Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, prokurorui Virginijui Mizarui, nukentėjusiesiems V. Š., I. T., A. P., kaltinamajam L. S., jo gynėjai advokatei K. V., kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui V. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Pasvalio r., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas: 1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2004-02-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. bauda 3 MGL, 2) Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. paskiros laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ne ilgiau kaip 7 paroms; Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-23 nutartimi panaikintas 2010-03-31 nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdoma minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn.; 3) Šakių rajono apylinkės teismo 2010-06-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn., į bausmės laiką įskaitant suėmimo laikotarpį nuo 2010-03-13 iki 2010-07-02, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d.,

L. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs Kauno miesto savivaldybėje, teistas: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-08 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. bauda 5 MGL, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-06-17 iki 2011-06-18, galutinė bausmė 3 MGL bauda, 2) Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-28 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 5 MGL bauda, 3) Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK BK 178 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo, paskirtos bausmės Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. pagrindu subendrintos apėmimo būdu paskiriant subendrintą 1 m. laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su 2011-07-08 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu bei 2011-07-28 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, bausmes visiškai sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m. ir 8 MGL dydžio, t.y. 1040 Lt bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji A. S. ir L. S., veikdami bendrininkų grupėje, nuo 2010-11-23 20 val. iki 2010-11-24 val. ryto, tamsiu paros metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Kaune, Europos pr. 122, pagrobė I. T. priklausantį 1996 metų laidos automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam I. T. padarydami 2000 Lt turtinę žalą;

tęsdami nusikalstamą veiką, kaltinamieji A. S. ir L. S., veikdami bendrininkų grupėje, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pagrobė N. T. vardu registruotą, tačiau faktiškai I. T. priklausantį 1992 metų laidos automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam I. T. padarydami 3000 Lt turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis A. S., turėdamas tikslą apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, ir sudarydamas nukentėjusiajam V. Š. pagrindą manyti, kad jis yra automobilio Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, o faktiškai prieš tai pagrobęs šį automobilį, pateikdamas pagrobtajame automobilyje „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią M. G. vardu išduotą sugadintą asmens tapatybės kortelę Nr. 10925369, ir prisistatęs M. G. ir parduodamo automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, V. Š. 2010-11-24 vakare, tamsiu paros metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pilviškių g. prieš 49 namą, Kaune, pardavė I. T. priklausantį automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. apgaule savo naudai užvaldė svetimą turtą - V. Š. pinigus, tuo padarydamas V. Š. 325 Lt turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis A. S., turėdamas tikslą apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, ir sudarydamas nukentėjusiajam V. Š. pagrindą manyti, kad jis yra automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, o faktiškai prieš tai pagrobęs šį automobilį, pateikdamas pagrobtajame automobilyje „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvusią M. G. vardu išduotą sugadintą asmens tapatybės kortelę Nr. 10925369, ir prisistatęs M. G. ir parduodamo automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, V. Š. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pardavė N. T. vardu registruotą, tačiau faktiškai I. T. priklausantį 1992 metų laidos automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. apgaule savo naudai užvaldė svetimą turtą - V. Š. pinigus, tuo padarydamas V. Š. 325 Lt turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis A. S. 2010-11-24 vakare, tamsiu paros metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Pilviškių g. ties namu Nr. 49, Kaune, norėdamas parduoti V. Š. automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, įrašydamas į sutarties blanką automobilio pardavėjo M. G. duomenis ir pasirašė už pardavėją M. G., imituodamas jo parašą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis A. S. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, norėdamas parduoti V. Š. automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojo transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, įrašydamas į sutarties blanką automobilio pardavėjo M. G. duomenis ir pasirašė už pardavėją M. G., imituodamas jo parašą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis L. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2012 m. vasario 28 d. apie 21.30 val., viešoje vietoje - automobilių saugomoje aikštelėje, adresu Baltų pr. 44, Kaune, dėl chuliganiškų paskatų - demonstruodamas nepagarbą žmogui ir visuomenei, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, esant mažareikšmei dingsčiai, t.y. nukentėjusiajam atsisakius jį pavežti, matant pašaliniam asmeniui - automobilių saugomos aikštelės sargui V. R., nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą, t.y. išplūsdamas necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį A. P., grasindamas jam susidorojimu, bei suduodamas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į nosį, padarė jam nosies kaulų lūžimą, trauminį nosies pertvaros iškrypimą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, tuo nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. P. sveikatą, t.y padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad susitiko su L. S. Aleksote. L. S. matė nesaugomoje serviso aikštelėje du automobilius. Pasiūlė juos pavogti. Naktį nuvažiavo ir nutempė. Ten buvo automobiliai „Civic“ ir „Peugeot 306“.S. matė automobilius aikštelėje. Automobiliai buvo nevažiuojantys. Juos nutempė automobiliu „Golf“. Automobilį vairavo A. P.. Tokiu pat būdu pavogė abu automobilius. Kai tempė automobilius, jis sėdėjęs „Golf“ automobilyje. Tempiamus automobilius vairavo L.. Automobilius nutempė prie L. namų, Pilviškių g. Ryte nutarė, kad automobilius reikia parduoti. Jis paskambino pažįstamam E. Z.. Jam pasakė, kad yra pora automobilių. Jis pasakė, kad jo pusbrolis užsiima automobilių ardymu. Tai V. Š.. Paskambino V. Š.. Jis atvažiavo. Susitarė dėl automobilių pirkimo. Formino abiejų automobilių pardavimo sutartis. Jis pasirašė G. vardu. Automobilyje buvo jo tapatybės kortelė, G. duomenis ir surašė, pasirašė jo vardu. Sumokėjo 650 Lt. už abu automobilius. V. Š. civilinį ieškinį pripažįsta. I. T. civilinį ieškinį beveik nepripažįsta. Pripažįsta, kad išlaužė spynelę. Ta mašina buvo daužta prieš vagystę. „Honda“ vienas žibintas buvo išdaužtas, kitas išimtas ir padėtas į automobilį. Variklio dangtis ir sparnas įlenkti. Valstybiniai numeriai buvo. Jie dingo. Dviejų garso kolonėlių nepripažįsta. Kuro siurblio nepripažįsta. Užvedimo spynelę pripažįsta. Galinio veidrodėlio nepripažįsta. Akumuliatoriaus nepripažįsta. „Peugeot“ automobilio valstybinius numerius pripažįsta. „Honda Civic“ priekinių žibintų nepripažįsta, dešinės pusės priekinis žibintas yra pas jį namuose, supakuotas. Jį pripažįsta. Išdaužto posūkio žibinto nepripažįsta, varžtus pripažįsta, sportinio oro filtro nepripažįsta, pavarų svirties antgalio nepripažįsta.

