Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-06-14 · Civilinė byla Nr. 2-2399-429/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
2-2399-429/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Jegorovienė
Ieškovas
A. T.
Atsakovas
N. B.
Trečiasis asmuo
notarei Dangirai Martinionytei
Civilinė byla Nr. 2-2399-429/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16937-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.4.3; 99.5; 99.7; 116.1;
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.Birželio 14 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovo A. T. atstovui adv. Elmarui Urbonui, atsakovės N. B. atstovei adv. Danai Žvingilienei, nedalyvaujant ieškovui A. T., atsakovei N. B. ir trečiajam asmeniui notarei Dangirai Martinionytei – Mieželienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei N. B., trečiajam asmeniui notarei Dangirai Martinionytei – Mieželienei dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad ieškovui A. T. priklauso 1/6 palikimo dalies į visą turtą likusį po V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties; pripažinti dalinai negaliojančiu Kauno miesto notarės D.Martnionytės paveldėjimo teisės liudijimą išduotą (duomenys neskelbtini) (reg.nr.Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tuo pagrindu įregistruotą nuosavybės teisę; priteisti iš atsakovės bylos vedimo išlaidas.

Ieškovo atstovas adv. Elmaras Urbonas patikslintą ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Ieškovo atstovas paaiškino bei ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo ir atsakovės mama V. T., jų tėvas N. T. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. T., jo sesuo atsakovė N. B. ir brolis G. T. yra jos pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Santuokoje tėvai įgijo turtą: butą (duomenys neskelbtini). Tėvai N. T. ir V. T. (duomenys neskelbtini) bendru testamentu reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Kauno m. notarės Danutės Valaitienės, butą paliko atsakovei. Ieškovui ši aplinkybė nebuvo žinoma, jo santykiai su tėvais buvo geri. Atsakovė gyvena Ukrainoje ir retai lankydavosi Lietuvoje. Ieškovas gyvena Lietuvoje, rūpinosi tėvais iki jų mirties, nes ieškovo brolis gyvena Rusijoje, o sesuo - Ukrainoje. Ieškovas yra neįgalus, jam nustatytas 50 procentų darbingumas, negalėjo dirbti jau nuo 1996 m., invalidumas jam buvo nustatytas 2003 m. Būdamas nedarbingas gaudavo tik minimalią nedarbingumo pašalpą, dėl to negalėjo pragyventi, todėl finansiškai jį rėmė tėvai iki pat mirties. Ieškovas prižiūrėjo ir palaidojo tėvą, po jo mirties jis rūpinosi mama, gyveno pastoviai su mama, jai pirkdavo reikalingus produktus, namuose atliko ūkio darbus. Motina ieškovui teikė pinigines lėšas. Jis savo nuosavybės neturi, su savo sutuoktine gyvena nuomojamame bute, lėšų įsigyti būstą ar pragyventi iš gaunamos pensijos jam nepakanka. Šiuo metu jo gaunama pensija sudaro 417,94 Lt, jis neturi savo vardu įgijęs jokio turto, taip pat neturi santaupų. Ieškovas turi du suaugusius vaikus iš ankstesnės santuokos, tačiau jie jo neremia materialiai. Tėvai visada sakydavo, kad po savo mirties pasirūpins tuo, kad ieškovas turėtų savo būstą. Po mamos mirties kai kreipėsi dėl palikimo priėmimo ieškovas sužinojo apie esantį testamentą, jį ginčijo teisme, dėl to iš karto neprašė jam priklausančios privalomosios dalies. Ieškinio dėl testamento nuginčijimo jis atsisakė, nes ekspertams nepakako duomenų tam kad nustatyti tėvo neveiksnumą, nors jis akivaizdžiai prieš mirtį (testamento surašymo metu) buvo tokios būklės, kad nesiorientavo aplinkoje. Jei teismas laikytų, kad ieškovas praleido terminą dėl kreipimosi prašant nustatyti privalomąją palikimo dalį prašo terminą atstatyti, nes jį praleido ginčydamas testamentą. Pagal CK 5.20 str. 1 d. ieškovas turi teisę į 1/6 dalį mamai V. T. priklausiusio buto ir jos turėtų indėlių.

