Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini)turinti aukštesnįjį išsilavinimą, vykdanti individualią veiklą, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2022-05-04, apie 19:43 val., vairuodama automobilį „Toyota RAV4“, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodama (duomenys neskelbtini)nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių ir tokiu būdu sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, neįsitikindama, kad tai daryti saugu, darydama posūkį į kairę, kirsdama dvigubą ištisinę liniją, nepraleisdama priešinga kryptimi pirmąja eismo juosta tiesiai važiavusio motorolerio „Aprilia“, v.n. (duomenys neskelbtini)kurį vairavo U. D., tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 109 punktų bei 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus, atsitrenkė į priešpriešais važiavusį motorolerį „Aprilia“, v.n. (duomenys neskelbtini)Eismo įvykio metu motorolerio vairuotojai nukentėjusiajai U. D., dėl kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio lūžių, dešinės girnelės atviro skeveldrinio lūžio su girnelės savojo raiščio daliniu pažeidimu bei plėštinės kairio kelio žaizdos su kairės girnelės savojo raiščio daliniu pažeidimu sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų ir buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji R. R. kalta prisipažino bei parodė, kad įvykio dieną ji automobiliu „Toyota RAV4“ važiavo (duomenys neskelbtini). Privažiavusi (duomenys neskelbtini), kuris buvo (duomenys neskelbtini), ji pasuko automobilį į kairę, kirsdama dvigubą ištisinę liniją. Priešpriešais kita eismo juosta važiavusios nukentėjusiosios su motoroleriu nepastebėjo, nes į akis švietė saulė. Automobiliui įvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, pamatė, kad į automobilio dešinės pusės sparną atsitrenkė nukentėjusioji su motoroleriu. Po atsitrenkimo nukentėjusioji nukrito ant žemės. Netoliese (duomenys neskelbtini)buvusi moteris apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašo, kad byloje laiduotoju būtų pripažintas K. R.. Dalį neturtinės žalos 50 eurų ji nukentėjusiajai atlygino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymu tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais:

