Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas apie nedalyvavimo teismo posėdžyje priežastis teismui nepranešė.

2017-01-31 sprendimu Nr.16S-18-(14.16.3) – į 0,0002 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8953 ha žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini); į 0,0001 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3191 ha žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini); į 0,0005 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,9359 ha žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini); į 0,0003 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,6504 ha žemės sklype, esančiame Palangoje, (duomenys neskelbtini).

2018-11-16 sprendimu Nr.16S-267-(14.16.3) į 0,0005 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,1355 ha žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini); į 0,0003 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,6504 ha žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini); į 0,0003 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5576 ha žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini); į 0,0002 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4606 žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad daugiau grąžinamos natūra žemės nėra. Sklypas (duomenys neskelbtini) pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr.1154, patenka į miesto miškų plotus Palangos girininkijos 98-ame kvartale 24 ir 25 taksaciniuose sklypuose, todėl ši žemė yra valstybės išperkama ir natūra negali būti grąžinama. Pareiškėjui į jam tenkančią šios žemės dalį nuosavybės teisės buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 1999-07-23 sprendimu Nr. 131, perduodant neatlygintinai nuosavybės naują 0,2000 ha žemės sklypą, esantį Palangos m. (duomenys neskelbtini), individualiai statybai.

M. G. valdytas Sklypas (duomenys neskelbtini) užstatytas ir užimtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, todėl ši žemė yra valstybės išperkama ir natūra negrąžinama. Pareiškėjui į jam tenkančią dalį nuosavybės teisės buvo atkurtos NŽT 2011-07-04 sprendimu Nr.16S-126, perduodant neatlygintinai nuosavybės naują 0,0510 ha žemės sklypą, esantį Palangos m. (duomenys neskelbtini) (liko neatkurta dalis- 0,0028 ha).

Pareiškėjui nepasinaudojus ir šia galimybe, nesant galimybės į likusią žemės dalį pareiškėjui atkurti nuosavybės teises natūra, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, buvo priimti sprendimai nuosavybės teises atlyginant pinigais. Dėl žemės vertės paaiškino, kad ji buvo apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika) , padauginus sklypo plotą iš žemės vertės pagal rūšis bei Palangos mieste esančiai valstybės išperkamos žemės vertei, teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti pritaikius pataisos koeficientą 4.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-12-20 sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui I. G.” Nr. 16S-515-(14.16.3.) (b. l. 32 – 33, t.1), bei 2019-12-20 sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui I. G.” Nr. 16S-522-(14.16.3.) (b. l. 34 – 35, t.1) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas tuometinei agrarinės refomos tarnybai pateiktė 1991-10-10 prašymus atkurti nuosavybės teises į jo senelio J. S. turėtą žemę pagal administracinį - teritorinį suskirstymą iki 1940-07-22 buvusią Palangos valsč., Kretingos apskr., (duomenys neskelbtini), taip pat į žemės sklypą Palangoje, buvusioje (duomenys neskelbtini) ( Palangos miesto apylinkės teismo 1999-01-12 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad šį žemės sklypą (0,3832 ha ploto) iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškėjo motina M. G.) (b.l.50, 51, 52, t.1).

Byloje pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: Kauno notarinio archyvo Kretingos apskrities 1934 metais pripažinimo aktų knygos išrašas patvirtina, kad J. S. nuosavybės teise valdė 2,1965 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje ((duomenys neskelbtini)) (b.l.4-9, t.2); Kretingos apskr. Palangos valsčiaus ir dvaro su Palangos miestu bendrų ganyklų likvidavimo plano eksplikacija patvirtina, kad J. S. buvo 152,99 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 0,00255 (0,3900 ha) dalies savininkas (b.l.19-20, t.2).

Tiek J. S. valdyti Sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiek M. G. valdytas Sklypas (duomenys neskelbtini) buvo teritorijoje, kuri iki 1995-06-01 priskirta Palangos miestui. Pareiškėjas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į J. S. valdyto Sklypo (duomenys neskelbtini) 0,1830 ha dalį, Sklypo (duomenys neskelbtini) 0,0325 ha dalį (iš viso į 0,2156 ha), M. G. valdyto Sklypas (duomenys neskelbtini) 0,0538 ha dalį. Ginčo dėl to byloje nėra.

Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

J. S. priklausęs Sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Tai patvirtina Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr.1154 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-11-13 nutarimo Nr.1046 redakcija) , duomenys, pagal kuriuos šis sklypas yra Palangos girininkijos 98-ame kvartale 24 ir 25 taksaciniuose sklypuose (b.l.11-12, t.2, Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla 84 (toliau- ir Nuosavybės teisių atkūrimo byla), l.112). Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punktas miestų miškus priskiria valstybinės reikšmės miškams. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Aplinkybė, kad Sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, todėl natūra negali būti grąžinamas ir yra valstybės išperkamas, konstatuota dar Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2002-01-17 sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-02-27 nutartimi (b.l.55-56, t.1). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reglamentavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės miškus nuo minėto teismo sprendimo priėmimo iš esmės nėra pakitęs.

Taigi, Sklypas (duomenys neskelbtini) yra priskirtas valstybės išperkamam, ir nuosavybės teisės į jį natūra negali būti atkuriamos. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 23 d. sprendimu Nr.131 I. G. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią J. S. Sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,20 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos apskrityje, Palangos m., (duomenys neskelbtini), individualiai statybai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtu sprendimu I. G. nuosavybės teisės atkurtos į didesnį plotą (0,20 ha) nei jam priklausė pagal pasidalinimą tarp pretendentų (0,1830 ha)- skirtumas- 0,017 ha. Minėtame sprendime pažymėta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3661 ha. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neatitikimas atsirado dėl to, kad priimtant 1999 m. liepos 23 d. sprendimą Nr.131, prašymus atkurti nuosavybės teises į J. S. žemę buvo pateikę tik anūkai- J. S. dukters M. G. įpėdiniai. Iš Nuosavybės teisių atkūrimo byloje surinktų dokumentų matyti, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į J. S. žemę 2000-09-04 taip pat pateikė buvusio savininko J. S. sūnaus J. S. įpėdiniai, todėl buvo perskaičiuotos pretendentams tenkančios dalys, t.y. sprendžiant, jog M. G. (Savickaitės) vaikams (tarp jų – ir I. G.) tenka teisė atkurti nuosavybės teises į ½ J. S. turėtos žemės (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.130-131).

Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į jam tenkančią J. S. valdyto Sklypo (duomenys neskelbtini) dalį atkurtos pilnai, ir netgi su 0,017 ha ploto perviršiu, kuris buvo įvertintas priimant skundžiamą 2019-12-20 sprendimą Nr. 16S-515-(14.16.3.).

Minėta, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, <.....> išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui klausimą į J. S. turėtą Sklypą (duomenys neskelbtini), aktuali Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, nustatanti, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalią grąžinamų natūra žemės sklypų tvarką miesto teritorijose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka. Pagal Tvarkos 106 punktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, – priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Tvarkos 1061 punkte detalizuota natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų projektavimo, žemės sklypų planų tvirtinimo bei natūra grąžintinų sklypų kadastrinių duomenų parengimo ir tvirtinimo procedūra. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus (sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą); raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) <...>.

Nurodytų teisės normų pagrindu darytina išvada, jog NŽT skyrius gali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą į miestui priskirtą žemę tik tuo atveju, jeigu savivaldybės administracija pateikia jam informaciją, kad savininko turėto žemės sklypo ribose yra laisvos (neužstatytos žemės) ir ši žemė nėra valstybės išperkama.

Nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-11-13 sprendimu Nr.176 patvirtintoje informacijoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, dalis privačios nuosavybės teise valdytų 152,99 ha bendrų ganyklų patvirtinta kaip laisva (neužstatyta)(b.l.17-20, t.2). Pagal atsakovo pateiktą informaciją, šioje laisvoje žemėje suformuoti 24 žemės sklypai, iš viso 6,2332 ha, į kuriuos pretenduoja 350 pretendentų iš 98 buvusių savininkų; Palangos miesto savivaldybės administracija 2013-04-11 raštu Nr.(4.17.)-D3-1341 pateikė žemės sklypų, suformuotų miesto bendrųjų ganyklų teritorijoje pagal „Lino“ gyvenamojo kvartalo detalųjį išplanavimą projektą, kadastrinių matavimų bylas – iš viso 10 žemės sklypų (bendras plotas 1,6007 ha, iš jo plotas, patenkantis į bendrųjų ganyklų teritoriją- 0,8942 ha), kurių pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis- kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012-12-21 raštu (duomenys neskelbtini)N-Š-1882-1138 ir NŽT direktoriaus pavaduotojo 2013-01-17 pavedimu Nr.1PAV-(1.8)-25 Palangos miesto buvusių ganyklų dalys suformuotuose žemės sklypuose paskaičiuotos proporcingai pagal kiekvienam pretendentui likusios dalies grąžinti buvusiose ganyklose žemės plotą (b.l.1-3, t.2, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.211). NŽT Palangos skyrius 2013-03-01 raštu Nr.16SD-(14.16.104.)-371 I. G. įgaliotą atstovę informavo apie I. G. Palangos bendrosiose ganyklose suformuotose sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Žiogų g. tenkančias dalis (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.182-183), 2018-04-23 raštu Nr.16SD-757-(14.16.104.) informavo pareiškėjo įgaliotą atstovę apie savivaldybės administracijos papildomai pateiktuose 4 suformuotuose žemės sklypuose pareiškėjui tenkančias dalis (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.277-278).

Pareiškėjui I. G. buvusių Palangos ganyklų teritorijoje (sklypas (duomenys neskelbtini)) atkurtos nuosavybės teisės natūra:

2017-01-31 sprendimu Nr.16S-18-(14.16.3) (b.l.117—118, t.1) – į 0,0002 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8953 ha žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini); į 0,0001 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3191 ha žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini); į 0,0005 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,9359 ha žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini); į 0,0003 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,6504 ha žemės sklype, esančiame Palangoje, (duomenys neskelbtini).

2018-11-16 sprendimu Nr.16S-267-(14.16.3) (b.l.119-120, t.1) į 0,0005 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,1355 ha žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini); į 0,0003 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,6504 ha žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini); į 0,0003 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5576 ha žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini); į 0,0002 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4606 žemės sklype Palangoje, (duomenys neskelbtini)

Minėti sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ginčyti. Iš viso aukščiau nurodytais NŽT sprendimais I. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,0013 ha žemės. Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas patvirtino, kad daugiau laisvos žemės buvusių ganyklų teritorijoje, kurioje būtų galima suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nėra. Pareiškėjas taip pat savo skunde nenurodo jokios teritorijos buvusio Sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, kuri galėtų būti vertinama kaip laisva žemė.

Įvertinus NŽT priimtus sprendimus, kuriais I. G. jau atkurtos nuosavybės teisės į J. S. turėtą žemę -Sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), konstatuojama, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjui likęs neatkurtas J. S. turėtos žemės plotas buvo 0,0135 ha.

Pareiškėjas taip pat buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į jo motinos M. G. nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos turėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvusį Palangos mieste, (duomenys neskelbtini). Minėta, kad pareiškėjas pagal pretendentų susitarimą turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0538 ha šio sklypo. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-08 sprendimu Nr.25 patvirtintą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę Sklypo (duomenys neskelbtini) vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Jis užstatytas ir užimtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais sklypais (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.70).

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn (6 punktas), iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje (3 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Sklypu (duomenys neskelbtini) užimta žemė yra valstybės išperkama, ir tarp šalių dėl šios aplinkybės ginčo nekilo. NŽT Palangos skyriaus 2011-03-17 raštu Nr.16SD-(14.16.45.)-258 pasiūlius pareiškėjui atvykti ir už šią žemę pasirinkti naują žemės sklypą (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.137), pareiškėjas naują žemės sklypą pasirinko, ir jam NŽT 2011-07-04 sprendimu Nr. 16S-126 buvo atkurtos nuosavybės teises į jam tenkantį buvusios savininkės M. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0510 ha (vertė 4636 Lt) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga (b.l.64-65, t.1).

Iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjui liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,0028 ha M. G. valdyto Sklypo (duomenys neskelbtini) dalį.

1991 metais teikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises į J. S. žemę, pareiškėjas buvo nurodęs, jog jis pageidauja nuosavybės teises atkurti natūra, teikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises į M. G. žemę- ekvivalentine natūra.

2005-11-15 pateiktu prašymu pareiškėjas prašė J. S. valdytą žemę grąžinti natūra arba siūlyti kitą žemės sklypą, 2012-05-31 prašymu prašė likusią žemę (neišskiriant savininko) grąžinti natūra (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.113), (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.113, 150). Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo procese pareiškėjas buvo išreiškęs valią atkurti jam nuosavybės teises natūra į visą žemę, į kurią jis pretenduoja. Pareiškėjo teismui pateiktas skundas taip pat patvirtina, kad pareiškėjas siekė atkurti nuosavybės teises natūra. Minėta, kad į likusį neatkurtą žemės plotą (tiek turėtos J. S., tiek M. G.) nuosavybės teisių natūra atkurti nėra galimybės. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad yra galimybė atkurti jam nuosavybės teises natūra (duomenys neskelbtini) buvusios žemės vietoje, tačiau aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad ši žemė patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, ir natūra negali būti grąžinama, todėl toks pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokio konkretaus žemės ploto, kuris galėtų būti traktuojamas kaip laisva (neužstatyta) žemė.

Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą piliečiams atlygina valstybė, šiame straipsnyje įtvirtinti galimi atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdai. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (2019 01 11 įstatymo Nr. XIII-1925 redakcija) buvo numatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas. Atsakovė nurodė, kad buvo viešai paskelbta informacija, kuria buvo pasiūlyta pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti miško plotu. Pažymėtina ir tai, kad toks pasiūlymas konkrečiai pareiškėjui buvo išsiųstas ir 2014-11-10 raštu Nr.16SD-(14.16.104.)-1919, 2014-11-01 įsigaliojus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies pakeitimui (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.208). Tačiau pareiškėjas savo valios nepakeitė, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe 2014 metais bei 2019 metais iki 2019 m. birželio 1 d. nepasinaudojo ir toliau siekė nuosavybės teises atkurti natūra.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Nustačius, kad žemė, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra valstybės išperkama ir natūra negali būti grąžinama, teisėjų kolegija sprendžia, jog NŽT pagrįstai vadovavosi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir priėmė ginčijamus sprendimus atkurti nuosavybės teises, už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais.

Pareiškėjas skunde nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) yra išlikusi natūra grąžintina žemė, tokį savo argumentą grindė aplinkybe, jog šioje žemėje yra jam priklausantys statiniai, dėl kurių įregistravimo vyksta teisminis ginčas. Pareiškėjas plačiau neargumentavo, kaip jam palankaus teismo sprendimo išdavoje būtų galėjęs pakisti Sklypo (duomenys neskelbtini) žemės statusas, tačiau net ir toks pareiškėjo argumentas yra paneigtas priimtais teismų procesiniais dokumentais. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3602-281/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01784-2019-5) pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir joje priimtas 2019-11-26 sprendimas. Aptariamoje administracinėje byloje pareiškėjas I. G. prašė: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018-12-20 sprendimą Nr. (4.6.10.)-RS-1281 dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. CSPR-76; 3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal pareiškėjo prašymą įrašyti (įregistruoti) nekilnojamųjų daiktų – ūkinio pastato 1IIž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis”) ir ūkinio pastato 2IIž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis”), esančių Palangos m., kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos daiktus pareiškėjui nuosavybės teises. Pareiškėjo I. G. skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-11-26 sprendimu atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-04-22 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr.A-865-602/2021 minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Pareiškėjas skunde taip pat nesutinka su ginčijamuose sprendimuose nurodyta pinigine verte.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos” (toliau- ir Nutarimas) buvo patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (minėta, toliau – ir Metodika). Nutarimo 4.2.1 punkte įtvirtinta, kad Metodika, be kita ko, taikoma apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą).

Metodikos 3 punkte įtvirtinta, kad pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami prie IV rūšies. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais (šios metodikos 1 priedas). Metodikos 6 punkte numatyta, kad atsižvelgiant į turėto žemės, miško sklypo, vandens telkinio buvimo vietą, valstybės išperkamos žemės ir miško vertei taikomi šie pataisos koeficientai teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti; pagal 6.1.4 punktą taikomas koeficientas 4, kai žemės sklypas yra iki 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka patvirtintose miestų teritorijų ribose kituose miestuose, kuriuose yra nuo 10 tūkstančių iki 30 tūkstančių gyventojų.

Pagal Metodikos 7 punktą, tais atvejais, kai nuosavybės teisė į turėtą žemės sklypą atkuriama keliems piliečiams, valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama visam žemės sklypui. Atsiskaitant su piliečiais už išperkamą žemę, kiekvienam piliečiui priklausanti suma apskaičiuojama pagal jam priklausančią viso žemės sklypo ploto dalį procentais.

Metodikos 4 punkte nustatyta, kad valstybės išperkamos (pinigais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip : miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 1737,72 Eur už ha (4.2 punktas). Minėta, kad pareiškėjui iki ginčijamų sprendimų priėmimo liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,0028 ha M. G. Palangos mieste turėtos žemės. Atsakovė apskaičiavo, kad šios pareiškėjui tenkančios dalies žemės vertė yra 19,46 Eur ( visa sklypo vertė 1737,72x0,3832x4? 2663,56 Eur, pareiškėjui tenkančios dalies vertė 1737,72x4x0,0028?19,46) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.293-294). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atliktus paskaičiavimus, sprendžia, kad pareiškėjui tenkanti M. G. valdytos žemės dalies, į kurią ginčijamu Sprendimu Nr.2 atkurtos nuosavybės teisės, vertė apskaičiuota teisingai, laikantis Metodikos nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjui iki ginčijamų sprendimų priėmimo buvo likusi neatkurta nuosavybės teisė į 0,0135 ha J. S. turėtos žemės. Pagal bylos duomenis žemės rūšiavimo duomenų nėra išlikę, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Metodikos 1 priede pateikta vidutine žemės verte. Pagal Metodikos 1 priede pateiktą lentelę, Kretingos apskrityje buvusios žemės vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė nustatyta 289,62 Eur už 1 ha. Atsakovė apskaičiavo, kad šios pareiškėjui tenkančios dalies žemės vertė yra 15,64 Eur ( visa sklypo vertė 289,62x2,5865x4? 2996,40 Eur, pareiškėjui tenkančios dalies vertė 289,62x4x0,0135?15,64 Eur) (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.295-296). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atliktus paskaičiavimus, sprendžia, kad pareiškėjui tenkanti J. S. valdytos žemės dalies, į kurią ginčijamu Sprendimu Nr.1 atkurtos nuosavybės teisės, vertė apskaičiuota teisingai, laikantis Metodikos nustatytų reikalavimų.

Konstitucinis Teismas, spręsdamas klausimą dėl Metodikos nuostatų konstitucingumo, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime konstatavo, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas, taip pat tokiu būdu, kai yra mokama piniginė kompensacija už turtą, kuris yra valstybės išperkamas, negali būti tapatinamas su Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytu nuosavybės paėmimu visuomenės poreikiams teisingai atlyginant – šių teisinių institutų prigimtis ir paskirtis yra skirtinga;atsižvelgiant į valstybės galimybes, gali būti nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės išperkamą turtą dydžiai, tačiau valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo būdų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei būtų finansiškai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė našta, galėtų kilti socialinė įtampa ir priešprieša; įstatymu nustatant atlyginimo savininkams už valstybės išperkamą žemę būdus ir tvarką turi būti paisoma asmens ir visuomenės teisėtų interesų pusiausvyros; sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina inter alia ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir į šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius; žemės buvimo vieta suponuoja įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti skirtingus žemės kainos nustatymo būdus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas Nr.1 ir Sprendimas Nr.2 yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti teismas neturi pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo I. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.