Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Šilutės rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas, M. L. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. B., patikslinusi reikalavimus, prašo nustatyti, kad pareiškėjos J. B. seneliai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad palikimą, atsiradusį po J. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė faktiniu valdymu jo sutuoktinė A. S. ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), bei palikimą, atsiradusį po A. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė faktiniu valdymu jos vaikaitė J. B. ir tebevaldo. Teismo posėdžio metu prašė patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš suinteresuotų asmenų.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėja J. B. yra A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikaitė - šių asmenų antros eilės pagal įstatymą įpėdinė. Suinteresuotas asmuo M. L. B. yra mirusių sutuoktinių A. S. ir J. S. dukra, o taip pat pareiškėjos J. B. mama. A. S. testamentu visą savo palikimą, kurį sudaro namų apyvokos daiktai ir gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai J. B..

(duomenys neskelbtini) A. S. ir J. S. įregistravo santuoką Šilutės rajono CMS, įrašo Nr. 108 ir (duomenys neskelbtini) apsigyveno gyvenamame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame išgyveno iki savo mirties. Nurodytą turtą šie asmenys sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė bei juo naudojosi daugiau kaip dešimt metų, tačiau daiktinių teisių į valdytą turtą Nekilnojamojo turto registre neįregistravo. Namas viešame registre nėra įregistruotas kito asmens vardu, jis nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Mirus J. S., jo palikimą faktinių valdymu priėmė sutuoktinė A. S. ir jį valdė iki savo mirties. Mirus A. S. jos palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėja J. B. ir jį tebevaldo. Visais nurodytais atvejais į J. S. ir A. S. palikimo atsiradimo vietos notarą palikimo priėmimo tikslu kreiptasi nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimai į paveldimą turtą niekam neišduoti. Žemiau nurodomų juridinių faktų teisme nustatymas leis pareiškėjai J. B. įteisinti palikėjos A. S. ir J. S. palikto turto paveldėjimą ir įregistruoti savo vardu įgytą nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Pareiškėja J. B. teismo posėdžio metu prašė patenkinti pareiškimą ir paaiškino kad A. S. yra jos močiutė, ji turėjo dukrą M. L. S., po santuokos sudarymo jos pavardė buvo B., po to B. Ji turėjo tik vieną dukrą. Močiutė iki mirties gyveno gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Visą laiką ji ten gyveno iki mirties. Po močiutės mirties pareiškėja ten gyvena, prižiūri, moka mokesčius. Ji ten ir dabar gyvena. Po močiutės mirties likusiu turtu rūpinasi, jį prižiūri, paremontuoja gyvenamąjį namą esantį nurodytu adresu, kuris nėra įteisintas. Dėl šio namo nebuvo jokių dokumentų. Ji kreipėsi į UAB „Drava“ ir suformavo namo kadastrinę bylą. Šis namas nėra registruotas VĮ Registrų centre. Tą namą išmatavo. Močiutė tame name visą laiką gyveno, nes jie su seneliu J. S. tą namą pasistatė. Senelis anksti mirė. Kiek jai žinoma jie būdami santuokoje tą namą statėsi po karo, t.y. apie (duomenys neskelbtini)., kada tiksliai baigė pastatyti ji nežino. Nėra išlikusių dokumentų apie namo statybą. Tą namą pasistatė ir jame visą laiką gyveno močiutė ir senelis. Po senelio mirties ten gyveno močiutė ir pareiškėjos tėvai. Po to pareiškėjos tėvai išėjo gyventi kitur ir šiame name gyvena pareiškėja. Ji moka mokesčius. Po senelio ir močiutės mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjos J. B. atstovas advokatas Rimantas Šimkaitis teismo posėdžio metu prašė pareiškimą patenkinti.

Suinteresuotas asmuo M. L. B. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu ir paaiškino, kad J. B. yra jos dukra. A. S. yra jos mama. Ji buvo įdukrinta, o jos tėtis yra J. S., kurio tiksli gimimo data jai nežinoma. Jos mama A. S. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Ji ten visą laiką ir gyveno. Ten yra gyvenamasis namas. Mama jai pasakojo, kad tą namą pasistatė su tėčiu J. S. pokario metais. Darbininkai kurie padėjo statyti namą yra mirę. Iš pasakojimų kiek jai žinoma tėvai name apsigyveno (duomenys neskelbtini). Jie buvo sudarę santuoką, kuri nebuvo nutraukta. Pasistatę namą, jame gyveno iki mirties. Niekas jiems pretenzijų dėl to namo nėra reiškę. Pirmas mirė tėtis J. S., o po J. S. tame name liko gyventi mama A. S. ir ji. Mama rūpinosi tuo likusiu turtu. Šiuo metu po mamos mirties gyvena jos dukra pareiškėja J. B.. Visą turtą mama paliko jos dukrai, ji ir pati paprašė mamos, kad tą namą paliktų dukrai, tai yra pareiškėjai testamentu. Dukra ir palaidojo jos mamą.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų A. S. ir J. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui.

Suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdžiuose nedalyvavo, pateikė prašymus bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei pareiškėjos J. B. ir suinteresuoto asmens M. L. B. paaiškinimų matyti, kad J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini).

Liudijime apie įvaikinimą nurodyta, kad M. L. V., gim. (duomenys neskelbtini) buvo įvaikinta J. S. ir A. S., jai suteikiant S. pavardę (po (duomenys neskelbtini)santuokos sudarymo – B.).

Iš santuokos liudijimo matyti, kad M. L. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. B.. Iš ištuokos liudijimo matyti, kad po santuokos nutraukimo minėto asmens pavardė B.

Pareiškėjos J. B., gim. (duomenys neskelbtini), (po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) – B.) tėvai yra K. B. ir M. L. B. (po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini)– B.).

A. S. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).

A. S. (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą, kuris jai priklausys jos mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo anūkei J. B..

J. S. mirė (duomenys neskelbtini). A. S. mirė (duomenys neskelbtini).

J. B. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnas 2021-08-17 rašte dėl informacijos Nr. V3-212 nurodė, kad J. B. po močiutės A. S. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) liko gyventi jos sodyboje adresu (duomenys neskelbtini) tebegyvena iki šiol.

UAB „Drava“ parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras Testamentų registro išraše nurodyta, kad mirus A. S. palikimo priėmimo fakto nėra įregistruoto.

VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamasis turtas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)nėra įregistruotas.

Byloje pateiktas UAB „Drava“ 2021-10-19 kvitas Nr. 178 iš kurio matyti, kad pareiškėja J. B. sumokėjo minėtai bendrovei 180 Eur.

Byloje pateikti mokėjimo kvitai už elektrą bei šiukšlių išvežimą.

Dėl turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas ; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t.y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas, tačiau sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, ar gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, - ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).

Iš į bylą pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), yra statinys, kuris atitinka CK 1.98 straipsnio 2 dalyje, 4.2 straipsnyje numatytus nekilnojamojo daikto požymius – daiktas susijęs su žeme, jo negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės.

Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos J. B. ir suinteresuoto asmens M. L. B. paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po karo, maždaug (duomenys neskelbtini). pasistatė, būdami santuokoje, pareiškėjos seneliai A. S. ir J. S.. Jie šį namą valdė iki savo mirties, t.y. iki kol (duomenys neskelbtini) mirė J. S., o po jo mirties namą nepertraukiamai valdė A. S. iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Iki teismo posėdžio dienos tinkamai paskelbus specialiame interneto tinklalapyje nebuvo užginčytas nekilnojamo daikto (gyvenamojo namo) įgijimo sąžiningumas ir valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. S., mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. S., miręs (duomenys neskelbtini) įgijo pagal įgyjamąją senatį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus byloje bei pareiškėjos J. B., suinteresuoto asmens M. L. B. paaiškinimus, nustatyta, kad pareiškėjos seneliai A. S. ir J. S. pagal įgyjamąją senatį įgijo (pasistatė) gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą, atsiradusį po J. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė faktiniu valdymu jo sutuoktinė A. S. ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą, atsiradusį po A. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė faktiniu valdymu jos vaikaitė pareiškėja J. B. ir tebevaldo.

Tiek, pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo M. L. B. paaiškino, kad mirus J. S., gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi A. S., kuri tame name gyveno iki pas savo mirties, o pareiškėja J. B. po močiutės A. S. mirties liko gyventi jos sodyboje adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas 2021-08-17 rašte Nr. V3-212 dėl informacijos. Pareiškėja taip pat pateikė mokėjimo nurodymus už elektrą bei vietinės rinkliavos mokėjimus už šiukšles.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, teismas daro išvadą, kad po J. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė A. S. ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o po A. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir valdo jos vaikaitė J. B..

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjos prašymas tenkinamas ir nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad po J. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu priėmė jo sutuoktinė A. S. ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o po A. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir valdo jos vaikaitė J. B. (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja J. B. teismo posėdžio metu pareiškė prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra UAB „Drava“ pagal 2021-10-19 kvitą Nr. 178, sumokėtą 180 Eur už minėtos bendrovės suformuotą nekilnojamojo daikto (Siauruko g.5, Sugintų k., Šilutės r. sav.) kadastrinių matavimo bylą.

CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos J. B. ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo skirtingas, nei vienas iš suinteresuotų asmenų neprieštaravo pareiškimo patenkinimui ir jis patenkintas visa apimtimi, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą, atsiradusį po J. S., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo sutuoktinė A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą, atsiradusį po A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė ir valdo jos vaikaitė J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.