Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Aistei Raginytei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovo atstovui advokatui Raimondui Lignugariui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo atsakovui A. B., trečiajam asmeniui AB bankui „Swedbank“ bei atsakovo A. B. patikslintą priešieškinį dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 1984-02-17 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 464) dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes. Taip pat padalino santuokoje įgytą turtą:

asmeninės nuosavybės teise 4 (keturių) kambarių su rūsiu butą, kurio bendras plotas 82,89 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1/2 dalį 0,1884 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini); iš atsakovo ieškovei priteisė 1 750 Lt kompensaciją už automobilį „Peugeot 605“, v/n (duomenys neskelbtini) ir 3 562,21 Lt sumokėtų mokesčių butui išlaikyti.

1/2 dalį 0,1884 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).; automobilį „Peugeot 605“, v/n (duomenys neskelbtini);

taip pat iš ieškovės atsakovui priteisė 47 167 Lt piniginę kompensaciją už 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 500 Lt piniginę kompensaciją už parduotą automobilį „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini)

Ieškovės ir atsakovo pinigines prievoles AB „Swedbank“ pagal 2003-01-03 kredito sutartį Nr. 02-021184-FA, paliko solidariomis. Atsakovo priešieškinį atmetė.

Dėl santuokos nutraukimo. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių išskirtinę kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, todėl padarė išvadą, kad dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio šeimoje nuolat kyla konfliktai, nesutarimai ir tolesnis jų gyvenimas kartu yra negalimas. Kadangi šeima faktiškai iširusi, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl priešieškinio reikalavimų. Teismas nustatė, kad S. B. 1994-01-31 dovanojimo sutartimi (reg.Nr.9-446) padovanojo ieškovei S. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė 2002-04-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 30 000 Lt pardavė O. V.. Panaudojant šias lėšas 2002-04-15 santuokos metu buvo nupirktas kitas butas, esantis (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kadangi atsakovas, vadovaudamasis CK 3.90 str. 1 d. prašo 30 000 Lt lėšas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas konstatavo, jog piniginių lėšų iš esmės pagerinti bendromis ar kito sutuoktinio lėšomis, taip pat darbu neįmanoma, todėl nėra pagrindų taikyti CK 3.90 str. 1 d. siekiant asmeninį ieškovės turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimui negali būti taikoma ir CK 3.90 str. 2 d. norma, kadangi ši norma gali būti taikoma tuo atveju, jei atsakovas reikštų reikalavimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti įsigytą turtą, šiuo atveju butą (kuriam įsigyti buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos), ir įsigyjant šį turtą be vieno sutuoktinio asmeninių lėšų buvo panaudotos lėšos esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei jos viršijo lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe prašant pripažinti pinigus. Tačiau atsakovas priešieškiniu tokio reikalavimo nereiškė. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad S. B. bei S. B. valia, sudarant 1994-01-31 dovanojimo sandorį, neatitiko šalių tikrųjų ketinimų. Kadangi atsakovas priešieškinyje reikalavimo dėl dovanojimo sandorio panaikinimo nereiškė, tai jo argumentų dėl sandorio negaliojimo teismas teisiškai nevertino.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Teismas padalino santuokoje įgytą turtą pagal ieškovės pateiktą ieškinį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovė S. B., nei atsakovas A. B., įrodymų liudijančių automobilio „Peugeot 605“, v/n (duomenys neskelbtini) vertę nepateikė, ją nustatė teismas remiantis transporto priemonių pardavimo portalo www.autoplius.lt duomenimis - 3 500 Lt., tuo tenkindamas iš dalies ieškovės reikalavimą ir priteisė automobilį atsakovui, o ieškovei iš atsakovo ½ dalį automobilio vertės – 1 750 Lt kompensaciją.

Dėl komunalinių mokesčių priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė viena laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. yra sumokėjusi 7 124,42 Lt komunalinių mokesčių už butą, todėl atsakovui tenkanti ½ mokesčių dalis sudaro 3 562,36 Lt. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog dėl to, kad jis bute negyvena bei nesinaudoja butui teikiamomis paslaugomis, todėl neturi mokėti komunalinių mokesčių. Mokesčius priteisė todėl, kad butas įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, buto savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo įranga ir prašomi priteisti mokesčiai yra susiję su bendro daikto išlaikymu bei išsaugojimu.

Be to, teismas nevertino tos aplinkybės, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo tėvui S. B. buvo sumokėta iš santuokos metu įgytų lėšų. Taigi, visas ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Ieškovės nuomone, teismas išnagrinėjęs bylą, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir įrodymus, A. B. priešieškinį atmetė, pilnai išvardindamas atmetimo motyvus, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl 30 000 litų lėšų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi šiuo atveju, asmeninį turtą sudaro piniginės lėšos, todėl šio turto iš esmės pagerinti neįmanoma nei bendromis, nei kito sutuoktinio lėšomis, o juo labiau atlikti kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų. Iš to darytina išvada, kad nėra pagrindų taikyti Civilinio kodekso 3.90 straipsnio normų bei tenkinti atsakovo priešieškinio.

