Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis (registruotas užimtumo tarnyboje), teistas

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 04 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ str. 1 d. ir paskirta galutinė trečdaliu sumažinta bausmė – 40 MGL (2000 eurų) bauda;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei vadovaujantis 64¹ straipsniu – paskirta 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) bei uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartimi panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmės. 2023 m. kovo 31 d. paleistas iš Kauno kalėjimo atlikęs bausmę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 178 str. 5 d., paskirta bausmė - 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. R. yra teistas, iki nagrinėjamo byloje veikos padarymo paskutinį kartą už tyčinį nusikaltimą teistas 2022 m. balandžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Minėtu baudžiamuoju įsakymu A. R. buvo paskirta 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 6 (šešiems mėnesiams) paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Teismas pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 21 d. nutartimi A. R. arešto bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir kaltinamasis pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmės. Tais atvejais, kai asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikinamas, yra panaikinamos ir visos sąlygos susijusios su bausmės vykdymo atidėjimu, kas reiškia, kad asmuo yra laikomas realiai atliekančiu bausmę bei teistumas yra skaičiuojamas pagal atitinkamas BK 97 straipsnio 3 dalies normas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumo lygį. Nagrinėjamu atveju, kadangi A. R. buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kas yra laikoma nesunkiu tyčiniu nusikaltimu, kaltinamajam teistumas galioja tris metus nuo minėto teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo momento. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog šiuo nuosprendžiu nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta 2024 m. birželio 13 d., t. y. dar nepraėjus trejiems metams nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 6 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, darytina išvada, kad A. R. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių bei nedaryti išvadų dėl jo daromų veikų baudžiamumo, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, kaltinamasis pripažintinas recidyvistu.

Kaltinamasis A. R. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką A. R. padarė būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje teistas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailisi. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą prieš asmens sveikatą, veikdamas tiesiogine tyčia – suprasdamas savo veiksmų pavojingumą ir norėdamas juos atlikti. Nors veika kilo žodinio konflikto metu ir nebuvo iš anksto planuota, toks elgesys parodė agresyvų ir nepateisinamą kaltinamojo požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio normas bei kito asmens sveikatą. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat siekdamas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir paveikti kaltinamąjį laikytis įstatymų bei dorovės normų, teismas daro išvadą, kad jam tikslinga skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, kuri yra teisinga, proporcinga ir pakankama tiek jo pataisymui, tiek naujų nusikalstamų veikų prevencijai.

Pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajam savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažinus pilnai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (nagrinėjamu atveju 1/3 sudaro 20 (dvidešimt) parų arešto bausmės) ir A. R. skirtina 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, pripažino civilinį ieškinį ir išreiškė ketinimą žalą atlyginti, gavęs socialinę pašalpą ar susiradęs darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad A. R. šiuo metu dalyvauja reabilitacijos programoje, siekia atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, naudojasi nakvynės namų paslaugomis, stengiasi integruotis į visuomenę ir po reabilitacijos planuoja ieškoti nuolatinio darbo. Teismas spręsdamas klausimą dėl A. R. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, konstatuoja, kad intensyvios priežiūros taikymas šiuo atveju nėra būtinas. Kaltinamasis bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, stengiasi laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, šiuo metu dalyvauja reabilitacijos programoje ir išreiškė ketinimą keisti savo gyvenimo būdą. Byloje nėra duomenų, jog jis vengtų baudžiamosios atsakomybės ar turėtų polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad intensyvi priežiūra neatitiktų individualios kaltinamojo situacijos ir nebūtų proporcinga priemonė, todėl jos taikymas nelaikomas reikalingu. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis suvokia savo elgesio neteisėtumą, gailisi dėl padarytos veikos ir imasi realių veiksmų savo gyvenimo būdui keisti. Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, tad kaltinamajam paskirtinas bausmės vykdymo atidėjimas. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam 1 (vienerius) metus atidėjus arešto bausmės vykdymą, be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos bei atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad paskirta bausmė yra proporcinga padarytai veikai, atitinka teisingumo ir protingumo principus, bei yra pakankama kaltinamajam paveikti ir užtikrinti jo nusikalstamo elgesio prevenciją, kartu užkertant kelią naujų nusikaltimų darymui.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Pagal BK 72¹ straipsnio 1 dalį, teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (BK 72¹ straipsnio 2 dalis). Skirdamas kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 50 metrų, teismas atsižvelgia į tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo yra konfliktiniai santykiai, kylantys dėl turtinių nesutarimų, kurie ir tapo šio nusikaltimo priežastimi. Byloje nustatyta, kad šių asmenų santykiai išlieka įtempti, todėl yra pagrįsta rizika, jog tiesioginis jų kontaktas ateityje galėtų sukelti naujus konfliktus ar net smurtinius incidentus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tokia priemonė yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiojo saugumą, užkirsti kelią galimiems pakartotiniams veiksmams ir užtikrinti viešąją tvarką. Nustatytas 50 metrų atstumas laikytinas pakankamu ir proporcingu – jis realiai riboja galimybę tiesiogiai susitikti ar kontaktuoti, tačiau kartu nevaržo kaltinamojo daugiau, nei būtina siekiant apsaugoti nukentėjusįjį.

