacinės sistemos, įrankių ir Tiekėjo patirties demonstravimas (D)“ neatitinka pirkimo objekto esmės. Pirkimo objektas yra naujos informacinės sistemos sukūrimo ir teisių perdavimo paslauga, o ne esamo produkto įsigijimas ar nuoma. Kadangi techninėje specifikacijoje nėra numatyta, kad turi būti naudojamas jau sukurtas produktas, tiekėjų demonstravimo reikalavimas tampa neproporcingas ir diskriminuojantis.

Pagal VPĮ 17 straipsnį, perkančioji organizacija privalo laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o pagal 47 straipsnį, kvalifikaciniai ir vertinimo kriterijai turi būti tiesiogiai susiję su pirkimo objektu. Reikalavimas demonstruoti dar nesukurtos sistemos funkcijas akivaizdžiai neatitinka šių nuostatų.

Praktiniu požiūriu, tiekėjui, kuris nėra ESVIS kūrėjas ar turėtojas, demonstracijos paruošimas pagal 14 scenarijų reikalautų didelių investicijų (iki kelių šimtų tūkstančių eurų) ir realiai reikštų dalinį sistemos kūrimą dar iki sutarties sudarymo, o tai nėra racionalu ir neatitinka viešųjų pirkimų tikslo – efektyviai naudoti lėšas ir užtikrinti konkurenciją.

Agentūros apklausti potencialūs tiekėjai IT rinkoje, kurie specializuojasi informacinių sistemų kūrimo ir diegimo srityje – UAB ATEA, UAB „Blue Solutions“, UAB „Informacijos linija“, UAB LEXITA, UAB „NEVDA“, MB Procrafta ir UAB Ingenious IT – teigė, kad tinkama praktika būtų vertinti tiekėjų pasiūlymus pagal jų siūlomą kūrimo metodiką, technologinius sprendimus ir projekto įgyvendinimo planą, o ne pagal gebėjimą pademonstruoti dar neegzistuojančią sistemą. Šios įmonės savo atsakymuose į Agentūros pateiktus analogiškus arba labai artimus klausimus, kurie buvo teikti informacinių technologijų specialistui R. M., išsakė bendrą nuomonę, jog tokio pobūdžio demonstracijos reikalavimas yra neproporcingas, neįprastas informacinių sistemų kūrimo paslaugų pirkimuose ir faktiškai suteikia nepagrįstą pranašumą tiekėjams, anksčiau kūrusiems ar turėjusiems prieigą prie ESVIS. Be to, pirkimo sąlygas, kuriose tiekėjams numatytas reikalavimas pateikti pasiūlymą kartu demonstruojant informacinės sistemos funkcionalumus, kurie dar tik būtų kuriami vykdant sutartį, nėra įprasta praktika informacinių sistemų kūrimo paslaugų pirkimuose ir prieštarauja pirkimo objektui bei viešųjų pirkimų principams.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, taip pat nurodė, jog Techninės specifikacijos III skyriaus reikalavimai dėl integracijos su tam tikromis svarbiomis valstybės sistemomis (ESPBI IS, NVSC, VIISP) nesukėlė jokių problemų ir nesukūrė konkurencinių pranašumų. Tačiau Agentūra, išnagrinėjusi Pirkimo sąlygas, skundžiamame sprendime nustatė, kad šie reikalavimai, įskaitant reikalavimą dėl informacinės sistemos integracijos su minėtomis valstybės sistemomis, buvo suformuluoti taip, kad sukūrė neteisingas konkurencijos sąlygas ir apribojo potencialių tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime. Tuo buvo pažeistos VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatos ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai.

Agentūra sprendime konstatavo, kad Techninės specifikacijos III skyriuje numatyti reikalavimai dėl integracijos su valstybės sistemomis, tokiomis kaip ESPBI IS, NVSC, VIISP, sukūrė neteisingas konkurencijos sąlygas ir tai, kad iš esmės šie reikalavimai buvo orientuoti tik į tiekėjus, kurie jau turėjo integruotas sistemas, o tai sudarė konkurencinį pranašumą jau veikiančiam tiekėjui, t. y. Akademijai, kuri buvo integravusi savo informacinę sistemą su šiomis sistemomis.