Kaltinamasis L. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad A. S. tamsu paros metu atvažiavo prie jo tėvų namų. Jis atvažiavo su A. P.. Automobilis buvo „Golf“, jį vairavo A. P.. Sėdo į „Golf“ ir nuvažiavo, kur automobiliai, tai yra Europos prospekte. Sugalvojo pavogti, nes ne kartą buvo ten praėję pro šalį. jis ir A. S. matė, kad ilgą laiką ten stovi automobiliai. Atvažiavo ir nusitempėme tuos automobilius į Pilviškių gatvę 49, prie jo namų. Automobiliai stovėjo serviso aikštelėje. Ten vartų nebuvo. Aikštelė nebuvo saugoma. Vieną automobilį nusitempė nuo rampos, užkabino. Jis jį vairavo, kai tempė. Paskui grįžo ir sekantį automobilį nusitempė. Jų užvesti nebandė, automobiliai buvo atrakinti. Automobilius pasitempė pas save su tikslu parduoti. Kalbėjo, kad ryte nuspręs, ką su jais daryti. Ryte atvažiavo A. S.. Pasakė, kad rado žmogų, kas nupirks tuos automobilius. Atvažiavo V. Š.. A. S. pildė kažkokius dokumentus. Pardavė automobilius už 650 Lt. Jam A. S. davė 100 Lt. ir V. Š. - 100 Lt. Automobilio „Honda Civic“ buvo nuimti ratai. Ratus nuėmė, nes galvojo parduoti atskirai. Civilinį ieškinį pripažįsta, Su V. Š. yra atsiskaitęs, V. Š. sumokėjo 325 Lt, savo dalį. Su I. T. yra atsiskaitęs, I. T. sumokėjo 985 Lt. Nukentėjusiųjų atsiprašė.

Dėl kaltinimų sveikatos sutrikdymu parodė, kad viską prisimena tik maždaug, kadangi buvo išgėręs. Tai įvyko Baltų prospekte 44. Išėjo iš „Oazės“ restorano Baltų prospekte. Tą dieną buvo jo vestuvės „Oazėje“. Jis apsipyko su drauge, norėjo grįžti namo. Ėjo prie kažkokios stotelės, norėjo važiuoti namo. Prisipažįsta, kad trenkė nukentėjusiajam. Dėl savo veiksmų gailisi. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta. Turtinę žalą pripažįsta. Moralinė žala galėtų būti ne daugiau 2 000 Lt, čia labai jau daug užprašyta 10 000 Lt. Dėl savo veiksmų gailisi.

