- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- AN2-119-891/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04951-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Budrys (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Advokatai
- Edmundas Luotė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. (K. S.) atstovo advokato Edmundo Luotės (toliau ir – atstovas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas K. S. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – Institucija) 2019 m. spalio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19348-2019, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 800 € bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19348-2019 K. S. nubaustas už tai, kad 2019 m. spalio 11 d., 19.08 val., Vilniaus r. sav., Skaidiškių k., Rudaminos g., vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,56 prom. (įvertinus paklaidą) girtumas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi K. S. skundo dėl minėto Institucijos 2019 m. spalio 23 d. nutarimo netenkino ir skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, kad nutartyje išdėstyta teismų praktika ir įvertintos aplinkybės suponuoja išvadą, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių visuma ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2020 sausio 1 d. galiojusi redakcija) taikymo prasme.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu K. S. atstovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį ir pakeisti Institucijos 2019 m. spalio 23 d. nutarimą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki 6 mėnesių.
4. Nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo pozicija, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus ir pakeistą institucijos poziciją, kurią laikė esančią nemotyvuota ir nepagrįsta. Pasak apelianto, teismo pozicija reiškia, kad asmenims, baudžiamiems pagal ANK 422 straipsnį, taikyti švelnesnės nei sankcijoje numatyta nuobauda, apskritai negalima. Tačiau toks teisinis reguliavimas, anot apelianto, prieštarautų konstituciniam lygiateisiškumo principui. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju K. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Be to, K. S. yra neteistas ir nei karto daugiau nėra buvęs sulaikytas neblaivus už vairo. Apeliantas taip pat teigia, kad šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad dėl K. S. teisių ilgalaikio atėmimo, dėl to, kad šeima yra paėmusi kreditą būstui, apeliantui netekus darbo kitiems šeimos nariams gali grėsti būsto paradimas. Apelianto manymu, šiuo atveju vertinant situaciją iš proporcingumo principo pozicijų, reikėtų vertinti apelianto asmenybės pavojingumą, realumą kito administracinio nusižengimo grėsmės ir galimo šeimos materialinės gerovės praradimo santykį. Pasak apelianto, akivaizdu, kad K. S. nėra toks pavojingas, jo asmenybė nėra tiek degradavusi, todėl kito administracinio nusižengimo grėsmė yra minimali, o, tuo tarpu, šeimos materialinės būklės pablogėjimas yra labai realus. Apelianto teigimu, esant tokioms aplinkybėms svarbi tampa ir aplinkybė dėl pavartoto alkoholio kiekio, kuris, kaip matyti, taip pat minimalus, nedaug viršijantis normą. Apelianto manymu, švelnesnės negu sankcijoje numatytos nuobaudos pritaikymas šiuo atveju padėtų pasiekti nuobauda siekiamus tikslus ir būtų socialiai vertingas bei teisiškai pateisinamas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
K. S. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčijamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo faktas, keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sutrumpinti K. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo taikymo terminą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrino priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis, kaip ir Institucijos 2019 m. spalio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Tokia veika vairuotojams užtraukia baudą nuo 800 € iki 1100 € ir, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi (iki 2020 sausio 1 d. galiojusi redakcija), privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Iš to akivaizdu, kad apylinkės teismas kaip proporcingą ir teisingą patvirtino Institucijos K. S. paskirtą minimalią nuobaudą (800 € baudą) ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (1 metus).
9. Apeliaciniu skundu baudos dydis neginčijamas, tačiau prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) nuostatas ir sutrumpinti skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams terminą iki 6 mėnesių. Apeliantas mano, kad tokių aplinkybių, kaip kaltės pripažinimas, tai yra lengvinančios atsakomybę aplinkybės buvimas ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimas, teigiama K. S. charakteristika, darbo pobūdis, kreditiniai įsipareigojimai, rūpinimasis šeimos nariais, taip pat nedidelis pavartoto alkoholio kiekis, bei kitų skunde nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą švelninti K. S. skirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę). Apylinkės teismas konstatavo, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir nesudaro pagrindo trumpinti K. S. teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Su tokiais argumentais apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti. Siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, K. S. administracinio poveikio priemonė yra būtina.
10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, K. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir priskiriamas prie šiurkščių. Tos aplinkybės, kad nustatytas promilių kiekis nedaug viršija leidžiamą normą, kad nebuvo sukeltas eismo įvykis, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, neleidžia daryti išvados, jog veika yra mažiau pavojinga ar mažareikšmė. Visgi, K. S. nustatytas promilių kiekis leidžiamą normą viršija 0,16 promilių, tai yra pakankamai ženkliai, be to, K. S. transporto priemonę vairavo gyvenvietėje tamsiu paros metu. Neteisėti K. S. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Tai, kad K. S. vairuojant nebuvo sukelta padarinių ir nepadaryta žala nei kitų asmenų sveikatai, nei turtui, jokiu būdu veikos pavojingumo nesumažina. Asmens pavojingumas dėl padaryto administracinio nusižengimo yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Dėl šios priežasties nurodyto pobūdžio objektų valdymo apribojimas yra būtina poveikio priemonė, kadangi ji tiesiogiai įgyvendina administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, ypač – užtikrina, kad asmuo nepadarys naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu, kaip pabrėžta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, yra apsaugomas visuomenės interesas, užtikrinamas jos saugumas ir efektyviai taikomos prevencinio pobūdžio priemonės.
11. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį) nuostatos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Jokių svarbių ar pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kurios leistų švelninti K. S. teisinę padėtį, apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Aplinkybės, kad K. S., neturėdamas teisės vairuoti, negali tinkamai atlikti darbo funkcijų, turi du mažamečius vaikus, kuriuos turi vežioti į būrelius, gydymo įstaigas ir pan., šeima yra paėmusi kreditą, taip pat, kad jis yra neteistas ir tokio sunkumo administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, taip pat šeimos poreikiams vykdyti ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams, kitiems eismo dalyviams.
12. Kita vertus, K. S. argumentai dėl būtinumo pasirūpinti šeimos nariais, darbo netekimo praradus teisę vairuoti ir iš to kilsiančių pasekmių, yra nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pats K. S. nurodė, kad dabartiniu metu vaikus vežioja jo sutuoktinė, taigi jis nėra vienintelis asmuo šeimoje, kuris gali padėti pasirūpinti mažamečiais vaikais, be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, specialiosios teisės atėmimas K. S. yra vykdomas jau kelis mėnesius, tačiau ir netekęs teisės vairuoti jis vis dar dirba tame pačiame darbe, kuris, beje, nėra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonių vairavimu, taigi realios grėsmės šeimos materialinei gerovei nėra. O nagrinėjamu atveju kylantys ir kilsiantys nepatogumai dėl to, kad sutuoktinei tenka ir teks daugiau funkcijų ar kad darbe kyla ir kils nepatogumų pasiekiant tam tikrus objektus, yra būtent tos neigiamos, dėl savo teisei priešingo veikimo, pasekmės. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (šiuo atveju administracinio poveikio priemonę), nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Dėl išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju paskirta minimali nuobauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl administracinio poveikio priemonės švelninti ir naikinti skundžiamą nutartį bei keisti Institucijos nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį nepakeistą ir K. S. (K. S.) atstovo advokato Edmundo Luotės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.