- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- eI3-3071-743/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01827-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Sunergy LT“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę byla pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sunergy LT“, trečiasis suinteresuoti asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Sunergy LT“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktais Nr. ŽVP-101-(1.4.), Nr. ŽVP-107-(1.4.) ir Nr. ŽVP-105-(1.4.) Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. 5227/0003:703, kadastro Nr. 5227/0003:704 ir kadastro Nr. 5227/0003:727) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su 16 krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje bei 2024 m. liepos 9 d. aktais Nr. ŽVP-123-(1.4.), Nr. ŽVP-122-(1.4.) bei Nr. ŽVP-124-(1.4.) paimtus: 1) 0,1287 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 5227/0003:703, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį Kauno r. sav., Garliavos apylinkių sen., Pagirių k., Marijampolės g. 37, dydis yra 17 920 Eur; 2) 0,3657 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 5227/0003:704, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 39, dydis – 50 930 Eur; 3) 0,3380 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 5227/0003:727, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, esantį Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 41, dydis – 47 080 Eur.
Pareiškėjos prašymas grindžiamas šiais argumentais.
Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-380 „Dėl projekto „Dėl „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino projektą „Via Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją (toliau – ir Susisiekimo ministerija) šį projektą įgyvendinančia institucija. Kelio A5 „Kaunas–Marijampolė–Suvalkai“ ruožas nuo 0 km iki 97 km yra projekto „Via Baltica“ sudėtinė dalis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. kovo 22 d. priėmė nutarimą Nr. 189 „Dėl magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr.130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams, pagal magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“, kuriuo patvirtino magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą (toliau – ir specialusis planas) ir pagal jį pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Minimas nutarimas įsigaliojo 2023 m. kovo 25 d.
Parengus žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr.130 Kaunas– Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje) projektą (toliau – Projektas), 2023 m. rugpjūčio 30 raštu Nr. 2ZP-705 „Dėl supažindinimo su parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informuota savininkė apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu, nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais.
Pažymi, kad minėtu pranešimu savininkė taip pat buvo informuota apie nepriklausomo turto vertintojo atliktą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą bei parengtą vertinimo ataskaitą, ir kad pagal projekto sprendinius iš savininkės paimama: 1) 1,3101 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-2448-1274, Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Apynio g. 14) 0,1287 ha dydžio dalis; pagal parengtą Nekilnojamo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. LJ23/0511/30-2N (toliau – ir Vertinimo ataskaita 1), visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto rinkos vertė – 17 920 Eur; 2) 3,7480 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-2269-8080, Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Apynio g. 12) 0,3657 ha dydžio dalis; pagal parengtą Nekilnojamo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. LJ23/0511/31-2N (toliau – ir Vertinimo ataskaita 2), visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto rinkos vertė – 50 930 Eur; 3) 3,6734 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-2269-8337, Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Apynio g. 10) 0,3380 ha dydžio dalis; pagal parengtą Nekilnojamo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. LJ23/0511/35-2N (toliau – ir Vertinimo ataskaita 3), visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto rinkos vertė – 48 080 Eur; 4) 0,3240 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-2010-8827, Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k.) 0,0286 dydžio dalis; pagal parengtą Nekilnojamo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. LJ23/0511/36-2N, visuomenės poreikiams paimamo nekilnojamojo turto rinkos vertė – 1 960 Eur.
Šiame kontekste pareiškėja nurodo, kad dėl visuomenės poreikiams paimto 0,3240 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-2010-8827, Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k.), 0,0286 dydžio dalies, vėliau pertvarkytos į žemės sklypą, kadastro Nr. 5227/0003:741, dėl kurio buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 19 d. aktas Nr. ŽVP-76-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5227/0003:741) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“, ginčo nėra, nes minimą aktą atsakovė pasirašė.
Pareiškėja akcentuoja, kad nekilnojamojo turto Vertinimo ataskaitos 1–3 buvo parengtos 2023 m. birželio 20 d., jas rengė UAB „Jungtinis verslas“ atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas, pagal kurias visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto rinkos vertė atitinkamai – 17 920 Eur, 50 930 Eur ir 48 080 Eur.
Susisiekimo ministerija nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) direktorius 2024 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 1P-1-(1.2 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės ribos (nuo 16.465 iki 23.32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje projekto patvirtinimo“ patvirtino Projektą.