Nukentėjusysis I. T. parodė, kad jam paskambino M. G.. Pranešė, kad jo mašinos „Honda Civic“ ir „Peugeot“ yra pavogtos. M. G. paskambino jo pažįstamas, kuris nupirko „Honda Civic“. Automobiliai buvo Europos prospekte. “Honda Civic“ buvo važiuojantis. Buvo nuimti priekinis ir galinis buferiai, kurie buvo dažomi. „Peugeot“ automobilis buvo nevažiuojantis, nes buvo išimtas starteris, kuris buvo remontuojamas. Šie automobiliai dingo. Sužinojo iš to, kad M. G. paskambino pažįstamas, kuris nupirko „Civic“. Jį „atseit“ pardavė M. G.. Jam paskambino ir pranešė, kad dingo „Civic“. Jis nuvažiavo patikrinti, pranešė, kad dingo ir „Peugeot“. Abi mašinos buvo apardytos, kai atsiėmė. Automobiliai jam gražinti. „Honda Civic“ iki dabar neužsiveda. Trūksta siurblio. Užvedimo spynelė išlaužta. Trūksta smulkių dalių, kolonėlių. Valstybiniai numeriai neatsirado. Dingo „Honda Civic“ dokumentai, kurie buvo mašinoje palikti. „Civic“ automobilio buvo kapotas įlenktas, lempa išdaužta. Buvo kapotas, lempa, posūkis, sparnas sugadinti. „Peugeot“ automobilyje buvo įpilta 10 litrų kuro, nes bandė jį užvesti. Nustatė, kad gedimo priežastis yra starteris. Jį išėmė ir paliko „Peugeot“ automobilį stovėti. Kai grąžino, abiejų automobilių bakai buvo tušti. „Civic“ išlaužtas kuro siurblys. Akumuliatoriai dingo. Abu automobiliai buvo su akumuliatoriais. Jie buvo pilnai važiuojantys, su dokumentais, tvarkingi. Žalą jam atlygino L. S.. Jis atlygino man 985 Lt. L. S. pretenzijų neturi, jis atsiprašė.

Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad jo pusbrolis E. Z. pasiūlė pirkti pora mašinų. Nuvažiavau, apsižiūrėjo. Jis tuo metu užsiminėjo mašinų ardymu, pirkimu ir pardavimu. Nuvažiavo kartu su E.. Gatvės pavadinimo nepamena, kur buvo automobiliai. Automobiliai buvo baisūs, apardyti, nevažiuojantys. „Civic“ automobilis buvo be ratų. Nesigilino, nes kaina tiko ir pirko. Buvo be numerių. Pasitikrino „Regitroje“, kad automobiliai nevogti . jam automobilių dokumentų nepateikė. Pirkdamas automobilius, pildė pirkimo - pardavimo sutartį. Pardavėjo asmens dokumentus matė. Asmens kodą, vardą, pavardę nurašė. „Peugeot“ automobilis, atrodo buvo su rakteliais, langai neišdaužyti, spynos neprasukinėtos. O „Civic“ buvo be ratų, spynelės išlaužtos. Neatsimena, ar „Civic“ buvo aplankstytas kapotas. Jo „Civic“ automobilis nedomino, jį paėmė draugui. Nupirko už 650 Lt. Parsigabeno su tralu. Ryte paskambino, kad automobiliai vogti. Automobilius grąžino. Automobiliai nebuvo pradėti ardyti. Pusę civilinio ieškinio atlygino L. S., t.y. 325 litus.

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad vasario 28 dieną, vakare, iš saugomos aikštelės, palikęs automobilį, ėjo pasiimti leidimo. Pamatė, kad nuo Baltų prospekto į aikštelę pasuko kažkoks nepažįstamas jaunuolis. Jis paklausė, ar čia jo (A. P.) automobilis. Sakė vežti į antrą ligoninę pas mamą. Paskui pradėjo grasinti necenzūriniais žodžiais. Aikštelės sargas iš pradžių galvojo, kad jis jo pažįstamas. Vėliau atsidarė duris, kai pamatė, kad kažkas ne taip. Jis pradėjo eiti link sargo būdelės, o sargas paspaudė vartus užsidarinėti, kad S. negalėtų pabėgti iš aikštelės. S. trenkė jam į nosį ir išbėgo pro vartus, jiems nespėjus užsidaryti. Buvo iškviesta policija. Nuvažiavo į antrą ligoninę. Ten pasakė, kad nešviečia. Išeidamas pamatė L. S.. Tada vėl iškvietė policiją. Jį sulaikė. Važiavo iki nuovados. Paskui iš nuovados važiavo į klinikas. Pasakė, kad kaulas lūžęs ir pertvara iškrypusi. Prasidėjo gydymas . Šiuo metu galima sakyti, kad yra pasveikęs, nes apie 3 mėnesius gijo kaulas. Pasekmių jau nėra. 96,26 Lt yra išlaidos už palatą ir už vaistus nuo skausmo. Dėl neturtinės žalos buvo pasitarta su advokatu, kuris negalėjo dalyvauti. Nuspręsta tokia suma, nes visos operacijos neteikė malonumo. Sukėlė daug skausmo, problemų, miego trikdžių, galvos skausmų 2-3 savaites. Nekalbant apie gipsą. Su juo apie 1 savaitę laiko negalėjęs išeiti iš namų. Buvo periodas, kai reikėjo sėdėti namie. Gydytojas sakė, kad jei po 3 mėnesių viskas bus taip pat, tai viskas bus gerai. Sakė metus reikės prisižiūrėti. Kitiems organams neatsiliepė. Nosies kaulo lūžį iš karto nustatė. Nosis buvo ištinusi. Sakė, kad kol yra patinimas negali operuoti, nes gali tekti daryti dar vieną operaciją. Pooperaciniu laikotarpiu matėsi su draugais tik po dviejų savaičių. Nuo įvykio iki operacijos praktiškai prasėdėjo namie. Tuo laikotarpiu jokiose muštynėse nedalyvavo.

