Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal pareiškėjo prašymą įrašyti (įregistruoti) nekilnojamųjų daiktų – Ūkinio pastato Nr. 1 ir Ūkinio pastato Nr. 2 kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos daiktus pareiškėjui nuosavybės teises.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-05-01) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtintas Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašas (toliau – ir Sąrašas), pagal kurio 2 punktą, pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 (toliau – ir Registro nuostatai), ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir šiuos dokumentus: 1) savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai; 2) savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti nuo 1989-01-01 iki 1991-07-25 įskaitytinai; 3) statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991-07-25 dienos; 4) sodininkų bendrijos pirmininko arba bendrijos valdybos pažymą apie tai, kad asmuo yra sodininkų bendrijos narys ir kad statiniai pastatyti sodininkų bendrijos teritorijoje jo nuosavybės teise įregistruotame arba jam suteiktame žemės sklype iki 1991-07-25 dienos.

Kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas siekė įregistruoti ūkinius pastatus, kurie pastatyti miesto vietovėje 1976 m., taigi aktualus Sąrašo 2.3 papunktis, pagal kurį, pareiškėjas Registrų tvarkytojui turėjo pateikti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, be to, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas turėjo pateikti prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, taip pat kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Pagal Sąrašo 6 punkto papunkčius, dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą, gali būti: 1) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimai ir kiti sprendimai; 2) Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimai, potvarkiai ir kiti sprendimai; 3) vykdomojo komiteto sprendimai, potvarkiai, pažymėjimai, leidimai statyti; 4) vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai; 5) patvirtintas individualus arba statybos vietai pritaikytas tipinis projektas; 6) žemės sklypo suteikimo naudotis dokumentai (kolūkio narių visuotinio susirinkimo nutarimas, valstybinio ūkio administracijos įsakymas, tuo metu galiojančia tvarka parengtas žemės sklypo planas, notariškai patvirtinta sklypo suteikimo neterminuotai naudotis sutartis); 7) statinio priėmimo naudoti komisijų aktai; 8) dokumentai, patvirtinantys privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimą; 9) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas I. G. 2018-12-12 pateikė prašymą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, prašydamas nekilnojamojo turto registre įregistruoti Ūkinį pastatą Nr. 1 ir Ūkinį pastatą Nr. 2, pagal pridedamus dokumentus: 2018-11-05 kadastrinių matavimų bylą, 1976-08-23 generalinį planą, 2017-10-17 įgaliojimą Nr. 2-3579 ir 2018-12-12 deklaraciją (t. I, b. l. 11). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2018-12-12 sprendimu Nr. 19490028 nusprendė pareiškėjo prašymo įrašyti ūkinių pastatų į Nekilnojamojo turto kadastrą netenkinti, motyvuojant tuo, kad 2018-12-12 pateikta deklaracija apie statinio statybos užbaigimą (statinio patalpos paskirties pakeitimą) neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, o taip pat pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka kadastro įstatymo reikalavimų (t. I, b. l. 152–153). Pareiškėjas, nesutikdamas su VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimu, pateikė skundą VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (t. I, b. l. 37–41), kuri 2019-03-20 sprendimu Nr. CSPR-76 teritorinio skyriaus sprendimą paliko nepakeistą, motyvuojant, jog ūkinių pastatų parametrai, nurodyti pareiškėjo pateiktame generaliniame plane, neatitinka prašomų įregistruoti ūkinių pastatų, pareiškėjo pateikti nuosavybės teisės dokumentai netinkami, o teisės į laikinus pastatus apskritai neregistruojamos, be to, pareiškėjo pateiktoje kadastro duomenų byloje nėra įrašytas adresas (t. I, b. l. 155–156).

