Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-372-867/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-11
Bylos Nr.: e2-372-867/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00913-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Inga Sakalauskaitė
Ieškovas: M. G.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tanybos prie Aplinkos ministerijos, V. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, S. S., R. G.
Advokatai: Ramunė Juškaitė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-372-867/2025Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00913-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2; 2.4.2.13; 3.2.4.11; 3.1.18.6; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 11 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,dalyvaujant ieškovui M. G., jo atstovei advokatei Ramunei Juškaitei,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. V.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tanybos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. S., trečiajam asmeniui V. L.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. L., S. S. ir R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo pripažinti nepagrįstu ir panaikinti atsakovės 2024-03-18 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-240318-00002 ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas tiek ieškinyje, tiek ir dublike nurodo aplinkybes, kad jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato – (duomenys neskelbtini), kurį jis įsigijo iš buvusio savininko A. S. Nurodo, kad dar pieš jam įsigyjant ½ pastato – tvarto iš buvusio savininko A. S., 2021-10-07 buvo kreiptąsi ir gautas NŽT raštas Nr. 12ST-139-(14.12.5 E.) dėl sutikimo parduoti pastatus esančius neįteisintame valstybiniame žemės sklype, kuriuo NŽT informavo A. S. ir jį, jog naujam patalpos dalies savininkui įstatymų nustatyta tvarka ne konkurso būdu bus išnuomota arba parduota, žemės sklypo dalis, reikalinga patalpos dalies eksploatacijai. Jis kreipėsi į UAB „Geosas“ ir pradėjo procedūras dėl ribų bei ploto pakeitimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nes siekė sklypo suformavimo ir pertvarkymo, sukuriant galimybę įsigyti suformuoto sklypo dalį. Mano, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas Nr. PNUR - 30240318-00002 (toliau – nurodymas) pašalinti pažeidimus neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi nurodyme nenurodyta ir nenustatyta, kada buvo pastatyta ginčo aikštelė, kas ją pastatė, kokiu teisiniu pagrindu reikalaujama ją pašalinti, kodėl ją pašalinti turi jis, ir kodėl ji negali būti palikta. Mano, kad prie nurodymo bei jį pagrindžiančių aktų, nėra pridėta jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog jis vykdė aikštelės statybos darbus, o remiamasi prielaidomis, jog ginčo aikštelė pastatyta jo iš 2023 m. nuotraukose užfiksuotos akmenų krūvos. Nurodo, kad atsakovė yra viešojo administravimo institucija, todėl privalo įrodyti savo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, kuris būtų paremtas tinkamais ir leistinais įrodymais, o ne trečiųjų asmenų pateiktais paaiškinimais ir neidentifikuojamomis fotofiksacijomis. Inspekcijos specialistės atliktas faktinių duomenų patikrinimas bei patikrinimo akto surašymas pažeidė Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo VI skyriaus „Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto surašymas“ nuostatas, nes aktai 1-2 surašyti ir jam pateikti praleidus visus 44-45 aprašo punktuose nurodytus terminus, kaip ir Inspekcijos jam surašytas bei įteiktas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus. Nurodo, kad akmenų aikštelė pastatyta galimai dar iki 1920 m., todėl mano, kad jis nebūdamas statytoju negalėjo atsakyti į Inspekcijos užduotus klausimus apie aikštelės statytoją, kada ji pastatyta, statybos darbus atlikusius rangovus ir pan., nes tokios aplinkybės jam nežinomos. Neneigia, kad projektuotojas MB „Archgama“ parengė Pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą, kurio pagrindu nugriauta dalis pagalbinio pastato ir nugriauto pastato vietoje išpilti nauji pamatai atitinkantys buvusios statinio dalies matmenis pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą ((duomenys neskelbtini)). Visų šių statybos darbų eigoje, 2023 m. sausį - vasarį, jis atlikdamas pagalbinio pastato griovimo darbus aplink pagalbinį pastatą šalino nugriauto pagalbinio pastato statybinį laužą, vėliau pildamas naujus pagalbinio pastato pamatus, lygino dirvožemį. Lyginant dirvožemį, jis nuėmęs viršutinį dirvožemio sluoksnį ir netoli nugriautos pastato dalies rado akmenimis grįstą aikštelę. Jo nurodomas aplinkybes dėl rastos aikštelės po nukastu dirvožemiu gali patvirtinti asmenys, kuriems šios aplinkybės žinomos. Jam pasidomėjus atrasta, akmenimis grįsta aikštele, istoriškai paaiškėjo, jog grįsti kiemus, kelius Mažojoje Lietuvoje akmenimis buvo šimtametė tradicija, todėl, jam atradus tokį istorinį grindinį, nekilo abejonių jį išsaugoti ir eksponuoti, priešingai, nei su statiniais vidiniame kieme elgėsi bendrasavininkė S. S., be leidimų nugriovusi ir išardžiusi statinius. 2023-08-11 policijoje fiksuotas savavališkas pastato griovimas. Apie tokius bendrasavininkės veiksmus informuota ir NŽT prie ŽUM. Mano, kad bendrasavininkė siekdama įsigyti jam dalinės nuosavybės teise priklausantį pagalbinį pastatą bei panaudos sutartimi naudojamą likusią pagalbinio pastato dalį, visomis išgalėmis stengiasi jam pakenkti, teigdama nepagrįstus skundus, tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes Inspekcijai ir kt. institucijoms. Kadangi aikštelei, kaip statiniui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, jis išsaugojo akmenimis grįstą aikštelę, pagal aikštelės grindinio reljefą, kuris netolygus ir įtakojantis aikštelės grindinio aukščių skirtumus, kuriuos nustatė ir užfiksavo Inspekcija. Išsaugodamas aikštelę jis suformavo ją taip, jog aikštelėje nesikauptų vanduo. Nurodo, kad atliekant aikštelės patikrinimą atsakovės specialistė naudojo atitinkamus prietaisus, kuriems galimai neatlikta meteorologinė patikra, nes jam paprašius pateikti šių prietaisų galiojančios patikros dokumentus, tokie jam nepateikti. Mano, kad nėra jokių įrodymų, kad būtent jis pastatė aikštelę kaip tvirtina bendrasavininkė S. S., o iš bendrasavininkės pateiktų fotofiksacijų neįmanoma nustatyti, kuriuo laiku ir netgi kurioje vietoje nuotraukos fiksuotos. Nurodo, kad 2023 m. fotonuotraukomis/ortofoto užfiksuota akmenų krūva stovi iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos, kadangi akmenis jis naudojo nugriauto pagalbinio pastato naujiems pamatams statyti. Inspekcija siekdama įrodyti, jog yra pagrįstai surašyti aktas 1-2, rėmėsi galimai S. S. atliktomis fotofiksacijomis, tačiau jas vertinant neįmanoma nustatyti kuriuo laiku ir netgi kurioje vietoje nuotraukos fiksuotos, ar nuotraukose matoma ta pati vieta, ką siekiama nuotraukose užfiksuoti – kasamas žemes ar kt. Nuotraukose nėra užfiksuota, ar aikštelės statybos darbus vykdantis jis, ar jo samdyti rangovai. Nurodo, kad jo ir pastato bendrasavininkė S. S., kurios paaiškinimais remiasi atsakovė, santykiai yra konfliktiški, nes ji nuolat skundžia jį visoms įmanomoms institucijos, todėl mano, kad vien tik iš S. S. skundų, paaiškinimų negalima daryti pagrįstos išvados, jog jis atliko aikštelės statybos darbus, juolab šiems skundams, paaiškinimams nesant tvirtai pagrįstiems arba visiškai nepagrįstiems.