Liudytojas M. G. parodė, kad dingo automobiliai „Honda Civic“ ir „Peugeot 306“. Automobiliai buvo I. T. ir I. mamos. Automobiliai dingo iš Aleksoto aikštelės. Toje aikštelėje dirbo jo dėdė. Automobilius atgabeno jis su I., nes norėjo juos tvarkyti. Vieną automobilį reikėjo dažyti, o kitam ką reikėjo daryti, neatsimena. Ta aikštelė yra nesaugoma. „Honda Civic“ automobilis buvo dažomas. Jis buvo važiuojantis, tvarkingas. Jis jau buvo perdažytas ten pat, autoservise. Automobilis „Honda Civic“ buvo užrakintas, o „Peugeot“, atrodo, ne. Gal ir nebuvo užrakinti automobiliai. Gal ir buvo palikęs savo asmens tapatybės kortelę automobilyje „Honda“. Jam paskambino pažįstamas G. P. ir pasakė, kad nusipirko automobilį. Jis atsakęs, kad niekam to „Civic“ nepardavė. Galvojo, kad juokauja, tada nuvažiavo į servisą patikrinti ir pamatė, kad nėra nei „Honda“, nei „Peugeot“ automobilių. Tada važiavo pas jį aiškintis ir bandė išsiaiškinti, kaip jis pas jį atsirado. Po to nuvažiavo pas kitą žmogų. Taip rado „Peugeot“ automobilį. „Honda“ automobiliui buvo išardyta kuro sistema. Gal buvo bandytas benzinas ištraukti. Buvo daužtas priekis, ko prieš tai nebuvo. Dar kažkokių defektų buvo. Automobilis buvo nudažytas prieš vagystę, prieš vagystę „Honda“ automobilis nebuvo daužtas.

Liudytoja N. T. parodė, kad automobiliu „Honda Civic“ tuo metu naudojosi sūnus I. T. Apie vagystę žino, kad ta mašina buvo išardyta. Dėl civilinio ieškinio sutinka, kad žala padaryta sūnui. Automobilį prižiūrėjo sūnus. Paskutinį kartą matė automobilį prieš vagystę. Jis buvo tvarkingas, perdažytas.

Liudytojas G. P. parodė, kad jam paskambino S. J.. Pasakė, kad yra pirkti nebrangi „Honda“. Sakė, kad ji „biški“ aplupinėta. Mašina sena, tai nieko nuostabaus. Automobilio neapžiūrėjo. Jie kartais pirkdavo mašinas išardymui. Pasiūlė pirkti, jis sutiko. Paskui pastebėjo, kad ta mašina matyta – jo pažįstamas tvarkė tą mašiną. Paskambino draugui M. G.. Paklausė M. G., kodėl taip pigiai tą mašiną pardavė. Jis pasakė, kad nieko nepardavė. Paskui atvažiavo pas jį į kaimą pasižiūrėti. Susitiko su juo ir nuvažiavo pas V.. Bandė ieškoti tų žmonių, iš ko pirko tą mašiną. Tada M. G. kreipėsi į policiją. „Peugeot“ automobilio nematė. Automobilį „Civic“ pirko su tikslu išardyti ant metalo. „Civic“ automobilį atvarė į Padainupių kaimą S. J.. Mašinoje nebuvo lempos, spynelė buvo. Ten buvo kažkokių defektų, jų nelabai atsimena. Mašinos ratai buvo. Jis tą mašiną buvo matęs prieš tai. Mašina buvo tvarkoje, jinai buvo perdažyta. Gal tik salonas nepilnai buvo surinktas.

Liudytojas E. Z., parodė, kad vieną dieną paskambino jo žmonai A. S. ir ieškojo jo, nes jų žmonos bendravo. Pasiūlė nusipirkti pora automobilių. Jis pasakė, kad pasiūlys pusbroliui V. Š.. Nuvažiavo pažiūrėti, jie susitarė kainą. Kiek žino, jis nusipirko tuos automobilius. Po kelių dienų sužinojo, kad jie vogti. Automobiliai buvo palei L. S. namus. Vienas automobilis buvo be ratų, kitas be lempų. Ar buvo kėbulai apgadinti, neatsimena. Kada pirko automobilius, jis nedalyvavo, buvo tik apžiūrint. Jie su pusbroliu klausė, ar dokumentai yra. Sakė, kad vieno automobilio yra, o kito nėra. Sutartį žadėjo parašyti. L. S. iš matymo pažįsta, kai atvažiavo apžiūrėti automobilių, buvo L. S. ir A. S..