Remiantis pateiktą medžiaga, teismas nustatė, kad pareiškėjas I. G. 1976-07-14 pateikė prašymą Palangos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos pirmininkui, prašydamas leisti jam pasistatyti „naują pašiūrę, tada aš nugriausiu seną“ (t. I, b. l. 53). Palangos miesto socialinio aprūpinimo skyriaus vedėjas 1976-07-15 surašė išvadą, jog reikia leisti I. G. pasistatyti ūkinį pastatą, nes turi karvę ir paršelį (t. I, b. l. 51). Palangos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1976-07-15 posėdyje (kuris užfiksuotas protokole Nr. 8 svarstė klausimą dėl leidimo daugiavaikėms šeimoms, sunkiose materialinėse sąlygose gyvenančioms šeimoms pasistatyti ūkinės paskirties laikinus pastatus gyvuliams laikyti ir nutarė leisti atlikti šiuos veiksmus – pasistatyti laikinus ūkinės paskirties pastatus po 20 m² bendro naudingojo ploto gyvulių laikymui: K. B., I. G., A. L., J. V. ir K. T. (t. I, b. l. 42–43, 45). Pagal pareiškėjo pateiktą 1976-08-06 generalinį planą nustatyta, kad suderinta keturių ūkinių pastatų statyba, generaliniame plane pažymėta, jog pastatas Nr. 1 yra „V. ūkinis pastatas“, pastatai Nr. 2-3-4 „B. K., L. A. ir G. I. ūkiniai pastatai“ (t. I, b. l. 44).

Palangos miesto apylinkės teismo 2010-02-02 nutartimi teismas nusprendė pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir nustatyti faktą, kad pareiškėjas I. G. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į statinius 2I-1/ž ir 1I-1/ž, esančius (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 70–71). Klaipėdos apygardos teismas 2010-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-820-538/2010 Palangos miesto apylinkės teismo 2010-02-02 sprendimą panaikino ir pareiškėjo I. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į statinius 2I-1/ž ir 1I-1/ž, esančius (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė (t. I, b. l. 72–73), motyvuojant, kad pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į ūkinius pastatus vienu iš Lietuvos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytų pagrindų – juos sukurdamas (pastatydamas), todėl įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes nuosavybės teisę į daiktą gali įgyti tik tas asmuo, kuris nėra to daikto savininkas.

Teismo vertinimu, pareiškėjo VĮ Registrų centro teritoriniam skyriui ir centriniam registratoriui pateikti dokumentai nesudarė pagrindo registruoti ūkinių pastatų į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos daiktus pareiškėjui nuosavybės teises.

Pareiškėjo pateiktas Palangos miesto Darbo žmonių deputatų Vykdomojo komiteto posėdžio 1976-07-15 protokolas Nr. 8 nepatvirtina pareiškėjo prašomų įregistruoti Ūkinio pastato Nr. 1 ir Ūkinio pastato Nr. 2 statybos teisėtumo. Teismas pažymi, kad nurodytame posėdyje leista pasistatyti laikinus ūkinės paskirties pastatus po 20 m² bendro naudingojo ploto gyvulių laikymui: K. B., I. G., A. L., J. V. ir K. T. (t. I, b. l. 42–43, 45). Taigi iš protokolo turinio matyti, kad kiekvienam iš protokole nurodytų asmenų leista pasistatyti po vieną laikinąjį ūkinės paskirties pastatą, kurio plotas būtų 20 m². Šias aplinkybes patvirtina ir aukščiau aptartas 1976-08-06 generalinis planas, pagal kurio turinį matyti, kad pastatas Nr. 1 yra „V. ūkinis pastatas“, pastatai Nr. 2-3-4 „B. K., L. A. ir G. I. ūkiniai pastatai“ (t. I, b. l. 44), taigi kiekvienam iš nurodytų asmenų leista statyti po vieną laikinąjį ūkinės paskirties pastatą, kurio plotas būtų 20 m². Leidimą statyti vieną ūkinį pastatą patvirtina ir pareiškėjo teismui pateiktas 1976-08-20 leidimas, kuris, beje, skirtas ne pareiškėjui I. G., o kitam asmeniui – L. A. (t. I, b. l. 46–47). Taigi pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas į Nekilnojamojo turto kadastrą įregistruoti du ūkinius pastatus, nors prie prašymo įregistruoti ūkinius pastatus pateikti dokumentų turinys siejamas tik su vienu ūkiniu pastatu.

