Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Agnei Kubiliūtei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės sušvelninimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuteistasis V. K. prašo peržiūrėti visas jo baudžiamąsias bylas ir nuosprendžius bei sušvelninti jam paskirtas bausmes.

Prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimo nepalaiko ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 362¹ str. 1 d. numato, kad panaikinti veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę ar kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį pagal nuteistojo, jo gynėjo, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirma instancija. Šakių rajono apylinkės teisme nuteistojo V. K. atžvilgiu priimti septyni nuosprendžiai, jie priimti skirtingų teisėjų, todėl šiame teikime teismas pasisako dėl Šakių rajono apylinkės teismo teisėjos Juditos Sungailaitės 2014 m. lapkričio 27 d. priimto nuosprendžio.

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis V. K. savo prašyme nenurodo kokiu pagrindu prašo jam sušvelninti bausmes pagal visus jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, todėl teismas patikrins minėtą nuosprendį atsižvelgiantį į priimtas nusikalstamumą panaikinančio, bausmę švelninančio arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančio baudžiamojo įstatymo pataisas, kurios negaliojo nuosprendžio priėmimo metu, kadangi toks įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 2 d.).

Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo 2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-499 (Žin., 2013, Nr. 75-3770), kuriuo Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. O to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Teismas pažymi, kad 2014 m. lapkričio 27 d. priimant V. K. nuosprendį, šis įstatymas jau buvo įsigaliojęs, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos V. K. byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jis savo kaltės neprisipažino, todėl Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nebuvo taikomas, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.

2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481 (įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) buvo pakeistos Lietuvos Respublikos BK 190 str. nuostatos, kurių pagrindu pasikeitė turto vertės išaiškinimas – turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Palyginus ankstesnę Lietuvos Respublikos BK 190 str. 1 d. redakciją su 2014-12-18 įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująją nuostatą turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL, nebelaikomas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, t. y. nesudaro nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK XXVIII skyriuje, dalyko, tuo tarpu turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL – priskiriamas nedidelės vertės turtui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nesietinos su turto vertės išaiškinimu, nurodomu Lietuvos Respublikos BK 190 str. 1 d. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad V. K. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus pinigus, tai yra 1158,48 eurų sumą, taigi šios sumos vertė didesnė negu 5 MGL, todėl šis turtas neatitinka Lietuvos Respublikos BK 190 str. 1 d. nurodyto nedidelės vertės turto išaiškinimo pagal naujai įsigaliojusią redakciją.

2015 m. kovo 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs 2015 m. kovo 24 d. Šios naujai įsigaliojusios baudžiamojo įstatymo nuostatos, išskyrus Lietuvos Respublikos BK 75 str. pakeitimus, reglamentuoja nusikaltimų recidyvą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko ar kai yra lengvinančių aplinkybių, bausmės skyrimą asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, bausmės skyrimą pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat šios nuostatos numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą naudojimąsi energija ir ryšių paslaugomis ir už turto sunaikinimą ar sugadinimą. Nuteistasis neatitinka minėtų straipsnių sąlygų, todėl šių nuostatų taikyti nuteistajam nėra teisinio pagrindo.

Šiuo įstatymu pakeista ir Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., kuri išdėstyta taip: asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lyginant šią ir prieš tai galiojusią Lietuvos Respublikos BK 75 str. redakciją, matyti, kad ja išplėstas tik ratas asmenų, kurių atžvilgiu galimas bausmės vykdymo atidėjimas – bausmės vykdymo atidėjimas tapo galimas ir už sunkius nusikaltimus. Tuo tarpu V. K. 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.), už kuriuos ir senos redakcijos Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nauja Lietuvos Respublikos BK 75 str. redakcija tik išplėtė ratą asmenų, kurių atžvilgiu tapo galimas bausmės vykdymo atidėjimas, į tai, kad V. K. nuosprendžių priėmimo metu pateko į šių asmenų ratą, į tai, kad nėra aplinkybių, pagal kurias naujoji Lietuvos Respublikos BK 75 str. redakcija švelnintų V. K. padėtį, sprendžia, kad šios įstatymo pasikeitusios redakcijos nėra teisinio pagrindo taikyti V. K. atžvilgiu (Kauno apygardos teismo 2015-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-941-319/2015).

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio priėmimo metu buvo įvertinti visi aukščiau paminėti įstatymų pakeitimai, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, jo peržiūrėti nėra teisinio pagrindo.

Esant įvardintoms aplinkybėms nuteistojo V. K. prašymą dėl jo atžvilgiu priimto Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo tenkinti nėra pagrindo, todėl prašymas atmestinas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos BVK IX skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 363 str., 364 str., 362¹ str., teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. prašymą dėl jo atžvilgiu priimto Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.