Pažymi, kad patvirtinus Projektą, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgaliotas asmuo įsakymais pertvarkė žemės sklypus reikalingus visuomenės poreikiams magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje: 1) 2024 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1SK-2201-(10.1 E.) pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. 5227/0003:654, unikalus Nr. 4400-2448-1274, padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą į du žemės sklypus: projektinis Nr. 30-1 ir unikalus Nr. 4400-6100-4811 (Apynio g. 14); projektinis Nr. 30-2 ir unikalus Nr. 4400-6100-4833 (Marijampolės g. 37); 2) 2024 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1SK-2205-(10.1 E.) pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. 5227/0003:646, unikalus Nr. 4400-2269-8080, padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą į du žemės sklypus: projektinis Nr. 31-1 ir unikalus Nr. 4400-6100-4788 (Apynio g. 12); projektinis Nr. 31-2 ir unikalus Nr. 4400-6100-4799 (Marijampolės g. 39); 3) 2024 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1SK-2204-(10.1 E.) pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. 5227/0003:647, unikalus Nr. 4400-2269-8337, padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą į du žemės sklypus: projektinis Nr. 35-1 ir unikalus Nr. 4400-6097-7108 (Apynio g. 10); projektinis Nr. 35-2 ir unikalus Nr. 4400-6100-4777 (Marijampolės g. 41). Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkelta į suprojektuotų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro duomenis.
Pasak pareiškėjos, padalinus žemės sklypą, kadastro Nr. 5227/0003:654, unikalus Nr. 4400-2448-1274, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktais Nr. ŽVP-101-(1.4.), Nr. ŽVP-107-(1.4.) ir Nr. ŽVP-105-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5227/0003:703, Nr. 5227/0003:704 ir Nr. 5227/0003:727) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“, be kita ko: 1) paėmė visuomenės poreikiams atsakovės nuosavybės teise valdomą 0,1287 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 5227/0003:703, esantį Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen., Pagirių k., Marijampolės g. 37; 2) paėmė visuomenės poreikiams atsakovės nuosavybės teise valdomą 0,3657 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 5227/0003:704, esantį Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 39; 3) paėmė visuomenės poreikiams atsakovės nuosavybės teise valdomą 0,3380 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. 5227/0003:727, esantį Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 41.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad per nustatytą terminą žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas nebuvo pasirašytas, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsniu, 2024 m. rugsėjo 19 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl šių žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo. Pažymi, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus teismas patvirtino.
Nurodo ir tai, kad kilus ginčui tarp pareiškėjos ir atsakovės atlikto paimtų žemės sklypų vertinimo metu nustatytos vertės, atlikta teismo ekspertizė, su kurios atliktu vertinimu, pareiškėja nurodo sutinkanti. Atkreipia teismo dėmesį tik į tai, kad nėra pagrindo atlyginti atsakovės nurodomų su žemės sklypų netekimu susijusių nuostolių, nes atlyginimas už tokio pobūdžio nuostolius, kuriuos prašo atlyginti atsakovė, nenumatytas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, o atsakovė pranešimu buvo informuota apie žemės paėmimą visuomenės poreikiams, tad turėjo atitinkamai planuoti savo veiklą.
Atsiliepimas
Atsakovė sutinka su pareiškėjos nurodomomis jos žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams aplinkybėmis, sutinka su teismo ekspertizės akto išvadoje nurodyta visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų verte, tačiau prašo priteisti ir jos patirtus nuostolius.
Pasak atsakovės, iki jai sužinant apie ketinimą dalį jai priklausančių žemės sklypų dalių paimti visuomenės poreikiams, atsakovė buvo pradėjusi žemės sklypų Apynių g. 14, 12 ir 10 detaliųjų planų keitimo darbus, siekiant sujungti šiuos sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentus, vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Tuo tikslu, 2022 m. gruodžio 16 d. su UAB „Polilinija“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 20221216-01, pagal kurią rangovė turėjo parengti nurodytų žemės sklypų detaliųjų planų keitimą, planavimo tikslas – žemės sklypų (Apynio g. 10, 12, 14) sujungimas, atidalinant inžinerinės infrastruktūros žemės sklypą automagistralės A1 jungiamojo kelio įrengimui, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo bei statybos reglamentus, vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais; sutarta darbų kaina – 9 000 Eur, atsakovė už detaliojo planavimo darbus sumokėjo 3 000 Eur avansą. Pažymi, kad prasidėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, detalusis planas negalėjo būti iki galo parengtas ir pateiktas tvirtinimui, todėl 2024 m. gegužės 29 d. nurodyta rangos sutartis nutraukta, rangovui liko sumokėtas 3 000 Eur avansas.