nukentėjusiosios U. D. parodymais, kuriose nurodyta, kad 2022-05-04 vakare ji motoroleriu važiavo (duomenys neskelbtini). Diena buvo saulėta. Važiavo arčiau dešiniojo krašto. Kelkraštyje matė stovinčias kelias mašinas. Važiavo arčiau tų mašinų 45 - 47 km/val. greičiu. Priekyje jos ta pačia kryptimi automobiliai nevažiavo. Staiga pamatė, kad priešpriešais važiavęs automobilis, nerodydamas posūkio, staiga pasuko į kairę, įvažiuodamas į jos eismo juostą. Nespėjusi sureaguoti, ji motoroleriu trenkėsi į automobilio šoną, vertėsi per mašinos variklio gaubtą ir kitoje automobilio pusėje nukrito ant dešiniojo šono. Įvykio metu jai lūžo kairės rankos riešas, buvo sutrenkti plaučiai, plyšo kairės kojos kelio raiščiai, buvo padarytas dešinės girnelės atviras lūžis. Kaltinamoji vėliau buvo atėjusi pas ją į ligoninę, atsiprašinėjo dėl minėto įvykio. (1 t., b. l. 81-84); liudytojo T. D.apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad U. D. jo nepilnametė dukra. 2021m. pastaroji už 500 eurų nusipirko motorolerį „Aprilia“ su variklio defektu. Suremontavę motorolerį, jis papildomai investavo 600 eurų, todėl motorolerio vertė sudarė 1 100 eurų. 2022 m. pavasarį, atšilus orams, U. pradėjo važinėti motoroleriu. 2022-05-04 vakare iš U. telefono paskambino nepažįstama moteris, kuri pranešė, kad jo dukra pateko į eismo įvykį. Jis nuvažiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini). U. buvo operuota. Jai buvo nustatytas atviras dešinės kojos kelio girnelės lūžis, kairės kojos kelio raiščių plyšimas, kairės rankos riešo lūžis. Iki pat (duomenys neskelbtini)U. buvo gydoma reanimacijoje, vėliau perkėlė į traumatologijos skyrių. (duomenys neskelbtini)U. dar kartą atliko rankos riešo operaciją. Šiai dienai U.dešinė koja yra sugipsuota iki sėdmens, kairioji koja apibintuota. Iš abiejų kojų (duomenys neskelbtini)išėmė kabes, ji negali remtis abejomis kojomis, ant abiejų kojų yra didžiuliai randai. Gydytojai prognozavo, kad, kol U. pradės normaliai vaikščioti, reabilitacija gali tęstis iki metų laiko. Dėl kitų galimų sužalojimų U. dar tiriama, kada ją planuoja išleisti iš ligoninės kol kas neaišku. Kai U. išrašys namo, jai bus reikalinga slauga, nes negalės savęs apsitarnauti. Apie eismo įvykį U. pasakojo, kad motoroleriu viena važiavo (duomenys neskelbtini), važiavo apie 40-45 km/val. greičiu, važiavo pirma eismo juosta, pagrindiniu keliu ir jai važiuojant tiesiai staiga iš kairės pusės jai užkišo automobilį dėl ko ji atsitrenkė į tą automobilį. U. pasakojo, kad važiuojant jai į nugarą švietė saulė, matė, kad iš priešais atvažiuoja automobilis, kuris nerodydamas posūkio staiga suko į kairę pusę, o kaip jai pasirodė, kad prieš pat susidūrimą, susidūrė jos ir tos moters žvilgsniai. Kokiu greičiu važiavo moteris U. neįsivaizduoja, jis mano, kad tos moters važiavimo greitis nebuvo didelis, nes, kaip supranta, moteris suko į (duomenys neskelbtini) Supranta, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, tačiau dukros U. sveikatos būklė pakankamai sunki, pinigine išraiška neįsivaizduoja, kaip tai reikia įvertinti. Tikėtina, kad ant U. kojų paliks dideli randai, o mergaitei tai didelė trauma, nes negalės vilkėti trupų rūbų, jau dabar, vien apie tai pagalvojusi, U. kompleksuoja, labai išgyvena, verkia. Perka specialius higienos reikmenis, kurių nenaudoja kasdieniniame gyvenime, kaip sakė gydytoja, dar bus reikalingi specialūs papildai. Po eismo įvykio visi U. rūbai sukarpyti, kai ją išleis iš ligoninės, reikės specialių treniruoklių ir kito inventoriaus, kad galėtų atstatyti fizinę būklę. Kreipėsi į ligoninę, kad paskirtų psichologą emocinei būklei atstatyti, tačiau kol kas psichologo negavo, mano, reikės kreiptis į privatų psichologą. U. nuolat skiriami vaistai nuo skausmo, taip pat raminamieji, ji blogai miega, sako, kad iš miego pašoka išsigandusi, jog į ją kas nors atsitrenks. Motoroleris draustas AB "(duomenys neskelbtini)taip pat tame pačiame draudime drausta ir U. sveikata. Pranešimus draudimui jis užpildė, tačiau kokios bus išmokos pasakyti negali, nes reikia išrašo iš gydymo įstaigos. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepilnametės dukros U. D. interesus atstovaus jis. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta, kol kas nereiškia jokio ieškinio, lauks, kiek išmokės draudimas. Daugiau kaip ir neturi ko papasakoti (1 t., b. l. 112-115); specialisto teismo mediko išvada Nr. (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad U. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio distalinio galo lūžių, dešinės girnelės atviro skeveldrinio lūžio su girnelės savojo raiščio daliniu pažeidimu bei plėštinės kairio kelio žaizdos su kairės girnelės savojo raiščio daliniu pažeidimu jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 108-109); kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-14, 15-16, 17-23); daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyti automobilio „Toyota RAV4“, v.n. (duomenys neskelbtini) sugadinimai (1 t., b. l. 24-32); daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyti motorolerio „Aprilia“, v.n. (duomenys neskelbtini)sugadinimai (1 t., b. l. 43-50); 2022-09-22 - 2022-09-23 objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašyti vaizdo/garso įrašai įvykio vietoje iš policijos pareigūnų kūno kamerų (1 t. b. l. 159-163); 2022-09-20 ir 2022-10-04 objektų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėti garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro dėl eismo įvykio (1 t. b. l. 164-166, 170-172); UAB "(duomenys neskelbtini)raštu, kuriame nurodyta, kad motorolerio „Aprilia SR 50 R“ didžiausias greitis yra 80 km/h.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – eismo saugumas. Papildomas objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė kelių eismo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu eismo įvykį, kuriuo metu nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Subjektyvioji pusė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji ir K. R. pateikė prašymus nutraukti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., perduodant kaltinamąją laiduotojo K. R. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 40 str. 1d., 2d. numatyta: „Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“

Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi ją padariusi, iš dalies savanoriškai atlygino padarytą žalą, yra pagrindo manyti, kad padarytos turtinė ir neturtinės žalos bus atlygintos, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Galimas laiduotojas neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra kaltinamosios sutuoktinis, vertas teismo pasitikėjimo, todėl baudžiamoji byla gali būti nutraukta, atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą bei perduodant ją K. R. atsakomybėn be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, vairuotojas privalo suvokti, kad jam taikomi didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai. Kaltinamoji grubiai pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo reikalavimus, nenustatytoje vietoje išvažiuodama į priešingos krypties eismo juostą, to pasėkoje sukeldama eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai buvo sužalota nukentėjusioji. Kaltinamoji anksčiau 5 kartus bausta administracine nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų už greičio viršijimą.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą neskirti prokuroro siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės – teisių vairuoti transporto priemonių atėmimas, nes teisė vairuoti transporto priemones reikalingos jai darbe.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąją minėtus charakterizuojančius duomenis, siekiant pataisyti kaltinamąją, kad ji daugiau nebenusižengtų įstatymams, jai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1d., 2 d. 1 p., 6p., 68 str., 71 str. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones, 10 MGL (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 12 mėnesių.

Atkreiptinas dėmesys, kad už minėtus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuris nesukelia tokias sunkias pasekmes – žmonių sužalojimą, Administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 1 d., 6 d. be baudos numatytas privalomas teisių vairuoti transporto priemonių atėmimas.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Nukentėjusiosios U. D. įstatyminis atstovas baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios naudai pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai.

Kaltinamosios vairuojamas automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)Eismo įvykis įvyko draudimo laikotarpiu.

Iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)pateiktos pažymos (t. b.l. 184) matyti, kad civilinis atsakovas atlygino nukentėjusiajai 4 400 eurų neturtinės žalos.

Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas pagal įstatymą T. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, kuri siekia 15 000 eurų. Dalį neturtinės žalos - 4 400 eurų civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)nukentėjusiajai atlygino geranoriškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji taipogi atlygino nukentėjusiajai dalį padarytos neturtinės žalos - 50 eurų. Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia po eismo įvykio nukentėjusiosios patirtais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais. Nukentėjusiajai po eismo įvykio buvo atliktos trys operacijos: kelio girnelės atviro lūžio operacija; abiejų kelių raiščių plyšimo operacija; riešo operacija. Ant sužaloto riešo buvo sudėti metalai. Operacijų metu nukentėjusiajai buvo taikoma pilna narkozė. Po operacijų ilgai skundėsi skausmais. Siekiant numalšinti skausmą, ligoninėje buvo leidžiamas morfijus, vėliau buvo leidžiami kiti nuskausminamieji vaistai. Po atliktų operacijų nukentėjusiajai buvo paskirtas gulimas režimas, ji negalėjo vaikščioti, nueiti į tualetą, pasirūpinti savimi. Kasdieniams poreikiams tenkinti nuolat buvo reikalinga aplinkinių pagalba. Ant rankos ir kojos buvo sudėti gipsai. Gulimas režimas nukentėjusiajai tęsiasi 2,5 mėnesio. Po atliktų operacijų ji 16 dienų gydėsi ligoninėje, likusį laiką gydėsi namuose. Pirmą kartą nukentėjusioji išlipo iš lovos (duomenys neskelbtini). Po įvykio nukentėjusioji turėjo laikyti (duomenys neskelbtini), tačiau dėl patirtų sužalojimų negalėjo to padaryti. Šiuo metu (duomenys neskelbtini)tačiau dėl patirto sužalojimo negali ilgą laiką (duomenys neskelbtini). Gydymosi metu nukentėjusiajai pablogėjo psichologinė būsena, sutriko miegas. Prieš minėtą eismo įvykį nukentėjusioji lankė alpinizmo, orientavimosi būrelius. Šiuo metu dėl patirtos traumos būrelių negali lankyti. Pavasarį laukiama operacija dėl kelio girnelėje įstatytų metalų išėmimo. Besikeičiant orams, nukentėjusiajai dažnai skauda koja, todėl tenka vartoti nuskausminamuosius vaistus. Šiuo metu ji šlubuoja, jai nepatogu lipti laiptais. Nuo rugsėjo mėnesio nuskausminamuosius vaistus vartoja retai.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Pagal teismų praktiką, priteistinas neturtinės žalos dydis už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu vidutiniškai svyruoja nuo 800 Eur iki 11 584 Eur. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų trimis atvejais buvo priteista didesnė nei 3 000 Eur suma (Nr. 2K-68/2008 (priteista 11 584 Eur (40 000 litų)), Nr. 2K-551/2013 (priteista 4 923 Eur (17 000 litų)), Nr. 2K-141/2013 (priteista 4 344 Eur (15 000 litų)), skundžiamame nuosprendyje nurodytoje kasacinio teismo byloje Nr. 2K-149-699/2016 buvo priteista 800 Eur.)

