- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-425-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Asta Radzevičienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- J. T.
- Trečiasis asmuo
- O. T., A. T.
- Atsakovas
- A. T.
- Advokatai
- Asta Kakoškina
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. apeliacinį skundą bei trečiojo asmens O. T. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovei A. T. dėl įpareigojimo prievolę įvykdyti natūra; tretieji asmenys – O. T., A. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. T., prašydamas įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sutartį su ieškovu dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto: 1/2 dalies buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-10, 9081/1119600 dalies žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taip pat 2913/66536 dalių negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės su dviračių saugykla Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-19, pirkimo-pardavimo 2017 m. spalio 10 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei 2017 m. spalio 10 d. preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis; 2) nustatyti 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną kalendorinę dieną, jei atsakovė pavėluotų įvykdyti teismo sprendimą; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas yra trečiojo asmens O. T. tėvas. Ieškovo teigimu, atsakovė A. T. ir trečiasis asmuo O. T. buvo sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu. Kauno apylinkės teismo sprendimu taip pat patvirtinta 2017 m. spalio 10 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria buvę sutuoktiniai O. T. ir A. T. pasidalijo santuokoje įgytą turtą, įskaitant ir butą, automobilių stovėjimo aikštelės ir dviračių saugyklos (Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) dalį bei žemės sklypo (Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) dalį. Nurodytą turtą buvę sutuoktiniai pasidalijo lygiomis dalimis. Butą sutuoktiniai įsigijo gavę kreditą iš akcinės bendrovės (toliau – AB) Luminor Bank. Nutraukus santuoką, buvusių sutuoktinių prievolė grąžinti kreditą liko solidari. Ieškovo aiškinimu, buvę sutuoktiniai nusprendė parduoti butą ieškovui ir tokiu būdu visiškai atsiskaityti su kreditoriumi. Įsipareigojimą parduoti ieškovui butą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba per 30 dienų po to, kai bus gautas teismo leidimas parduoti butą, sutuoktiniai nustatė sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. jis su savo sūnumi ir atsakove sudarė atskiras preliminariąsias sutartis dėl buto ir kitų daiktų pirkimo-pardavimo.
3. Ieškovo teigimu, preliminariosios sutartys buvo sudarytos kaip užtikrinimo priemonės, kad buvę sutuoktiniai parduos ieškovui butą ir kuo greičiau grąžins bankui kreditą. Aptariamos sutartys buvo atsakovės A. T. ir trečiojo asmens O. T. sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių pasekmė. Visos sutartys buvo pasirašytos tą pačią dieną. Ieškovo aiškinimu, ieškovo ir atsakovės sudarytoje preliminariojoje sutartyje buvo padaryta klaida – įrašyta neteisinga data – 2017 m. spalio 6 d., nors sutartis iš tikrųjų sudaryta 2017 m. spalio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi išdavė atsakovei A. T. ir trečiajam asmeniui O. T. leidimą sudaryti buto pardavimo sandorį. Kreditorius AB Luminor Bank 2018 m. kovo 30 d. davė sutikimą, kad buvę sutuoktiniai parduotų butą. 2018 m. gegužės 4 ir 16 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti buto kadastriniai matavimai ir tipinio buto energetinio naudingumo sertifikatas. Ieškovo teigimu, Kėdainių m. notarė G. Slavinskienė 2018 m. gegužės 21 d. parengė buto pirkimo-pardavimo sutarties projektą, bet atsakovei netiko sandorio tvirtinimo vieta, todėl sutartis nebuvo nesudaryta. Kauno m. notarė A. Urbonienė parengė kitą sutarties projektą, paskyrė datą ir laiką sandoriui tvirtinti 2018 m. liepos 11 d., bet atsakovė neatvyko pas notarę ir nesudarė sandorio. AB Luminor Bank 2018 m. liepos 17 d. išdavė antrą sutikimą parduoti butą. Ieškovas 2018 m. liepos 19 d. raštu kreipėsi į atsakovę ir jos advokatę, prašydamas sudaryti atsakovei priklausančios 1/2 dalies buto pirkimo-pardavimo sutartį, bet negavo atsakymo. Ieškovo ir atsakovės preliminariojoje sutartyje nustatyta 20 000 Eur bauda, jeigu atsakovė vengtų sudaryti pagrindinę sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo J. T. ieškinį ir priteisė iš atsakovės baudą. Atsakovė 2020 m. sausio 29 d. pranešė trečiajam asmeniui O. T., kad už 70 000 Eur parduoda savo buto dalį kitam asmeniui.