Liudytojas S. J. parodė, kad V. Š. pažįsta. P. V., pasiūlė pirkti „Honda Civic“. Jis paskambino G. P., pasiūlė. Nutarė pirkti. Pirko automobilius ant detalių. Sutarė pirkti už 500 Lt. Automobilio neapžiūrėjo, tralas atvežė iki kaimo. V. atsiuntė tą automobilį su tralu. Automobilį nuvežė į Padainupių kaimą, automobilis buvo apardytas, trūko lempos. Neatsimena, ar buvo numeriai. Traliukas automobilį nukėlė ir visi išsiskirstė. Pas G. atsiskaitė su V.. Gavo pirkimo - pardavimo sutartį. Buvo įrašytas pardavėjas ir pirkėjas. Po to sužinojo, kad automobilis vogtas. Apie „Peugeot“ automobilį nieko nežino.

Liudytoja V. P. parodė, kad automobilį „Volkswagen Golf“ turėjo, bet jis parduotas. Automobilis buvo registruotas jos vardu, juo važinėjosi dukra A. P.. Daugiau niekas tuo automobiliu nesivažinėjo. Automobilį pardavė. Jos dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje. Ji ten visam laikui išvažiavusi.

Liudytojas V. R. parodė dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės prižiūrėtoju. Vasario 28 d. atvažiavo jų klientas A. P. į aikštelę ir atėjo pasiimti leidimo. Pasiėmė leidimą ir nusileido laipteliais žemyn. Ten atsirado antras vaikinas, kurio jis nepažįsta. Jis pradėjo įkyriai kabintis prie A. P.. Paėjus apie 5 metrus, matė, kaip jis sudavė A. P. vieną smūgį. A. P. paprašė jo uždaryti vartus. Jis pradėjo uždarinėti vartus, bet tas vaikinas pabėgo, nes vartai užsidarinėja lėtai. A. P. sudavė į veidą, į galvos sritį su kumščiu. Vėliau matė A. P. kruviną. Jam davė vandens nusiprausti. Tas nepažįstamas vaikinas salėje yra (nurodo į kaltinamąjį L. S.).

Dėl automobilių „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagysčių I. T. kreipėsi 2010-11-12 protokolu pareiškimu (t. 2, b.l. 2).

2010-11-26 įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas - schema patvirtina, kad kad automobiliai „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavogti iš Europos pr. 122, Kaune, esančios nesaugomos gamybinės – komercinės paskirties teritorijoje esančios aikštelės (t. 2, b.l. 7-9).

Automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas I. T. vardu (t. 2, b.l. 10).

Automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas N. T. vardu (t. 2, b.l. 11).

2010-11-26 apžiūros protokolas, planas - schema ir fotolentelės prie jo patvirtina, kad automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas apvogtas Kalvarijos g. 13A, Kaune, esančiame angare (t. 2, b.l. 12-23).

2010-11-26 apžiūros protokolas, planas - schema ir fotolentelės prie jo patvirtina, kad automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas Kauno r. Padainupio k., sodybos kieme, automobilio užvedimo spynelė su laužimo žymėmis (t. 2, b.l. 24-32).

Rasti automobiliai pakvitavimu grąžinti I. T. (t. 2, b.l. 39).

Kauno AVPK pažyma patvirtina, kad automobiliai „Peugeot“ ir „Honda“ rasti be valstybinių numerių, dingo automobilio “Honda“ registracijos liudijimas (t. 2, b.l. 61).

Dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis V. Š. pateikė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, iš kurios turinio matyti, kad 2010-11-22 M. G. pardavė V. Š. automobilį „Peugeot 306“, identifikavimo Nr.VF37CD8A230999322, (t. 2, b.l. 70-72).

Dokumentų pateikimo protokolu M. G. pateikė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, iš kurios turinio matyti, kad 2010-11-22 M. G. pardavė V. Š. automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 77-79).

V. Š. asmens parodymo atpažinti metu atpažino A. S., kaip asmenį jam pardavusį automobilius (t. 2, b.l. 103-106).

L. S. asmens parodymo atpažinti metu atpažino A. S., kaip asmenį, atgabenusį prie jo namų automobilius „Peugeot“ ir „Honda“ (t. 2, b.l. 107-110).

2011-11-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad kaltinamasis L. S. parodė iš kur pavogė automobilius „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - parodė vietas Europos pr., Kaune, paaiškino, kad pavogė ant rampos stovėjusį automobilį „Honda Civic“, o iš šalia esančios aikštelės - automobilį „Peugeot 306“, mėlynos spalvos, parodė vietą Pilviškių g., priešais namą Nr. 49, kur nutempė automobilius ir kurį laiką juos laikė (t. 3, b.l. 10-15).

2012-02-29 Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK KPS tyrėjo I. P. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal A. P. protokolą – pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad 2012-02-28 apie 21 val. 30 min. automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Baltų pr. 44, jį sumušė nepažįstamas vaikinas (t. 1, b.l. 3-4).

2012-02-29 apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta - automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Baltų pr. 44, Kaune (t. 1, b.l. 4-8).