Atsakovės N. B. atstovė adv. Dana Žvingilienė su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino ir atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas yra atsakovės brolis, jie dar turi brolį G. T.. 2008-07-16 mirė jų tėvas N. T.. (duomenys neskelbtini) mirė jų mama V. T.. Abu tėvai bendru testamentu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D.Valaitienės, visą turtą paliko vienai atsakovei N. B.. Ieškovas praleido terminą reikšti ieškinį dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo. Ieškovas nesikreipė į notarą dėl privalomosios palikimo dalies. Po mamos mirties atsakovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Iš notarės pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas A. T. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir nurodė kitus įpėdinius — atsakovę, neįrašydamas brolio. (duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė notarei D.Martinionytei savo pareiškimą (rusų kalba), kuriame nurodė, kad jam išaiškintas CK 5.20 str. ir notarės prašė sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo atsakovei išdavimą, nurodęs, kad kreipsis į teismą dėl privalomosios dalies priteisimo CK 5.20 str. pagrindu. Pareiškime konstatavo, kad jeigu jis iki 2010-01-01 nepateiks notarei įrodymų, patvirtinančių apie kreipimąsi į teismą, paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei galės būti išduotas. Ieškovas įstatymo nustatytu terminu dėl privalomos dalies nustatymo į teismą nesikreipė, jis kreipėsi į teismą su dviem atskirais ieškiniais dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, šie ieškiniai palikti nenagrinėtais, kadangi ieškovas nepašalino teismo nustatytų trūkumų. Šios nutartys yra įsiteisėjusios. Vėliau ieškovas nauju ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-20639-775/2011 vėl prašė pripažinti tėvų sudarytą testamentą negaliojančiu ir jokių reikalavimų dėl privalomosios dalies nustatymo nereiškė. Ši civilinė byla nutraukta ieškovo prašymu. Ieškinys dėl privalomosios dalies nustatymo pareikštas teisme 2011-12-01, t.y. praėjus daugiau nei 2 m. ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę į 1/6 dalį viso palikimo netikslus. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK 5.20 str. 1 d.). Ieškovas neprašo teismo pripažinti, kad jis turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Tik nustačius, kad asmuo turi teisę į privalomąją palikimo dalį, gali būti taikomas CK 5.20 str. Neįgalumas nėra esminis požymis, rodantis įpėdinio atitiktį CK 5.20 str. 1 d. nustatytam subjektiškumo kriterijui ir įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien faktu, kad ieškovui nustatytas 50 procentų darbingumas. Būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną pilnametis vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymas. Šalių mama V. T. mirties dieną buvo 80 m. amžiaus, pensininkė. Iš paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo matyti, kad mama jokių santaupų, automobilių ar nekilnojamojo turto, išskyrus 2-jų kambarių butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 61.000 Lt, neturėjo. Pati mama gyveno sunkiai, kadangi iš pensijos turėjo susimokėti mokesčius bei pragyventi pati, todėl ieškovo teiginiai, kad jį ir jo šeimą išlaikė mama V. T. yra nepagrįsti ir neteisingi. Atsakovė pati mamai padėdavo finansiškai. Ieškovui neįrodžius jo teisės į privalomąją palikimo dalį, negali būti tenkinamas antras jo ieškinio reikalavimas. Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja patvirtino aplinkybę, kad ieškovas gavo pinigus už butą iš savo buvusios sutuoktinės, bet jis buvo išlaidus, mėgo išgerti, nesirūpino darbu, pati liudytoja šalių tėvams duodavo savo sode užaugintų daržovių, kad jie galėtų pragyventi. Ieškovo ir atsakovės mamos pensija buvo 600,00 Lt dydžio, o tėvo – 700,00 Lt. Mirus tėvui, mamos pensija buvo 660,00 Lt.