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutikdama su ieškiniu pateikė atsiliepimą bei tripliką, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2023-11-03 skundas Nr. 12SD-4896-(14.12.137 E.) (Inspekcijoje reg. 2023-11-03 Nr. 3D-3399) dėl galimai savavališkai – įrengtos akmenimis grįstos aikštelės, pastatyto konteinerio, kuriame vykdoma prekyba, valstybinėje žemėje, prie (duomenys neskelbtini), taip pat dėl nugriautos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Skundas). Šio Skundo pagrindu 2023-11-27 atliktas faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei nustatytos faktinės aplinkybės užfiksuotos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose – 2023-12-01 Nr. FAK-2276 ir 2024-02-29 Nr. FAK-271. Patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad statybai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybės administracija statybą leidžiančių dokumentų nėra išdavusi. Patikrinimo metu ieškovas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nenurodė duomenų, kas ir kada atliko statybos darbus valstybinės nesuformuotos žemės dalyje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir pagalbinio ūkio paskirties pastato–tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o pastato bendrasavininkas V. L. pateiktame 2023-11-16 paaiškinime į 2023-11-13 privalomąjį nurodymą Nr. PN-1593 nurodė, kad nuosavybės teise valdomas pagalbinio pastato dalis jis panaudos sutartimi nuo 2023-04-05 perdavė ieškovui bei nurodė, kad visus statybos darbus sklype vykdė ir atsakingas yra ieškovas. Pagalbinio pastato bendrasavininkė S. S. taip pat nurodė, kad pastato bendrasavininkas ieškovas 2022 m. rudenį – 2023 m. pavasarį nugriovė dalį pagalbinio pastato ir išklojo pamatus bei po pagalbinio pastato griovimo darbų ieškovas, nukasęs valstybinės žemės dalį, įrengė akmeninį grindinį ir atvežęs pastatė mobilų konteinerį. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad nesuformuotos valstybinės žemės pietinėje dalyje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir pagalbinio pastato įrengta akmenimis grįsta aikštelė, kurios plotas apie 210 kv. m. (toliau – Aikštelė). Ieškovas nepateikė valstybinės žemės patikėtinio sutikimo dėl aikštelės statybos valstybinėje žemėje, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nesuformuotos valstybinės žemės dalies ieškovas nevaldo nuosavybės teise, o taip pat neturi valdymo ir naudojimo teisės kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl ieškovui buvo surašyti privalomieji nurodymai – 2023-11-28 Nr. PN-1703 ir 2023-12-14 PN-1786, patekti rašytinį paaiškinimą ir turimus dokumentus. Ieškovas atsakydamas į šiuos privalomuosius nurodymus, paaiškinimuose, neigė vykdęs aikštelės statybą, teigė, jog galimai aikštelė galėjo būti pastatyta dar iki 1920 m. Nurodo, kad jų specialistė palygino patikrinimo metu buvusią faktinę situaciją su Google maps („Google“ žemėlapiuose) (toliau – Google maps) 2012 m., 2021 m. fiksuotais vaizdais iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, nustatė, kad anksčiau, dabar esamos aikštelės vietoje, buvo pieva. Taip pat 2022 m. Google maps fotofiksacijoje galima matyti supiltą akmenų krūvą. Iš visumos surinktų įrodymų ir užfiksuotų faktinių duomenų nustatyta, kad akmenimis grįsta aikštelė, nesuformuotos valstybinės žemėje dalyje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir pagalbinio pastato, ieškovo galėjo būti pastatyta 2023 m., todėl ieškovui 2024-03-18 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-240318-00002 įpareigojantį ieškovą iki 2024-09-18 nugriauti nesuformuotoje valstybinėje žemėje pietinėje dalyje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir pagalbinio pastato neteisėtai pastatytą II grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – aikštelę, kurios plotas apie 210 kv. m, ir sutvarkyti statybvietę (toliau – Privalomasis nurodymas). Mano, kad ieškovas ieškinyje dėsto savo samprotavimus, kad surinktų įrodymų Privalomajam nurodymui surašyti nepakanka, o bendrasavininkės S. S. pateikti rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos ieškovo padaryto pažeidimo nepatvirtina, nes jose nėra fiksuotas fotonuotraukų padarymo laikas. Mano, kad ieškovo paaiškinimai dėl aikštelės statybos 1920 m. turėtų būti vertintini itin kritiškai, kadangi tai asmuo, kuris siekia išvengti jam gresiančios atsakomybės už neteisėtai vykdytą statybą, kita vertus, šio asmens išreikštus prieštaravimus paneigia surinkti rašytiniai įrodymai bei patikrinimo vietoje užfiksuotos faktinės aplinkybės. Ieškovas pats nurodo, jog jis nukasė nesuformuotos valstybinės žemės sluoksnį, nors, kaip minėta, šios valstybinės žemės dalies valdymo, naudojimo, disponavimo teisės neturi bei privalomo sutikimo statybos darbams vykdyti NŽT sutikimo taip pat nėra gavęs. Tokie ieškovo paaiškinimai, kad jis atkasė po žeme buvusią akmenimis grįstą aikštelę, yra ne kas kita, kaip tik jo sugalvota, pasirinkta gynybos taktika. Tokią pasirinktą gynybos poziciją patvirtina ir kiti ieškovo ieškinyje dėstomi argumentai. Pagalbinio pastato bendrasavininkai aiškiai savo paaiškinimuose nurodė, kad statytojas yra vienintelis asmuo – ieškovas, o taip pat, kada ir kokius statybos darbus jis vykdė. Ieškovo prie paaiškinimų pateiktos fotonuotraukos apie buvusias akmenimis grįstas vietoves, teritorijas ar pan., nėra susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku ir neįrodo, kad ši ginčo aikštelė, kaip ieškovas nurodo, galėjo būti pastatyta iki 1920 m. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad tai nauja statyba ir vykdyta ieškovo, kuris aikštelę naudoja privažiavimui prie jo pastatyto kilnojamojo žuvies pardavimo konteinerio. Nurodo, kad vykdant ginčo statybos teisėtumo tyrimą atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, surašyti du, vienas kitą papildantys, atitinkami aktai, juose užfiksuoti statybos vietoje nustatyti faktai, papildyti atliekamo tyrimo metu suinteresuotų asmenų gautais rašytiniais įrodymais. Tyrimo eigoje ieškovas pirmuoju paaiškinimu nepateikė duomenų apie statytoją, statybos laikotarpį, todėl tyrimas buvo tęsiamas šių duomenų nustatymui, o surinkti papildomi įrodymai leido identifikuoti statytoją ir galimą aikštelės statybos laiką. Patikrinimas buvo atliktas 2023-11-27 ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas baigtas pildyti ir užregistruotas 2023-12-01 (Nr. FAK-2276), ne per 3 darbo dienas, bet po 3 dienų, sekančią darbo dieną, t.y. nežymiai vos dieną praleidus Aprašo 48 punkte nustatytą terminą. Po 2023-12-01 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-2276 surašymo buvo gautas ieškovo 2023-12-06 atsakymas į 2023-11-28 privalomąjį nurodymą PN-1786 (Inspekcijoje reg. 2023-12-07 Nr. 1D-24321) ir 2023-12-27 atsakymas į 2023-12-14 privalomąjį nurodymą Nr. PN-1786 (Inspekcijoje reg. 2023-12-28Nr. 1D-25710). Pagalbinio pastato bendrasavininkė S. S. 2024-02-03 pranešimu informavo apie statybas vykdžiusį asmenį, galimą pažeidimo laiką bei pateikė papildomus tyrimui aktualius duomenis, pridėjo fotonuotraukas (Inspekcijoje reg. 2024-02-05 Nr. 1D-2321). Atlikus naujai pateiktų dokumentų vertinimą 2024-02-29 buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-271, papildantis 2023-12-01 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2276. Tyrimas užtruko ir dėl to, kad ieškovo paaiškinimuose nebuvo pateikti atsakymai į vykdymo tyrimo metu jam pateiktus klausimus. Nurodo, kad aikštelė yra valstybinėje žemėje, statybos neteisėtumas nustatytas atliekant tyrimą NŽT Skundo pagrindu, kuri patvirtino, jog ginčo statinys pastatytas negavus NŽT sutikimo, o taip pat neturint statytojo teisės. Akivaizdu, jog tokiais veiksmais, vykdant statybą valstybinėje žemėje be sutikimo ir neturint statytojo teisės, yra pažeidžiamas viešas interesas, todėl ši neteisėta statyba privalo būtų pašalinta kiek įmanoma greičiau, todėl Privalomasis nurodymas ieškovui surašytas pagrįstai ir pagrindo jo naikinti nėra. Ginčijamas Privalomasis nurodymas surašytas išnagrinėjus Skundą, surinkus rašytinius įrodymus, reikalingus Skundui išnagrinėti, išreikalavus rašytinius paaiškinimus, įvertinus ieškovo pateiktus dokumentus, atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1-8 punktuose administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra aiškus, tinkamai motyvuotas, nustatytų konkrečių faktinių aplinkybių, turėjusių įtakos administraciniam sprendimui priimti, pagrindu, jame nurodytas pažeidėjas, pažeidimo metai bei pažeidimo konstatavimui aktualus teisinis reglamentavimas ir teisinis pagrindas jam surašyti, todėl pagrindo jo naikinti nėra. Tai, kad NŽT sutikimo nėra aikštelės statybai patvirtina NŽT žemės naudojimo patikrinimo aktas 2023-10-25 Nr. 12ŽN-314-(14.12.78.). Atliekamo patikrinimo vietoje metu užfiksavo, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje pastatytos aikštelės paviršius šiauriniame ir vakariniame aikštelės pakraščiuose yra 10-15 cm aukščiau lyginant su besiribojančiu vejos ir žvyro dangos aukščiu, pietiniame ir rytiniame aikštelės kraštuose aukščių skirtumas mažesnis (2024-02-29 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-271 11-12 psl.). Mano, kad šios nustatytos aplinkybės neabejotinai paneigia ieškovo paaiškinimus apie jau buvusią ir nukasus žemės paviršių rastą aikštelę. Atkasta aikštelė negali būti aukštesniame žemės sluoksnyje lyginant su besiribojančiu vejos ir žvyro dangos aukščiu, o ieškovo paaiškinimai apie aikštelės suformavimą patvirtina faktą, kad statybos darbus šios aikštelės statybai atliko būtent jis. Ieškovas nurodo, jog jis turi tikslą aikštelę įteisinti kreipiantis į NŽT tik patvirtina, jog būtent ieškovas yra šio statinio statytojas.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes mano, kad atsakovė priėmė pagrįstą ir teisėtą Privalomąjį nurodymą. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius (toliau- Klaipėdos rajono skyrius) 2023-10-24 13:30 val. atliko neplaninį nesuformuoto valstybinės žemės ploto prie V. L., S. S. ir M. G. priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietovėje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.12ŽN-314-(14.12.78.), kurį 2023-10-25 pateikė atsakovei. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr.12ŽN- 314-(14.12.78.) nurodyta, kad be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo adresu (duomenys neskelbtini), nesuformuoto valstybinės žemės plote, ties riba su rajoniniu keliu Nr. (duomenys neskelbtini) (kelio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įrengti metaliniai automatiniai vartai, pasodintos tujos. Valstybiniame žemės plote įrengta akmenimis grįsta aikštelė, pastatytas konteineris, nugriauta dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad pagal galiojančius teisės aktus asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms. Nurodo, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012-01-25 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-165 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ ir šiuo metu rengiami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis, kurio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis aštunti metai kaip verčiasi žuvies auginimu, todėl nusprendė atidaryti žuvies parduotuvėlę (duomenys neskelbtini). Jis išpirko apgriuvusį pastatą – tvartą, (duomenys neskelbtini), ir viskas buvo iš pradžių gerai, kol jis nepradėjo ūkinio pastato statybos – griovimo darbų. Nurodė, kad jis turėjo dokumentus pastato kapitaliniam remontui. Neneigia, kad jis žemės iš valstybės nebuvo įsigijęs ir ji jam nebuvo perduota, bet jis turėjo sutikimą iš Nacionalinės žemės tarnybos, kad valstybinė žemė prie pastato bus jam parduota ar išnuomota, todėl jis manė, kad greit susitvarkys žemės sklypo išpirkimo dokumentus. Nugriovus pastatą, prakasė pamatams perimetrą ir užkabino „brukį“. Paaiškino, kad toje vietoje anksčiau buvo didelė sodyba. Jis parestauravo atkastą „brukį“, nes turėjo akmenų, o taip darė, kad vanduo nebėgtų į kaimynės žemės sklypą. Nurodė, kad jis norėjo padaryti gražiau. Kasimo ir pastato griovimo darbus atliko jo pasamdyta iš facebook rasta įmonė per dvi dienas. Nurodė, kad kaimynės S. S. ir jo santykiai yra konfliktiški. Patvirtino, kad jis neturėjo leidimo iš Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo dėl aikštelės atstatymo. Siekdamas išsipirkti valstybinį žemės sklypą jis samdė įmonę, tačiau net 12 kartų buvo atmesti prašymai. Tvarkė aikštelę, nes manė, kad išsipirks iš valstybės tą žemės sklypą. Paaiškino, kad konteineris yra pastatytas ant valstybinės žemės, bet jis juo nesinaudoja. Nurodė, kad jis pats vienas mokėjo už visos valstybinės žemės suformavimo bylą ir už kitus pastato savininkus.

