- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-1101-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25608-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- O. T., L. T., Luminor Bank AS
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Siraveta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovo J. T. ieškinį atsakovei A. T. dėl baudos priteisimo, tretieji asmenys O. T., L. T., Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. T. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 20 000 Eur baudą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad yra trečiojo asmens O. T. tėvas. 2008-11-29 atsakovė sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu O. T., o 2017-11-17 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1962-944/2017, patvirtino atsakovės ir trečiojo asmens O. T. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovė su trečiuoju asmeniu O. T. sutarė pasidalinti po ½ dalį butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąsias patalpas – automobilių stovėjimo aikštelę su dviračių saugyklomis, esančius (duomenys neskelbtini). Minimas turtas buvo įsigytas paėmus paskolą iš banko ir bankui nesutikus modifikuoti sutuoktinių prievolės, sutuoktiniai sutarė minėtą turtą parduoti ir visiškai atsiskaityti su banku. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovė su trečiuoju asmeniu O. T. susitarė dėl minimo turto pardavimo ieškovui už 75 331 Eur sumą per 30 kalendorinių dienų po sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo dienos, o jei per šį laikotarpį nebus išduotas leidimas pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, atsakovė su trečiuoju asmeniu O. T. sutarė, jog turtas bus parduotas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo leidimo parduoti šeimos turtą išdavimo. Be to, siekiant užtikrinti įsipareigojimo parduoti minėtą turtą įvykdymą, susitarta sudaryti preliminariąsias sutartis su ieškovu. 2017-10-10 buvo pasirašyta preliminarioji buto ir žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės, o taip pat tokia pati preliminarioji sutartis buvo sudaryta ir tarp ieškovo bei trečiojo asmens O. T.. Nors tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos preliminariosios sutarties data yra nurodyta 2017-10-06, tačiau tiek sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek ir preliminarioji sutartis buvo pasirašytos tą pačią 2017-10-10, o preliminariojoje sutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas nurodant sutarties sudarymo datą.
3. Pažymėjo, kad preliminariojoje sutartyje buvo nustatyta atsakovės pareiga iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos parengti visus sutarčiai reikalingus dokumentus ir atlikti visus kitus reikalingus veiksmus, išskyrus kreditoriaus Luminor Bank AB sutikimo gavimą. 2018-01-19 Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5131-848/2018 buvo patenkintas atsakovės ir trečiojo asmens O. T. prašymas bei išduotas teismo leidimas sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį. 2018-03-30 buvo gautas kreditoriaus Luminor Bank AB sutikimas dėl atsakovei ir trečiajam asmeniui O. T. priklausančio turto pardavimo, tačiau net ir išdavus teismo leidimą bei gavus kreditoriaus sutikimą pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausantis butas neturėjo tipinio buto energinio naudingumo sertifikato, o taip pat nebuvo atlikti buto kadastriniai matavimai. Atsakovė, nors ir turėdama pareigą pasirūpinti visų pagrindinei sutarčiai reikalingų dokumentų parengimu, neatliko jokių veiksmų ir tik trečiojo asmens O. T. iniciatyva minėti veiksmai buvo atlikti.
4. Nelikus kliūčių pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui, 2018-05-21 buvo parengtas pirkimo – pardavimo sutarties (pagrindinės sutarties) projektas dėl atsakovei ir trečiajam asmeniui O. T. lygiomis dalimis priklausančio, minėto turto pardavimo. Pirkimo – pardavimo sutarties projektas buvo parengtas pagal atsakovės pageidavimus. Sandoris turėjo būti tvirtinamas 2018-07-11 d. 10 val. Trečiojo asmens O. T. atstovas advokatas V. V. pirkimo – pardavimo sutarties projektą elektroniniu laišku nusiuntė atsakovės atstovei advokatei D. V.. Apie sandorio tvirtinimo vietą ir laiką trečiasis asmuo O. T. informavo atsakovę 2018-07-04, o atsakovė neprieštaravo nei dėl sandorio tvirtinimo vietos, nei dėl sandorio tvirtinimo laiko. Nustatytu laiku sandoris nebuvo sudarytas, kaip nurodė atsakovė, dėl neva įvykusio atsakovės susižalojimo. Atsakovei sutartu laiku neatvykus į notarų biurą ir antrą kartą, trečiojo asmens O. T. atstovas advokatas V. V. kreipėsi į atsakovės atstovę advokatę D. V. ir paprašė nurodyti kitą sandorio tvirtinimo laiką, tačiau jokio atsakymo į minėtą kreipimąsi nebuvo gauta. Ieškovas vėl kreipėsi į atsakovę ir jos atstovę advokatę D. V. ir prašė atsakovės per 5 kalendorines dienas nuo rašto gavimo nurodyti tikslią sandorio tvirtinimo vietą (pasirinktą notarų biurą) ir tikslų sandorio tvirtinimo laiką, tačiau atsakymo į šį raštą ieškovas iki šiol nėra gavęs.
5. Nurodė, kad preliminariojoje sutartyje ieškovas ir atsakovė susitarė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė atsisako arba vengia parduoti turtą, nurodytą preliminariosios sutarties 1.1. – 1.3. punktuose, pasibaigus preliminariosios sutarties 5.1. punkte nurodytam terminui, atsakovė privalo sumokėti ieškovui 20 000 Eur baudą už neįvykdytus įsipareigojimus (Preliminariosios sutarties 5.4. p.). Ieškovas iki šios dienos ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis būtų sudaryta, tačiau dėl atsakovės neveikimo pagrindinė sutartis iki šios dienos nėra sudaryta.
Atsiliepimas
6. Atsakovė A. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti.
7. Pažymėjo, jog pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo priežastis yra ne atsakovės neveikimas, o termino sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį praleidimas. Vadovaujantis preliminariosios sutarties 5.1. punktu, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2018-02-18. Atsakovė nurodė, kad ji nebuvo atsakinga už kredito įstaigos leidimo sudaryti sandorį gavimą, kaip tai numatyta preliminariosios sutarties 3.3. punkte, todėl ji negali būti laikoma kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo laiku, nes minėtas leidimas neva buvo gautas po termino 2018-02-18 pabaigos. Atsakovė nurodė, ir tai, jog preliminariosios sutarties su ieškovu sudarymas buvo trečiojo asmens O. T. spaudimo pasekmė. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškiniu prašoma priteisti 20000 Eur dydžio bauda yra neprotingai didelė. Atsakovė augina du nepilnamečius vaikus, jokio gyvenamojo būsto šiuo metu neturi.
8. Trečiasis asmuo O. T. nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimais, prašė jį tenkinti.
9. Pažymėjo, kad nurodytame bute nei atsakovė, nei trečiasis asmuo niekada negyveno, šis butas buvo perkamas su poreikiu užtikrinti trečiojo asmens sesers M. T. gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, o minimas butas trečiojo asmens vardu registruotas tik formaliai. Trečiasis asmuo O. T. ir atsakovė neturėjo tikslo valdyti ir naudoti minimą turtą. Būtent ieškovas į minėto buto remontą investavo didžiąją dalį pinigų, kadangi ieškovas su trečiuoju asmeniu O. T. 2014-03-03 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui O. T. iki 200 000 Lt dydžio paskolą. iš šių piniginių lėšų 106 833,76 Lt buvo paskolinta minimo buto įrengimui, 67 201,81 Lt – baldams įsigyti. Ši paskola sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pripažinta kaip asmeninė trečiojo asmens O. T. prievolė. Trečiasis asmuo O. T. taip pat nurodė, kad sudarydami su atsakove sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir susitardami parduoti minimą turtą ieškovui, jie niekada nesiekė susieti šios pareigos su jokiu naikinamuoju terminu, kuriam suėjus išnyktų pareiga sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu.
10. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškiniu suformuluoti reikalavimai išimtinai susiję su ginčo šalių teisėmis ir teisėtais interesais, todėl prašė bylą išnagrinėti teismo nuožiūra.
11. Trečiasis asmuo L. T. nurodė, jog jos žiniomis nuo minimo buto įsigijimo jame gyveno jos sesuo M. T.. M. T. išsikrausčius, minimas butas kurį laiką buvo negyvenamas, tačiau apie 2016 metų vasario mėnesį į jį įsikraustė L. T.. Minimame bute atsakovė lankėsi tik kartą, 2016 metų balandžio mėnesį, kai atsakovė su savo advokate atvyko fotografuoti buto, automobilių stovėjimo aikštelę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės A. T. ieškovo J. T. naudai 4 000 baudos, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2018 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 544 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo J. T. atsakovės A. T. naudai 1 000 bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo J. T. trečiojo asmens O. T. naudai 750,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės A. T. trečiojo asmens O. T. naudai 750,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo J. T. į valstybės biudžetą 8,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš atsakovės A. T. į valstybės biudžetą 8,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
13. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju sutarties sąlyga dėl netesybų taikymo neatleidžia šalių nuo įsipareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. nuo pareigos vykdyti 2017 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje 2-1962-944/2017 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.8 punktą. Pažymėtina, kad šalys susitarė, kad preliminarioji sutartis galioja iki visiško įsipareigojimų įvykdymo – t. y. iki turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (Preliminarios sutarties 6.1 punktas). Šį sutarties punktą aiškinant kartu su preliminariosios sutarties 5.1 punktu, numatančiu terminus sutarties sudarymui (t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba per 30 dienų nuo teismo leidimo parduoti turtą gavimo dienos), spręstina, kad preliminariosios sutarties 5.1 punkte numatyti terminai yra organizacinio pobūdžio ir nereiškia prievolės sudaryti sutartį pabaigos.
14. Pažymėjo, kad atsakovės argumentai apie ketinimus pačiai gyventi ginčo buto dalyje ar ketinimus vykdyti kredito sutartimi prisiimtus solidarius įsipareigojimus teisinės reikšmės sprendžiant klausimus tiek dėl atsakovės pareigos sudaryti sutartį, tiek dėl netesybų taikymo, nevykdant tokios pareigos, teisinės reikšmės neturi. Kaip matyti iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio bei atsakovės pasirašytos preliminariosios sutarties turinio, atsakovės apsisprendimas parduoti jai priklausančią turto dalį už dviejose sutartyse sulygtą kainą buvo aiškus ir tvirtas. Atsakovės ir jos atstovės argumentai apie tariamą spaudimą atsakovei yra visiškai neįrodyti. Byloje nėra ginčo, kad tiek santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, tiek preliminariosios sutartys buvo sudarytos ir pasirašytos atsakovės atstovės advokatės D. V. kontoroje. Atsakovės atstovė turėjo visas galimybes tiesiogiai dalyvauti derybose dėl sutarčių sąlygų, taip pat, manydama, kad sudaromos sutartys ar tam tikros sąlygos gali pažeisti atsakovės interesus, kelti klausimą dėl sutarties sąlygų keitimo ar pasitraukimo iš derybų. Be to, atsakovės ir jos atstovės argumentai apie tai, kad pranešimų apie atvykimą į notarų biurą metu atsakovės ir jos atstovės atstovavimo santykiai buvo pasibaigę ir todėl advokatė neturėjo teisinės pareigos informuoti atsakovę apie atvykimo į notarų biurą laiką, laikytini nepakankamais. Pažymėjo, kad atsakovę ir jos atstovę sieja fiduciariniai santykiai, advokatė D. V. atsakovę atstovauja ne vienoje byloje. Mažai tikėtina, kad advokatė D. V., gavusi jos galimai buvusiai klientei adresuotą korespondenciją, būtų sąmoningai ignoravus ir neinformavusi atsakovės. Dar daugiau, advokatė, elgdamasis sąžiningai, turėjo pareigą ne tik informuoti atsakovę apie gautą korespondenciją, bet ir korespondenciją siuntusius asmenis apie tariamą atstovavimo santykių pabaigą.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl šioje byloje spręstinas sutartinių netesybų taikymo klausimas. Nurodė, kad, atsakovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovas pagrįstai reikalauja netesybų priteisimo. Vis dėlto, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju privalu įvertinti, ar šalių sulygtos netesybos yra protingo dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).
16. Teismas vertino, kad nepaisant to, kad sudarant preliminariąją sutartį netesybų dydis buvo atskirai šalių aptartas, tačiau šalių sulygtos netesybos yra itin didelės ir neatitinka, nei protingumo, nei proporcingo principų. Šiuo atveju netesybų dydis sudaro daugiau nei 26 procentus įsipareigoto sudaryti sandorio vertės ir tai, yra neproporcingai didelė netesybų suma. Dar daugiau, kaip matyti iš preliminariosios sutarties 2.1 punkto, atsakovė įsipareigojo jai priklausančią buto, žemės sklypo ir automobilių stovėjimo aikštelės dalį parduoti už 37 665,50 Eur sumą. Taikant preliminariojoje sutartyje sulygtą 20 000 Eur netesybų dydį, šis siektų 53 procentus kainos, kurią sumokėti įsipareigojo ieškovas. Nors ieškovas ir trečiasis asmuo O. T. įtikinamai paaiškino netesybų dydžio nustatymo aplinkybes (t. y. kad netesybos numatytos įvertinus trečiojo asmens investicijas į ginčo turtą), o tokių aplinkybių iš esmės neginčijo ir atsakovė, tačiau vien tokio paaiškinimo nepakanka priteisti prašomą priteisti netesybų dydį.
