Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ūkininko T. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1332-187/2017 pagal ieškovės UAB „Telšių Romanta“ ieškinį atsakovui ūkininkui T. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Telšių Romanta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko T. Š.: 1) 1979,74 delspinigių, 2) 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir buvusias civilinėje byloje Nr. L2-761-187/2017.

Ieškovė nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. su atsakovu sudarė Rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovei darbams skirtą miško plotą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal išduotą leidimą miškui kirsti. Ieškovė atliko miško ruošos darbus pagal sutartį ir leidime nustatytą tvarką bei terminus. 2016-07-29 tarp šalių buvo pasirašytas medienos priėmimo-perdavimo aktas, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas pretenzijų neturi. Atsdakovui buvo pateikta 2016-08-02 PVM sąskaita faktūra dėl miško ruošos darbų apmokėjimo, pagal kurią mokėtina suma sudarė 6105,66 Eur.

Negavusi atsiskaitymo už atliktus darbus, ieškovė nuolat reikalavo tai padaryti, sutiko gauti pinigus dalimis, tačiau atsakovas vėliau iš viso į raginimus nebereagavo. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl dalies skolos sumokėjimo bei delspinigių, numatytų sutartyje, priteisimo.

Atsakovas prieštaravimuose dėl teismo įsakymo priėmimo nurodė, kad jokios rangos sutarties nepasirašė, tačiau tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nežiūrint į tai, atsakovas po ieškovės kreipimosi į teismą dienos sumokėjo likusią dalį skolos.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas T. Š. reikalavo ieškinį atmesti, o jeigu teismas nuspręstų, kad delspinigiai priteistini, mažinti juos iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovas neigė, kad su ieškove sudarė rašytinę sutartį dėl rangos darbų. Atsakovas neneigė, kad užsakė darbus, juos apmokėjo, tačiau tai buvo padaryta žodinio susitarimo pagrindu. Jis reikalavo, kad ieškovė pateiktų teismui rangos sutarties originalą. Jei tai nebus padaryta, prašė nelaikyti rangos sutarties kopijos įrodymu.

Jei teismas laikytų, kad delspinigiai priteistini, atsakovas prašė juos mažinti. Atsakovo manymu, negalima leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Jeigu netesybos yra per didelės, teismas jas gali sumažinti. Tam yra abu pagrindai – jos yra neprotingai didelės ir prievolė įvykdyta visiškai. Jei būtų tenkintas reikalavimas, netesybų dydis sudarytų net 182,5 metinių proc. Netesybų dydis turėtų būti mažintinas iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas ieškovei UAB „Telšių Romanta“ iš atsakovo T. Š. priteisė 1000 Eur delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 193 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 294 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo priteista 14,53 Eur teismo turėtų procesinių išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas pripažino, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas pripažinti, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis, kurios pagrindu ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti delspinigius. Už netinkamą prievolės vykdymą atsakovas privalo sumokėti delspinigius, tačiau teismas darė išvadą, kad netesybos yra aiškiai per didelės. Delspinigių sumą mažino iki 1000 Eur, taip pat įvertino ir netinkamą atsakovo elgesį – skolą ieškovei baigė mokėti tik jai kreipusis į teismą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atsakovas ūkininkas T. Š. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Jei ieškinys būtų tenkinamas iš dalies, prašo sumažinti delspinigių sumą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto argumentai yra tokie:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškina, jog neva tarp šalių buvo sudaryta 2016-06-01 rangos sutartis, kurios pagrindu šalys susitarė dėl 0,5 procentų dydžio delspinigių, jeigu vėluojama atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šalys niekada nesusitarė dėl 0,5 procentų dydžio delspinigių. Rangos sutartis nėra pasirašyta skolininko, t. y. skolininkas nepatvirtino parašu bei ir (ar) kitais veiksmais neišreiškė valios Rangos sutarties pritarimui/pasirašymui, kurios viena iš sąlygų yra 0,5 procentų dydžio delspinigiai (jeigu vėluojama atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka ir terminais). Vien tai, kad ieškovė darbus vykdė, o atsakovas juos priėmė, tai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas šiuo atveju prisiėmė įsipareigojimą mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, esą pasirašytas atliktų darbų aktas ir apmokėta sąskaita – faktūra patvirtina buvus sudarytą sutartį. Atsakovas nuo pat pradžių neigė pasirašęs sutartį. Atitinkamai atsakovas nėra pasirašęs ir jokio akto – atsakovas tiesiog apmokėjo darbus pagal faktą, nesiedamas to su jokia sutartimi, kadangi tokia sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė teismo posėdyje žodžiu nurodė, kad sutarties originalo nėra, vadinasi, ieškovė pripažįsta, kad susitarimas dėl delspinigių nebuvo sudarytas. Ieškovė teigė, kad sutartis esą buvo pasirašyta apsikeičiant el. laiškais, tačiau reikia vertinti byloje esančius įrodymus – į bylą nėra pateikta jokių el. laiškų, taigi ši aplinkybė nėra įrodyta. Priešingai, byloje esantys įrodymai ir pačios ieškovės parodymai patvirtina, kad sutartis, iš kurios ieškovė kildina pareigą mokėti delspinigius, nebuvo sudaryta.

Pačiai ieškovei patvirtinus, kad sutarties originalas neegzistuoja, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nuoroda į tą sutartį kituose dokumentuose, kurių atsakovas taip pat nėra ir niekada nebuvo pasirašęs ir kurių turiniui įtakos neturėjo ir negalėjo turėti. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nesivadovavo teismų praktikos aiškinimais, visiškai neatsižvelgė į šalių valią, jų ketinimus, kadangi atsakovas neprisiėmė įsipareigojimo mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius.

