Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMĮ), Valstybinei įmonei Turto Bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė savo reikalavimą. Pareiškėjas bei jos atstovė papildomai paaiškino, kad mirusi V. Š. buvo jo teta. Po savo sutuoktinio mirties teta toliau rūpinosi šiuo butu, mokėjo mokesčius, remontavo ir naudojosi šiuo butu kaip savo. Kadangi jo teta ir sutuoktinis vaikų neturėjo, jis dažnai lankydavo savo tetą, bendravo su teta labai artimai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo, jo atstovės, liudytojos E. N. – N. parodymai ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo teta V. Š. mirė 2016 m. gegužės 14 d. (8 b. l.). Pareiškėjo teta 2007 m. kovo 21 d. testamentu, notarinio registro Nr. I-876, pareiškėjui paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). Po savo sutuoktinio M. Š. mirties, V. Š. į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (6 b. l.).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjas M. Š. mirė 1996 m. kovo 1 d. (7 b. l.), taigi, palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Byloje nustatyta, kad V. Š. buvo pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnis). M. Š. testamento nepaliko, dėl jo palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (5-6 b. l.). Pareiškėjas paaiškino, kad jo teta po sutuoktinio mirties faktiškai priėmė palikimą pradėdama jį valdyti, tame tarpe ir butą esantį (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje liudytoja E. N. – N. paaiškino, kad buvo mirusios V. Š. kaimynė. Ji gyvena ten nuo vaikystės, todėl su V. Š. buvo puikiai pažystama, dažnai pas ją lankydavosi, patvirtino, kad po savo sutuoktinio mirties V. Š. toliau gyveno šiame bute, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), daro išvadą, kad po savo sutuoktinio M. Š. mirties, V. Š. naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl, pripažintina, kad pareiškėjo S. M. teta V. Š. priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Iš pareiškėjo S. M. priteistinos 4,64 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo S. M. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2016 m. gegužės 14 d., po savo sutuoktinio M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1996 m. kovo 1 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo S. M. į valstybės biudžetą 4,64 Eur (keturi eurai 64 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.