17. Pažymėjo, kad vertinant netesybų dydį teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, kad pagrindinės sutarties nesudarymą galėjo lemti ir trečiojo asmens O. T., kuris yra ieškovo sūnus, pernelyg pasyvus elgesys, susijęs su pagrindinės sutarties sudarymu, dokumentų, reikalingų sutarčiai sudaryti, sutvarkymu. Pažymėjo ir tai, kad A. T. ir O. T. ginčo turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kad trečiasis asmuo O. T. taip pat būtų įvykdęs santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi bei preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus parduoti jam priklausančią turto dalį. Teismas vertino, kad turi būti atsižvelgta ir į termino, per kurį nesudaryta turto pirkimo – pardavimo sutartis, trukmę iki ieškovui kreipiantis į teismą, taip pat ir iki termino, kai priimtas teismo sprendimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, formalios kliūtys sudaryti daikto pirkimo – pardavimo sutartį buvo pašalintos 2018 m. gegužės mėnesį, tačiau pirkimo – pardavimo sutartis yra nesudaryta iki šiol, iki 2019 m. gruodžio mėnesio, bylos nagrinėjimo atsakovei iš viso neigiant pareigą sudaryti sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų netesybų sumažinimas iki 4000 Eur sumos (t .y. apytiksliai 5 procentai nuo įsipareigoto sudaryti viso sandorio vertės arba beveik 10 procentų nuo atsakovės dalies įsipareigoto sudaryti sandorio vertėje) už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ir būtent tokio dydžio netesybos priteistinos iš ieškovės.
18. Nurodė, kad atsakovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkė iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
19. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad formaliai, ieškinio reikalavimai patenkinti 20 procentų, tačiau sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo privalu įvertinti keletą aplinkybių. Pirmiausia, išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovas pagrįstai reikalauja baudos priteisimo atsakovei nevykdant savo įsipareigojimo sudaryti sutartį. Antra, ieškovas ieškinio reikalavimą reiškė pagal preliminariąja sutartimi sutartą baudos dydį ir byloje iš esmės kilo ginčas ne tiek dėl baudos dydžio, kiek iš viso dėl to, ar ieškovas turi reikalavimo teisę šioje byloje. Teismui nusprendus apie ieškovo reikalavimo teisės egzistavimą, tačiau įvertinus, kad šalių sutartas netesybų dydis neatitinka protingumo kriterijaus ir yra neproporcingai didelis, ieškovas iš esmės negalėjo kontroliuoti patiriamų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teismo įsitikinimu, tokioje situacijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymas proporcingai partenkintų – atmestų reikalavimų daliai, šioje byloje neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismas sprendžia, kad šioje byloje bylinėjimosi išlaidos tarp ieškovo ir atsakovės turėtų būti skirstomos lygiomis dalimis. Pažymėjo, kad ieškovas pateikė duomenis apie 3 088 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 488 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 260 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Įvertinant tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovės pirmosios instancijos teismas priteisė 1 544 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė duomenis apie 2 000 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovo priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo O. T. pateikė duomenis apie 1500,40 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo O. T. veikė ieškovo pusėje, taip pat į anksčiau išdėstytą motyvaciją dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo, iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis trečiojo asmens naudai priteisė jo bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 750,20 Eur iš kiekvieno.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
20. Apeliantė (atsakovė) A. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti J. T. ieškinį kaip nepagrįstą. Priteisti iš ieškovo J. T. atsakovės A. T. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
20.1. Nurodė, kad LR CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Taigi, ginčo situacijoje, Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu (iki 2018 m. vasario 18 d.) nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties (dėl to, kad nebuvo gauti visi dokumentai, tame tarpe ir banko sutikimas, už kurio gavimą atsakovė nebuvo atsakinga), atsakovės prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė.
20.2. Pažymėjo, kad teismas ginčijamame sprendime, analizuodamas termino pagrindinei sutarčiai sudaryti klausimą, nurodo, jog preliminarios sutarties 6.1 punkte numatyta kad preliminarioji sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki abiejų šalių įsipareigojimų įvykdymo. Ši sutarties sąlyga patvirtina, kad šalys nebuvo sutarusios dėl galutinio termino, kuriam suėjus pareiga sudaryti pagrindinę sutartį išnyksta. Dėl šios aplinkybės preliminariojoje sutartyje, kaip ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, numatyti terminai atlieka organizacinę funkciją ir turėjo tikslą paskatinti šalis sutarties sudarymo klausimą išspręsti kuo operatyviau“.
20.3. Nurodė, kad priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ne 2017 m. spalio 6 d. sudaryta Preliminarioji sutartis buvo išvestinė prievolė - užtikrinimo priemonė, užtikrinanti Sutarties 4.8 punkto įvykdymą, o į Sutarties tekstą (4.8 punktą) buvo įtrauktos Preliminarios sutarties nuostatos. Pažymėjo, jog Preliminarioji sutartis sudaryta 2017 m. spalio 6 d., tuo tarpu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta vėliau, 2017 m. spalio 10 d. Taigi, iš pradžių šalys sudarė organizacinio pobūdžio susitarimą dėl pagrindinės Daiktų pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo ateityje, o tik po to, perkėlė šios Preliminarios sutarties turinį į Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.8 punktą.