Byla išnagrinėta ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Jiems apie posėdį pranešta tinkamai ir laiku, ieškovą ir atsakovę teismo posėdyje atstovauja kvalifikuoti atstovai – advokatai. Byloje gautas trečiojo asmens prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Trečiuoju asmeniu įtraukta dalyvauti notarė Dangira Martinonytė – Mieželienė pateikė atsiliepimą į pradinį ieškovo ieškinį (b.l. 37-38), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo ir atsakovės motina V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) testamentinė įpėdinė N. B. pareiškimu reg. Nr. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, tuo pagrindu užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byloje pateikti dokumentai: Kauno m. 7 notarų biuro notarės J.Valevičienės patvirtintas (duomenys neskelbtini) A. T. pareiškimas apie palikimo priėmimą, A. T. neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Notarės D.Valaitienės patvirtintas bendras sutuoktinių N. T. ir V. T. testamentas reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo testatoriai visą turtą paliko vienas kitam ir susitarė, kad „mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą turtą palieka –atsakovei“ bei giminystę ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. (duomenys neskelbtini) ieškovas A. T. pateikė pareiškimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, nes kreipsis į teismą dėl privalomosios dalies priteisimo CK 5.20 str. pagrindu. Tame pačiame pareiškime nurodė, kad jei iki 2010-01-01 nepateiks įrodymų patvirtinančių apie kreipimąsi į teismą, paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas vadovaujantis surinktais byloje dokumentais. 2009-11-03 Kauno m. 14 NB patvirtintas atsakovės pareiškimas reg. Nr. GDM1-2887, kuriame N. B. pareiškia, kad yra supažindinta su A. T. (duomenys neskelbtini) pareiškimu ir nesutinkanti, kad jam butų išduota privalomoji palikimo dalis į turtą pagal CK 5.20 str., nes nėra pagrindų. A. T. nesikreipė į teismą dėl privalomosios palikimo dalies pripažinimo. Ieškovas naudodamasis valstybės garantuota teisine kvalifikuotų specialistų -advokatų pagalba, užvedė bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, o dėl privalomosios palikimo dalies pripažinimo nurodytais terminais į teismą nesikreipė. Ieškovas buvo informuotas ir objektyviai suvokdamas, nesiėmė priemonių, kad būtų įgyvendintos jo manymų priklausančios turtinės teisės per protingą terminą. Ieškovui buvo suteiktos galimybės per pakankamai ilgą laikotarpį įgyvendinti savo teises bei informuoti notarų biurą. Kilus ginčui, t.y. N. B. nesutinkant, kad A. T. būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dali, nesant CK 5.20 str. numatytų pagrindų (2009-11-03 pareiškimas reg. Nr. GDM1-2887), o A. T. nesikreipus į teismą dėl privalomosios palikimo dalies pripažinimo, (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini.

Išnagrinėjus bylą, išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, išnagrinėjus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad sutuoktiniai N. T. ir V. T., kurie yra ieškovo ir atsakovės tėvai (b.l. 14-15), (duomenys neskelbtini) sudarė notarės Danutės Valaitienės patvirtintą bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą sutuoktinių turtą paveldi N. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-13, 43-44). (duomenys neskelbtini) mirė V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri buvo pergyvenusi savo sutuoktinį (b.l. 10a). Po jos mirties likusį palikimą priėmė testamentinė įpėdinė atsakovė N. B. (b.l. 9, 39, 48-49). Paveldimą turtą sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 48-49, 50-51, 74-75). (duomenys neskelbtini) į Kauno m. 7-ąjį notarų biurą su pareiškimu, kad priima palikimą, atsiradusį po jo motinos V. T. mirties, kreipėsi ieškovas (b.l. 40). Byloje pateiktas rusų kalba ieškovo (duomenys neskelbtini) rašytas pareiškimas 14-ajam notarų biurui, kuriame jis nurodė, kad jam yra išaiškintas CK 5.20 str. turinys, nurodė, kad jis kreipsis į teismą dėl privalomosios palikimo dalies, nurodė, kad jam žinoma, kad bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl palikimo priėmimo, jei jis iki 2010-01-01 nepateiks duomenų apie tai, kad kreipėsi į teismą (b.l. 41-42). Byloje pateiktas taip pat rusų kalba surašytas atsakovės pareiškimas 14-ajam notarų biurui apie tai, kad ji nesutinka su tuo, kad ieškovui būtų nustatyta ir paskirta privalomoji palikimo dalis (b.l. 45-46).