4. Atsakovė A. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad su ieškovu 2017 m. spalio 6 d. sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, o 2017 m. gruodžio 19 d. įsiteisėjo teismo sprendimas dėl ieškovo sūnaus ir atsakovės santuokos nutraukimo. Atsakovė patvirtino, kad 2018 m. sausio 19 d. buvo išduotas teismo leidimas parduoti šeimos turtą, tačiau kreditorės AB Luminor Bank sutikimas parduoti buvusiems sutuoktiniams priklausantį turtą gautas tik 2018 m. kovo 30 d. Dėl šios priežasties, atsakovės teigimu, buto pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta ir negalėjo būti sudaryta per preliminariojoje sutartyje nustatytą 30 dienų terminą nuo teismo leidimo gavimo dienos, tai yra iki 2018 m. vasario 18 d. Atsakovės įsitikinimu, jos prievolė sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį yra pasibaigusi. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens O. T. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl buto pardavimo pagal teismo patvirtintos atsakovės ir trečiojo asmens sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių 4.8 punktą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovės 4 000 Eur baudą pagal preliminariosios sutarties 5.4 punktą. Atsakovė akcentavo, jog ieškovas privalo įrodyti savo teiginį, kad preliminarioji sutartis sudaryta ne 2017 m. spalio 6 d., bet 2017 m. spalio 10 d. Atsakovė aiškino, kad pirmiausia buvo sudaryta preliminarioji sutartis, po to – sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Atsakovės tvirtinimu, preliminarioji sutartis sudaryta ne kaip užtikrinimo priemonė, bet kaip savarankiškas organizacinio pobūdžio susitarimas, kuriame buvo aptartos sąlygos, susijusios su ketinimu sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių 4.8 punktas negalėtų būti traktuojamas kaip pagrindinis susitarimas dėl daiktų pirkimo-pardavimo, nes ieškovas nebuvo šios sutarties šalis. Atsakovė pažymėjo, kad buvo susitarta taikyti netesybas tuo atveju, jeigu nesudaroma pagrindė sutartis, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti prievolę įvykdyti natūra, o tokią aplinkybę patvirtina paties ieškovo elgesys, nes jis kreipėsi į teismą dėl baudos pagal preliminariąją sutartį priteisimo iš atsakovės.
5. Be to, atsakovė akcentavo, kad preliminariojoje sutartyje šalys nesusitarė net dėl konkrečios kainos, už kurią ketinta parduoti atsakovei priklausančią buto dalį. Sutarties šalys susitarė, kad kaina bus mokama ne atsakovei, bet bankui. Atsakovė teigė, kad ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį ieškovas pareiškė praėjus dvejiems metams nuo preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos, be to, šiuo metu nebėra tikslo, dėl kurio siekta sudaryti pagrindinę sutartį – iki galo atsiskaityti su kreditoriumi (banku), nes atsakovė 2020 m. kovo 6 d. sumokėjo bankui kredito likutį – 68 788,83 Eur ir visiškai atsiskaitė pagal kreditavimo sutartį. Atsakovės tvirtinimu, jeigu teismas patenkintų ieškinį, tai atsakovė turėtų parduoti ieškovui buto dalį už 0 Eur, nes pagal preliminariąją sutartį pardavimo kaina negali būti didesnė negu skolos likutis pagal kreditavimo sutartį. Atsakovės nuomone, ieškinio reikalavimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, atsakovės teisę gauti tinkamą atlygį, atitinkantį daiktų rinkos vertę, todėl prievolės neįmanoma įvykdyti natūra. Atsakovės teigimu, patenkinus ieškinį ji netektų vienintelio nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, būtų pažeisti su atsakove gyvenančių nepilnamečių vaikų interesai.
Šalies argumentai
6. Trečiasis asmuo O. T. su ieškiniu sutiko, prašė jį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo pritarė ieškinyje išdėstytiems argumentams, taip pat nurodė, kad gavus teismo leidimą parduoti ginčo butą, atsakovė pradėjo elgtis pasyviai. Tuo, kad būtų gauti kiti dokumentai pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, rūpinosi tik vienas trečiasis asmuo O. T. (įregistruoti kadastriniai matavimai ir buto energetinio naudingumo sertifikatas). Trečiojo asmens nuomone, atsakovės pareiga sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį kyla ne tik preliminariosios sutarties pagrindu, bet ir iš su trečiuoju asmeniu sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių.