Taip pat nurodoma, kad jokių įrodymų, paneigiančių rašytiniuose įrodymuose pateiktus faktus, kad butas buvo jai uošvio padovanotas asmeninėn nuosavybėn, atsakovas nepateikė. Dovanojimo sutarties neginčija, todėl nėra teisinio pagrindo jos gautas pinigines lėšas - 30 000 litų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir tenkinti priešieškinio reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas jo patikslintas priešieškinys (II t., b.l. 79-80) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pinigines lėšas – 30 000 Lt, gautas pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dovanojimo sandoriu buvo dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Butas buvo nupirktas santuokoje iš atsakovo tėvo S. B. už 3 500 JAV dol., todėl jį pardavus 2002 m. balandžio 8 d. už 30 000 Lt ir pinigus panaudojus 2002 m. balandžio 15 d. kito buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui, visas butas turėjo būti pripažintas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas lygiomis dalimis, nes už parduotą butą gauta 30 000 Lt suma nebuvo ieškovės asmeninės lėšos. Kolegija su tokiu byloje surinktų įrodymų vertinimu nesutinka.

Pagal SŠK 22 straipsnį, turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Byloje esanti 1994 m. sausio 31 d. dovanojimo sutartis patvirtina, kad S. B. dovanojo S. B. butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 112). Šis sandoris gali būti nuginčytas tik teismo sprendimu, kaip ir pripažintas apsimestiniu. Pagal dovanojimo sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos CK 52 str., apsimestiniu laikytinas sandoris, skirtas kitam sandoriui pridengti, t.y. toks sandoris, kurį sudarę subjektai dėl vienokių ar kitokių priežasčių prisiėmė įsipareigojimus, neatitinkančius tikrosios jų valios. Apeliantas sandorio neginčijo, nors nuo pat bylos iškėlimo teisme buvo atstovaujamas advokatų. Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartyje, bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsakovui buvo nurodyta, kad pažeistos teisės turi būti ginamos įstatymo nustatyta tvarka (II t., b.l. 47-52). Esant tokioms aplinkybėms laikyti pirmiau paminėto buto (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį šio buto pirkimo-pardavimo sutartimi, o 2002 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jį pardavus O. V. (I t., b.l. 21), gautas lėšas – 30 000 Lt. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe nebuvo jokio pagrindo, todėl tokią išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto režimą, nei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, CK 3.88, 3.89 straipsniai).

I. S. B. 2002 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko iš V. K. ir V. K. butą (duomenys neskelbtini) už 46 000 Lt. Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų banko išrašas patvirtina, kad šis butas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra ginčo, kad šiam turtui įsigyti ieškovė panaudojo pinigines lėšas - 30 000 Lt, kurias gavo pardavusi butą (duomenys neskelbtini). Šios lėšos dėl pirmiau nurodytų aplinkybių yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Apeliantas nesutinka dėl nustatytų sutuoktinių turto dalių bei dėl turto padalinimo būdo, tačiau kolegija laiko, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Pagal šias teisės normas, nukrypstant nuo turto lygių dalių principo ir parenkant konkretų turto padalijimo būdą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Tai yra pavyzdinis aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas aptartus turto padalijimo aspektus, sąrašas. Jis nėra baigtinis. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Taigi, kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. V. M., byla Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse kaip vienas iš kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių didesnis indėlis į bendrą turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., byla Nr. 3K-3-220/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. Z. v. D. Z., byla Nr. 3K-3-463/2007). Kaip nurodyta pirmiau, butas (duomenys neskelbtini), kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė įgytas už 46 000 Lt., iš kurių 30 000 Lt buvo panaudota ieškovės asmeninių lėšų, kas sudaro 65 % šio turto, kurio vertė santuokos pabaigoje buvo 141 500 Lt. Esant tokioms aplinkybėms buvo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Padalinus santuokoje įgytą butą apeliantui buvo paskirta 1/3 dalies buto arba 47 167 Lt kompensacija, kas duoda pagrindo spręsti, jog jam atiteko beveik visa iš 49 525 Lt pinigų suma, kurią sutuoktiniai panaudojo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę įgydami šį turtą. Be to, kolegija pažymi, kad įstatyme ( CK 3.119 straipsnis) reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.R v. G.R. bylos Nr. 3K-3-415/2008 (S), turto rinkos kainos turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis dalijamo turto rinkos kainomis, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančiomis kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantui apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, buto (duomenys neskelbtini) vertė, imant domėn VĮ Registrų centro oficialiai skelbiamus būsto kainų pokyčius, iš esmės liko nepakitus. Todėl vertinant pirmiau nurodytas aplinkybes dėl santykio ieškovės asmeninių ir šalių bendrų lėšų, panaudotų įgyjant būstą, nukrypimas nuo lygių dalių principo, nustatant atsakovo 1/3 dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje į butą (duomenys neskelbtini) buvo ir ieškovės interesų apsauga, pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kolegija pažymi, kad panaudotų asmeninių ir bendrų lėšų santykis šiuo atveju duoda pagrindą konstatuoti pačios ieškovės praradimus net 45 987 Lt sumoje (CK 3.98 str. 2 d.).

Sprendžiant dėl turto padalinimo būdo pažymėtina, kad buto (duomenys neskelbtini) pripažinti nedaliu nėra pagrindo, todėl priteisinat jį natūra vienam iš sutuoktinių buvo būtina atsižvelgti į CK 3.123 straipsnyje nurodytus reikšmingus kriterijus, pvz., šioje byloje nustatytą aplinkybę dėl ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo dydžio bei itin komplikuotus sutuoktinių tarpusavio santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006). Dėl ieškovės indėlio į buto įgijimą detaliai nurodyta anksčiau, o dėl komplikuotų tarpusavio santykių byloje yra pateikta pakankamai įrodymų. Nustatyta, kad atsakovas gyvena užsienyje ir nuo 2007 m buvo grįžęs į Lietuvą tik du kartus. Tačiau 2009 m. lapkričio 11 d. specialisto išvada (II t., b.l. 113) patvirtina, kad ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškiantis poodinėmis kraujosrūvomis pakaušyje, kakle, kurios galėjo gautis suspaudus kaklą rankų pirštais ir t.t. Toks sužalojimų padarymo būdas rodo didelį atsakovo agresyvumą. Smurtą prieš ieškovę, be jos paaiškinimų, paliudijo taip pat liudytojai A. P., V. K.. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių bei materialinės teisės normų, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto padalinimą, todėl nėra pagrindo patenkinti apelianto prašymą ir padalinti butą (duomenys neskelbtini) natūra, juolab, kad jam yra tinkamai kompensuota, priteisiant 47 167 Lt kompensaciją. Be to, atsakovas nuolat gyvena užsienyje, sugrįžęs į Lietuvą, joje turės gyvenamąją vietą, jam priteistoje nekilnojamojo turto dalyje.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nei ieškovė, nei atsakovas per visą bylinėjimosi laiką (byla iškelta 2007-08-24) nenurodė jokio dalintino kilnojamoje turto, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad kompensacijos dydį galėtų įtakoti bute likę daiktai, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais (CPK 178 str.).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodydamas, kad nebuvo padalinta atsakovo A. B. prievolė Swedbank AB pagal 2003-01-03 kredito sutartį Nr. 02-021184-FA dėl 20 000 Lt paskolos. Šalių paaiškinimu, nepadengtos paskolos likutis santuokos pabaigoje yra apie 2 000 Lt. Byloje nėra ginčo, kad ši paskola buvo panaudota buto Baltijos 42-43, Kaune remontui, todėl abu sutuoktiniai pagal ją atsako solidariai (CK 6.6 straipsnis, 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kolegija pažymi, kad kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis; kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 40 punktas). Kreditorius dėl skolos padalijimo nesutinka (I. T., b.l. 47-48). Todėl teismas, sprendime nurodydamas, jog sutuoktinių prievolė pagal kreditavimo sutartį su banku yra solidari ir atsakomybė pagal šią prievolę nekeičiama, pagrįstai nedalijo jos kiekvienam sutuoktiniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007).

Apeliantas ginčija sprendimo dalį, kuria ieškovei buvo priteista 3 562,21 Lt jos sumokėtų mokesčių butui (duomenys neskelbtini) išlaikyti. Nesutikimą apeliantas grindžia vieninteliu motyvu, jog šis turtas santuoką nutraukus padalintas jam paskiriant 1/3 dalį, o mokesčiai paskaičiuoti lygiomis dalimis. Tačiau iki santuokos nutraukimo šis turtas nuosavybės teise priklausė abiems sutuoktiniams, todėl prievolė susijusi su paslaugų teikimu yra solidari (CK 6.6 str. 3 d.). Ieškovė sumokėjusi už butui teikiamas paslaugas turėjo atgręžtinį reikalavimą, kurį pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino (CK 6.9 str.). Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimą sudarė mokesčiai už buto šildymą bei bendro naudojimo patalpų išlaikymą (II t., b.l. 117-118). Į jį ieškovė neįskaitė mokesčių už sunaudotą elektrą ir vandenį, juolab, kad atsakovas bute nuo 2007 m. negyveno.

Apibendrinat tai, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.