20.4. Pažymėjo, jog atsakovė nesutinka su teismo išvada apie neva nenustatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Taigi, ginčo atveju vertinant šalių sudarytą Preliminariąją sutartį matyti, kad pagrindinė Daiktų pirkimo sutartis sudaryta turėjo būti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo leidimo parduoti šeimos turtą išdavimo, t. y. vėliausiai iki 2018 m. vasario 18 d. Teismo nurodytos aplinkybės, apie neva atsakovės vengimą sudaryti pagrindinę sutartį atsirado tik po šalių sutarto termino sudaryti Pagrindinę sutartį pasibaigimo, t. y. po 2018 m. vasario 18 d., kuomet atsakovei buvo išnykusi pareiga sudaryti pagrindinę Daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko ji negali būti laikoma kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo laiku. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pagrindinės Daiktų pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo priežastis yra ne atsakovės neveikimas, o termino sudaryti Pagrindinę sutartį praleidimas. Kadangi vienas iš būtinų Pagrindinei sutarčiai sudaryti dokumentų - kreditoriaus Luminor Bank AB sutikimas dėl Atsakovei ir Trečiajam asmeniui priklausančių Daiktų pardavimo buvo gautas tik 2018 m. kovo 30 d., t. y. daugiau nei mėnesį vėliau negu turėjo būti sudaryta Pagrindinė sutartis.
20.5. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sumažino netesybų dydį nuo ieškovo prašomų 20 000 Eur iki 4 000 Eur. Nors pats teismo sprendimas iš esmės priteisti netesybas yra visiškai pagrįstas, teigtina, kad apeliacinės instancijos teismui atsisakius atmesti ieškovo ieškinį, netesybos turi būti dar labiau mažinamos. Pažymėjo, kad iš esmės ieškovas neturėjo absoliučiai jokių nuostolių dėl to, jog atsakovė nesutiko parduoti ginčo turto. Ieškovas neįrodė ir net nebandė įrodinėti jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti bet kokių nuostolių atsiradimą ar galimybes jiems atsirasti. Ieškovas netesybų dydį grindė tik Preliminariosios sutarties nuostatomis, kuriose netesybų dydis nagrinėjamu atveju yra nepagrįstai per didelis.
20.6. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas savo Sprendimu iš esmės patenkino 20 procentų ieškinio reikalavimų, tačiau nurodydamas, kad iš esmės ieškinio reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu bei, kad byloje pagrindinis ginčas buvo kilęs iš esmės ne dėl netesybų dydžio, o apskritai dėl ieškovo reikalavimo teisės egzistavimo, bylinėjimosi išlaidas paskirstė abiems šalims po lygiai - po 50 procentų. Su tokia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija nesutiktina. Įstatyme įtvirtinti nukrypimo nuo ?statyme nustatytų bylinėjimosi išlaidu paskirstymo taisyklių pagrindai yra šalių procesinis elgesys ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nesiremdamas nei vienu iš šių pagrindų. Taip pat teismas neįvertino, kad didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų atsirado būtent ieškovo iniciatyva. Visos bylinėjimosi išlaidos atsirado tik įgyvendinant savo teisę į gynybą teisme.
21. Apeliantas (ieškovas) J. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019-12-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1205- 918/2019 dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškovo J. T. naudai priteisti iš atsakovės A. T. 20 000,00 Eur baudą. Iš atsakovės A. T. ieškovo J. T. naudai priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovės A. T. ieškovo J. T. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21.1. Nurodė, kad Preliminarioje sutartyje numatytas baudos dydis buvo nustatytas objektyviai, t. y. susietas su ieškovo siekiamo įgyti turto (buto, žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamųjų patalpų — automobilių stovėjimo aikštelės su dviračių saugyklomis, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos verte. Minėto turto rinkos vertė buvo nustatyta civilinės bylos dėl atsakovės ir trečiojo asmens O. T. santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu būtent atsakovės iniciatyva buvo atliktas turto vertinimas ir nustatyta, jog turto rinkos vertė 2016 m. balandžio 26 d. buvo 110 000,00 Eur. Prieš sudarant preliminariąją sutartį su atsakove, ieškovas taip pat kreipėsi dėl konsultacijos, susijusios su perkamo turto verte, suteikimo. Ieškovui buvo suteikta rinkos kainos rekomendacinio pobūdžio konsultacija, kurioje numatyta, kad turto rinkos vertė 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo 115 000,00 Eur. Taigi akivaizdu, kad turto rinkos vertė, įvertinus tiek 2016 m. balandžio 26 d. atliktą turto vertinimą, tiek ir ieškovo iniciatyva gautą konsultaciją dėl turto vertės, sudarant preliminariąją sutartį, buvo apie 115 000,00 Eur. Skirtumas tarp turto rinkos vertės ir viso turto pardavimo ieškovui kainos, kuri nustatyta preliminariosios sutarties 2.1. p. (preliminariosios sutarties sudarymo momentu buvo 75 331,00 Eur, tačiau buvo susieta su skolos Luminor Bank AB pagal kreditavimo sutartį Nr. 1900-2014-89792 likučiu), buvo 39 669,00 Eur (115 000,00 Eur - 75 331,00 Eur), t. y. apytiksliai 40 000,00 Eur. Dėl šios priežasties šalys susitarė, kad tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo O. T., su kuriuo taip pat buvo sudaryta preliminarioji sutartis, turės pareigą sumokėti ieškovui po 20 000 Eur baudą, jeigu atsisakys arba vengs parduoti turtą ieškovui. Baudos dydis buvo susietas su parduodamo turto rinkos verte ir atsakovė, sudarydama preliminariąją sutartį su Ieškovu, sutiko būtent su tokio dydžio baudos nustatymu.
21.2. Pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
21.3. Nurodė, kad apeliantas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs vieną iš netesybų mažinimo pagrindų, t. y. jog nustatęs, jog netesybos, pirmosios instancijos teismo vertinimu yra aiškiai per didelės, neįvertino tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdžio, taip pat neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė daug didesnių nuostolių, kadangi, kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, būtent ieškovas (trečiojo asmens ir M. T. tėvas) investavo didžiąją dalį pinigų, skirtų butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įrengti, kadangi 2014 m. kovo 3 d. Ieškovas su Trečiuoju asmeniu sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui iki 200 000,00 Lt (kas atitinka 57 924,00 Eur) dydžio paskolą. Minėtos paskolos sutarties pagrindu ieškovas paskolino trečiajam asmeniui 174 035,57 Lt (kas atitinka 50 404,19 Eur). Iš šių piniginių lėšų 106 833,76 Lt (kas atitinka 30 955,68 Eur) buvo paskolinta buto, (duomenys neskelbtini), įrengimui, o dar 67 201,81 Lt (kas atitinka 19 462,99 Eur) buvo paskolinti baldams minėtame bute įsigyti.