7. Trečiasis asmuo A. T. pozicijos dėl ginčo nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovo J. T. ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo O. T. buvo sudarę santuoką, susilaukė dviejų vaikų, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgijo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-10, žemės sklypo dalį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo vietą ir dviračių saugyklą Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-19.
10. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu nutraukta atsakovės ir trečiojo asmens O. T. santuoka bendru sutarimu, patvirtinta sutuoktinių 2017 m. spalio 10 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Kauno apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 19 d.
11. Teismas konstatavo, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių sutuoktiniai pasidalino butą, sklypo dalį, automobilių stovėjimo aikštelę ir dviračių saugyklą lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, įsipareigodami savo turimas turto dalis parduoti ieškovui (buvusio atsakovės sutuoktinio tėvui).
12. Teismo sprendime rašoma, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. išdavė leidimą parduoti šeimos turtą, o kreditorė AB Luminor Bank 2018 m. kovo 30 d. davė sutikimą parduoti buvusiems sutuoktiniams priklausantį turtą. 2018 m. gegužės 4 ir 16 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti buto kadastriniai matavimai ir tipinio buto energetinio naudingumo sertifikatas. Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro notarė G. Slavinskienė 2018 m. gegužės 21 d. parengė buto pirkimo-pardavimo sutarties projektą, bet atsakovei netiko vieta, kurioje turėjo būti patvirtintas sandoris, todėl sutartis nesudaryta. Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarė A. Urbonienė parengė kitą sutarties projektą, paskyrė datą ir laiką sandoriui tvirtinti 2018 m. liepos 11 d., bet atsakovė pas notarę neatvyko ir nesudarė sandorio. AB Luminor Bank 2018 m. liepos 17 d. išdavė antrą sutikimą parduoti butą. Ieškovas 2018 m. liepos 19 d. raštu kreipėsi į atsakovę ir jos advokatę, prašydamas sudaryti atsakovei priklausančios 1/2 dalies buto pirkimo-pardavimo sutartį.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu iš dalies patenkino J. T. ieškinį dėl netesybų pagal preliminariąją sutartį priteisimo ir priteisė ieškovui iš atsakovės A. T. 4 000 Eur baudą, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi paliko šį sprendimą nepakeistą. Kauno miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė išduoti trečiajam asmeniui O. T. vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių 4.8 punktą dėl buto, žemės sklypo dalies, automobilių stovėjimo aikštelės ir dviračių saugyklos pardavimo.
14. Atsakovė 2020 m. sausio 29 d. pranešimu pranešė trečiajam asmeniui O. T., kad už 70 000 Eur parduoda savo turimą 1/2 dalį buto, automobilių stovėjimo aikštelės, dviračių saugyklos ir žemės sklypo dalies ir pasiūlė per 30 dienų pareikšti valią dėl šio turto pirkimo. Taip pat atsakovė nurodė, kad jeigu trečiasis asmuo, kaip bendraturtis, neišreikš valios pirkti atsakovės dalies, tai ji bus parduota kitiems asmenims.
Atsiliepimas
15. Atsakovė 2020 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo AB Luminor Bank 69 788,83 Eur, tokiu būdu grąžindama kredito likutį.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas konstatavo, kad bylos šalys preliminariojoje sutartyje nebuvo nustačiusios termino, per kiek laiko atsakovė su kitu ketinamo parduoti turto bendraturčiu turėjo gauti jų bendro kreditoriaus (banko) sutikimą parduoti turtą ir per kiek laiko nuo aptariamo sutikimo turėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Teismo vertinimu, esant tokiai aplinkybei pripažintina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 3 dalį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.
17. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje įrašyta jos sudarymo data – 2017 m. spalio 6 d., tačiau ieškovas ir trečiasis asmuo O. T. teigia, kad iš tikrųjų preliminarioji sutartis pasirašyta 2017 m. spalio 10 d., t. y. tą pačią dieną, kaip ir atsakovės bei trečiojo asmens O. T. sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių.
18. Įvertinęs bylos šalių išdėstytas aplinkybes teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad abi sutartys – tiek preliminarioji sutartis, tiek sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių buvo sudarytos 2017 m. spalio 10 d., todėl pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2018 m. spalio 10 d. Teismas pabrėžė, kad iki nurodytos datos pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, o kitoje civilinėje byloje nustatyta, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir iš jos ieškovui buvo priteista bauda pagal preliminariosios sutarties 5.4 punktą.