2012-02-29 Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 600/12 (02), kurioje nurodoma, kad A. P. konstatuota nosies kaulų lūžimas, trauminis nosies pertvaros iškrypimas, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje (t. 1, b.l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamųjų kaltė įrodyta dėl visų jiems pareikštų kaltinimų, t. y. įrodyta, jog A. S. ir L. S., veikdami tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, pagrobtė svetimą turtą - du automobilius. Tai įrodyta pačių kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais. Taip pat įrodyta, kad A. S. minėtus du automobilius, veikdamas tiesiogine tyčia, suklastodamas pirkimo - pardavimo sutartis, pardavė nukentėjusiajam V. Š. už 650 litų. tai patvirtina paties A. S., nukentėjusiojo V. Š., liudytojų parodymai, į bylą pateiktos pirkimo - pardavimo sutartys. Be to, įrodyta, kad kaltinamasis L. S., tyčia smūgiuodamas nukentėjusiajam A. P. į veidą, nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Tai patvirtina paties kaltinamojo L. S., nukentėjusiojo A. P., liudytojo V. R. parodymai. Sveikatos sutrikdymo sunkumą patvirtina specialisto išvada.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų A. S. ir L. S. įvykdyta dviejų automobilių vagystė buvo kvalifikuota kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Taip pat kaip keturios atskiros nusikalstamos veikos buvo kvalifikuoti kaltinamojo A. S. veiksmai, kai jis suklastodamas dvi pirkimo - pardavimo sutartis, pardavė nukentėjusiajam V. Š. du pavogtus automobilius.

Pagal teismų praktiką du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko, pripažįstami tęstine nusikalstama veika. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį. Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Tik tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip atskiros pakartotinės veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio mėn. 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012).

Kaltinamųjų A. S. ir L. S. veikos, pagrobiant automobilius „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, ir „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės, kvalifikuotinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kadangi turtas pagrobtas įgyvendinant vieną nusikalstamą sumanymą, taip pat nustatytas veiką kvalifikuojantis požymis - automobilio vagystė.

Kaltinamojo A. S. veiksmai parduodant V. Š. pagrobtus automobilius „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 650 litų, kvalifikuotini pagal BK 182 str. 1 d., kadangi kaltinamasis įgijo svetimą turtą (650 litų) apgaulės būdu - prisistatydamas kaip parduodamų automobilų savininkas ir kito asmens vardu užpildydamas ir pasirašydamas pirkimo - pardavimo sutartis. Nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, kadangi jis veikė turėdamas vieningą sumanymą, tuo pačiu metu tarėsi dėl abiejų automobilių pardavimo, surašė sandorio dokumentus, taip pat gavo 650 litų už abu automobilius.

Kaltinamojo A. S. veika, surašant dvi pirkimo - pardavimo sutartis M. G. vardu, kvalifikuotina pagal BK 300 str. 1 d., kadangi jis suklastojo tikrą dokumentą, t.y. dvi transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, įrašydamas į sutarties blankus melagingus automobilio pardavėjo duomenis ir jose melagingai pasirašydamas už pardavėją. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie sukelia teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai, norėdamas taip veikti, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą. Abu dokumentai suklastoti turint vieningą tyčią, todėl pripažintina, kad padaryta viena nusikalstama veika.

Teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-75/2005, 2K- 324/2005, 2K-716/2007). Kaltinamojo L. S. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., kadangi jis esant mažareikšmei dingsčiai, t.y. nukentėjusiajam atsisakius jį pavežti, matant pašaliniam asmeniui - automobilių saugomos aikštelės sargui V. R., išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį A. P., grasino jam susidorojimu, sudavė vieną kartą kumščiu į nosį, padarė jam nosies kaulų lūžimą, trauminį nosies pertvaros iškrypimą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos, laisvės apribojimo arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Skiriant bausmes A. S., atsižvelgtina į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis A. S. teistas 3 kartus (t. 2, b.l. 158-172), teistumas neišnykęs, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (t. 2, b.l. 173-177), psichiatro įskaitoje neregistruotas (t. 2, b.l. 155), narkologo įskaitoje neregistruotas (t. 2, b.l. 157), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę ir gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad automobilių vagystę padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (įvertinus pagrobto turto vertę, į padarytos žalos dydį, į tai, kad žala neatlyginta, į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, kaltinamasis A. S. apgaule įgijo svetimą turtą, suklastojęs dokumentus. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tuomet, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Vieningą veiką sudarančių faktų visumos kvalifikavimas reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių. Taigi šiuo atveju yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, todėl bausmės, paskirtos pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 2 d., jas iš dalies sudedant.

Paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrintina su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-31 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, kadangi paskutinės nusikalstamos veikos padarytos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Išrašas iš įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro patvirtina, kad A. S. bausmę pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendį yra atlikęs (2010-07-13 paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, t. 2, b.l. 160), todėl paskirtos bausmės su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintinos.

Kaltinamajam A. S. kardomoji priemonė neskirtina, nes jis nuo 2011-10-11 atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-31 nuosprendžiu paskirtą 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (t. 2, b.l. 159-160).

Skiriant bausmes L. S. atsižvelgtina į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis L. S. iki nusikalstamų veikų padarymo neteistas, vėliau teistas 3 kartus (t. 3, b.l. 23-29; t. 1, b.l. 54-64), baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 34-38), psichiatro įskaitoje neregistruotas (t. 3, b.l. 20), narkologo įskaitoje neregistruotas (t. 3, b.l. 22), nuo 2012-04-19 dirba UAB „Krištodulos transportas“ pagalbiniu darbininku (t. 3, b.l. 145-147), turi dukrą Ievą, gim. 2012-03-02 (t. 3, b.l. 148), 2012-02-28 įregistravo santuoką (t. 3, b.l. 149). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę ir gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkina, kad automobilių vagystes įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su A. S.. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (įvertinus pagrobtų daiktų vertę (5000 Lt), sveikatos sutrikdymo atvejų - į veiksmų apimtį ir intensyvumą, į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad abi nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bendrintinos su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-28 nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju nuosprendžiu paskirta 8 MGL dydžio, t.y. 1040 Lt bauda yra sumokėta, baudos bausmė su kitomis nebendrintina, kadangi yra atlikta.

Atsižvelgiant į tai, kad veikos, už kurias yra teisiamas L. S., įvykdytos dar prieš priimant jo atžvilgiu ankstesnius nuosprendžius, į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-08 baudžiamuoju įsakymu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-28 baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėtos savo noru, į tai, kad dalis padarytos žalos atlyginta savanoriškai, į šeiminę kaltinamojo padėtį (vedęs, augina mažametę dukrą, dirba), teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nustatant pareigas (BK 75 str. 1 d., 2 d.).

L. S. buvo laikinai sulaikytas 2012 m. vasario 28 d. 22 val. 50 min., paleistas 2012 m. kovo 1 d. 11 val. (t. 1, b.l. 34-35). Šis laikas bausmės atlikimo atveju įskaitytinas į bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1223,69 Lt turtinės žalos atlyginimo. Žalą sudaro nukentėjusiojo A. P. gydymas ir konsultavimas VšĮ Kauno klinikose, VšĮ Šilainių poliklinikoje, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Otorinolaringologijos skyriuje. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 1223,69 Lt, kurias patvirtina prie civilinio ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai (t. 1, b.l. 20-23).

Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jei sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į žalą padariusį asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustatyta, kad žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta nusikalstamais kaltinamojo L. S. veiksmais, nukentėjusiojo gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Civilinis ieškinys pagrįstas, lėšos, sumokėtos už nukentėjusiojo A. P. gydymą išieškotinos iš kaltinamojo L. S..

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., 31 str. 1 p. nurodo, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (PSDF) vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie SAM. Šio įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad be kitų įplaukų, PSDF biudžeto pajamas sudaro ir iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Šių teisės normų pagrindu pripažintina, kad Valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas, o žalos atlyginimas turi būti pervestas į civilinio ieškovo sąskaitą.

2011-11-21 nukentėjusysis I. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad pavogti automobiliai „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam sugrąžinti apgadinti. Automobilio „Honda“ pavogtas priekinis kairės pusės žibintas, dešinės pusės žibintas sudaužytas, jų bendra vertė 260 litų, pavogtas dešinės pusės priekinis posūkio žibintas, o kairės pusės posūkio žibintas buvo sudaužytas, jų bendra vertė 80 litų, buvo sulankstytas variklio dangtis, nusilupę dažai, dangčio remonto darbai ir dažymas 250 litų, įbrauktas dešinės pusės priekinis sparnas, nubraukti dažai, jo dažymo darbai 150 litų, dingo automobilio ratų 8 varžtai, bendros 40 litų vertės, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurių keitimas ir dėl to automobilio dokumentų keitimas kainuos 130 litų, dingo dvi garso kolonėlės, bendros 100 litų vertės, sportinis oro filtras, 100 litų vertės, pavarų svirties antgalis, 30 litų vertės, sulaužytas kuro siurblio rėmas, 30 litų vertės, iš kuro bako pavogta 10 litrų benzino, 40 litų vertės, buvo nukarpyti užvedimo spynelės laidai, nebuvo užvedimo spynelės, kurių keitimas kainuos 250 litų, nulaužtas galinio vaizdo veidrodėlis, 50 litų vertės, iš variklio skyriaus pavogtas akumuliatorius „Banner“, 150 litų vertės, nuo automobilio „Peugeot“ buvo pavogti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurių keitimas ir dėl to automobilio dokumentų keitimas kainuos 130 litų,, iš priekinių durelių pavogtos dvi garso kolonėlės, bendros 100 litų vertės, iš kuro bako pavogta 10 litrų kuro, 30 litų vertės. Dėl to jam padaryta bendra 1970 litų turtinė žala (t. 2, b.l. 59). I. T. raštu patvirtino, kad iš L. S. padaryta žala jam atlyginta, L. S. jam sumokėjo 985 Lt (t. 3, bl. 169). Teismas sprendžia, kad padarytos žalos dydis yra įrodytas. I. T. detaliai įvardino jam padarytą žalą, žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors kaltinamasis A. S. dalies žalos nepripažino, tačiau remiantis nukentėjusiojo I. T., liudytojo M. G. parodymais, galima spręsti, kad iki pagrobiant automobilius, jiems nebuvo padaryti apgadinimai, nurodyti nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje. Dėl padarytos žalos atsakingi kaltinamieji. Jiems taikytina deliktinė atsakomybė. Nors kaltinamasis L. S. atlygino pusę padarytos žalos, tačiau žala padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, jų atsakomybė yra ne dalinė, o solidarioji. Neatlyginta žalos dalis priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų (Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 3 d.).