Ieškovo atstovė palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių pagrindu ir prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir argumentais. Nurodė, kad pats ieškovas patvirtino, kad jis be leidimo ir valstybinės žemės naudotojo sutikimo atliko statytojo darbus. Mano, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl istorinės aikštelės yra gynybinė pozicija. Paaiškino, kad valstybinės žemės sklypo patikėtinis pats kreipėsi į juos dėl naujos aikštelės pastatymo valstybinės žemės sklype ištyrimo. Privalomasis nurodymas yra pagrįstas ir surašytas teisėtai, todėl mano, kad ieškinys turėtų būti atmestas. Aikštelė yra aukščiau nei kitos gretimybės. Jei aikštelė buvo atkasta, tai ji turėtų būti žemiau nei yra gretimybės. Nurodė, kad V. L. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes duodamas rašytinis paaiškinimus jis nurodė, kad statybos darbus atliko ieškovas, o vėliau jau pakeitė savo poziciją. Paaiškino, kad jei ieškovui bus išnuomota valstybinė žemė, tai atsirastų statytojo teisė ieškovui, ir būtų iš naujo peržiūrimas privalomasis nurodymas ir būtų vertinamas iš naujo.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir palaiko savo atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad atsakovės privalomasis nurodymas yra surašytas pagrįstai ir yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti, nes žemės sklype, kuris priklauso valstybei buvo nustatyti neteisėti veiksmais. Šiai dienai žemės sklypas yra suformuotas ir jam yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad ieškovas buvo pateikęs prašymą išsipirkti jam priklausančią žemės sklypo dalį iš valstybės, tačiau šiai dienia išsipirkti draudžia įstatymai, ir ieškovas yra pateikęs prašymą leisti išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį.

