- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- I-6564-643/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01185-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Kategorijos
- 1.15Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) 320,13 EUR turtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2003-04-25 iki 2011-02-20 dirbo LAVL statutiniu valstybės tarnautoju, tačiau nebuvo aprūpintas visomis priklausančiomis tarnybinės uniformos dalimis. Į žodinius prašymus atsakovas atsakydavo, kad neturi lėšų nei uniformų įsigijimui, nei kompensacijų mokėjimui. Tuo būdu atsakovas pažeidė Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute (toliau - ir Statutas) įtvirtintą socialinę garantiją pareigūnams nustatyta tvarka nemokamai gauti tarnybinę uniformą ir jos dalis.
Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtinta Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punktu, pagal kurį pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vieloje jų gali būti mokama 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas, piniginė kompensacija. Remiasi Darbo kodekso 141 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad buvo priverstas taisyti ir pirkti naują aprangą iš savo lėšų arba tarnyboje dėvėti seną susidėvėjusią uniformą ir taip dėl atsakovo kaltės menkino pareigūno įvaizdį, tarnybos autoritetą.
Pareiškėjas teigia, kad nekaupė duomenų apie uniformos dalių įsigijimo ir remonto išlaidas, todėl jo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro 30 procentų neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė. Toks neturtinės žalos dydis atitinka suformuotą teismų praktiką, todėl, pareiškėjo nuomone, yra pagrįstas ir pakankamas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas LAVL atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti (b. 1. 16-17). LAVL nurodo, kad pareiškėjas statutinio valstybės tarnautojo pareigas LAVL ėjo iki 2011-02-20, todėl remiasi Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, nustatančia bendrą 3 m. ieškinio senaties terminą Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, inter alia ir valstybės tarnybos santykiams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje keliamas pareiškėjo turtinės žalos, patirtos LAVL 2003-04-25–2012-11-02 laikotarpiu neišdavus tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo priteisimo klausimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, nuo 2003-04-25 iki 2011-02-20 buvo LAVL darbuotojas, statutinis valstybės tarnautojas (b. l. 12, 16-17). Taip pat byloje nėra ginčo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo išduotos ne visos tarnybinės uniformos dalys.
Vadovaujantis LAVL 2016-02-19 pažyma Nr. S-991 apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį (b. l. 13), pareiškėjui ginčo laikotarpiu neišduotų uniformos dalių vertė sudarė 1067,09 EUR, 30 proc. šios vertės sudaro 320,13 EUR.
LAVL 2016-02-19 raštu Nr. S-990 pareiškėją informavo, kad turtinė žala, susidariusi dėl tarnybinės uniformos neišdavimo, gali būti apskaičiuojama ir atlyginama tik pagal pataisos pareigūnų, kurie tarnauja atitinkamoje įstaigoje prašymus (b. l. 12).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, kurio ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą. Pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (18 straipsnio 2 dalis). Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras (18 straipsnio 3 dalis).
Kadangi Statute įtvirtinta institucijos pareiga nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis yra imperatyvi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba, kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012). Analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog įstaigos pareiga nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis gali būti įgyvendinama trimis būdais: aprūpinant pareigūnus uniformomis; sumokant kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotų tarnybinės uniformos dalių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.).
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismų praktiką ir nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, kad siekdamas patirtų nuostolių dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių atlyginimo, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, vadovaudamasis žalos atlyginimo institutu.
CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis), o atsakovo neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsiasi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011, 2013-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1695/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Kita vertus, nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika ir priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą, kadangi bylos duomenimis, pareiškėjo ir atsakovo nuo 2012-02-20 nebesieja tarnybos teisiniai santykiai. Būtent iki atleidimo iš tarnybos dienos atsakovas privalėjo besąlygiškai vykdyti savo pareigą, aprūpindamas pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis arba kompensuodamas nuostolius, tačiau nutrūkus tarnybos santykiams, atsakovo neteisėti veiksmai taip pat nutrūko, be to, atsakovas nebeturėjo pareigos aprūpinti pareiškėją tinkama dėvėti uniforma (jos dalimis). Vadinasi, pažeidimas, iš kurio kildinamas reikalavimas atlyginti turtinę žalą, tęsėsi iki 2012-02-20. Nuo šios datos turi būti skaičiuojamas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 m. terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Analogiško teisės aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-09-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1475-492/2016).
Šiuo atveju pareiškėjas į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2016-02-23, t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą tokiam reikalavimui pareikšti.
Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, tačiau ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 16-17), todėl pareiškėjo reikalavimui priteisti turtinės žalos atlyginimą yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas sprendžia ex officio. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1285/2009, 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2009-06-15 byloje Nr. 3K-3-206/2009).
Šioje byloje teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas. Be kita ko, pasibaigus tarnybos santykiams, pareiškėjas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo faktiškai suvokti, kad naujos tarnybinės uniformos dalys jam nebus išduodamos, todėl jo teisių pažeidimas gali būti išspręstas tik kitu teisės aktuose nustatytu alternatyviu būdu – taikant kompensavimo mechanizmą ar kreipiantis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas nurodytomis galimybėmis laiku nepasinaudojo, nei teismui pateiktame skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas nenurodė, objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą ir neprašė šio termino atnaujinti.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, jokių, aplinkybių, sudarančių pagrindą jį atnaujinti, nenurodė, todėl teismas tenkina atsakovo prašymą taikyti pareiškėjo reikalavimams 3 m. ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmeta, kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.