Jeigu ir būtų pagrindas teigti, kad esą šalys susitarė dėl delspinigių, tai teismo sprendimas priteisti 1000 Eur delspinigių sumą yra neteisėtas ir nesąžiningas, pažeidžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, privalo atsižvelgti į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą, skolininko elgesį ir kitas aplinkybes. Priešingai, pirmosios instancijos teismas priteisė 1000 Eur delspinigių sumą ieškovės naudai, nors skolos suma yra sumokėta, todėl toks sprendimas pažeidžia bendruosius principus ir skolininko teises.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Telšių Romanta“ prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o atsakovo T. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai yra tokie:

Apelianto teiginį, kad tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu ieškovė reikalauja priteisti delspinigius, paneigia atsakovo pasirašyta ir elektroniniu paštu gauta sutartis bei 2017-07-29 medienos priėmimo-perdavimo aktas. 2016-06-01 Rangos sutartis buvo pasirašyta tiek ieškovės, tiek atsakovo.

Rašytinės formos dokumentams prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Ieškovė siuntė atsakovui Rangos sutartį jos pasirašymui, o atsakovo darbuotoja atsiuntė ieškovei paties atsakovo pasirašytą Rangos sutartį.

Priteisdamas delspinigių sumą, teismas išanalizavo tokius kriterijus: šalys yra verslo subjektai, turintys patirtį verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (atsakovo) T. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Kad sutartis būtų sudaryta, pirmiausia reikia, jog viena šalis pasiūlytų kitai šaliai sudaryti tam tikrą sutartį, o pastaroji su tokiu pasiūlymu sutiktų. Todėl, kalbant apie sutarties sudarymą, aptartinos dvi sąvokas: oferta ir akceptas. Oferta yra laikomas pasiūlymas sudaryti sutartį, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Oferta gali būti pateikta žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, ir įsigalioja tik tada, kai ją gauna adresatas. Kad būtų galima kalbėti apie kitos šalies įsipareigojimą sudaryti sutartį, reikia, kad ji tokią ofertą priimtų, tai yra ją akceptuotų. Akceptu laikomas kitos šalies pareiškimas arba kitoks elgesys, kuriuo išreiškiama šalies valia priimti ofertą, t.y., akceptas – sutikimas su oferta, išreikštas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais.

Telekomunikacijų galiniais įrenginiais oferento nurodytas akceptavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai oferta pasiekia adresatą. Kai konkretus ofertos galiojimo terminas nėra nurodytas, laikoma, kad akceptas turi būti pateiktas per protingą terminą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tarp jų – į šalių naudojamų ryšio priemonių galimybes. Svarbu, kad šalis, pateikianti akceptą, padarytų tai aiškiai, nenurodydama jokių papildomų sąlygų.

Teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė Rangos sutartis. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, ieškovė pasiūlė atsakovui sudaryti sutartį, kurią apeliantas pasirašė. Tai rodo, kad ieškovė (oferentas) pasiūlė atsakovui (akceptantui) sudaryti sutartį, dėl kurios sąlygų pastabų nebuvo (b.l. 81-83). Apeliantas šią sutartį pasirašė. Esant tokioms aplinkybėms, byloje net neturėjo būti originaliais parašais pasirašyta sutartis, kadangi šalys ją pasirašė elektroniniais laiškais, t.y. telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo sudarytos dar kokios nors kitos sutartys, kurios buvo sudarinėtos tokiu pat būdu. Tokiu atveju teismas pripažįsta, kad negalima sutikti su apelianto argumentais, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, kurioje nebuvo dalies, susijusios su delspinigių reikalavimo galimybėmis.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikiamas byloje pirmosios instancijos teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas kitaip, t. y. sau palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai surinkti, pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai argumentuotai padarė išvadą, kad delspinigiai turi būti mažinami. Ieškovė sutiko su tokia teismo išvada, sprendimo neskundė. Įvertinus tai, ką teismas nurodo 16 punkte, pripažintina, kad 1000 Eur delspinigių suma yra protinga ir sąžininga, įvertinant atsakovo veiksmus, vengiant įvykdyti sutartį – sumokėti už atliktus darbus. Iš esmės atsakovas nesąžiningai pasinaudojo ieškovės pinigais, kuriuos ji galėjo panaudoti savo reikmėmės, jei atsakovas būtų atsiskaitęs su ja taip, kaip numatyta pagal Rangos sutartį.

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus, jų pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetant apeliacinį skundą, visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti atsakovas. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šį procesinį dokumentą ruošė advokatas, kurio teisinė pagalba ieškovei kainavo 150 Eur. Ši suma yra gerokai mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistų ir išdėstytų nauja redakcija rekomendacijų nustatytų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkintinas (CPK 93, 98 str.).

Teismas neturi pagrindo priimti apelianto paaiškinimus bei papildomus įrodymus. Šie dokumentai pateikti tą pačią dieną, kai nagrinėjama byla, nors buvo galima pateikti juos gerokai anksčiau. Tokie apelianto veiksmai rodo jo nesąžiningumą ir siekį vilkinti bylos nagrinėjimą. Teismas negali patikrinti, kas yra asmuo, kuris priėmė elektroninį laišką, ieškovės siųstą atsakovui. Dėl Rangos sutarties sudarymo teismas pasisakė 14 punkte.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Telšių Romanta“ (įmonės kodas 302696577) iš atsakovo ūkininko T. Š. (ūkininko ūkio kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.