Trečiasis asmuo V. L. 2024-09-03 teismo posėdžio metu nurodė, kad jis užaugo (duomenys neskelbtini), jis grindinio niekada nematė, nors gal grindinys ir buvo. Paaiškino, kad buvo Žuvininkystės ūkis 1981 m., laikė ten arklius ir buvo labai pakėlęs gruntą apie 20 cm. Akmenų jis yra matęs. Grindinio gabalas eina nuo namo iki šulinio ir jis yra išlikęs. Paaiškino, kad jam priklauso (duomenys neskelbtini), o kalba eina apie (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas – tvarkas, kuris buvo padalintas penkiems, o vėliau buvo dar pastatyta dalis, kuria naudojasi S. S., tai yra viso 7. Žemė po pastatu nebuvo išpirka ir kai jis po mamos mirties paveldėjo dvi dalis pastato, jis jas panaudos pagrindais perleido ieškovui. Paaiškino, kad ieškovas nuvalė ir jam pasakė, kad jis atkasė grindinį ir jį sutvarkė. Patvirtino, kad dalį statinių ieškovas nugriovė ir išpylė pamatus. Paaiškino, kad pastatas daugybę metų stovėjo netvarkomas ant valstybinės žemės ir kai ieškovas pradėjo jį tvarkyti prasidėjo ginčai. Kiek žino, ieškovas planavo įsigyti valstybinės žemės sklypą ir buvo pasamdęs UAB „Geosas“. Patvirtino, kad Inspekcija jo klausė kas vykdė statybos darbus ir jis nurodė, kad ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija arba atsakovė) ieškovo atžvilgiu priimto privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir šalių atstovų paaiškinimais nustatytos faktinės aplinkybės.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2023-10-24 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-314-(14.12.78.) dėl (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nesuformuotame valstybinės žemės plote prie pastato įrengta akmenimis grįsta aikštelė, pastatytas konteineris, kuriame vykdoma prekyba, nugriauta dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyta, kad Inspekcija 2023-11-03 gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2023-11-03 pranešimą Nr. 12SD-4896-(14.12.137E) dėl nesuformuotame valstybinės žemės sklype, skirtame pastatui adresu (duomenys neskelbtini), įrengtos akmenimis grįstos aikštelės, pastatyto konteinerio ir nugriautos pastato (duomenys neskelbtini), dalies statybos darbų teisėtumo.