19. Teismas akcentavo, kad preliminarioji sutartis neatlieka užtikrinimo funkcijos, nes šios sutarties paskirtis yra kita. Tai reiškia, kad antroji preliminariosios sutarties šalis negali versti atsisakiusios sudaryti sutartį šalies įvykdyti prievolę natūra, bet gali reikalauti nuostolių atlyginimo.
20. Teismas atkreipė dėmesį, kad analizuojamu atveju susidarė specifinė situacija, kai ieškovo ir atsakovės sudarytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui 1/2 dalį buto ir kito turto, buvo perkelta į atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio O. T. sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, o šią sutartį teismas patvirtino santuokos nutraukimo byloje.
21. Teismas pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog preliminariosios sutarties sąlyga buvo papildomai įforminta kvalifikuota forma – ją sprendimu patvirtino teismas kartu su visu atsakovės ir ieškovo sūnaus sudarytos santuokos nutraukimo padarinių turiniu – nepakeičia tokios sutarties sąlygos pobūdžio. Preliminariosios sutarties vis tiek negalima reikalauti priverstinai įvykdyti natūra, kadangi tai prieštarautų preliminariosios sutarties, kaip šalių valios išraiškos ikisutartiniuose santykiuose, esmei. Be to, perkėlus aptariamą preliminariosios sutarties sąlygą į sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, apeinama ir pažeidžiama buvusio sutuoktinio, kaip bendraturčio, pirmenybės teisė pirkti parduodamas daikto dalis, esančias bendrąja nuosavybe.
22. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis sutarties uždarumo principu, tokia sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių galioja būtent tik jiems. Ieškovas nėra atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių šalis. Taigi ir dėl nurodytos priežasties ieškovas neturi teisės reikalauti įpareigoti atsakovę parduoti jai priklausančią buto ir kitų daiktų dalį.
III. Apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie jo, taip pat atsiliepimo į skundą argumentai
23. Apeliaciniu skundu ieškovas J. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Atsakovė sudarė dvi sutartis: sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens O. T.) ir preliminariąją sutartį (sudaryta tarp atsakovės ir ieškovo). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo numatytas sutarties šalių įsipareigojimas J. T. (trečiojo asmens CK 6.191 straipsnio prasme) naudai, tuo tarpu preliminarioji sutartis konkrečioje situacijoje atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją.
24.2. Atsakovė prisiėmė laisvanorišką įsipareigojimą, apibrėžtą sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri patvirtinta teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo. Šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovė nevykdo, nors tokią pareigą turi, pareiga nėra pasibaigusi, o šios aplinkybės konstatuotos įsiteisėjusiu bei res judicata (liet. teismo išspręsta byla) galią turinčiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1205-918/2019.
24.3. Ieškovas savo reikalavimus būtent ir grindė kitoje byloje priimtu ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu bei jame konstatuotomis aplinkybėmis. Šią civilinę bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs teismas suformulavo kitoje byloje įsiteisėjusiam teismo sprendimui iš esmės prieštaraujančias išvadas, jog atsakovės pareiga sudaryti pagrindinę sutartį esą pasibaigė.
24.4. Jeigu įsipareigojimas sudaryti sutartį prisiimtas ne ikisutartinių santykių, tai yra ne derybų metu, o kaip pagrindinės sutarties nuostata, tai asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos dėl sutartimi nustatytos prievolės sudaryti kitą sutartį nevykdymo, gali kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo ir reikalauti įvykdyti prievolę.
24.5. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovės pareiga sudaryti preliminariąją sutartį pasibaigė.
24.6. Atsakovė ne tik kad sąmoningai ir nesąžiningai nevykdo įsipareigojimo perleisti 1/2 dalį turto, bet akivaizdžiai nebendradarbiauja, nesilaiko įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais prisiimtų įsipareigojimų.
24.7. Galiojančios šeimos teisės normos, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nenumato draudimo sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių įtvirtinti įsipareigojimus, kuriuos vienas iš sutuoktinių (ar abu sutuoktiniai) turi vykdyti tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog sprendime dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių negalėjo būti įtraukta tokia sąlyga, netinkamai taikė ir aiškino sutarties uždarumo principą.
