Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. ir nukentėjusiojo G. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2018 m. sausio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos, 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi subendrintos ir neatliktos bausmės, pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikos) metų 7 (septynių) mėnesių 11 (vienuolikos) dienų. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo M. Š. priteista nukentėjusiajam G. K. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Š. nuteistas už tai, kad, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje, esančiame adresu Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2018 m. liepos 5 d. nuteistųjų valgykloje vakarinio maitinimo metu apie 17.30 val., nukentėjusiajam sėdint prie stalo, jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas nukentėjusiajam G. K. panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą, išvežti jį specialiuoju etapu, sudaužyti, subadyti, reikalavo perduoti jam 500 eurų.

Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. liepos 6 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų valgykloje vakarinio maitinimo metu apie 17.30 val., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. apsimesdamas, kad sveikinasi su nukentėjusiuoju, grasino panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą ir reikalavo perduoti jam 500 eurų.

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. liepos 7 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų valgykloje pusryčių metu apie 06.50 val., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas nukentėjusįjį subadyti ir neleisti jam eiti į valgyklą valgyti, reikalavo perduoti jam 500 eurų.

5. Atsiliepimų į nuteistojo M. Š. ir nukentėjusiojo G. K. apeliacinius skundus negauta.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas advokatas Ričardas Lilas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo G. K. apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras Donatas Jačiauskas prašė nuteistojo M. Š. ir nukentėjusiojo G. K. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo M. Š. ir nukentėjusiojo G. K. apeliaciniai skundai atmestini.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Š. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, tai vertinant bausmių bendrinimo aspektu, o nukentėjusysis G. K. prašo padidinti pirmosios instancijos teismo jam priteistą neturtinės žalos dydį ir nuteistajam M. Š. paskirti griežtesnę bausmę. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl jo kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje nepasisako.

Dėl nuteistajam M. Š. paskirtos bausmės

9. Remdamasis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Ši norma reglamentuoja, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-184-746/2016, 2K-137-693/2017). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokia situacija nėra susidariusi. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertintos tiek M. Š. padaryta nusikalstama veika, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (tyčinis, baigtas, apysunkis nusikaltimas), padarymo aplinkybes (naują nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu), jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis (atlikdamas laisvės atėmimo bausmę eilę kartų pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, baustas drausmine tvarka (t. 1, b. l. 97-101), pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai (t. 1, b. l. 96), ankstesnių teistumų skaičių – anksčiau teistas 24 kartus (t. 1, b. l. 102-149) ir anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą. Apylinkės teismas teisingai nustatė nuteistojo M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo M. Š. padėtį sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos M. Š. polinkiui nusikalsti ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. BK 181 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmę, tačiau apylinkės teismas už nusikalstamos veikos padarymą M. Š. bausmę paskyrė, nustatant mažesnę nei sankcijos vidurkis, nustatant jos terminą – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams, kuri laikytina adekvačia ir proporcinga padarytos neteisėtos veikos pobūdžiui bei pavojingumui, taip pat sukeltai žalai. Aukštesnysis teismas, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, konstatuoja, kad dar labiau švelninti ar griežtinti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistojo M. Š. apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių pagrindu. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad žemesnės instancijos teismai jam skirdami bausmes, neatsižvelgė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2011 metų ir jam paskirtos bausmės yra netinkamai subendrintos. Nuteistasis M. Š. paskutinį kartą buvo nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį - 3 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2018 m. balandžio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi buvo subendrintos nuteistajam M. Š. paskirtos bausmės pagal 2018 m. sausio 31 d. nuosprendį ir 2017 m. lapkričio 10 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirta 16 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Nustatyta, kad nuteistasis M. Š., atlikdamas jam paskirtą 16 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2018 m. liepos 5 d. padarė naują šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. Š. paskirtą bausmę subendrino BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką ar naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Priimant šioje byloje skundžiamą nuosprendį, likusi neatlikta bausmės dalis pagal ankstesnį nuosprendį buvo 15 metų 3 mėnesiai 11 dienų (t. 2, b. l. 60). Šioje byloje bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas prie 2018 m. sausio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos, 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi subendrintos ir neatliktos bausmės pridėjo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 4 mėnesius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam M. Š. bendrinant paskirtas bausmes bausmių bendrinimo taisyklės nebuvo pažeistos.

13. Nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir nukentėjusiojo G. K. apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių pagrindu. Nukentėjusysis G. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą ir gailėjimąsi bei tai, kad nepagrįstai buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Teisėjų kolegija, su šiais nukentėjusiojo G. K. apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, nes iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 7 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nuteistasis M. Š. pripažįsta kaltę ir dėl to gailisi. Įvertinus tai, kad nuteistasis pripažino kaltę, todėl BPK 273 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutrumpintą įrodymų tyrimą nebuvo pažeistos. Nukentėjusiojo skunde taip pat teigiama, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog M. Š. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai ir kad M. Š. anksčiau yra teistas net 24 kartus. Įvertinusi skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija yra priešingos nuomonės, nes iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas vertino tiek tai, kad M. Š. padaryta nusikalstama veika yra apysunkė, tiek tai, kad jis yra teistas.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus visus bylos duomenis, nuteistajam M. Š. paskirta bausmė atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, užtikrina BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą ir ją švelninti ar griežtinti, kaip to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo.

16. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

17. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą.

18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį ginčija nukentėjusysis G. K., kuris savo apeliaciniame skunde prašo padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 200 Eur.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl neteisėtų nuteistojo M. Š. veiksmų nukentėjusysis neužmigdavo, patyrė stresą, bijojo eiti valgyti į valgyklą, kreipėsi į medikus, vartojo vaistus, bet jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismo išvados, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą pagal nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, yra pakankamai motyvuotos, teismas tinkamai išdėstė aplinkybes, kurios apibūdina nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, kuri atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuteistojo M. Š. veiksmai, neteisėtai reikalaujant pinigų, sukėlė nukentėjusiajam tam tikrų neigiamų emocijų, sukėlė dvasinį diskomfortą ir dėl to, kad atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis pats atlieka laisvės atėmimo bausmę, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nemiga ir kiti neigiamai pojūčiai nukentėjusiajam atsirado išimtinai dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, o ne dėl jo paties izoliavimo, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis M. Š. nedirba ir atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jam yra apribotos galimybė aktyviai dalyvauti darbo rinkoje.

20. Nukentėjusiojo G. K. teigimu, teismas neįsigilinęs į visas aplinkybes ir nesurinkęs pakankamai duomenų dėl pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos ir jų neišreikalavęs iš pataisos namų, visiškai nepagrįstai jo ieškinį dėl neturtinės žalos sumažino iki 100 eurų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia nukentėjusiojo dėmesį, kad asmeniui, prašančiam priteisti neturtinę žalą, kyla pareiga pateikti ją pagrindžiančius duomenis, tačiau nagrinėjamu atveju nukentėjusysis to nepadarė.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajam G. K. priteistos neturtinės žalos dydis yra teisingas, šiuo klausimu padarytos teismų išvados atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė proporcingai, pakankamai atsižvelgdamas į pažeistų vertybių svarbą, taip nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam G. K. iš nuteistojo M. Š. priteistas 100 eurų neturtinės žalos atlyginimas už nuteistojo neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje jis jautė neigiamas emocijas, dvasinį diskomfortą yra aiškiai per mažas ar per didelis ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

23. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad teismo nustatytas 100 eurų neturtinės žalos dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimui priteista suma yra teisinga, todėl nukentėjusiojo prašymas priteisti jam 200 Eur neturtinės žalos yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutarė:

nuteistojo M. Š. ir nukentėjusiojo G. K. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.