2009-12-31 ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. 2-3205-713/2010). 2010-01-26 nutartimi šį ieškovo ieškinį, nepašalinus jo trūkumų, nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (b.l. 105, 106). 2010-02-08 ieškovas pateikė naują ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. 2-6486-454/2010), kurį 2010-03-05 nutartimi, taip pat nepašalinus ieškinio trūkumų, nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (b.l. 107-109). Ieškovas 2010-03-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-241-775/2012) atsakovei N. B. ir tretiesiems asmenims, kuriuo, vėliau patikslinęs, prašė pripažinti negaliojančiu notarės Danutės Valaitienės (duomenys neskelbtini) patvirtintą N. T. ir V. T. testamentą bei išduotą paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus, kuriuo testatoriams priklausantis turtas paliktas N. B.. Šioje byloje ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, jį atstovavo valstybės skirtas advokatas. Civilinė byla Nr. 2-241-775/2011 nutraukta, teismui priėmus ieškovo atsisakymą nuo patikslinto ieškinio. Nei vienoje iš nurodytų bylų ieškovas nekėlė reikalavimo dėl privalomosios palikimo dalies ar teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo.

CK 5.20 str. numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę. Kreiptis į teismą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį asmuo turi per CK 5.50 str. nustatytą 3 mėn. terminą palikimui priimti. CK 5.8 str. numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. CK 5.8 str. numato 1 metų senaties terminą paveldėjimo teisės ginčijimui, kai jau išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Šio termino skaičiavimo pradžią įstatymas susieja su dviem alternatyviomis aplinkybėmis – palikimo atsiradimo diena arba diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento kreipėsi į teismą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ir paveldimo turto dalių nustatymo. Ieškovo ieškinys šioje nagrinėjamojoje byloje, kuriuo jis prašo pripažinti, kad jam priklauso 1/6 palikimo dalis į visą turtą, likusį po V. T. mirties, teisme gautas 2011-12-05. Byloje pateiktas jo (duomenys neskelbtini) rusų kalba surašytas pareiškimas Kauno 14-ajam notarų biurui, kuriame nurodyta, kad jis supažindintas su velionių tėvų testamentu, prašo sustabdyti paveldėjimo procedūrų vykdymą, kadangi ketina kreiptis į teismą dėl privalomosios palikimo dalies. Ieškovas neginčija ir pripažįsta, kad jam žinoma mamos mirties data ir palikimo atsiradimo po jos mirties momentas, o (duomenys neskelbtini) jo rašytas pareiškimas taip pat patvirtina aplinkybę, kad jam buvo žinoma aplinkybė, kad dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi testamentinė įpėdinė – ieškovo sesuo. Paveldėjimo teisės liudijimas testamentinei įpėdinei N. B. išduotas tik (duomenys neskelbtini) (b.l. 48-49). Civilinėje byloje Nr. 2-241-775/2011 ieškovo A. T. prašymu 2010-03-22 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir Kauno miesto 14-ojo notarų biurui uždrausta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties iki minėtos civilinės bylos išnagrinėjimo. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos 2011-11-09 nutartimi. Tik panaikinus byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei N. B. galėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsižvelgiant į faktiškai tarp šalių susiklosčiusias aplinkybes, senaties terminas negali būti pradėtas skaičiuoti nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momento. CK 5.50 str. 2 d. palikimo priėmimo momentą sieja ne su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nors ieškovo (duomenys neskelbtini) surašytame pareiškime aiškiai nėra įvardinta, kad jam žinoma aplinkybė, kad testamentinė įpėdinė kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau tokia išvada seka iš viso ieškovo pareiškimo teksto. Bylos duomenimis