24.8. Teismas neatskleidė šios bylos esmės, nesiekė nustatyti tikrosios šalių valios sudarant sandorius, netinkamai aiškino šalių sudarytų sutarčių sąlygas, netinkamai taikė CK 6.156, 6.165, 4.79 ir 3.53 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
24.9. Pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, nei kokios teisinės pagalbos paslaugos, nei kurioje civilinėje byloje buvo suteiktos atsakovei, juolab, kad tarp ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens yra kilę daugiau ginčų. Be to, byloje esantis pinigų priėmimo kvitas yra pateiktas kitos advokatės, kuri neatstovavo atsakovės šioje civilinėje byloje.
25. Trečiasis asmuo O. T. pareiškė prisidėjimą prie ieškovo J. T. apeliacinio skundo. O. T. prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. T. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais atsikirtimais:
27.1. Savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį nepatenka į CK 6.156 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį, kuomet jis yra grindžiamas preliminariąja sutartimi.
27.2. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra.
27.3. Tiek iki 2018 m. vasario 18 d., tiek iki 2018 m. spalio 10 d. nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovės prievolė sudaryti tokią sutartį pasibaigė.
27.4. Nors ieškovo cituojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1101-275/2020 buvo paliktas galioti, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepalaikė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.
27.5. Ginčo šalių sudaryta preliminarioji sutartis tėra organizacinio pobūdžio susitarimas dėl pagrindinės daiktų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, kadangi sudarydamos preliminariąją šalys žinojo ir suvokė, jog jos sudarymui yra būtina gauti tam tikrus leidimus.
27.6. Preliminariosios sutarties organizacinį pobūdį patvirtina ir ta aplinkybė, jog ją sudarydamos šalys netgi nesusitarė dėl konkrečios kainos, už kurią ketinama parduoti atsakovei priklausančią daiktų dalį.
27.7. Šalys neįtraukė sąlygos, kad netesybų sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti preliminariąją sutartį, t. y. šalys nesusitarė dėl ieškovo teisės ginti pažeistas teises teisme, reikalaujant vykdyti prievolę natūra – sudaryti daiktų pirkimo–pardavimo sutartį.
27.8. Atsakovei neturint lėšų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą (visos santaupos panaudotos kredito sutarčiai įvykdyti), daiktų ieškovui pardavimas už 0 Eur iš esmės pažeistų atsakovės nepilnamečių vaikų interesus.
27.9. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovės atstovė 2020 m. spalio 8 d. pateikė prašymą priteisti atsakovės patirtas 2 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Minėtą atsiliepimo į ieškinį projektą (pinigų priėmimo kvite Nr. 1046066 nurodyta, jog atsakovei suteikta teisinė paslauga – dokumento surašymas) parengė advokatė Asta Kakoškina, kuriai įgaliojimai darbui su atsakove ir jos interesų atstovavimui suteikti 2020 m. balandžio 1 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo 6 straipsniu (tai nurodyta 2020 m. balandžio 1 d. išraše iš sutarties dėl teisinių paslaugų).
Šalies argumentai
28. Ieškovas 2021 m. kovo 8 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
29. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. gegužės 21 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių pateiktus argumentus.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
31. Po apeliacinio skundo pateikimo termino pasibaigimo Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikti ieškovo (apelianto) rašytiniai paaiškinimai.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo (apelianto) rašytinių paaiškinimų turinį, nekonstatuoja akivaizdaus ir įstatymu draudžiamo apeliacinio skundo argumentų pildymo požymių. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos jau po apskųstojo teismo sprendimo priėmimo, turinį. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl nurodytos kasacinio teismo nutarties priėmimo laiko ieškovas (apeliantas) šių aplinkybių apeliaciniame skunde nurodyti neturėjo galimybės. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog proceso įstatymas leidžia teismui naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, jog netgi ieškovui ir nepateikus rašytinių paaiškinimų, teismas turėtų įvertinti naujausią teismų praktiką tokios kategorijos. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo (apelianto) pateikti rašytiniai paaiškinimai nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo, todėl yra priimami.
Dėl ginčo esmės
34. Byloje pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti 1/2 dalies buto, žemės sklypo dalies bei 2913/66536 dalių negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės su dviračių saugykla pirkimo-pardavimo sutartį.
35. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu nutraukta atsakovės A. T. ir trečiojo asmens O. T. santuoka bei patvirtinta 2017 m. spalio 10 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Šios sutarties 2.3 ir 4.8 punktais A. T. ir O. T. susitarė pasidalinti butą ir automobilių stovėjimo aikštelę, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei sklypo dalį, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis (po 1/2 dalį), įsipareigodami šiuos daiktus parduoti J. T. (O. T. tėvui). Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi atmetė O. T. (nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl buto bei automobilių stovėjimo aikštelės dalių, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir sklypo dalies, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (apeliantas) J. T. ir atsakovė A. T. 2017 m. spalio 6 d. (ieškovo teigimu – 2017 m. spalio 10 d.) sudarė preliminariąją buto ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo sudaryti pagrindinę 1/2 dalies buto, žemės sklypo bei automobilių stovėjimo aikštelės dalių pirkimo-pardavimo sutartį – atsakovė įsipareigojo minėtą nekilnojamąjį turtą parduoti, o ieškovas (apeliantas) įsipareigojo šį turtą nupirkti.
37. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 4 000 Eur baudą, numatytą 2017 m. spalio 6 d. (ieškovo teigimu – 2017 m. spalio 10 d.) preliminariojoje sutartyje, už pardavėjos įsipareigojimų nevykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą.
38. Apeliaciniame skunde J. T. palaikė poziciją, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta 2017 m. spalio 10 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių, sudaryta tarp O. T. ir A. T., atsakovė A. T. prisiėmė prievolę (įsipareigojimą) trečiojo asmens (tos sutarties šalių atžvilgiu) J. T. naudai, o 2017 m. spalio 6 d. (ieškovo teigimu – 2017 m. spalio 10 d.) preliminarioji sutartis atliko tokios prievolės užtikrinimo funkciją.
39. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vienas sutarčių teisės principų yra sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-1075/2021 21 punktas). CK 6.191 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Privalanti įvykdyti prievolę sutarties šalis gali pareikšti trečiajam asmeniui tokius pat atsikirtimus, kokius ji galėtų reikšti išlygą padariusiai šaliai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką).
40. Šiame kontekste pažymėtina, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių skirta sutuoktiniams aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių paskirtis visų pirma yra sutuoktinių tarpusavio turtinių bei neturtinių santykių sureguliavimas.
41. Kaip jau minėta (nutarties 35 punktas), Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi konstatavo, kad O. T. ir A. T. sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių 4.8 punktas negali būti priverstinai vykdomas. Šioje nutartyje Kauno apylinkės teismas akcentavo, kad toks šalių susitarimas negali būti priverstinai vykdytinas, nes antstolis jokio asmens negali priversti sudaryti sandorį prieš to asmens valią.
42. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.
43. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, – aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 29 punktą ir jame nurodytą praktiką).
44. Analizuojamu atveju, tiek O. T. ir A. T. 2017 m. spalio 10 d. sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (sutarties 4.8 punktas), tiek ieškovo (apelianto) J. T. ir atsakovės A. T. sudarytoje 2017 m. spalio 6 d. (ieškovo teigimu – 2017 m. spalio 10 d.) preliminariojoje sutartyje buvo susitarta dėl įsipareigojimo ateityje sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Abiejose minėtose sutartyse aptartos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygos – kreditorės AB Luminor Bank sutikimo parduoti įkeistą turtą bei teismo leidimo parduoti turtą gavimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tiek preliminariojoje sutartyje, tiek sutarties dėl santuokos nutraukimo 4.8 punkte atsakovės A. T. prisiimti įsipareigojimai dėl nekilnojamojo turto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir 63, būsimo pardavimo atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, apibrėžtus CK 6.165 straipsnyje.
45. Ieškovas (apeliantas) akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą taisyklę, kad tuo atveju, kai šalys sudaro sutartį, kuri turi tiek preliminariosios sutarties bruožų (organizacinių), tiek pagrindinės sutarties bruožų, tai yra laisva tarpusavio valia nedviprasmiškai susitaria dėl tokios sutarties dalies, atitinkančios pagrindinės sutarties bruožus, vykdymo natūra, CK 6.165 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas įpareigoti preliminariąją sutartį vykdyti natūra netaikytinas, nes nepažeidžiami šia taisykle saugomi interesai (šalių teisėti lūkesčiai ir teisinis tikrumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021). Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal minėtą kasacinio teismo praktiką natūra galima vykdyti tik mišrią sutartį – tai yra tokią sutartį, kuri turi ir preliminariajai, ir pagrindinei sutarčiai būdingų požymių.
46. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad precedentais vadovautis reikia apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose – precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo atveju nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos Nr. e3K-3-124-403/2021 aplinkybės skiriasi – Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtoje byloje buvo vertinamos aplinkybės dėl preliminariosios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties mišraus pobūdžio (tiek preliminariosios sutarties, tiek pagrindinės sutarties požymių egzistavimo), o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl preliminariosios nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties.
47. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė argumentų, dėl kurių O. T. ir A. T. 2017 m. spalio 10 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.8 punktas ir (ar) ieškovo (apelianto) J. T. ir atsakovės A. T. 2017 m. spalio 6 d. (ieškovo teigimu – 2017 m. spalio 10 d.) preliminarioji sutartis galėtų būti laikomos turinčios pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai, o ne preliminariajai sutarčiai būdingų bruožų. Apeliaciniame skunde nedetalizuota, kokios ginčo sutarčių sąlygos galėtų būti laikomos turinčiomis aiškius pagrindinės, o ne preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties bruožus (požymius).
48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos šalys nebuvo susitarusios dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, todėl pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis).
49. Nenustačius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai, bet ne preliminariajai sutarčiai, būdingų bruožų, turi būti taikoma CK 6.165 straipsnio 5 dalis – jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
50. Teigdamas, kad prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį nėra pasibaigusi, ieškovas (apeliantas) citavo civilinėje byloje Nr. e2-1205-918/2019 priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo motyvus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl netesybų pagal preliminariąją sutartį priteisimo, o ne dėl prievolės parduoti nekilnojamąjį turtą pagal preliminariąją sutartį (ne)galiojimo. Be to, ieškovo (apelianto) išskirtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo citatoje yra aptariamos su turto pardavimo sąlygomis – teismo leidimu ir teismo sprendimo įsiteisėjimu susijusių terminų (30 dienų nuo aptartų sąlygų atsiradimo) pasibaigimo pasekmės bei pateikta teismo išvada, kad būtent aptartųjų terminų pasibaigimas nelėmė preliminariosios sutarties negaliojimo. Kitoje aptariamoje byloje nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei Vilniaus apygardos teismas neanalizavo CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, todėl nagrinėjamoje byloje remtis tų teismų išaiškinimais CK 6.165 straipsnio 3 dalies normų taikymo aspektu nėra pagrindo.
51. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodyta, kad 2017 m. spalio 6 d. (ieškovo teigimu – 2017 m. spalio 10 d.) preliminarioji sutartis atliko prievolės užtikrinimo funkciją. Vadovaujantis CK 6.70 straipsnio 1 dalimi, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Kaip šioje nutartyje jau buvo nurodyta, pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis savo esme yra organizacinė sutartis, priskiriama ikisutartinių santykių stadijai. Vadinasi, preliminarioji sutartis pati savaime nėra skirta prievolių užtikrinimui, nors pačioje preliminariojoje sutartyje gali būti numatomi kokie nors prievolių užtikrinimo būdai, pavyzdžiui, šalių 2017 m. spalio 6 d. (ieškovo teigimu – 2017 m. spalio 10 d.) preliminariojoje sutartyje buvo susitarta dėl netesybų (baudos).
52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylos procesinės baigties
53. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
55. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė advokatės išduotą pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad advokatė už dokumento surašymą gavo 2 000 Eur. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovę teismo posėdžiuose atstovavo ir procesinius dokumentus į bylą teikė advokatė D. Višinskienė. Į bylą pateiktame 2020 m. balandžio 1 d. išraše iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo nurodyta, kad atsakovė A. T. atstovauti ją įgaliojo tos pačios advokatų kontoros advokates D. Višinskienę ir A. Kakoškiną, taip pat dvi šios advokatų kontoros advokato padėjėjas. Atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškinta, kad nors byloje procesinius dokumentus teikė ir atsakovę atstovavo advokatė D. Višinskienė, tačiau atsiliepimą į ieškinį parengė advokatė A. Kakoškina, kuri ir išdavė pinigų priėmimo kvitą.
56. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovės procesinius dokumentus parengė advokatas. Tiek advokatė, išdavusi pinigų priėmimo kvitą, tiek advokatė, atstovavusi atsakovę teismo posėdžiuose veikia toje pačioje advokatų kontoroje. Atsakovės patirtos 2 000 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostata).
57. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė jai šių išlaidų atlyginimą.
58. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
59. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo netenkinamas. Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jai klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.