Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolės (Pareiškėjos) prašymą vykdymo procese pakeisti mirusį skolininką jo teisių ir pareigų perėmėja VMI prie FM, kuri atstovauja Lietuvos Respublika.

Procesinio teisių perėmimo instituto esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v antstolis T. U., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-91/2013).

CPK 596 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, (1) fizinio asmens mirties, (2) juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat (3) reikalavimo perleidimo ar (4) skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Byloje nustatyta, kad Pareiškėja vykdomojoje byloje Nr. 33-46/2010 pagal Vilniaus apskrities VMI prie FM 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr.14-19-26945/09 dėl 88 937, 81 Lt skolos vykdo išieškojimą iš skolininko L. B. išieškotojui Vilniaus apskrities VMI prie FM. Vykdomosios bylos duomenimis skolininkas L. B. mirė 2011 m. gegužės 1 d., jo palikimą 2013 m. kovo 22 d. priėmė Lietuvos Respublika (vykdomosios bylos Nr. Nr. 33-46/2010 l. 230). 2013 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro rašte nurodyta, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas bus išduotas tik tada, kai mirusiojo sutuoktinė L. B. įstatymų nustatyta tvarka įregistruos jai 2013 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto 41-ajame notarų biure išduotą nuosavybės teisės liudijimą į ½ d. turto, įgyto santuokos metu su mirusiuoju L. B. (b. l. 11). VMI prie FM 2013 m. birželio 18 d. kreipėsi į L. B. informuodama, kad sutinka, jog L. B. nuosavybės teisių registraciją atliktų iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. (b. l. 12). Byloje duomenų, kad L. B. įregistruotų savo nuosavybės teises į paveldėtą po L. B. mirties turtą, ir valstybei būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra.

Suinteresuoto asmens VMI prie FM pozicija nagrinėjamoje byloje grindžiama argumentu, kad tik tuomet, kai VMI prie FM bus išduotas palikimo paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo ji patikėjimo teise perims palikėjo turtą, valstybė taps L. B. turto savininke ir galės atsakyti už jo skolas neviršydama jai parėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, iš šios teisės normos matyti, kad net jeigu paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui dar nėra išduotas, tačiau jis jau yra kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo, šis asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Iš anksčiau minėto Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro 2013 m. balandžio 21 d. rašto matyti, kad mirusiojo L. B. palikimas parėjo Lietuvos Respublikai (b. l. 11). Vykdomojoje byloje esantis Testamentų registro išrašas taip pat patvirtina, jog palikėjo L. B. palikimą 2013 m. kovo 22 d. priėmė Lietuvos Respublika (vykdomosios bylos Nr. 33-46/2010 l. 230). Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo VMI prie FM yra laikomas priėmusiu palikėjo palikimą, todėl jam perėjo L. B. turtinės teisės bei pareigos. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises į paveldėtą turtą įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Analizuojant CK 5.66 straipsnio normą matyti, kad įpėdiniai gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet gali ir neprašyti, tai yra jų teisė, o ne pareiga. Tai priklauso nuo įpėdinių valios ir nuožiūros, kaip jie tvarkys paveldėtą turtą. Valstybei, paveldėjus turtą ir norint įforminti teises į šį turtą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5. 66 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuotam asmeniui VMI prie FM reikalingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, reglamentuojančių bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, radinių, lobių ir daiktinių įrodymų priėmimą, apskaitą, saugojimą, realizavimą, grąžinimą ir pripažinimą atliekomis įgyvendinimui. Tačiau jo neturėjimas nereiškia, kad valstybė nėra perėmusi palikėjo turto. Tokiu būdu suinteresuotas asmuo VMI prie FM manydamas, kad tik gavęs palikimo paveldėjimo teisės liudijimą valstybė taps L. B. turto savininke ir galės atsakyti už jo skolas, netinkamai aiškina teisės normas, nustatančias, nuo kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą.

Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad suinteresuotas asmuo (kreditorius) Vilniaus apskrities VMI prie FM CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais suinteresuotam asmeniui VMI prie FM nėra pareiškęs jokių reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, todėl pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo negali būti tenkinamas. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuoja CK 5.63 straipsnis. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nustatyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-540/2011).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – palikėjo įpėdinio informavimas apie kreditoriaus turtines pretenzijas – nors ir praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, buvo atliktas. 2011 m. rugsėjo 19 d. raštu Pareiškėja informavo Vilniaus apskrities VMI prie FM (išieškotoją), jog mirus skolininkui, įpėdiniai su prašymu priimti palikimą nesikreipė, tačiau yra įpėdinių, atsisakiusių nuo palikimo; skolininko L. B. skola pagal Vilniaus apskrities VMI prie FM sprendimą Nt. 14-19-26945 sudaro 88 937,81 Lt (vykdomosios bylos Nr. 33-46/2010 l. 225). Vilniaus apskrities VMI prie FM atsakydama į šį raštą nurodė, kad pagal anksčiau minėtą pranešimą pradės veiksmus dėl mirusio L. B. turto paveldėjimo valstybės vardu (vykdomosios bylos Nr. 33-46/2010 l. 227). Taigi faktas, jog tuo metu, kai valstybei pavedėjimo teisiniame santykyje atstovaujančiai institucijai, nors ir pavėluotai, buvo pranešta apie esamus kreditoriaus turtinius reikalavimus, ši dar nebuvo pradėjusi mirusiosios palikimo priėmimo procedūros, nėra pagrindas kitokiai išvadai dėl informavimo apie turtinę pretenziją padaryti. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį, neatsiradus nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, ir įstatyme nenustatyta valstybės teisės tokiu atveju atsisakyti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011). Taigi, kaip nurodoma teisminėje praktikoje, tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, CK 5.63 straipsnio 1 dalies normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pažymėtina, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės, taigi už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės apimtimi (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Esant tokiam išaiškinimui konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju valstybės, kaip įpėdinio, informavimas (informavimas per tris mėnesius) apie kreditoriaus esamas pretenzijas, neturi lemiamos reikšmės.

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pateiktas prašymas nagrinėjamas pagal CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles, todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neprivalėjo informuoti suinteresuotus asmenis apie tokio pareiškimo nagrinėjimą. CPK 596 straipsnyje nurodyta, kad nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi suinteresuotas asmuo išdėstyti savo poziciją gali pasinaudodamas apeliacijos teise.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens VMI prie FM argumentu, jog tinkama skolininke nutartyje turėjo būti nurodyta Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM. Atsižvelgdamas į tai, kad šis netikslumas nėra esminis, apeliacinės instancijos teismas skolininką patikslina pats, nurodydamas, kad skolininkas L. B. pakeistinas į skolininką Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI prie FM.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde minimos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti šios nutarties rezoliucinę dalį, jog skolininkas L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) keičiamas į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, vykdomojoje byloje Nr. 33-46/2010, pradėtoje pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 14-19-26945/09 dėl 88 937, 81 Lt skolos išieškojimo.