21.4. Pažymėjo, kad teismas sprendė, jog vienas iš argumentų, dėl kurių turėtų būti mažinamos šalių susitartos netesybos, yra tai, jog netesybų suma sudaro 53 procentus kainos, kurią sumokėti įsipareigojo ieškovas. Ieškovas su vertinimu nesutiko, kadangi, kaip patvirtina bylos medžiaga, ši Preliminarioji sutartis, nors ir pavadinta Preliminariąja sutartimi, tačiau iš esmės atlieka ir kitas funkcijas bei turi kitų sutarčių bruožų. Atkreipė dėmesį, jog kaip Sprendimo 34 p. nurodė pirmosios instancijos teismas, ši sutartis buvo sudaryta kaip užtikrinimo priemonė siekiant užtikrinti sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų vykdymą. Būtent įvertinus be kita ko ir Atsakovės įsipareigojimą parduoti % dalį Turto, Atsakovei santuokos byloje buvo išmokėta 140.000,00 Eur dydžio kompensacija, kuria ji ir toliau disponuoja nesąžiningai vengdama sudaryti pagrindinę sutartį ir išsaugodama nuosavybės teisę į ½ dalį Turto, už kurį kompensacija buvo išmokėta dar santuokos nutraukimo byloje. Akivaizdu, jog tokie atsakovės veiksmai yra nesąžiningi, priešingi teisei, neteisėti. Dar daugiau, įvertintinos ir tos aplinkybės, jog santuokos nutraukimo metu trečiasis asmuo ir atsakovė pasirinko tokį minėto turto pasidalinimo būdą, nes minėtas turtas buvo įgytas gavus kreditą iš Luminor Bank AB, o kreditoriui nesutikus modifikuoti sutuoktinių prievolės ji liko solidari (Sutarties 3.3.). Esant minėtoms aplinkybėms trečiasis asmuo ir atsakovė pasirinko buto grąžinimo ieškovui J. T. ir atsiskaitymo su kreditoriumi būdą. Jie nusprendė parduoti minėtą turtą (kiekvienam iš jų priklausančias dalis) ir visiškai atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl Sutartimi taip pat susitarė dėl nurodyto turto pardavimo ieškovui už 75 331,00 Eur, kuri negali viržyti skolos Luminor Bank AB pagal kreditavimo sutartį likučio.
21.5. Nurodė, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, kadangi esant visoms sąlygoms sudaryti pagrindinę sutartį vengia ją sudaryti. Todėl šiuo atveju egzistuoja teisinis pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti taikant tokio dydžio netesybas, kokios įtvirtintos Preliminariojoje sutartyje, todėl teismo Sprendimas dalyje naikintinas ir priimtinas naujas Sprendimas visiškai tenkinant ieškovo ieškinį (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
22. Trečiasis asmuo O. T. prašo priimti pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovo apeliacinio skundo ir visiškai tenkinti ieškovo J. T. apeliacinio skundo reikalavimus.
22.1. Nurodė, kad visiškai sutinka su ieškiniu ir palaiko ieškovo reikalavimą, dėl 2017 m. spalio 10 d. preliminariojoje sutartyje numatytos 20 000 Eur dydžio baudos priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai, kadangi atsakovė nesąžiningai ir neteisėtai vengia sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo — pardavimo sutartį. Trečiasis asmuo patvirtina, kad šalys sudarydamos preliminariąja sutartį baudos dydį susiejo su turto (Buto) rinkos verte bei su skolos likučiu Luminor Bank AB pagal kredito sutartį, kurios pagrindu Butas yra įkeistas bankui. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteisinta visa preliminariojoje sutartyje nurodyta bauda, t. y. 20 000 Eur, jos nemažinant.
2. Trečiasis asmuo L. T. prašo priimti pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovo apeliacinio skundo ir visiškai tenkinti ieškovo J. T. apeliacinio skundo reikalavimus.
23.1. Nurodė, kad šiuo metu L. T. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo yra susijęs šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ieškovo ir atsakovės ginčas. L. T. žiniomis bute nei trečiasis asmuo ieškovo pusėje O. T., nei atsakovė niekada negyveno, o butu ir jo įrengimu rūpinosi ieškovas. Minėtų aplinkybių kontekste, atsakovė visiškai nepagrįstai atsisakė sudaryti 2017 m. spalio 10 d. preliminariąją buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, todėl turi sumokėti minėtoje sutartyje nurodyto dydžio baudą ieškovui.
3. Ieškovas J. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės A. T. 2020 m. sausio 28 d. apeliacinį skundą Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1205-918/2019 panaikinimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
24.1. Nurodė, kad apeliaciniame skunde atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, jog jos pareiga sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė jos nurodomu terminu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis 2017 m. spalio 6 d. Preliminariosios sutarties nuostatomis, ši sutartis galioja iki visiško ir tinkamo prievolės įvykdymo. Tokia išvada ne tik yra pagrįsta vertinant Preliminariosios sutarties tekstą, visą bylos medžiagą, bet tokia išvada taip pat visiškai atitiko ir Preliminariosios sutarties šalių valią sandorio sudarymo metu.
24.2. Pažymėjo, kad preliminariojoje sutartyje ieškovas ir atsakovė numatė, kad ši sutartis galioja iki abiejų šalių įsipareigojimų įvykdymo (Preliminariosios sutarties 6.1. p.). Akivaizdu, kad atsakovės visų įsipareigojimų įvykdymas siejamas su pagrindinės pirkimo — pardavimo sutarties sudarymu. Nepaisant to, byloje pateikta susirašinėjimo medžiaga, atsakovės veiksmai dėl nevykimo į notarų biurą sudaryti pagrindinės sutarties patvirtina, kad atsakovė vengia sudaryti pagrindinę sutartį, nors ieškovas, o taip pat trečiasis asmuo ne kartą ją ragino atvykti pas notarą pasirašyti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo — pardavimo sutarties ar pasiūlyti kitą sandorio sudarymo vietą ir laiką. Taigi atsakovė nėra įvykdžiusi Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Todėl, ieškovo įsitikinimu, atsakovė turi pareigą sumokėti Preliminariojoje sutartyje numatytas netesybas — baudą už įsipareigojimų nevykdymą ir konkrečioje situacijoje taikytina Sutarties 5.4 p. numatyta sąlyga dėl baudos sumokėjimo.