Techninės specifikacijos V skyriaus „Techninis aprašymas“ 3.5 papunktyje numatyti reikalavimai integracijoms su išorinėmis sistemomis, t. y. kad ESVIS turėtų integracijas su ESPBI IS, NVSC, VIISP sistemomis. Techninės specifikacijos III skyriuje „ESVIS licencija ir duomenų valdymo platformos licencija“ taip pat nurodytas reikalavimas, kad teikėjas (tiekėjas) nuo atitinkamo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo momento perduoda pirkėjui (Perkančiajai organizacijai) teikėjui priklausančias nuosavybės teises į sukurtą intelektinės nuosavybės objektą (ESVIS licencija), įskaitant ESVIS programinės įrangos aktualius ir veikiančius išeities kodus, ir kad pirkėjas neturi teisės platinti, parduoti, nuomoti ar kitaip atlygintinai ar neatlygintinai perduoti ESVIS licencijos ar jos kopijų kitiems subjektams.

Pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, nes nesugebėjo užtikrinti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, todėl buvo apribotos kitų tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime. Taip pat pažeista VPĮ 37 straipsnio 3 dalis, nes techninės specifikacijos buvo suformuluotos taip, kad jos galėjo būti įvykdytos tik tiekėjo, jau turinčio veikiančią sistemą, taip buvo sukurta neteisinga konkurencijos aplinka.

Agentūra pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, rengdamas Pirkimo sąlygas, pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, nes sukūrė sąlygas, kurios neproporcingai pranašumą suteikė tik vienam tiekėjui – laimėtojui (Akademijai). Techninės specifikacijos reikalavimai buvo formuluojami taip, kad juos galėjo įvykdyti tik tas tiekėjas, kuris jau turėjo sukurtą ir veikiančią sistemą, todėl buvo pažeistas VPĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimas užtikrinti, kad tiekėjai turėtų lygias galimybes dalyvauti pirkime. Tai taip pat pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo argumentai dėl lygiateisiškumo ir konkurso atvirumo vykdant pirkimą – nepagrįsti, nes atviro konkurso būdas savaime neužtikrina konkurencijos. Nors nagrinėjamo ginčo atveju konkursas buvo atviras, tačiau pirkimo dokumentų turinys, įskaitant techninės specifikacijos reikalavimus, integracijos su ESPBI, NVSC ir VIISP sistemomis metodai ir jų praktinis įgyvendinimas reikalavo specifinių žinių, patirties ar technologinių išteklių, kurie neproporcingai apribojo galimų tiekėjų galimybes dalyvauti konkurse ir turėjo ribojantį poveikį konkurencijai. Konkurencijos principas buvo pažeistas, nepaisant konkurso pobūdžio.

Nustatyti procedūriniai pažeidimai ribojo konkurenciją ir pažeidė lygiateisiškumo bei skaidrumo principus.

Teismo vertinimu, esant tinkamai parengtiems Pirkimo dokumentams, Pirkime galėjo būti ir daugiau dalyvių, tačiau nagrinėjamu atveju iš kvietimą dalyvauti Pirkime priėmusių 2 tiekėjų pasiūlymą pateikė tik vienas dalyvis – Akademija, todėl darytina išvada, kad konkurencija nebuvo užtikrinta.

Remdamasis bylos medžiagos duomenimis, teismas vertina, jog pareiškėjas neįrodė, kad Agentūra neįsigilino į Pirkimo dokumentus, informacinės sistemos kūrimo technologinius ir Pirkimo objekto ypatumus, todėl netinkamai interpretavo tiekėjo pasiūlymų vertinimo tvarką.

Vadovaujantis pirmiau nurodyta teismų suformuota praktika, nagrinėjamu atveju vertintina ne tik faktinė situacija, bet ir potenciali galimybė, kad esant mažiau ribojančioms Pirkimo sąlygoms galėjo būti daugiau dalyvių viešajame Pirkime.

Agentūra, nustačiusi minėtus VTĮ pažeidimus, pareiškėjui taikė finansinę pataisą – 10 procentų finansinę korekciją. Pareiškėjos teigimu, finansinė korekcija yra neproporcingai didelė, todėl prašo skirti mažesnę nei 10 procentų finansinę korekciją.