Inspekcija 2023-11-27 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei nustatytas faktines aplinkybės užfiksavo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose – 2023-12-01 Nr. FAK-2276 ir 2024-02-29 Nr. FAK-271 (toliau – Aktai) ir ieškovui, kaip statytojui 2024-03-18 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-240318-00002 adresu (duomenys neskelbtini).

Privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-240318-00002 (toliau – skundžiamas privalomasis nurodymas) ieškovas įpareigotas iki 2024-09-18 nugriauti nesuformuoto valstybinės žemės sklypo pietinėje dalyje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir pagalbinio ūkio paskirties pastato– tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtai – neturint teisės būti statytoju ir neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo, pastatytą II-os grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – aikštelę, kurios plotas apie 210 kv. m. ir sutvarkyti statybvietę.

Iš 2023-11-27 fotofiksacijos atliktos faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad žemės sklype pastatytas kilnojamas objektas – konteineris, kuris yra pastatytas ant šaligatvio plytelių. Taip pat matyti akmenimis įrengta aikštelė bei likusio nugriauto pastato dalis ir nauji pamatai.

Iš 2021 m. portalo google.lt/maps 2012 m. fotofiksacijos iš (duomenys neskelbtini) gatvės matyti, kad yra senos statybos pastatas, šalia kurio yra žolė.

Iš 2022 m. portalo google.lt/maps 2012 m. fotofiksacijos iš (duomenys neskelbtini) gatvės matyti, kad yra iš dalies nugriauta dalis senos statybos pastato, šalia kurio yra žolė, kuri šiai dienai yra akmenimis grįsta aikštelė, o kitoje kelio pusėje yra sudėta akmenų krūva.

Iš į bylą pateiktų foto nuotraukų, kurias atsakovei pateikė S. S. matyti, kad toje vietoje, kur šiuo metu yra įrengta akmenų aikštelė yra matyti nukastas žemės sluoksnis. Kitose fotonuotraukose matyti įrengta akmenų aikštelė bei pastatytas kilnojamas konteineris. Fotonuotraukos darytos 2023-03-15 ir 2023-03-16.

Iš 2024-04-10 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise pagal 2021-03-15 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-21-4-9410, priklauso 13/100 pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra suformuoti penki atskiri nekilnojamojo turto objektai.

Ieškovui ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pagal 2023-12-05 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 8685, priklauso ½ dalis negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o ½ dalis šios negyvenamosios patalpos – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso, pagal 2021-10-18 Dovanojimo sutartį Nr. 6286.

Trečiajam asmeniui S. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamos patalpos – tvarto, patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017-11-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. NB2-3413, 2022-04-19 Dovanojimo sutartį Nr. 4394, 2022-04-25 Dovanojimo sutartį Nr. K1AK-3476 ir 2022-05-26 Dovanojimo sutartį Nr. K1AK-4755.

Trečiajam asmeniui V. L. asmeninės nuosavybės teise, pagal 2021-07-15 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 3967 priklauso negyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl jam priklausančių dalių jis yra sudaręs 2022-03-03 panaudos sutartis Nr. 1 su ieškovu.

Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija patvirtina, kad ieškovas dalį patalpų įgijo iš A. S.

Iš 2012-01-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-165 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Klaipėdos rajone“ nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas 0,12 ha valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis kita/gyvenamosios teritorijos/vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba. Šis valstybinis žemės sklypas suformuotas prie ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini).

Iš 2021-10-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus rašto Nr. 12ST- 139-(14.12.5E) nustatyta, kad A. S. išdavė sutikimą parduoti ½ dalį negyvenamosios patalpos – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inventoriniame plane pažymėta indeksu (3I1p), esančios (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad naujam patalpos dalies savininkui įstatymų nustatyta tvarka ne konkurso būdu bus išnuomota arba parduota, žemės sklypo dalis, reikalinga patalpos dalies eksploatacijai.

G. J. pagal ieškovo pateiktą prašymą parengė valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą.

2025-01-10 VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija patvirtina, kad 0,1103 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo paskirtis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, nuo 2024-12-18, yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Nustatyta, kad ieškovas 2025-01-07 pateikė prašymą išsipirkti iš valstybės šį žemės sklypą.

Iš 2023-07-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus rašto Nr. 12SD- -(14.12.137E), kuriuo pateiktas atsakymas į UAB „Geosas“ 2023-06-26 prašymą nustatyta, kad skyriaus vyr. specialistė J. R. 2023-06-14 atliko žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimą vietovėje bei surašė aktą Nr. KDV-3803-(10.10 E.). Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeistos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.3. ir 36.3.6 papunkčių nuostatos – neteisingai kartografuota situacija dėl statinių, plane pažymėti statiniai neatitinka situacijos vietovėje (pastatas – (duomenys neskelbtini) nugriautas). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą ir į tai, kad pastatas – (duomenys neskelbtini) nugriautas, sklypas negali būti formuojamas, išnuomojamas arba parduodamas, todėl prašymas dėl žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų bei ploto pakeitimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte netenkintas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2024-07-03 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-286-729/2024 netenkino pareiškėjo M. G. skundo ir paliko nepakeistą atsakovės 2024-04-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-191-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi 2024-07-24. Iš minėtos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovės 2024-04-30 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-191-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 356 straipsnį įspėjimu už tai, kad Institucijai atlikus patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad statytojas M. G. neteisėtai, neturėdamas teisės būti statytoju, nesuformuoto valstybinės žemės sklypo, kurio nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais, pietinėje dalyje tarp (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato – (duomenys neskelbtini) 2023 m. pastatė II grupės nesudėtingą statinį – akmenimis grįstą aikštelę, kurios plotas apie 210 kv. m. Tokiais veiksmais M. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo, pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punkto nuostatas.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos valstybinė priežiūra be kita ko apima statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą ir privalomųjų nurodymų teikimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai). Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – Reglamentas) 3 lentelės 4.1 eil. plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.) kurių plotas didesnis nei 100 kv. m. priskirtini II grupės nesudėtingiesiems inžineriniams statiniams.