ieškovas per CK 5.50 str. nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jam mamos mirties dieną dėl objektyvių priežasčių buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo, nors (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodė, kad į teismą kreipsis dėl privalomosios palikimo dalies. Šioje byloje nagrinėjamas ieškinys teisme gautas praleidus ir CK 5.8 str. nustatytą vienerių metų senaties terminą. Ieškovo atstovas prašo pripažinti, kad senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi ieškovas teisme inicijavo civilines bylas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tačiau šiose bylose nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl pačių ieškovo keltų reikalavimų pagrįstumo. Teismas šiuos argumentus vertina kritiškai, kadangi ieškovas ankstesnėje byloje savo teises realizavo jam suteikus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Civilinėje byloje Nr. 2-241-775/2011 ieškovas nepasinaudojo savo teise patikslinti ieškinio reikalavimą jau pradėtame civiliniame procese ir nekėlė reikalavimo dėl išlaikymo ieškovui reikalingumo palikėjo mirties dieną. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis, dėl kurių ieškovas praleido CK 5.50 str. ir 5.8 str. nustatytus senaties terminus, todėl praleistas senaties terminas neatnaujintinas, o ieškovo reikalavimui taikytinas CK 5.50 str. ir 5.8 str. nustatyti senaties terminai.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovui valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija paskirta nuo 2003-05-13, jos dydis nuo 2010-12-01 sudaro 447,49 Lt, nuo 2010-10-01 iki 2010-12-01 sudarė 417,94 Lt (b.l. 6, 7-8). Ieškovui nuo 2009-06-12 iki 2014-10-31 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b.l. 10). Ieškovas neturi ir neturėjo nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (b.l. 11), jo gyvenamoji vieta apskaityta Kauno m. savivaldybės teritorijoje (b.l. 22). Ieškovo pirmoji santuoka nutraukta 1997-02-21 (b.l. 83). 2007 m. jis sudarė antrąją santuoką (b.l. 85), jo sutuoktinės darbinės pajamos sudaro apie 700,00 Lt (b.l. 92). Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių išlaikymo reikalingumą jo motinos V. T. mirties dieną, t.y. nepateikė dokumentų apie gautos pensijos dydį, turtinę padėtį ir turimą turtą palikimo atsiradimo momento.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovo materialinės galimybės yra ribotos ieškinio nagrinėjimo teisme laikotarpiu. Tačiau ieškovo pateikti duomenys nelaikytini pakankamais, kurie neginčytinai patvirtintų išlaikymo jam reikalingumą palikimo atsiradimo po velionės mamos V. T. mirties momentu. Ieškovo nurodytos ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos aplinkybės, susijusios su šalių tėvų materialine padėtimi, leidžia abejoti ieškovo tėvų materialinėmis galimybėmis teikti išlaikymą ieškovui. Aplinkybė, kad ieškovui nustatytas 50 procentų darbingumas, o jo gaunama netekto darbingumo pensija yra nedidelė, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas atitinka CK 5.20 str. 1 d. įvardinto išlaikymo reikalingo subjekto kriterijus. Priešingai, jam nustatytas 50 procentų darbingumas leidžia dirbti ir taip užsitikrinti geresnį nei esamas savo ir šeimos aprūpinimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad ieškovas turi du suaugusius vaikus. Tačiau ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad jis kreipėsi į juos dėl materialinės paramos suteikimo. Byloje pateikta raštelio kopija patvirtina liudytojos ir atsakovo atstovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovui pirmoji sutuoktinė išmokėjo 12.000,00 Lt piniginę kompensaciją už parduodamą butą, esantį Krėvės pr. 17-32, Kaune. Teismas sprendžia, kad šis rašytinis įrodymas negali patvirtinti ar paneigti ieškovo reikalavimų pagrįstumo, kadangi surašytas 1997 m., tačiau vertintinas kaip ieškovą charakterizuojanti medžiaga.