Agentūra, taikydama korekciją, vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 nustatytomis su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – Gairės), reglamentuojančiomis finansinių pataisų dėl nustatytų pažeidimų taikymą, ir Projektų administravimo, finansavimo ir tikrinimo taisyklės, patvirtintos Finansų ministerijos 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT), reglamentuojančia projektų lėšų administravimo, tikrinimo ir finansavimo taisykles, įskaitant finansinių korekcijų taikymo tvarką už pažeidimus.

Agentūra, nustatydama tris pagrindinius viešųjų pirkimų sąlygose padarytus pažeidimus – (1) konkurenciją ribojančius kvalifikacijos reikalavimus, nepagrįstai apribojusius tiekėjų dalyvavimą, (2) techninę specifikaciją, pritaikytą konkrečiam tiekėjui (laimėtojui – Akademijai), apribojusią kitų tiekėjų galimybes pateikti konkurencingus pasiūlymus, ir (3) pasiūlymų vertinimo tvarką, orientuotą į konkretų tiekėją, pažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, – kiekvienam iš jų individualiai taikė 10 proc. finansinę korekciją, apskaičiuotą nuo projektui tenkančios Sutarties vertės (2 420 000 Eur), t. y. po 242 000 Eur.

Tačiau, vadovaujantis PAFT 5 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo metodika“ 4.2 papunkčiu, kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, atskirų pažeidimų korekcijos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų. Todėl Agentūra pagrįstai taikė vieną bendrą 10 proc. finansinę korekciją nuo projektui tenkančios Sutarties vertės – 2 420 000 Eur. Atitinkamai nustatyta, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 242 000 Eur.

PAFT 5 priedo 4.2 papunktyje aiškiai numatyta, kad esant keliems to paties pirkimo pažeidimams korekcija yra viena ir nesumuojama. Todėl faktas, kad buvo nustatyti trys pažeidimai (susiję su kvalifikacijos reikalavimais, technine specifikacija ir pasiūlymų vertinimu), nekeičia to, kad taikytina tik didžiausia finansinė pataisa – 10 proc. Šie pažeidimai patvirtina, kad viešųjų pirkimų procedūros nebuvo vykdomos laikantis skaidrumo, sąžiningos konkurencijos ir lygiateisiškumo principų, nustatytų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose.

Finansinės korekcijos suma apskaičiuota teisingai – 10 proc. nuo 2 420 000 Eur sudaro 242 000 Eur. Taigi, ginčo atveju buvo pritaikyta viena 10 proc. korekcija, kaip numatyta taikytinose Gairėse.

Apibendrinus nurodytus argumentus, teigtina, jog Agentūra dėl nustatytų pažeidimų teisingai taikė 10 proc. korekcijos dydį.

Pareiškėjo teigimu, taikoma 10 proc. finansinė korekcija yra per didelė ar neproporcinga.

Pagal Europos Komisijos Gaires ir PAFT metodiką, finansinės pataisos (korekcijos) dėl pažeidimų taikomos remiantis konkrečiomis taisyklėmis. Vienas iš pagrindinių kriterijų yra ta, kad korekcija turi atitikti pažeidimo pobūdį ir dydį. Gairių 2.1 lentelėje numatyta, kad pažeidimai dėl tiekėjų konkurenciją ribojančių reikalavimų, netinkamų techninių specifikacijų ar netinkamos pasiūlymų vertinimo tvarkos gali lemti 10 proc. finansinę korekciją, jeigu pažeidimas buvo pakankamai rimtas ir turėjo įtakos konkurencijai ar projektų skaidrumui.

Agentūra, spręsdama dėl 10 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimo procedūromis susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepateikė pagrįstų motyvų ar argumentų, kodėl 10 proc. finansinė korekcija turėtų būti sumažinta iki 5 proc., taip pat nepagrindė, kad jo atžvilgiu buvo pritaikyta netinkamo dydžio finansinė korekcija. Teismo vertinimu, pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija yra adekvati keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga jo padarytam pažeidimui. Aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti, nenustatyta.