Reikalavimai gauti statybą leidžiantį dokumentą, statant II grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį, nurodyti Statybos techniniame reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, (redakcijos Skundo nagrinėjimo ir Privalomojo nurodymo surašymo metu) (toliau – Reglamentas STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1 punkte.

Reglamento STR 1.05.01:2017 50 punktas numato, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą (pritarimą) ar susitarimą. Savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio sutikimas (pritarimas) įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius nurodomas (įrašomas) statybą leidžiančiame dokumente (punktas papildytas paskutiniu sakiniu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024-01-16 įsakymu Nr. D1-18).

Surinkta byloje medžiaga patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), valstybei priklausančiame žemės sklype, kurio paskirtis kita/gyvenamosios teritorijos/vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba, pietinėje dalyje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir pagalbinio ūkio paskirties pastato – (duomenys neskelbtini) 2023 m. pastatytas II grupės nesudėtingas statinys – akmenimis grįsta aikštelė, kurios plotas apie 210 kv. m.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas ir tretieji asmenys V. L. ir S. S. yra pastato, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, bei tai, kad ieškovas panaudos būdu valdo V. L. priklausančias šio pastato dalis. Taip pat neginčijamai yra nustatyta, kad šis pastatas yra ant valstybei priklausančio žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Surašant skundžiamą privalomąjį nurodymą valstybinis žemės sklypas nebuvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau šiuo metu žemės sklypas jau yra suformuotas ir įregistruotas, pagal ieškovo užsakytą žemės sklypo kadastrinę bylą.

Ieškovas nesutikdamas su atsakovės surašytu skundžiamu privalomuoju nurodymu, teigia, kad skundžiamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, nes jame nenurodyta, kada buvo pastatyta akmenimis grįsta aikštelė, kas ją pastatė, kokiu tiesiniui pagrindu yra prašoma ją pašalinti ir kodėl ją pašalinti turi jis. Mano, kad jis nepagrįstai yra nurodytas kaip akmenimis grįstos aikštelės statytojas, be to ginčijamas privalomasis nurodymas surašytas remiantis nepagrįstais trečiojo asmens S. S. paaiškinimais, kad akmenimis grįsta aikštelė buvo pastatyta 2023 m. kovo mėnesį, bei šio asmens pateiktomis nuotraukomis.

Ieškovas ieškinyje ir kituose savo procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad jis nėra akmenimis grįstos aikštelės statytojas, nes ši aikštelė galimai pastatyta iki 1920 m., o jis tik atkasė po žemės sluoksniu buvusią akmenimis grįstą aikštele ir ją išsaugojo ir išsaugodamas aikštelę suformavo ją taip, jog aikštelėje nesikauptų vanduo. Analogiškas aplinkybes ieškovas iš esmės nurodė ir teismo posėdžio metu bei patvirtino, kad prieš atlikdamas kasimo darbus, kurių metu, kaip tvirtina ieškovas, ir buvo rasta aikštelė, jam žemės sklypas, kuriame jis atliko darbus nepriklausė, ir jis nebuvo pasikreipęs į Nacionalinę žemės tarnybą, kad jam būtų suteiktas leidimas, ar sutikimas atlikti kokius nors darbus valstybinėje žemėje. Ieškovas taip pat patvirtino, kad kilnojamas konteineris yra jo, pastatytas ant valstybinės žemės sklypo, tačiau jis juo šiuo metu nesinaudoja.

Ieškovas nors yra dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra ant valstybinės žemės sklypo, savininkas ir nuo pat statinio dalių įgijimo aktyviai siekė išsipirkti ar išsinuomoti valstybinį žemės sklypą, tačiau jokio leidimo ar sutikimo statybos ar kitiems darbams nėra gavęs iš žemės savininko, tai yra valstybinės žemės sklypo patikėtinio. Vien tai, kad ieškovas įsigydamas iš buvusio savininko dalį statinių iš Nacionalinės žemės tarnybos buvo patikintas, kad jam bus suteikta teisė išsipirkti ar išsinuomoti prie statinių esantį valstybinį žemės sklypą, nesuteikė ieškovui teisės atlikti bet kokius darbus valstybinėje žemėje, tai yra tiek statybos, tiek kasimo, ar, kaip jis tvirtina, akmeninės aikštelės išsaugojimo darbus be žemės savininko sutikimo. Pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis dėl leidimo atlikti kokius nors darbus valstybinėje žemėje prie jam priklausančio pastato dalies, esančios (duomenys neskelbtini), į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos net nesikreipė, nes manė, kad greitai susitvarkys dokumentus ir išsipirks valstybinę žemę, tačiau jam to padaryti nepavyko.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, paties ieškovo teismo posėdžio duotus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai skundžiamame nurodyme nurodė, kad būtent ieškovas yra akmeninės aikštelės statytojas valstybiname žemės sklype. Tai, kad ieškovas yra statytojas iš esmės patvirtina ir įsiteisėjusi 2024-07-03 Klaipėdos apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-286-729/2024. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jo ir bendrasavininkės S. S. tarpusavio santykiai yra konfliktiški iš esmės nesudaro pagrindo teismui abejoti jos duotais paaiškinimais atsakovei, kai buvo atliekamas tyrimas, kurio pagrindu buvo surašytas ginčijamas privalomasis nurodymas, nes jos paaiškinimus patvirtina pateiktos nuotraukos bei kiti įrodymai. Atsakovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima nustatyti, kada akmenų aikštelė buvo pastatyta, tai yra 2023 m.

Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis išsaugojo atkastą akmenų aikštelę vertintinos kaip ieškovo gynybinė pozicija, nes byloje surinkti duomenys iš esmės patvirtina, kad akmenų aikštelės paviršius šiauriniame ir vakariniame pakraščiuose yra 10-15 cm aukščiau lyginant su besiribojančiu vejos ir žvyro dangos aukščiu, pietiniame ir rytiniame aikštelės kraštuose aukščių skirtumas mažesnis. Iš byloje esančių „Google maps“ 2012 m., 2021 m. fiksuotų vaizdų iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, matyti, kad anksčiau, dabar esamos aikštelės vietoje, buvo pieva. Teismo vertinimu, tai, jog aptariama aikštelė yra aukštesniame lygyje, lyginant su besiribojančiu vejos ir žvyro dangos aukščiu, nepatvirtina ieškovo teiginio, jog akmenų aikštelę jis rado nukasęs dirvožemį. Jeigu ieškovas akmenų aikštelę būtų radęs nukasęs dirvožemį, akivaizdu, kad aikštelė būtų buvusi žemiau aplinkinių teritorijų atžvilgiu. Ieškovas iš esmės pats pripažino faktą, jog aikštelę formavo taip, jog joje nesikauptų vanduo. Tai, kad ieškovas statė akmenų aikštelę iš esmės patvirtina ir V. L. rašytiniai paaiškinimai duoti atsakovei. Teismo posėdžio metu V. L. patvirtino, kad jis nėra matęs aikštelės, ir tik iš ieškovo sužinojo, kad ieškovas atkasęs žemę rado akmenimis grįstą aikštelę.

Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios statytojo sąvoką, aiškinimo ir taikymo praktiką, nustačius, kad statybos darbai buvo atliekami statinio savininko naudai, savininkas pripažįstamas asmeniu, kuris investavo lėšas į statybą, t. y. pripažįstamas statytoju Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalies prasme, nors ir nėra surinkta vienareikšmiškų įrodymų, kas konkrečiai organizavo ir vykdė savavališkus statybos darbus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2011 ir kt.). Taigi, atsižvelgus į tai, kad ieškovas yra ūkinio pastato vienas iš bendrasavininkių, be to, turi pastatęs kilnojamąjį konteinerį, kuriame ketino prekiauti žuvimi, akivaizdu, kad akmenimis grįsta aikštelė yra skirta privažiavimui prie ieškovo konteinerio, todėl ieškovui teisėtai ir pagrįstai buvo surašytas ginčijamas privalomasis nurodymas, nes jis be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo valstybinėje žemėje atliko statybos darbus, tai yra pastatė prie 210 kv. m. akmeninį aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini).

Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, todėl prašomas panaikinti privalomasis nurodymas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatos. Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovės prašomas panaikinti privalomasis nurodymas savo turiniu prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams ar būtų priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras.

Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Inspekcija skundžiamą privalomąjį nurodymą surašė atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, t. y. veikdama jai, kaip viešojo administravimo institucijai, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose.

Skundžiamame privalomajame nurodyme aiškiai ir konkrečiai nurodytas pažeidimo mastas – akmenimis grįsta apie 210 kv., aikštelė, statyba valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), be privalomo valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Teismo vertinimu, ginčijamas privalomasis nurodymas atitinka Inspekcijos viršininko įsakymu patvirtintus privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus reikalavimus ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, todėl ieškovo teiginiai, kad ginčijami aktai nėra motyvuoti, laikytini nepagrįstais.

Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto surašymo pažeidžiant terminus, nėra pagrindas naikinti skundžiamą privalomąjį nurodymą. Priešingai, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atsakovė atliko išsamų vertinimą, rinko duomenis ir surinktų duomenų pagrindu surašė skundžiamą privalomąjį nurodymą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ginčijamas privalomasis nurodymas surašytas teisėtai ir pagrįstai, pagal teisės aktų reikalavimus, ir jo naikinti jokio pagrindo nėra.

Dėl kitų, ne esminių ieškovo argumentų teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną be išimties argumentą. Sprendimo motyvavimas yra būtinas norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, iš atsakovės ieškovo naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas negauta.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2024-04-19 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas 2024-03-18 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-240318-00002 galiojimas (CPK 150 straipsnis).

Teismas šioje byloje patyrė 23,79 Eur pašto išlaidų, suapvalinus 24,00 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. G. 24,00 Eur (dvidešimt keturis Eur ir 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2024-04-19 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė