- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- 2YT-4244-476/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00088-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. T., K. B.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. T. ir K. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. B. mirties palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė ji.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2012 m. vasario 13 d., mirė jos sutuoktinis S. B.. Ji su S. santuokoje išgyveno nuo 1980 m. gruodžio 6 d., vaikų nesusilaukė, tačiau abu turėjo vaikų iš pirmosios santuokos. Jai buvo suteikta teisė privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) 1993 m. vasario 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ji įsigijo butą ir savo vardu įregistravimo minėtą butą Registrų centre. Dėl to, kad butas buvo registruotas jos vardu, ji nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius. Ji atsitiktinai sužinojo, kad nors butas ir registruotas jos vardu, tačiau įgytas santuokoje, todėl ji turėjo priimti palikimą po sutuoktinio mirties.
Po sutuoktinio mirties ji faktiškai valdė ir tvarkė likusį turtą, juo rūpinosi kaip savu, neišskirdama sutuoktinio dalies. Ji mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 14).
Suinteresuotam asmeniui K. B. pareiškimas su priedais įteiktas tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą suinteresuotas asmuo nepateikė, savo nuomonės nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. B. (b. l. 6). S. B. ir J. D. (B.) susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Nekilnojamojo turto registre butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas J. B. vardu (b. l. 8). 2020 m. vasario 18 d. notarės K. Š. pažyma patvirtina, kad dėl S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 9).
Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio S. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė ji. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių nustatyta, kad J. B. po sutuoktinio S. B. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu sutuoktinio turtu kaip savu, butą ir toliau prižiūrėjo kaip savo neišskirdama sutuoktinio dalies, mokėjo mokesčius. Šiuos veiksmus ji atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog J. B. po sutuoktinio S. B. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jo sutuoktinė J. B..
(CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.