24.3. Nurodė, kad šiuo atveju yra ypač svarbu įvertinti ir faktines aplinkybes, susijusias su Preliminariosios sutarties sudarymu, vykdymu bei įvertinti atsakovės veiksmus visų byloje esančių įrodymų visumoje. Atsakovės veiksmai, kuriuos ieškovas nurodė ieškinio 7-8 punktuose, patvirtina, jog atsakovė net ir po 2018 m. vasario 18 d., t. y. datos, kurią dabar įvardina kaip termino sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimo dieną, nevengė tartis su trečiuoju asmeniu dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Be to, Preliminarioji sutartis būtų buvusi įvykdyta, nes net du kartus visos trys šalys (ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo) pritarė pirkimo — pardavimo sutarties (pagrindinės sutarties) projektams ir sandorio tvirtinimo vietai, tačiau Atsakovė tik prieš pat sandorio tvirtinimą pranešdavo apie neva atsiradusias kliūtis, dėl kurių sandoris nebuvo patvirtintas.
24.4. Pažymėjo, atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog atsakovė vykdė visas sutartimi prisiimtas prievoles, buvo rūpestinga ir apdairi ir dėl kreditoriaus pavėlavimo išduoti sutikimą turto pardavimui negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties, yra atmestini, juos paneigia bylos medžiaga, iš kurios akivaizdu, jog atsakovė egzistuojant visoms sąlygoms pagrindinės sutarties sudarymui net du kartus neatvyko pas notarą pagrindinės sutarties sudarymui. Be to, atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pati nurodė, jog ji jokių veiksmų nesiėmė ir neatliko, o tai akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovė nebuvo rūpestinga ir atidi. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nurodomi teiginiai, susiję su tuo, kad nėra dviejų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, dėl ko atsakovės teigimu, neva teismo sprendimas dėl netesybų priteisimo yra nepagrįstas, atmestini.
24.5. Dėl netesybų dydžio nurodė, kad sudarydamos Preliminariąją sutartį šalys (ieškovas ir atsakovė) susitarė, kad jeigu, pasibaigus terminui, nurodytam Preliminariosios sutarties 5.1. punkte, pardavėja atsisako arba vengia parduoti parduodamą turtą pirkėjui arba už parduodamą turtą reikalauja didesnės kainos, negu nurodyta Preliminariojoje sutartyje, ji privalo sumokėti pirkėjui 20 000,00 Eur dydžio baudą už neįvykdytus įsipareigojimus (Preliminariosios sutarties 5.4. p.). Taigi ginčo šalys susitarė dėl netesybų baudos forma. Netesybų mokėjimo pagrindas pagal Preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas arba vengimas ją sudaryti.
24.6. Pažymėjo, kad atsakovė, sudarydama sutartį su trečiuoju asmeniu, patvirtino, jog sutartis sudaryta laisva valia, nenaudojant apgaulės, smurto, psichologinio spaudimo ar realaus grasinimo, kad sutarties sudarymo metu visiškai suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, visiškai suprato sandorio esmę, jo dalyką ir kitas esmines sąlygas ir sudarydama Sutartį vadovavosi sąžiningumo, protingumo, bei teisingumo kriterijais. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškovas laikosi pozicijos, jog atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, o ieškovo pateiktas apeliacinis skundas dalyje dėl baudos dydžio turėtų būti patenkintas.
24.7. Nurodė, kad atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymo taisyklių nesiremdamas nei vienu iš šių pagrindų, taip pat nurodo, kad teismas neįvertino, kad didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų atsirado būtent Ieškovo iniciatyva. Ieškovas su tokia Atsakovės pozicija nesutinka ir ją laiko nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pateikia aiškinimą, jog CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau bei į pirmosios instancijos teismo išsakytą poziciją, jog tarp Šalių iš esmės kilo ginčas ne tiek dėl netesybų dydžio, kiek dėl tos aplinkybės, ar Ieškovas turi reikalavimo teisę šioje civilinėje byloje, manytina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė Šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jokių CPK reikalavimų nepažeidė.
4. Trečiasis asmuo O. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovės A. T. 2020 m. sausio 28 d. apeliacinį skundą Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1205-918/2019 panaikinimo atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25.1. Nurodė, kad trečiasis asmuo visiškai nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta ir bylos nagrinėjimo metu nuolat kartota aplinkybe, jog pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2018 m. vasario 18 d. ir po šios datos atsakovei išnyko pareiga sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymėjo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių numatė tik organizacinius terminus, kurie taip pat buvo perkelti ir į ieškovo bei atsakovės sudarytą preliminariąją sutartį. Nepaisant to, trečiasis asmuo ir atsakovė, sudarydami Sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir Preliminariosiomis sutartimis susitardami parduoti turtą ieškovui, niekada nesiekė susieti šios pareigos su jokiu naikinamuoju terminu, kuriam suėjus išnyktų pareiga sudaryti pagrindines sutartis su ieškovu. Nutraukdami santuoką trečiasis asmuo ir atsakovė susitarė kuo greičiau parduoti turtą ir atsiskaityti su kreditoriumi pagal kreditavimo sutartį Nr. 19002014-89792, o atsakovės veiksmai, patvirtina, jog ir atsakovė iš pradžių nevengė pareigos sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu. Todėl akivaizdu, jog atsakovės veiksmai paneigia jos atsiliepime į ieškinį nurodytą ir teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, jog pagrindinė sutartis tarp ieškovo ir atsakovės turėjo būti sudaryta būtent iki 2018 m. vasario 18 d. ir po šios datos atsakovei išnyko pareiga sudaryti pagrindinę sutartį su Ieškovu.
Atsiliepimas
25.2. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo ne kartą ragino atsakovę sudaryti su ieškovu pagrindinę Turto pirkimo — pardavimo sutartį. Akivaizdu, jog atsakovė nėra įvykdžiusi preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir neketina to daryti ateityje. Trečiojo asmens įsitikinimu, atsakovė turi pareigą sumokėti preliminariojoje sutartyje numatyto dydžio baudą, kadangi elgiasi nesąžiningai tiek trečiojo asmens, kuris šiuo metu turi asmeniškai vykdyti kreditavimo sutartį Nr. 1900-2014-89792, tiek ir ieškovo atžvilgiu.
25.3. Nurodė, kad atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog neegzistuoja sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei kilti, todėl teismo Sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir prieštarauja pagrindiniams civilinės atsakomybės principams bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) nuostatoms. Trečiasis asmuo su tokia atsakovės pozicija visiškai nesutinka, o pirmosios instancijos teismo Sprendimą, kuriuo yra nustatytos visos sąlygos, kurioms egzistuojant atsakovei kyla pareiga mokėti baudą, laiko visiškai teisėtu ir pagrįstu. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ji nesudarė ir iki šiol nesudaro pagrindinės sutarties ir neperleidžia turto, kaip ji buvo įsipareigojusi tai padaryti. Iš byloje esančios medžiagos yra visiškai akivaizdu, jog būtent trečiasis asmuo ir ieškovas rūpinosi visu procesu dėl pagrindinės sutarties sudarymo, trečiasis asmuo kreipėsi dėl rašymo apsirikimų teismo sprendime ištaisymo, o taip pat kreipėsi dėl buto kadastrinių matavimų atlikimo bei energetinio naudingumo sertifikato gavimo.
25.4. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo nesutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovas neturėjo jokių nuostolių dėl to, kad atsakovė nesutiko parduoti turto. Trečiasis asmuo teismui teiktame atsiliepime buvo nurodęs, kad būtent ieškovas investavo didžiąją dalį pinigų, skirtų butui, esančiam (duomenys neskelbtini) įrengti, kadangi ieškovas su trečiuoju asmeniu sudarė paskolos sutartį. Minėtos paskolos sutarties pagrindu gauti pinigai buvo panaudoti buto, esančio (duomenys neskelbtini) įrengimui ir baldų minėtame bute įsigijimui. Trečiasis asmuo byloje yra pateikęs įrodymus, kurie patvirtina, kad minėtos paskolos sutarties pagrindu Ieškovas padengė tiek buto įrengimo, tiek baldų minėtame bute įsigijimo išlaidas (pateiktos sutartys, paslaugų teikėjų sąskaitos ir jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai), kurios sudarė 174 035,57 Lt (kas atitinka 50 404,19 Eur) sumą. Šiuo argumentu pirmosios instancijos teisme rėmėsi tiek ieškovas, tiek ir trečiasis asmuo. Be to, ir pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad buto įrengimą apmokėjo uošvis, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos medžiagai.
25.5. Nurodė, kad trečiasis asmuo mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp proceso šalių.
25.6. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo teikia į šią civilinę bylą ir prašo prijungti prie bylos naują įrodymą, kurį atsakovė atsiuntė ieškovui jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, dėl ko jis negalėjo būti pateiktas anksčiau. Trečiasis asmuo gavo iš ieškovės 2020 m. sausio 29 d. Pareiškimą dėl ketinimo parduoti Turto dalį už 70 000 Eur. Trečiasis asmuo teikia šį įrodymą ir prašo jį prijungti prie bylos, kadangi šis įrodymas yra reikšmingas sprendžiant dėl atsakovės nesąžiningumo bei jos pozicijos nenuoseklumo ir nepagrįstumo (viena vertus, atsakovė nurodė, kad ketina šiame bute gyventi su vaikais, dėl to negali jo parduoti Ieškovui, o kita vertus — atsakovė jau atsiuntė trečiajam asmeniui pranešimą apie ketinimą parduoti šį turtą. Akivaizdu, jog atsakovė tokiais savo veiksmais siekia gauti didesnę kainą už turtą, nors Preliminariąja sutartimi buvo įsipareigojusi to nedaryti, ypač atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo santuokos nutraukimo byloje atsakovei išmokėjo 140.000,00 Eur dydžio kompensaciją.
5. Trečiasis asmuo L. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atsakovės A. T. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o ieškovo J. T. pateiktą apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad atsakovė visiškai nepagrįstai atsisakė sudaryti 2017-10-10 preliminariąją buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, nors tokią pareigą turėjo ir turi dabar. Dėl šios priežasties manau, jog atsakovė privalo sumokėti minėtoje sutartyje nurodyto dydžio baudą ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Trečiasis asmuo pateikė naują įrodymą, t.y. atsakovės atsiųstą pasiūlymą ieškovui jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, dėl ko jis negalėjo būti pateiktas anksčiau. Trečiasis asmuo gavo iš ieškovės 2020 m. sausio 29 d. Pareiškimą dėl ketinimo parduoti Turto dalį už 70 000 Eur. Prašymas tenkintinas ir įrodymas prijungtinas prie bylos, kadangi šis įrodymas yra reikšmingas sprendžiant dėl atsakovės sąžiningumo bei dėl priežasties, kas nulėmė atsisakyma atsakovės sudaryti sutartį. Tai, kad atsakovė siūlo parduoti turtą už didesnę kainą, nei buvo sutarta, tai ir yra jos atsisakymo sudaryti sutartį priežastimi. Preliminariąja sutartimi ji buvo įsipareigojusi to nedaryti, tai, kad susitarimas buvo pasiektas atsižvelgus į santuokos nutraukimo byloje atsakovės gautą kompensaciją, šis įrodymas leidžia nustatyti atsakovės atsisakymo sudaryti sutartį tikrąją priežastį.
7. Nustatyta, kad tarp šalių sudarytos 2017 m. spalio 6 d. preliminarios sutarties 5.1 punkte buvo numatyti terminai pagrindinei parduodamo turto pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti, o 5.4. punktu šalys susitarė, kad pardavėja, atsisakiusi ar vengdama parduoti turtą, privalo sumokėti pirkėjui 20 000 Eur dydžio baudą. Teismas vertino, kad nepaisant to, kad sudarant preliminariąją sutartį netesybų dydis buvo atskirai šalių aptartas, tačiau šalių sulygtos netesybos yra itin didelės ir neatitinka nei protingumo, nei proporcingo principų. Nurodė, kad netesybų dydis sudaro daugiau nei 26 procentus įsipareigoto sudaryti sandorio vertės ir tai yra neproporcingai didelė netesybų suma. Dar daugiau, kaip matyti iš preliminariosios sutarties 2.1 punkto, atsakovė įsipareigojo jai priklausančią buto, žemės sklypo ir automobilių stovėjimo aikštelės dalį parduoti už 37 665,50 Eur sumą. Taikant preliminariojoje sutartyje sulygtą 20 000 Eur netesybų dydį, šis siektų 53 procentus kainos, kurią sumokėti įsipareigojo ieškovas. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad Preliminarioje sutartyje numatytas baudos dydis buvo nustatytas objektyviai, t. y. susietas su ieškovo siekiamo įgyti turto ir negyvenamųjų patalpų — automobilių stovėjimo aikštelės su dviračių saugyklomis, rinkos verte. Minėto turto rinkos vertė buvo nustatyta civilinės bylos dėl atsakovės ir trečiojo asmens O. T. santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, būtent atsakovės iniciatyva buvo atliktas turto vertinimas ir nustatyta, jog turto rinkos vertė 2016 m. balandžio 26 d. buvo 110 000,00 Eur, vėlesniu vertinimu buvo nustatyta 115000 Eur. Turto kaina buvo susieta su skolos Luminor Bank AB pagal kreditavimo sutartį Nr. 1900-2014-89792 likučiu, kuris buvo 39 669,00 Eur (115 000,00 Eur - 75 331,00 Eur). Tai, kad atsisakymo parduoti turtą ieškovui atveju nebuvo numatyta, kad ieškovui atsiranda pareiga grąžinti paskolą bankui, todėl baudos dydžio nustatymas pagal paskolos bankui likutį buvo nepagrįstas. Teismo išvada, kad baudos dydis, lyginant su parduodamo turto verte, buvo numatytas neprotingai didelis, nebuvo paneigta. Baudos dydžio pagrįstumą lemia tokie rodikliai, kaip galimybė įsigyti analogišką turtą tik už žymiai didesnę kainą, nuostolių dydis, kuriuos patiria pirkėjas, pardavėjui atsisakius parduoti turtą. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad netesybos numatytos itin didelės ir neatitinka nei protingumo, nei proporcingo principų, nebuvo paneigta ieškovo argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo tenkinti jo prašymo ir padidinti priteistą baudos sumą iš atsakovės.