Pagal BK 72⁵ straipsnį, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Skirdamas kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje pagal BK 72? straipsnį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę bei jo pačio teismo posėdyje duotus paaiškinimus. Nors nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jis teisiamojo posėdžio metu pats pripažino turintis problemų dėl alkoholio vartojimo ir išreiškė norą gydytis šią priklausomybę. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko tikslinga taikyti šią priemonę siekiant padėti kaltinamajam keisti žalingus įpročius, sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir skatinti socialinę reabilitaciją. Tokia priemonė vertintina kaip proporcinga ir prevenciškai pagrįsta, padedanti pasiekti tiek individualios, tiek bendrosios prevencijos tikslus. Ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Civilinis ieškinys ir kiti procesiniai klausimai

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VTLK prie LR SAP) pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad dėl kaltinamojo A. R. neteisėtų veiksmų, t. y. smurtiniais veiksmais sukeltų sužalojimų R. D. patyrė 50,10 Eur turtinę žalą. Taip pat, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, prašo iš civilinio atsakovo priteisti 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 b. t., b. l. 13-19). Iš pateikto civilinio ieškinio darytina išvada, kad civilinė ieškovė patyrė minėtas išlaidas ir jos yra pagrįstos, nėra neproporcingai didelės, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, 50,10 Eur turtinę žalą priteisiant su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo momento (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis, BPK 115 straipsnis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, saugoma prie bylos – paliktini saugojimui prie baudžiamosios bylos.

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo R. D. pateikti baltos spalvos marškinėliai supakuoti į voką Nr. 1 ir 2024 m. spalio 7 d. nutarimu perduoti saugojimui į daiktų saugyklą, esančią Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaime, Vilniaus r. (2024 m. spalio 11 d. aktas, PADIS kodas (duomenys neskelbtini)) – grąžintini nukentėjusiajam R. D..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. R. (A. R.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. (A. R.) paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi 6 dalies 5, 5, 6 ir 8 punktais, A. R. (A. R.) paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros – įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, paskirti A. R. (A. R.) baudžiamojo poveikio priemonę – nesiartinti prie nukentėjusio R. D. arčiau nei 50 metrų atstumu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti A. R. (A. R.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. R. (A. R.) recidyvistu.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. R. (A. R.) civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasų prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 50,10 (penkiasdešimt eurų ir dešimt centų) eurų turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, saugomą prie bylos – palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos.

Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo R. D. pateiktus baltos spalvos marškinėlius supakuotus į voką Nr. 1 ir 2024 m. spalio 7 d. nutarimu perduotus saugojimui į daiktų saugyklą, esančią Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaime, Vilniaus r. (2024 m. spalio 11 d. aktas, PADIS kodas (duomenys neskelbtini)) – grąžinti nukentėjusiajam R. D..

A. R. (A. R.) išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba; 4) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.