Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biržų žemtiekimas“ ieškinį atsakovei R. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Biržų žemtiekimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. Ž. dėl skolos priteisimo. Ieškovė nurodė, kad 2011-09-09 su atsakove sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 18 366,54 Eur (63 416 Lt) paskolą, o atsakovė įsipareigojo mokėti palūkanas ir grąžinti paskolą iki 2012-03-31. Ieškovė paaiškino, kad 2012-03-30 šalys pasirašė 2011-09-09 paskolos sutarties priedą Nr. 1, pagal kurį paskolos grąžinimo terminas buvo atidėtas iki 2012-11-01. Ieškinyje nurodoma, kad 2012-04-05 šalys pasirašė sutarties priedą Nr. 2, pagal kurį patikslinta negrąžintos paskolos suma, o 2013-10-01 tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyti paskolos sutarties priedai Nr. 3 ir Nr. 4, pagal kuriuos buvo patikslinta atsakovės negrąžintos paskolos ir nesumokėtų palūkanų suma, kuri sudarė 64 920,79 Lt, o šios sumos mokėjimas išdėstytas dalimis pagal atsakovės pasiūlytą grafiką iki 2015-12-31. Ieškovė teigė, kad atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal paskolos sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus bei grąžino ieškovei tik dalį skolos. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 9 946,95 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-05-04 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 9 946,95 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2016-02-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 424 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys 2011-09-09 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 18 366,54 Eur paskolą (63 416 Lt), o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei palūkanas ir grąžinti paskolą iki 2012-03-31. Teismas taip pat nustatė, kad vėlesniais paskolos sutarties pakeitimais šalys pratęsė paskolos grąžinimo terminą. 2013-10-01 ieškovė ir atsakovė pasirašė paskolos sutarties priedus Nr. 3 ir Nr. 4, pagal kuriuos atsakovės negrąžinta paskolos ir nesumokėtų palūkanų suma sudarė 64 920,79 Lt, o jos mokėjimas išdėstytas dalimis pagal šalių sutartą grafiką iki 2015-12-31. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovė savo prievolės sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti gautą paskolą tinkamai nevykdė ir skolinga ieškovei 9 946,95 Eur. Spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė jau du kartus atsakovei buvo atidėjusi skolos grąžinimo terminą, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Teismas įvertino ir tai, kad išdėsčius skolos mokėjimą būtų keletą metų pratęstas skolos grąžinimo terminas ir tuo būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei ieškovės interesai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. Ž. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-05-04 sprendimą pakeisti ir teismo priteistos skolos sumos mokėjimą išdėstyti teismo nurodyta tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl skolos išdėstymo ir tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Apeliantė teigė, jog pripažįsta ieškovės reikalavimus, tačiau dėl blogos turtinės padėties šiuo metu ji negali sumokėti visos skolos sumos, todėl neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo, atsakovės ūkiui bus sukeltos itin sunkios turtinės pasekmės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Biržų žemtiekimas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-05-04 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad jau du kartus atsakovei buvo atidėtas skolos grąžinimo terminas, tačiau savo įsipareigojimų atsakovė tinkamai nevykdė. Ieškovė teigė, kad nereikalavo iš atsakovės priteisti sutartyje numatytų delspinigių ir tuo palengvino atsakovės padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Apeliantė teigė, jog pripažįsta ieškovės reikalavimus, tačiau dėl blogos turtinės padėties šiuo metu ji negali sumokėti visos skolos sumos, todėl neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo, atsakovės ūkiui bus sukeltos itin sunkios turtinės pasekmės. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo priteistos skolos ir jos dydžio, todėl ginčo dėl ieškovės reikalavimų šioje byloje nėra. Atsakovė nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. LR CPK 18 str. nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. LR CPK 7 str. 1 d. numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. LR CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė savo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo grindė tuo, kad jos turtinė padėtis yra bloga ir dėl to ji negali iš karto atsiskaityti su ieškove. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė yra sudariusi mokestinės paskolos sutartį dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo į valstybės biudžetą. Be to, pagal byloje esančius duomenis matyti, kad atsakovė turi įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Nors atsakovės pateikti įrodymai iš dalies patvirtina blogą jos turtinę padėtį, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien bloga asmens turtinė padėtis savaime nelemia procesinio sprendimo išdėstymo instituto taikymo. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pagal 2011-09-09 paskolos sutartį skolos grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2012-03-31, tačiau 2012-03-30 šalių susitarimu šis terminas buvo pratęstas iki 2012-11-01. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013-10-01 tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyti paskolos sutarties priedai Nr. 3 ir Nr. 4, pagal kuriuos buvo patikslinta atsakovės negrąžintos paskolos ir nesumokėtų palūkanų suma, o šios sumos mokėjimas išdėstytas dalimis pagal atsakovės pasiūlytą grafiką iki 2015-12-31. Taigi skolos grąžinimo terminas net keletą kartų buvo pratęstas šalių susitarimu, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Dėl to pagal byloje esančius duomenis kolegija negali padaryti išvados, jog patenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo būtų užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, atsakovės naudai būtų nepagrįstai ribojama ieškovės teisė reikalauti įvykdyti teismo sprendimą įprastine teismo sprendimų vykdymui nustatyta tvarka, todėl tai nebūtų suderinama su šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principais. Įvertinusi byloje esančius duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas atsakovei galėtų sukelti neproporcingai sunkias pasekmes ir dėl to būtų pagrindas teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.