8. Ieškovas nurodo, kad jis investavo didžiąją dalį pinigų, skirtų butui, esančiam (duomenys neskelbtini) įrengti, 2014 m. kovo 3 d. Ieškovas su Trečiuoju asmeniu sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui iki 200 000,00 Lt (kas atitinka 57 924,00 Eur) dydžio paskolą. Šios sutarties pagrindu ieškovas paskolino trečiajam asmeniui 174 035,57 Lt (kas atitinka 50 404,19 Eur). Iš šių piniginių lėšų 106 833,76 Lt (kas atitinka 30 955,68 Eur) buvo paskolinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui, o dar 67 201,81 Lt (kas atitinka 19 462,99 Eur) buvo paskolinti baldams minėtame bute įsigyti. Tai, kad ieškovas, kaip paskolą suteikęs asmuo turi galimybę siekti šios paskolos susigrąžinimo iš buvusių sutuoktinių - atsakovės ir trečiojo asmens, leidžia daryti išvadą, kad baudos dydžiui, atitinkančiam protingumo ir teisingumo kriterijų nustatyti, ta aplinkybė, kad ieškovas teikė paskolą sūnui, nėra reikšminga. Teismo išvada, kad baudos dydis sietinas su turto, kuris turėjo būti parduotas, rinkos kaina, yra pagrįsta, priteista baudos suma – 4000 Eur yra pakankama turtinė sankcija sutartinius įsipareigojimus pažeidusiai atsakovei.
9. Atsakovė teigė, kad LR CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jei šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia, t. y. teigia, kad jai buvo pasibaigusi prievolė sudaryti sutartį. Nurodo, kad ginčo situacijoje, Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu (iki 2018 m. vasario 18 d.) nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties (dėl to, kad nebuvo gauti visi dokumentai, tame tarpe ir banko sutikimas, už kurio gavimą atsakovė nebuvo atsakinga), atsakovės prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Preliminarioje sutartyje nebuvo nustatytas konkretus terminas sutarčiai sudaryti, jis buvo apribotas tam tikru įvykiu, kuris turi įvykti ateityje, t. y. jos 5.1 punkte numatyta prievolė tokiai sutarčiai sudaryti - per 30 dienų nuo O. T. ir A. T. teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsiteisėjimo dienos. Aptarta situacija tuo atveju, jei nebus išduotas teismo leidimas šeimos turto pardavimui - tai sutartis bus sudaroma ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo tokio leidimo parduoti šeimos turtą gavimo. Jei, pasibaigus terminams, numatytiems 5.1 punkte, pardavėjas atsisakys sudaryti sutartį, jis turės sumokėti baudą, tai numatyta 5.4 sutarties punkte. Nors šalys sutartyje aptarė terminus nuo įvykių, kurie tiesiogiai įtakoja pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, t. y. santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimas, leidimo parduoti turtą gavimas teisme, tačiau neaptarė banko sutikimo turto pardavimui gavimo. Tai, kad šis sutikimas buvo gautas jau pasibaigus kitiems terminams, numatytiems sutartyje, reiškia, kad terminas sutarčiai sudaryti prasitęsė ne nuo šalių valios, o nuo trečiojo asmens - banko veiksmų. Atsakovė teigia, kad šalių sutartas terminas sudaryti Pagrindinę sutartį pasibaigė 2018 m. vasario 18 d., ir nuo šios datos atsakovei buvo išnykusi pareiga sudaryti pagrindinę sutartį. Tai, kad konkretus data apibrėžtas terminas sutartyje nebuvo nurodytas, jis priklausė nuo kitų veiksnių, tai leidžia daryti išvadą, kad pagrindinės sutarties sudarymas per metus laiko nuo preliminarios sutarties sudarymo yra protingu terminu sutarčiai sudaryti. Atsakovė atsisakė sudaryti sutartį nepraėjus metams nuo preliminarios sutarties sudarymo, jos atsisakymas buvo nepagrįstas, nes nebuvo priežasčių atsisakyti sudaryti tokią sutartį. Tai, kad atsakovė vertino, jog pasibaigęs terminas sutarčiai sudaryti yra priežastimi jos nesudaryti, yra tik formaliu atsisakymu vykdyti savo įsipareigojimą, kitokių priežasčių, kurios būtų kliūtimi tęsti susitarimą ir po numatyto termino, atsakovė nenurodė. Dėl to pripažintina, kad teisėtų lūkesčių kitos sandorio šalies neatitiko toks atsakovės atsisakymas, todėl jai taikytinos atsisakymo sudaryti sutartį pasekmės, numatytos sutartyje.
10. Atsakovės skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymo taisyklių, kad teismas neįvertino, kad didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų atsirado būtent Ieškovo iniciatyva, atmestini. Tai, kad pripažinta, jog atsakovė nevykdė pareigos ir turi sumokėti baudą ieškovui, jau yra teismo sprendimu, priimtu ieškovo naudai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi šioje byloje kaltė dėl atsiradusio proceso yra atsakovės, todėl ji turi pareigą atlyginti išlaidas kitiems proceso dalyviams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio , 326 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.