Teismų praktika nelaikytina vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Pažymėtina, kad teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos. Kaip pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2010, neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos dydį.

Eismo įvykio metu nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialistas teismo medikas konstatavo nukentėjusiajai kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio lūžį, dešinės girnelės atviro skeveldrinio lūžį su girnelės savojo raiščio daliniu pažeidimu bei plėštinės kairio kelio žaizda su kairės girnelės savojo raiščio daliniu pažeidimu. Nukentėjusioji patyrė sunkias fizines kančias, jai buvo atliktos trys operacijos su pilna narkoze, numatyta sausio mėnesį dar viena operacija dėl metalinių dalių išėmimo iš galūnės, dėl nuolatinių skausmų iki (duomenys neskelbtini)vartojo gydytojo paskirtus nuskausminamuosius vaistus, patyrė didelius nepatogumus, diskomfortą būdama gulamame režime 2,5 mėnesio, visiškai negalėjo vaikščioti, savarankiškai naudotis tualetu. Padaryti sužalojimai turėjo ilgalaikes pasekmes ilgą laiką negalėjo (duomenys neskelbtini)to pasėkoje patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Šiuo metu pasikeitė jos fizinė būklė, gyvenimo kokybė kasdieniame gyvenime. Nukentėjusioji patyria nepatogumus – dėl patirtos traumos šlubuoja, ilgą laiką (duomenys neskelbtini)negali dalyvauti užsiėmimuose (duomenys neskelbtini)

Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismų suformuotą praktiką dėl neturtinės žalos didžio nustatymo, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiajai padaryta 9 000 eurų neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajai savanoriškai jau atlygino 4 400 eurų neturtinės žalos, kaltinamoji atlygino 50 eurų neturtinės žalos, iš civilinio atsakovo nukentėjusiajai priteistina 4 550 eurų neturtinė žala.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios įstatyminis atstovas pareiškė ieškinį dėl 2 114,64 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, jog buvo sugadintas šalmas, akiniai, smulkūs daiktai, gydymo tikslais buvo pirkti bintai, masažuoklis. Po eismo įvykio gydymo įstaigoje buvo sukarpyti nukentėjusiosios rūbai. Turtinę žalą sudaro kuro sąnaudos. Civilinis atsakovas atlygino dalį padarytos turtinės žalos 1663,84 Eur. Nukentėjusiosios atstovas nesutinka su motorolerio draudimo nustatyta kaina. Už sugadintą motorolerį atsakovas jam be sumokėtų 846 eurų turėjo sumokėti dar 254 Eur. Motorolerio kainą grindžia prieš eismo įvykį motorolerio pirkimo kainą bei remonto darbų atlikimo kainą. Šiuo metu negali pagrįsti motorolerio remonto atlikimo darbų dokumentais, nes jų neišsaugojo. Civilinis atsakovas neatlygino kuro išlaidų 196,8 Eur, susijusiu su jo nuolatinių važiavimu kiekvieną dieną pas nukentėjusiąją, nes ligoninės personalas tinkamai nesirūpino nukentėjusiąją. Atstumas nuo namų iki ligoninės sudarė apie 10 km. Nukentėjusiosios atstovas negalėjo tiksliai pasakyti kiek kartų, kokiomis dienomis jis važiavo pas nukentėjusiąją ligoninę, nes neskaičiavo. Kartais tekdavo pas nukentėjusiąją per dieną važiuoti kelis kartus, nes nukentėjusioji norėjo į tualetą, o ligoninės personalas pastarąja negalėjo tinkamai pasirūpinti. Ligoninės personalas siūle vienam iš tėvų kartu su vaikų gultis į ligoninę, tačiau jie atsisakė, nes tuo metu turėjo kartu su vaiku ligoninėje užsidaryti 2 savaitėms, o namuose dar reikėjo pasirūpinti dar vienu vaiku.

Kaltinamosios vairuojamas automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu „(duomenys neskelbtini)eismo įvykis įvyko draudimo laikotarpiu.

Iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)pateiktos pažymos (t. 1 b.l. 184) matyti, kad civilinis atsakovas atlygino nukentėjusiajai 522,64 eurų gydymo ir kelionių išlaidų, 295.20 eurų už sugadintus daiktus, 846 eurai už motorolerį, viso 1 663,84 turtinės žalos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas teismui pateikė: (duomenys neskelbtini) už papildomai pirktus vaistus.

Civilinis atsakovas atlygino nukentėjusiajai realią sugadinto motorolerio vertę 846 Eur. Aplinkybė, kad motorolerio vertė siekia ne 846 Eur, o 1 100 Eur nukentėjusiosios įstatyminio atstovo neįrodyta. Papildomai patirtos kelionės išlaidos, susijusios su nukentėjusiosios gydymu, priežiūra (tame tarpe išlaidos, susijusios su kuro užpylimu (duomenys neskelbtini)) neįrodytos, todėl atmestinos. Laikoma, kad padaryta turtinė žala, susijusi su kelionės išlaidomis civilinio atsakovo pilnai atlyginta. Ieškinio dalis dėl papildomų išlaidų – 89,20 Eur, susijusių su nukentėjusiosios gydymu, įrodyta iš dalies. Nepagrįstai prašoma priteisti 4,59 Eur už nosies purškalą, 14,99 Eur papildą „(duomenys neskelbtini)0,78 Eur aktyvios anglies tabletes(duomenys neskelbtini)todėl nukentėjusiajai priteistina iš civilinio atsakovo mažesnė, nei prašoma turtinė žala už pirktus vaistus – 68,84 Eur.

Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nutarimą pripažinti U. D. nukentėjusiąja iki visiško sprendimo įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2019-06-06 nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, numatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį, kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujausiuose kasacinio teismo sprendimuose (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-02-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

Taigi, šioje byloje pareikštas reikalavimas priteisti metines 5 procentų dydžio palūkanas nuo U. D. pripažinimo nukentėjusiąja, o ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, iki teismo nuosprendžio visiško jo įvykdymo, negali būti tenkinamas prašoma apimtimi. Dėl nurodytų aplinkybių nukentėjusiajai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos, kurios skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 str. numatyta: „Proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.“

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 1d., 2d. numatyta: „Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.“

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 str. nukentėjusiajai buvo paskirtas atstovas advokatas Modestas Švažas. Už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto advokatui Modestui Švažui buvo sumokėta 233,33 Eur.

Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis bei priteistinos Lietuvos Respublikos valstybei iš R. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 3 d.,-

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. baudžiamąją bylą nutraukti, tuo atleidžiant R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., padarymą.

R. R. perduoti K. R. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1d., 2 d. 1 p., 6 p., 71 str., 68 str. R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, 10 MGL (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 12 mėnesių.

Iš R. R. priteisti Lietuvos Respublikos valstybei 233.33 Eur proceso išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajai U. D.. (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)

Priteisti nukentėjusiajai U. D. iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini), 4 550 (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajai U. D. iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini), 68,84 (šešiasdešimt aštuonis eurus 84 ct) Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajai U. D. iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini), 5 procentų didžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.