Liudytoja 2012-05-07 teismo posėdyje apklausta T. Z. parodė, kad ieškovas buvo pajėgus save išlaikyti motinos mirties dieną. Parodė, kad ieškovo tėvai neturėjo galimybių materialiai remti ieškovą, kadangi jiems patiems buvo reikalinga parama. Atsakovė rėmė juos materialiai, atveždavo rūbų, vėliau mamai pirko sauskelnių. Ieškovui išėjus gyventi pas moterį, ieškovo tėvai ginčo butą paliko atsakovei. Atsakovė ieškovui davė pinigų nusipirkti vieno kambario butą, tačiau jis iš gautų lėšų bandė užsiimti verslu, kuris jam nepavyko, pirko automobilį, kurį prarado. Ieškovui po skyrybų su pirmąja žmona buvo išmokėta piniginė kompensacija už žmonai atitekusį santuokos metu įgytą butą. Parodė, kad po tėvo mirties šalių brolis Genadijus atsiuntė ieškovui pinigų paminklui pastatyti, tačiau jis juos pasisavino, dėl to supyko ir mama. Ieškovas nesirūpino motina, jos nelankė, kai ji gulėjo ligoninėje. Jis tik ateidavo pas motiną trumpam, ją tik aplankydavo. Šalių motina rūpinosi liudytoja ir atsakovė. Jis neprižiūri motinos kapo, kapą prižiūri motinos kaimynė, su kuria ji sutarė. Teismas remiasi šiais liudytojos parodymais, kadangi liudytojas yra bylos baigtimi nesuinteresuotas asmuo, kuriam yra žinomos bylai reikšmingos aplinkybės (CPK 185 str., 189 str.).

Ieškovas parengiamajame posėdyje buvo įsipareigojęs į teismo posėdį pakviesti liudytojus, tačiau į 2012-05-07 ir 2012-05-29 posėdžius jie neatvyko. Ieškovas procese savo teises realizavo per advokatą, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas per savo atstovą, net ir pats nedalyvaudamas posėdžiuose, turėjo visas galimybes aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei apklausiant liudytojus. Nei ieškovas, nei ieškovo atstovas nesiėmė priemonių, kad užtikrintų ieškovo pusės liudytojų atvykimą į teismo posėdį. Byloje ieškovo dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, pats ieškovas į paskutinius posėdžius neatvyko, nurodydamas, kad serga. Jo atstovo išsakyti motyvai, kad ieškovo liudytojai į teismo posėdį neatvyksta dėl to, kad serga ieškovas, laikytini visiškai nepagrįstais. Civilinio proceso taisyklės leidžia rungtyniškumo principą įgyvendinti ir per savo atstovą, kuris gali užtikrinti įrodymų rinkimą ir pateikimą byloje, ieškovui palankių liudytojų atvykimą į teismo posėdį ir jų apklausą. Laikytina, kad ieškovas nesiėmė visų priemonių tinkamai realizuoti pareigą teisme įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą.

CPK 178 str. numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 182 str. nenumato, kad šalys atleidžiamos nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kad asmuo, kuriam nustatytas darbingumo netekimas, po tėvų mirties, remdamasis šiuo faktu, gali reikalauti privalomosios tėvų (vieno iš tėvų) palikimo dalies. Paramos reikalingumas pilnamečiui darbingo amžiaus asmeniui, kuriam yra nustatytas dalinis darbingumo netekimas, įstatymo nėra preziumuojamas, todėl turi būti įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus konstatuotina, kad ieškovo ieškinys ir patikslintas ieškinys yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini (CPK 178 str., 185 str.).

Atmetus ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį, iš jo atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 2.962,27 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str.). Teismas, vadovaujantis CPK 96 str. 5 d., nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei paskirstymo tarp šalių, įvertindamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (pats ieškovas, prašęs apklausti liudytojus neužtikrino jų atvykimo į teismo posėdį). Įvertinus šias aplinkybes, valstybei priteistina 42,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 79 str., 93 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Teismas vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str. - 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei N. B., gyv. (duomenys neskelbtini), 2.962,27 Lt (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du Lt 27 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660) 42,20 Lt (keturiasdešimt du Lt 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vida Jegorovienė