Nukentėjusysis V. Š. pareiškė 650 litų dydžio civilinį ieškinį dėl to, kad A. S. jam pardavė automobilius „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 650 litų. Vėliau paaiškėjo, kad automobiliai vogti. Prašo šią sumą priteisti iš kaltų asmenų (t. 2, b.l. 68). V. Š. raštu patvirtino, kad L. S. jam atlygino 325 litus turtinės žalos (t. 4, b.l. 40). Civilinis ieškinys įrodytas, jo dydis pripažįstamas kaltinamojo A. S.. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo A. S. veiksmais, todėl jam taikytina deliktinė atsakomybė, iš jo nukentėjusiojo naudai priteistina likusi neatlyginta žalos dalis.

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad L. S. jam nesunkiai sutrikdė sveikatą. Tuo padaryta turtinė žala, kurią sudaro 70 litų, sumokėtų už palatą, 36 Lt, sumokėti už nuskausminamuosius vaistus, 17.90 Lt sumokėjo už kraujo tyrimus, viso patyrė 96,26 Lt turtinę žalą. Turtinę žalą patvirtina į bylą pateikti kvitai. Taip pat dėl sveikatos sutrikdymo patyrė neturinę žalą. Buvo kitų asmenų akivaizdoje pažemintas, sukeltas fizinis skausmas. Po sumušimo labai blogai jautėsi, buvo operuotas, ilgai gydėsi, iki 2012-03-23. Dėl sulaužytos nosies ilgą laiką kentėjo didelius skausmus, buvo sunku kvėpuoti, negalėjo nieko dirbti, išsimiegoti. Dėl galvos skausmų, svaigimo buvo sutrikęs miegas, apetitas, negalėjo skaityti, žiūrėti televiziją, bendrauti su draugais, sportuoti, pramogauti. Tam patvirtinti prideda išrašą iš medicininių dokumentų. Neturtinę žalą vertina 10000 litų (t. 4, b.l. 16-17).

Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10 000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010). Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.

Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir (ar) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai - tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Fizinio pobūdžio pasekmės - tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Žmogaus sveikata yra viena svarbiausių įstatymų saugomų vertybių, todėl jos gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, taip pat į asmens turėtų galimybių praradimą, susirūpinimas būsimomis sužalojimo pasekmėmis. Kaltinamojo turtinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kad jis yra sveikas ir darbingas, šiuo atveju negali turėti įtakos neturtinės žalos dydžiui.

Kaltinamasis L. S., smogdamas nukentėjusiajam į veidą, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą - padaryta nosies kaulų lūžimas, trauminis nosies pertvaros iškrypimas, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje.

Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, todėl neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant žalos dydį, atsižvelgtina į A. P. gydymo trukmę ir taikytas medicinines priemones (atlikta operacija, ilgą laiką gydėsi stacionare), į liekamuosius reiškinius po sužalojimo ir pasveikimo galimybę (duomenų apie netektą darbingumą ir liekamuosius reiškinius nėra), sužalojimo padarymo aplinkybes - nusikalstama veika truko neilgai, nukentėjusysis buvo sužalotas vienu smūgiu

Taigi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusysis po sužalojimo neprarado nei dalies darbingumo, sužalojimas jo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nepakenkė jo reputacijai, nesumažino jo karjeros galimybių, jis gali tęsti jam įprastą gyvenimo būdą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pasekmės ir su jomis susiję dvasinai išgyvenimai neįtakojo jokių esminių ar negrįžtamų permainų jo gyvenime, todėl, atsižvelgiant ir į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, jam iš kaltinamojo L. S. priteistinas 5000 litų neturtinės žalos dydis.

Nukentėjusiajam A. P. padaryta turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais, be to, pripažįstama kaltinamojo, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant nukentėjusiajam 96,26 Lt iš kaltinamojo L. S..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla - du stiklainiai su kvapų pavydžiais ir užvedimo spynelė sulaužymo žymėmis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kai menkaverčiai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p, bausmes, paskirtas pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 2 d., bausmes iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-31 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtas bausmes subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į bausmę įskaityti laiką, kaltinamojo L. S. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2012 m. kovo 1 d. (dvi paros).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1223,69 Lt ( vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt tris litus 69 ct) žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. P. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, naudai.

Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 96,26 Lt ( devyniasdešimt šešis litus 26 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai.

Nukentėjusiojo I. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 985 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., naudai.

Nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 325 Lt (tris šimtus dvidešimt penkis litus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., naudai.

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du stiklainius su kvapų pavydžiais ir užvedimo spynelę su laužymo žymėmis, perduotus teismui kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.