Pertvarkius ginčo žemės sklypus, likusiems sklypams išliko poreikis pakeisti galiojančius detaliuosius planus, siekiant šiuos sklypus sujungti, pakeisti naudojimo paskirtį bei nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentus, dėl ko 2024 m. liepos 17 d. atsakovė su UAB „Polilinija“ sudarė naują rangos sutartį Nr. 20240717-02, kuria rangovė įsipareigojo šiuos darbus atlikti, tačiau naujai sudarytoje rangos sutartyje sulygta rangos darbų kaina – 20 000 Eur. Atsakovė nurodo, kad pagal šią sutartį jau yra sumokėjusi 1 000 Eur avansą ir sutartis pradėta vykdyti.
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, pažymi, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai neleidus pabaigti detaliųjų planų keitimo proceso ir jį organizuojant iš naujo, atsakovė patyrė 11 000 Eur nuostolių (20 000 Eur - 9 000 Eur), kuriuos prašo priteisti remiantis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo patenkinti pareiškėjos prašymą.
Patekdama argumentus Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad sutinka su pareiškėja, kad jos pateiktos Vertinimo ataskaitos Nr. 1–Nr. 3 atitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies reikalavimą – galioja 12 mėnesių nuo parengimo dienos. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Duomenų, kad vertinimo ataskaitos būtų nuginčyta nepateikta, atsižvelgiant į tai žemės sklypo vertinimo ataskaitos yra galiojančios ir yra tinkamos nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus.
Po teismo ekspertizės akto gavimo trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba papildomų argumentų dėl pareiškėjos pareiškime nurodytos žemės sklypų, paimtų visuomenės poreikiams, vertės nustatymo nepateikė.
Tretieji suinteresuoti asmenys – A. J., B. J., V. J., T. J., Expres Agency OU, K. B. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. 2025 m. spalio 21 d. nutartimi visi šie tretieji suinteresuoti asmenys pašalinti iš bylos jiems praradus teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir nustatytų bylos aplinkybių
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo dydžio už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimtus tris atsakovės žemės sklypus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias bylas reikšmingas aplinkybes.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti:
1) UAB ,,Sunergy LT“ priklausantis 1,3101 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2448-1274, kadastro Nr. 5227/0003:654, esantis Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Apynio g. 14, 2024 m. vasario 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu Nr. 1SK-2201-(10.1 E) pertvarkytas jį padalijant į du žemės sklypus, vienas iš jų – 0,1287 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-6100-4833, kadastro Nr. 5227/0003:703), esantis Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 37, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, gautas padalijus daiktą, unikalus Nr. 4400-2448-1274;
2) UAB ,,Sunergy LT“ priklausantis 3,7480 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2269-8080, kadastro Nr. 5227/0003:646, esantis Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Apynio g. 12, 2024 m. vasario 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu Nr. 1SK-2205-(10.1 E) pertvarkytas jį padalijant į du žemės sklypus, vienas iš jų – 0,3657 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-6100-4799, kadastro Nr. 5227/0003:704), esantis Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 39, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, gautas padalijus daiktą, unikalus Nr. 4400-2269-8080;
3) UAB ,,Sunergy LT“ priklausantis 3,6734 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2269-8337, kadastro Nr. 5227/0003:647, esantis Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Apynio g. 10, 2024 m. vasario 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu Nr. 1SK-2204-(10.1 E) pertvarkytas jį padalijant į du žemės sklypus, vienas iš jų – 0,3380 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-6100-4777, kadastro Nr. 5227/0003:727), esantis Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 41, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos gautas, padalijus daiktą, unikalus Nr. 4400-2269-8337.
Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje LJ23/0511/30-2N (kaip minėta, – ir Vertinimo ataskaita 1) nurodyta, kad 2023 m. gegužės 11 d. 1,3101 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2448-1274, esančio Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Apynio g. 14, vertinamos 0,1287 ha ploto dalies rinkos vertė – 17 920 Eur; nuostolių nėra (pateikta pareiškėjos).
Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje LJ/0511/31-2N (kaip minėta, – ir Vertinimo ataskaita 2) nurodyta, kad 2023 m. gegužės 11 d. 3,7480 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2269-8080, esančio Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Apynio g. 12, vertinamos 0,3657 ha ploto dalies rinkos vertė – 50 930 Eur, nuostolių nėra (pateikta pareiškėjos).
Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje LJ23/0511/35-2N (kaip minėta, – ir Vertinimo ataskaita 3) nurodyta, kad 2023 m. gegužės 11 d. 3,6734 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2269-8337, esančio Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Apynio g. 10, vertinamos 0,3380 ha ploto dalies rinkos vertė – 47 080 Eur; nuostolių nėra (pateikta pareiškėjos).
Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 24-2534 (toliau – ir Ataskaita 1) nurodyta, kad 2024 m. liepos 30 d. 0,1287 ha ploto žemės sklypo, esančio Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 37, unikalus Nr. 4400-6100-4833, rinkos vertė – 33 500 Eur (pateikta atsakovės).
Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 24-2535 (toliau – ir Ataskaita 2) nurodyta, kad 2024 m. liepos 30 d. 0,3657 ha ploto žemės sklypo, esančio Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 39, unikalus Nr. 4400-6100-4799, rinkos vertė – 91 000 Eur (pateikta atsakovės).
Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 24-2536 (toliau – ir Ataskaita 3) nurodyta, kad 2024 m. liepos 30 d. 0,3380 ha ploto žemės sklypo, esančio Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 41, unikalus Nr. 4400-6100-4777, rinkos vertė – 84 100 Eur (pateikta atsakovės).
Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 2506-015 (toliau – ir Ekspertizės aktas) nurodyta, kad:
1) 2024 m. balandžio 23 d. 0,1287 ha ploto žemės sklypo, esančio Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 37, unikalus Nr. 4400-6100-4833, rinkos vertė – 24 900 Eur;
2) 0,3657 ha ploto žemės sklypo, esančio Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 39, unikalus Nr. 4400-6100-4799, rinkos vertė – 62 300 Eur;
3) 0,3380 ha ploto žemės sklypo, esančio Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 41, unikalus Nr. 4400-6100-4777, rinkos vertė – 57 900 Eur.
2022 m. gruodžio 16 d. rangos sutartimi pareiškėja ir UAB ,,Polilinija“ susitarė dėl žemės sklypų, esančių Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k., kurių kadastro Nr. 5227/0003:440, Nr. 5227/0003:61, Nr. 5227/0003:376, Nr. 5227/0003:440 ir Nr. 5227/0003:464 žemės sklypų detaliųjų planų keitimo parengimo; tikslas – žemės sklypų (Apynio g. 10, 12, 14) sujungimas, atidalijant inžinerinės infrastruktūros žemės sklypą automagistralės A1 jungiamojo kelio įrengimui (sutarties 1.1.1 papunktis); rangovė įsipareigojo darbus parengti per 10 mėn. nuo sąlygų išdavimo (sutarties 3.1 papunktis); sutarta kaina – 9 000 Eur (sutarties 4.1 papunktis). 2022 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymu UAB ,,Sunergy LT“ sumokėjo UAB ,,Polilinija“ 3 000 Eur avansą.
2024 m. gegužės 29 d. susitarimu Nr. 20221216-01 pareiškėja ir UAB ,,Polilinija“ susitarė dėl 2022 m. gruodžio 16 d. rangos sutarties nutraukimo, nes prasidėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, detalusis planas negalėjo būti iki galo parengtas ir pateiktas tvirtinimui; 3 000 Eur pareiškėjos avansinis mokėjimas užskaitytas kaip dalinis darbų pagal rangos sutartį atlikimas (susitarimo 2.2 papunktis).