Teismas sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti ir identifikuoti prašomų įregistruoti ūkinių pastatų. Pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nurodyti duomenys neatitinka pareiškėjo pridėto 1976-08-06 generalinio plano duomenų, pagal kuriuos, kaip minėta, pareiškėjui leista pasistatyti tik vieną ūkinį pastatą. Be to, nesutampa generaliniame plane nurodyto ūkinio pastato ir kadastrinių matavimų byloje nurodytų ūkinių pastatų plotas – 1976-08-06 generaliniame plane ir kadastrinių matavimų byloje nurodytų pastatų išmatavimai skiriasi, be to, kaip minėta, Palangos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1976-07-15 posėdyje nusprendė leisti pasistatyti iki 20 kv. m. ūkinius pastatus, kai tuo tarpu kadastrinių matavimų byloje nurodytų Ūkinio pastato Nr. 1 ir Ūkinio pastato Nr. 2 plotai yra atitinkamai 34,8 m² (t. I, b. l. 62) ir 32,29 m² (t. I, b. l. 64). Taigi prie pareiškėjo prašymo įregistruoti nekilnojamuosius daiktus į Nekilnojamojo turto kadastrą pateikti duomenys yra prieštaringi, ūkinių pastatų statybos metais išduotų dokumentų turinys prieštarauja 2018-11-05 nustatytiems ūkinių pastatų duomenims, užfiksuotiems pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje. Iš byloje esančių duomenų (1976-08-06 generalinio plano, kadastrinių matavimų bylos) matyti, kad 1976 m. leistas pasistatyti 20 m² laikinasis ūkinis pastatas skiriasi nuo tų ūkinių pastatų, kuriuos pareiškėjas prašė įregistruoti 2018-12-12 prašymu.

Teismas pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nėra nurodytas konkretus ūkinių pastatų adresas, neįmanoma nustatyti nei gatvės, kurioje stovi ūkiniai pastatai, nei prašomų įregistruoti ūkinių pastatų numerių.

Pareiškėjo argumentai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2010-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-820-538/2010 nurodė, kad pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į ūkinius pastatus, savaime nesudaro pagrindo įregistruoti ūkinius pastatus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, būtina pateikti prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro duomenų bylą ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Vien aplinkybė, kad ūkiniai pastatai priklauso pareiškėjui nuosavybės teise pagal teismo sprendime nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad šie pastatai yra pastatyti teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus ir turi tai patvirtinančius dokumentus.

Teismas papildomai pastebi, kad pareiškėjo pateikti jo asmenį ir jo vaikus apibūdinantys dokumentai (specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, kvietimas dalyvauti Laisvės dienos minėjime), taip pat pateikti kaimynų liudijimai, kad 1976 m. ūkinis pastatas buvo pastatytas, nesudaro pagrindo teigti, kad prašymas įregistruoti ūkinius pastatus atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus ir turėjo būti tenkintas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ar jo šeimos asmeninės savybės ginčo esmės nekeičia, o taip pat, nėra ginčo dėl to, jog 1976 m. ūkinis pastatas buvo pastatytas ir tai nepaneigia pareiškėjo pareigos pateikti teisės aktų reikalaujamus dokumentus dėl ūkinių pastatų statybos teisėtumo.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš nurodytų aplinkybių, įskaitant ir, dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie 1976-07-15 Palangos miesto Darbo žmonių deputatų Vykdomojo komiteto posėdyje leistą pasistatyti 20 m2 laikinąjį ūkinį pastatą nesutampa su pareiškėjo prašomų įregistruoti ūkinių pastatų duomenimis, nurodytais kadastrinių matavimų byloje, o pati kadastrinių matavimų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes iš jos turinio nėra galimybės nustatyti prašomų įregistruoti ūkinių pastatų adreso ir identifikuoti tikslios jų buvimo vietos. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu buvo esminės ir suteikiančios teisę VĮ Registrų centro teritoriniam padaliniui atsisakyti registruoti duomenis apie ūkinius pastatus ir pareiškėjo nuosavybės teisę į juos Nekilnojamojo turto kadastre, o su centrinio registratoriaus pozicija nurodyta ginčijamame sprendime Nr. CSPR-76 teismas sutinka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami 2018-12-20 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimas Nr. (4.6.10.)-RS-1281 dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Nr. CSPR-76 dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nei pareiškėjo nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Kadangi reikalavimas dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo netenkintas, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal pareiškėjo prašymą (paslaugų sistemoje prašymas įregistruotas Nr. 194900028), įrašyti (įregistruoti) nekilnojamųjų daiktų – ūkinio pastato 1IIž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“) ir ūkinio pastato 2IIž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis“), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos daiktus pareiškėjui nuosavybės teises, nes, kaip teismas konstatavo aukščiau, atsakovas ir jo teritorinis padalinis pagrįstai atsisakė registruoti šiuos pastatus. Taigi pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo I. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.