Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1398-530/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-19
Bylos Nr.
1S-1398-530/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nuteistasis
L. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1398-530/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.;2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo L. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam L. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2007-05-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. – 9 metams laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2006-09-19. Bausmės pabaiga - 2015-09-19.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2014 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 93-430 nutarta L. K. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p., lygtinai paleidžiant nuteistąjį iš pataisos namų jam neatlikus 1 m. 3 mėn. 7 d. laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad išvadai, jog L. K. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant jį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Nuteistasis L. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis nurodo, kad BVK 157 str. ar 158 str. nenurodo, jog lygtinis paleidimas netaikomas dėl veikos kvalifikavimo. Tokiu motyvu netaikyti lygtinio paleidimo neleidžia lygtiniam paleidimui reikšmingi nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Nusikaltimo sunkumas nepasikeis net jei nuteistasis atliks visą bausmės dalį, jis neapibūdina ir nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu.

Nuteistasis nesutinka ir su tuo, kad jis nesistengia dengti priteisto civilinio ieškinio, kadangi po paskutinio svarstymo, jam buvo taikytos rekomendacijos dengti civilinį ieškinį, todėl 120 Lt yra sumokėta tik nuo šių rekomendacijų paskyrimo, o išviso jis atlygino 1707 Lt, be to nuo areštuotos jo sąskaitos buvo pervesta 147 Lt 30 ct. Teismas šias aplinkybes galėjo pasitikslinti išsireikalaudamas pažymas.

Nuteistasis pripažįsta, kad septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau yra baustas ne šešis kartus, kaip nurodo teismas, o penkis. Tai jau antras neatitikimas skundžiamoje nutartyje, rodantis, kad teisėjas neatidžiai svarstė lygtinio paleidimo taikymo klausimą.

Teismas padarė ir procesinį pažeidimą. Teismas turėjo vadovautis faktais ir aplinkybėmis iki Komisijos nutarimo, todėl vertindamas po šio nutarimo 2014-06-27 paskirtą nuobaudą teismas padarė procesinį pažeidimą. O Komisija pateikdama duomenis apie šia nuobaudą savivaliavo, nes teismas tokių duomenų neprašė, todėl aukštesniojo teismo nuteistasis prašo vertinti tik duomenis iki Komisijos nutarimo priėmimo. Apylinkės teismas privalėjo Komisijai iš naujo teikti svarstyti lygtinio paleidimo taikymo klausimą, nes priimdama sprendimą, Komisija nežinojo naujų aplinkybių. Be to, paskutinis jo pažeidimas buvo mažareikšmis, dėl jo pareigūnai galėjo apsiriboti ir žodiniu įspėjimu. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimo taisyklių“ priimtų 2006-01-11, 57.1 punktas nurodo, kad drausmės pažeidimu laikomas toks elgesys, kuris gali kelti grėsmę tinkamai tvarkai, saugumui ir apsaugai, tačiau nuteistasis nemano, kad jo pažeidimas atitinka šią kategoriją.

Teismas per daug dėmesio skiria pažeidimams ir ignoruoja devynis paskatinimus. Vilniaus apygardos teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismas privalo atsižvelgti į nuteistojo pastangas bausmės atlikimo metu, tuo labiau, kad nuobaudą galima gauti greit, o paskatinimai skiriami retai.

Teismas taip pat nurodė, kad pagrindinis jo rizikos veiksnys yra savivokos stoka, tačiau ją galima suvaldyti paskyrus atitinkamus apribojimus, o pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

Nuteistojo nuomone teismo sprendimas turi būti nešališkas, priimtas pagal teisės aktus ir jam niekas negali daryti įtakos, net ir visuomenė. Be to, visuomenės interesus gina prokuratūra, o ji neprieštaravo prieš lygtinio paleidimo taikymą. Nei BVK 157 str. nei 158 str. nenumato atsižvelgti į nuteistojo buvimo terminą pataisos namuose, o toks išplėstinis įstatymo taikymas neatitinka lygtinio paleidimo principų, numatytų teisės aktuose, priimtuose įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas. Motyvas, kad likusi per didelė neatliktos bausmės dalis yra netinkamas nurodyta ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys S-673-209/2012, 1S-21-211/2013).

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo bausmės, nes jis ir toliau yra prižiūrimas, jam nustatomi apribojimai ir įpareigojimai, kontroliuojamas jo elgesys, o už menkiausią nusižengimą lygtinis paleidimas gali būti panaikintas.

Teismas ignoravo ir daug nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių savybių: 9 jo paskatinimus, skirtus už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tai, kad dirba praktiškai nuo atvykimo į pataisos įstaigą nuo 2008 m., yra atlikęs 8/9 bausmės, iš 9 metų atliko 7 metus ir 9 mėnesius, palaiko glaudžius ryšius su šeimos nariais, pagal galimybes kiekvieną mėnesį dengia ieškinį, žema nusikalstamo elgesio rizika, pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat žema, ir kitas aplinkybės. Šios rizikų vertinimo metodikos yra moksliškai patvirtintos, todėl yra patikimos ir jomis privalu vadovautis.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į L. K. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

K. L. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, L. K. jau yra atlikęs didesnę nei įstatyme nustatyta laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo pagal BVK 157 str.2 d. 2 p. klausimą, taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu nuteistąjį L. K. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti sušvelninus jos atlikimo sąlygas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t.y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju devynerius metus, nes skirdamas tokio dydžio bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. O lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent tam yra teikiamas prioritetas, o ne vien nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma, bet kuriuo atveju. Anaiptol, lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Visiškai nepagrįstas nuteistojo L. K. skundo argumentas, kad nusikalstamos veikos sunkumo vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu. Šios aplinkybės yra pakankamai svarbios ir būtina vertinti kitų aplinkybių kontekste. Aukštesniojo teismo manymu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus itin pavojingo tyčinio nusikaltimo padarymą – žmogžudystę, kurio pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Nuteistajam buvo paskirta mažesnė nei BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam griežtą ilgalaikio laisvės atėmimo bausmę.