2024 m. liepos 17 d. atsakovė su UAB „Polilinija“ sudarė rangos sutartį Nr. 20240717-02, kuria rangovas įsipareigojo parengti Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. esančių žemės sklypų, kadastro Nr. 5227/0003:440, Nr. 5227/0003:61, Nr. 5227/0003:376 ir Nr. 5227/0003:464 detaliųjų planų keitimą; tikslas – žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą; žemės sklypų (Apynio g. 10, 12, 14) sujungimas) (sutarties 1.1.1 papunktis); sutarta kaina – 20 000 Eur (4.1 papunktis); 2024 m. spalio 16 d. pareiškėja sumokėjo 1 000 Eur avansą pagal sutartį.
1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-101-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5227/0003:703) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ ir 2024 m. liepos 9 d. akto Nr. ŽVP-123-(1.4.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-101-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5227/0003:703) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ pakeitimo“ teisėtumas;
2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-107-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5227/0003:704) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ ir 2024 m. liepos 9 d. akto Nr. ŽVP-122-(1.4.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-107-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5227/0003:704) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 13 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ pakeitimo“ teisėtumas;
3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-105-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5227/0003:727) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ ir 2024 m. liepos 9 d. akto Nr. ŽVP-124-(1.4.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-105-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5227/0003:727) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ pakeitimo“ teisėtumas.
II. Dėl atlyginimo dydžio nustatymo už paimtą žemės sklypą
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (kaip minėta – ir Žemės paėmimo įstatymas).
Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama (čia ir toliau 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1313 suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 4 d., t. y. žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios momentu, – 2023 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 189 priėmimo metu).
Kaip minėta, 2024 m. lapkričio 11 d. Regionų administracinio teismo nutartimi patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai, ši nutartis įsiteisėjo, todėl byloje sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, dėl kurių vertės kilo ginčas.
Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu neatlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė, jeigu žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo iš paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo paliekama pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių (1 dalis). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (3 dalis). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamuoju pastatu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamąjį pastatą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, o savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos (4 dalis).
Kaip minėta, byloje pateiktos pareiškėjos Vertinimo ataskaitos Nr. 1–3, kur paimti žemės sklypai įvertinti 2023 m. gegužės 11 d., jų bendra vertė – 115 930 Eur (0,1287 ha žemės sklypas – 17 920 Eur, 0,3657 ha žemės sklypas – 50 930 Eur, 0,3380 ha žemės sklypas – 47 080 Eur); pateiktos atsakovės Ataskaitos Nr. 1–3, kuriose visuomenės poreikiams paimti žemės sklypai įvertinti 2024 m. liepos 30 d., jų bendra vertė – 208 500 Eur (0,1287 ha žemės sklypas – 33 500 Eur, 0,3657 a žemės sklypas – 91 000 Eur, 0,3380 ha žemės sklypas – 84 000 Eur).
Atsižvelgus į tai, kad paimtų žemės sklypų vertės nurodytomis pareiškėjos ir atsakovės pateiktomis vertinimo ataskaitomis nustatytos iki žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams momento (pareiškėjos) arba po žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams momento (atsakovės), vertinimo ataskaitose nustatyti dideli, laiko pokyčiais nepaaiškinami žemės sklypų verčių skirtumai, 2024 m. gegužės 27 d. teismo nutartimi paimtų žemės sklypų rinkos vertei nustatyti paskirta paimtų žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 2506-015 nustatyta paimtų žemės sklypų rinkos vertė jų paėmimo visuomenės poreikiams metu, t. y. 2024 m. balandžio 23 d. Ekspertizės aktu nustatyta bendra paimtų žemės sklypų rinkos vertė – 145 100 Eur (0,1287 ha žemės sklypo – 24 900 Eur, 0,3657 ha žemės sklypo – 62 300 Eur, 0,3380 ha žemės sklypo – 57 900 Eur.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymas yra įvykis, kuriuo apibrėžiamos esminės paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savybės, pagal kurias bus nustatoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė. Tačiau iš šios įstatymo normos negalima daryti išvados, kad minėtas įvykis apibrėžia ir žemės sklypo rinkos vertės nustatymo datą. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti)). Nuosavybės teisė į žemės sklypą pasibaigia, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradžios iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali daryti įtaką žemės sklypo rinkos vertei tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme. Kai nuo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki jo perėjimo valstybei praeina reikšmingai ilgas laikas, tai visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, nustatytos žymiai ankstesnei datai nei nuosavybės teisė į žemę pasibaigia priėmus paėmimo aktą, kuriuo žemės sklypas pereina valstybei, taikymas neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų (teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę), kildinamo iš Konstitucijos, Konvencijos bei Žemės paėmimo įstatymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020; 2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1201-438/2020; 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2789-756/2021).
Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo ekspertizę atliko į ekspertų sąrašą įtrauktas ekspertas, turintis būtinas Nekilnojamo turto vertintojo ir Verslo vertintojo kvalifikacijas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika, tad teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvadų pagrįstumu. Ekspertizės akte nurodyta visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertė, kuri nustatyta būtent 2024 m. balandžio 23 d., kai priimtas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas atsakovės žemės sklypus paimti visuomenės poreikiams, kas labiausiai atitinka paimtų žemės sklypų rinkos vertę, tuo pačiu nuosavybės teisės apsaugos imperatyvą bei Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad tiek pareiškėja, tiek atsakovė sutinka su Ekspertizės akte nurodyta visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verte.
Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, tad teismas sprendžia, kad paimtų žemės sklypų vertė nustatytina remiantis Ekspertizės aktu ir yra 145 100 Eur (0,1287 ha žemės sklypo – 24 900 Eur, 0,3657 ha žemės sklypo – 62 300 Eur, 0,3380 ha žemės sklypo – 57 900 Eur).
Nors pareiškėjos pateiktos Vertinimo ataskaitos 1–3 bei atsakovės pateiktos Ataskaitos 1–3 formaliai atitinka turto vertintojui ir turto vertinimo procedūrai įstatymo keliamus reikalavimus, tačiau, kaip minėta, jose nustatytas paimtų žemės sklypų rinkos vertės diapazonas labai skirtingas, nepaaiškinamas laiko pokyčiais, be to žemės sklypų rinkos vertės nustatymo momentas nesutampa su atsakovės nuosavybės teisių į žemės sklypus praradimo momentu, su šiomis vertinimo ataskaitų išvadomis nesutinka ginčo šalys, tad teismas, nustatydamas visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertę jomis nesiremia ir dėl to plačiau nepasisako.
2. Dėl kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams
Kaip minėta, atsakovė prašo priteisti 11 000 Eur nuostolių, kuriuos kildiną iš aplinkybių, susijusių su jos ketinimais atlikti detaliųjų planų keitimą, kuris dėl prasidėjusių žemės sklypų visuomenės poreikiams paėmimo procedūrų negalėjo būti baigtas ir buvo nutrauktas pagal 2022 m. gruodžio 16 d. rangos sutartį, pagal kurią šių darbų kaina siekė 9 000 Eur; vėliau pareiškėja sudarė naują rangos sutartį 2024 m. liepos 17 d., tačiau šių darbų kaina jau buvo išaugusi iki 20 000 Eur. Atsakovės vertinimu, remiantis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, šie nuostoliai, kaip tiesiogiai susiję su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis, jai turi būti atlyginti.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui atlyginama: paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė; visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
Atsakovės nurodyti nuostoliai, susiję su detaliųjų planų keitimu, teismo vertinimu, nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostolius, kurie atlyginami žemės sklypus paimant visuomenės poreikiams.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2789-756/2021 (40 punktas) yra išaiškinęs, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į kitų nuostolių, nei numatyta Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (remtasi Žemės paėmimo įstatymo 2012 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. XI-2030 suvestine redakcija) išlaidų atlyginimo.
Aptartame kontekste spręstina, kad atsakovės prašymas dėl 11 000 Eur nuostolių priteisimo yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
Šiame kontekste teismas pažymi ir tai, kad jau 2013 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. XII-380 (kuris paskelbtas viešai) „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, patvirtinti kelio E67 ruožai ir nutarta taikyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatas vykdant žemės, reikalingos ypatingos valstybinės svarbos „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektui įgyvendinti, paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Priedėlyje aiškiai nurodyta, kad kelias Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (nuo 0 km iki 97 km) patenka į šį ruožą.
Taigi, atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo įvertinti su ,,Via Baltica“ transporto koridoriaus kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai įrengimu numatomus pokyčius ir turėjo galimybę planuoti savo tolimesnę veiklą, tačiau prisiėmė riziką dėl pradėtų detaliojo plano pokyčių.
Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovės pateikti įrodymai vienareikšmiai nepatvirtina, kad patirtus nuostolius sąlygojo pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros: pagal 2022 m. gruodžio 16 d. rangos sutarties nuostatas atsakovė neprivalėjo nutraukti šios sutarties, jeigu manė, kad detaliųjų planų keitimas bus aktualus ir po žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūrų; nepateikti įrodymai, kad kokie nors darbai pagal 2022 m. gruodžio 16 d. rangos sutartį buvo pradėti, nors rangovei paliktas 3 000 Eur avansas; nėra ir duomenų, kad, apskritai, pagal atsakovės planuotus sprendinius buvo galimas detaliųjų planų keitimas, kuris turėjo būti vykdomas pagal 2022 m. gruodžio 16 d. rangos sutartį. Apibendrinant pažymėtina, kad vien formalūs faktai apie sudarytas rangos sutartis ir sumokėtus avansus nepatvirtina, kad nurodyti pareiškėjos 11 000 Eur praradimai yra sąlygoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų.
Dėl visų aukščiau nurodytų argumentų, pareiškėjos prašymas priteisti patirtus nuostolius pripažintinas nepagrįstu, todėl nustatant atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydį, nuostoliai neįkaičiuotini.
III. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėja prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.
Atsakovė atsiliepime pareiškė prašymą priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad pastaroji atyrė 3 168 Eur bylinėjimosi išlaidų: 990 Eur ekspertizės apmokėjimo išlaidos (2025 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 593) ir 2 178 Eur atstovavimo išlaidos (2024 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūra APV Nr. 000275/2024 ir 2024 m. spalio 16 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą (susipažinimas su byla ir atsiliepimo pateikimas); 2025 m. balandžio 28 d. PVM sąskaita faktūra APV Nr. 000101/2025 484 Eur sumai ir 2025 m. balandžio 28 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą – 484 Eur (pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje); 2025 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaita faktūra APV Nr. 000254/2025 484 Eur sumai ir 2025 m. lapkričio 17 patvirtinimas apie lėšų įskaitymą – 484 Eur (pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje)).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Už advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Byloje nustatyta, kad atsakovės atsiliepimas parengtas 2024 m. spalio 16 d. (2024 m. IV ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2024 m. II ketvirčio vidutinis darbo užmokesčio mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis atitinkamai siekė – 2 196,40 Eur. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 papunktis).
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes matyti, kad už skundo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 5 491 Eur (2 196,40 Eur x 2,5), taigi, už atsiliepimo parengimą ir susipažinimą su bylos medžiaga prašoma priteisti 1 210 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.
Už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. balandžio 29 d. (2025 m. II ketvirtis) ir 2025 m. lapkričio 18 d. (2025 m. IV ketvirtis) teismo posėdžiuose atsakovė patyrė 968 Eur (484 Eur x 2), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualūs atitinkamai 2024 m. IV ketvirčio ir 2025 m. II ketvirčio vidutinis darbo užmokesčio mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis atitinkamai siekė – 2 335,90 Eur ir 2 387 Eur.
Atsižvelgus į tai, kad remiantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu, maksimalus priteistinas užmokestis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1, kas atitinkamai reiškia 233,59 Eur ir 238,70 Eur (2 335,90 Eur x 0,1; 2 387 Eur x 0,1), šios atsakovės patirtos išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovas teikė ir kitus procesinius prašymus: dėl proceso šalių pakeitimo, dėl su ekspertizės paskyrimu susijusių klausimų.
Atsižvelgus į Rekomendacijų nuostatas, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos užmokesčio už aptariamas paslaugas sumos.
Išlaidos, susijusios su ekspertui sumokėta suma už ekspertizės atlikimą priskiriamos prie kitų šalies patirtų bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas), spręstina, kad jos buvo būtinos teisingam atlyginimo dydžiui už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatyti.
Pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į byloje sprendžiamo ginčo ir teisinių santykių, iš kurių jis kyla, specifiką bei Žemės paėmimo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą.
Atsakovė tokiose bylose dalyvauja ne dėl to, kad atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjai kyla poreikis kreiptis į teismą, o todėl, kad į atitinkamus žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinius santykius žemės savininkai įtraukiami nepaisant jų valios dėl nuosavybės teisės išsaugojimo. Todėl tuo atveju, kai atsakovai neginčija paties žemės paėmimo teisėtumo, bet nesutinka tik su jiems siūlomu atlyginimo už paimamą žemę dydžiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl ginčo nagrinėjimo teisme yra jų kaltė, kuri turėtų sąlygoti jų pareigą atlyginti valstybės išlaidas, susijusias su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesu, įskaitant ir teisminius ginčus. Paimamos žemės rinkos vertė skirtingų kvalifikuotų vertintojų gali būti nustatoma skirtingo dydžio ir tai savaime nereiškia vieno kurio nors vertinimo pranašumo, todėl valstybės pasiūlyta paimamos žemės savininkams kompensacija neįpareigoja žemės savininkų besąlygiškai su ja sutikti ir neatima teisės reikalauti nustatyti teisingą atlyginimo dydį teismine tvarka. Todėl tai, kad atsakovai byloje nevisiškai įrodo jų prašomą nustatyti atlyginimo už paimamą žemę dydį nereiškia, kad teismo sprendimas jų naudai priimamas tik iš dalies, nes jie vis dėl to įrodo, kad valstybės pasiūlytas atlyginimo dydis buvo nepagrįstai per mažas.
Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, laikytina, kad tokiose bylose atsakovui įrodžius, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nustatytas atlyginimo už paimamą žemę dydis yra neteisingas ir per mažas, teismo sprendimas yra priimamas atsakovo naudai ir jis turi teisę taip pat ir į bylinėjimosi išlaidų, patirtų įrodinėjant pareiškėjo klaidingai nustatytą atlyginimo dydį, visišką atlyginimą.
Tokia išvada išplaukia ir iš Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies, kuri numato, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už šiuos darbus sumoka projektą įgyvendinanti institucija, bei 6 straipsnio 4 dalis, kuri numato, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę; jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.
Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu teismas sprendžia, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę galutinį dydį, esant ginčui, nustato teismas, tačiau žemės savininkas, kuris nuosavybės netenka ne savo valia, neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl to, kad valstybės nustatytas pirminis atlyginimo dydis pasirodo neatitinkantis teisingos kompensacijos už paimamą nuosavybę ir dėl to žemės savininkui tenka patirti papildomas teismo išlaidas ginant savo teises.
Atsižvelgęs į nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad atsakovei šioje byloje priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra protingos ir pagrįstos, kurias nulėmė poreikis nuginčyti valstybės jiems pasiūlytą atlyginimo už paimamus žemės sklypus dydį, kuris iš tiesų ir neatitiko teisingo kompensavimo principo.
Įvertinus tai, atsakovei priteistinos dėl atstovavimo (2 178 Eur) ir ekspertizės atlikimo (990 Eur) patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. – 3 168 Eur (2 178 Eur + 990 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sunergy LT“, j. a. k. 135307138, atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-101-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5227/0003:703) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ ir 2024 m. liepos 9 d. aktu Nr. ŽVP-123-(1.4.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-101-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5227/0003:703) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ pakeitimo“ paimtą 0,1287 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-6100-4833, esantį Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 37, dydis – 24 900 Eur (dvidešimt keturi tūkstančiai devyni šimtai eurų).
Nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sunergy LT“, j. a. k. 135307138, atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-107-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5227/0003:704) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ ir 2024 m. liepos 9 d. aktu Nr. ŽVP-122-(1.4.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-107-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5227/0003:704) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 13 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ pakeitimo“ paimtą 0,3657 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 400-6100-4799, esantį Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 39, dydis – 62 300 Eur (šešiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai eurų).
Nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sunergy LT“, j. a. k. 135307138, atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. aktu Nr. ŽVP-105-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5227/0003:727) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ ir 2024 m. liepos 9 aktu Nr. ŽVP-124-(1.4.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. balandžio 23 d. akto Nr. ŽVP-105-(1.4.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5227/0003:727) paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos (nuo 16,465 iki 23,32 km) rekonstruoti) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ pakeitimo“ paimtą 0,3380 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-6100-4777, esantį Kauno r. sav. Garliavos apylinkių sen. Pagirių k. Marijampolės g. 41, dydis – 57 900 Eur (penkiasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai eurų).
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Sunergy LT“, j. a. k. 135307138, 3 168 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, j. a. k. 188620589.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.