Tokia išvada darytina įvertinus, tai, kad bausmę atlikti tinkamai ir sąžiningai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o kad L. K. šią pareigą vykdė nepriekaištingai negalima sutikti – nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu šią pareigą pažeidė net septynis kartus, keturis kartus jam buvo skirti papeikimai, vieną kartą uždarytas į baudos izoliatorių, du kartus apsiribota auklėjamuoju pokalbiu. Nors nuteistajam realios nuobaudos buvo paskirtos tik penkis kartus, ne šešis, kaip nurodė apylinkės teismas, tai nepaneigia, L. K. elgesio ydingumo bausmės atlikimo metu. Nuteistojo asmenybę apibūdina ir paskutinis drausmės pažeidimas, kurį nuteistasis padarė jau po Komisijos jam palankaus nutarimo priėmimo. Nuteistasis nurodo, kad jo paskutinis pažeidimas buvo mažareikšmis ir dėl jo buvo galima apsiriboti pokalbiu, o ne nuobaudos paskyrimu, tačiau nuobaudos rūšies parinkimo pagrįstumo klausimas nėra šio skundo dalykas. Iš esmės nesvarbu ir kokio pobūdžio padarytas pažeidimas, tačiau jo padarymo laikas ir faktas parodo, kad jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusti visuotinai privalomoms taisyklėms ir nedaro išvadų. Tokį elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės, nėra jokio pagrindo. Priešingai nei mano nuteistasis, pataisos įstaiga privalėjo pranešti apie jo padarytą pažeidimą po Komisijos nutarimo priėmimo, nes teismui privalu vertinti nuteistojo elgesį visu bausmės laiku, o ne atskirais periodais, ypač kai nuo Komisijos nutarimo iki teismo svarstymo praėjo mėnuo laiko. Be to, galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priima teismas, o ne Komisija, todėl paaiškėjus naujam pažeidimui teismui nebuvo jokio reikalo nuteistojo bylą grąžinti iš naujo svarstyti Komisijai, tokio sprendimo galimybės nenumato ir įstatymas.

Kritiškai vertintinas skundo argumentas, kad ilgas neatliktos bausmės terminas, negali būti pakankamas motyvas netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Nors nuteistasis nesutinka, su tuo, tačiau svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Tai suponuoja išvadą, kad siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į išvardintas aplinkybes, taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, privalu atsižvelgti. Nuteistasis neteisingai traktuoja ir teismų praktiką šiuo klausimu, teigdamas kad ilgas likusios bausmės laikas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Skunde nurodytose nutartyse nėra paneigta, kad į likusį bausmės laiką nereikia atsižvelgti, jose pabrėžta, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Taigi didelis likusios neatliktos bausmės laikas negali būti vienintelė aplinkybė užkertanti kelią taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau L. K. atveju taip nėra.

L. K. yra atlikęs gana didelę bausmės dalį ir yra jo elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: tai, kad jis buvo devynis kartus skatintas, dirbo, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais, kuria optimistinius ateities planus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema (24 balai), kitos palankios aplinkybės, rodančios tam tikrą elgesio korekcija teigiama linkme, tačiau jos dar nesudaro absoliutaus pagrindo nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai teigiamą, dėl ko jis būtų nusipelnęs į ypač sušvelnintas bausmės atlikimo sąlygas, ypač atsižvelgus į nepateisinamą jo poelgį po Komisijos nutarimo priėmimo. Vis dar išlieka ir kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip lėšų tvarkymas ir pajamos – priteistas didelis 40 000 Lt ieškinys, kurį atlygina tik mažom periodinėm 20 Lt perlaidom, net ir vertinant, kad jis atlygino 1707 Lt, atlygino nedidelę jo dalį; gyvenimo stilius ir draugai, nes praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, o tai buvo vienas iš nusikaltimo padarymo veiksnių; mąstymas ir elgesys – praeityje atsidurdavo rizikingose situacijose, per daug pasitiki sėkmės tikimybe.

Pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad Komisija per daug sureikšmino teigiamai L. K. charakterizuojančias aplinkybes, jų pagrindu priimdama jam palankų sprendimą. Nuteistajam likusi neatlikta bausmės dalis dar yra pakankamai didelė, o įvertinus nepalankiai charakterizuojančias aplinkybes, atliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nusikaltimo sunkumui ir pavojingumui ir neleidžia daryti išvados, kad jos poveikis nuteistajam jau yra pakankamas, užtikrinantis visuomenės interesą bei įgyvendinantis teisingumo principą, o bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne jos forma.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nors nuteistasis L. K. jau atliko net ir didesnę bausmės dalį, kuri būtina svarstant galimybę dėl lygtinio paleidimo taikymo, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryta veika, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog L. K. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė