Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, iki suėmimo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., teistas 24 kartus, paskutinį kartą 2018 m. sausio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 181 straipsnio 1 dalį - 3 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2018 m. balandžio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi subendrintos bausmės pagal 2018 m. sausio 31 d. nuosprendį ir 2017 m. lapkričio 10 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį - 16 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š., atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje, esančiame adresu Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2018 liepos 5 d. nuteistųjų valgykloje vakarinio maitinimo metu apie 17.30 val., nukentėjusiajam sėdint prie stalo, jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas nukentėjusiajam G. K. panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą, išvežti jį specialiuoju etapu, sudaužyti, subadyti, reikalavo perduoti jam 500 eurų.

Be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 liepos 6 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų valgykloje vakarinio maitinimo metu apie 17.30 val., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. apsimesdamas, kad sveikinasi su nukentėjusiuoju, grasino panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą ir reikalavo perduoti jam 500 eurų.

Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 metų liepos 7 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų valgykloje pusryčių metu apie 06.50 val., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas nukentėjusįjį subadyti ir neleisti jam eiti į valgyklą valgyti, reikalavo perduoti jam 500 eurų.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinimo, M. Š. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir paaiškino, kad su nukentėjusiuoju yra kalėjęs Šiaulių tardymo izoliatoriuje vienoje kameroje, buvo konfliktas, sumušė nukentėjusįjį G. K., jis parašė pareiškimą ir už tai buvo nuteistas. 2018 m. liepos 5 d. valgykloje priėjo prie valgomojo stalo ir pasakė duoti 500 eurų. Nedavė rekvizitų, kad pervestų pinigus, viskas gavosi juoko formoje, o jis parašė pareiškimą. Nukentėjusysis teigia, kad buvo sužalotas, tačiau apie jokius sužalojimus duomenų nėra. Nevartojo nei psichologinio, nei fizinio smurto. Jam buvo iškelta byla, po to nutraukta, o vėliau atnaujinta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsina kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu: <...2018 m. nuo liepos 5 d. iki 7 d. reikalavau iš G. K. pinigų, nepamenu tikslios sumos, gali būti 500 eurų...>, kaltinamasis M. Š. nurodė, kad šių aplinkybių neneigia. Nukentėjusysis linkęs vartoti psichotropines medžiagas ir yra skolingas už jas, todėl jis nukentėjusiajam sakė duoti 500 Eur. Jis ir nukentėjusysis yra skirtinguose būriuose, susitikdavo eidami į valgyklą. Gali būti, kad supykęs pasakė taip, kaip nurodyta kaltinime - kad panaudos fizinį smurtą, išveš specialiuoju etapu, sudaužys, subadys. Negali pasakyti, kad nukentėjusysis po tokių žodžių išsigando. Nukentėjusysis prašė psichotropinių medžiagų, jis paklausė už kokią sumą, pažadėjo pinigus atiduoti po savaitės. Jei jam negrąžina pinigų, jis turi iš savo pinigų atiduoti. Dėl savo elgesio gailisi. Su ieškiniu nesutinka, jis pareikštas norint pasipelnyti. Mano, kad nukentėjusysis išgyvenimų, nepatogumų nepatyrė, nepateikė tai patvirtinančių jokių įrodymų. Būnant įkalinimo vietoje nepatogumai neišvengiami. Jis pats pataisos namuose nedirba, atlieka bausmę aštuonis metus, skirta bausmė - 16 m. 6 mėn.

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamosios kaltė be pačio M. Š. parodymų įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. K. parodė, kad su kaltinamuoju yra atlikęs bausmę, kuris 2013 m. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra jį sumušęs, buvo iškelta baudžiamoji byla, dėl kurios kaltinamasis ėmė reikšti jam nepasitenkinimą, kad jis skoloje 500 Eur. Tai galėjo būti 2018 m. liepos 5 d., liepos 6 d., liepos 7 d. Liepos 5 d. jis ėjo valgyti į valgyklą ir kaltinamasis valgymo metu priėjęs pasakė, kad jam būtų 500 Eur, kitaip jis bus subadytas, pasamdys žmones, kad jį sulaužytų. Nežino, ar jis buvo ką nors pasamdęs, tačiau jį iš kaltinamojo būrio buvo sumušę keli žmonės. Dar kaltinamasis sakė, kad jis išvažiuos spec. etapu (tai reiškia, kad jį sudaužys ir bus išvežtas į ligoninę), jei nesumokės. Jis kaltinamajam pasakė, kad nėra jam skolingas, tačiau jis vis tiek liepė rinkti, taupyti pinigus - prašė 500 Eur. Viskas vyko liepos 5–7 d. valgykloje per pusryčius, pietus, vakarienę. Liepos 10 d. buvo sumuštas valgykloje praėjime. Iki to laiko jokių piktumų nebuvo, niekas kitas jo nepažinojo, išskyrus Š. Tik jam atvykus, M. Š. ėmė kalbėti, kad per jį jis yra nuteistas. Vėliau atėjęs į valgyklą pasiimdavo maistą ir nusinešdavo į būrį, nes buvo grasinama, bijojo būti sumuštas. Jis nenori pasipelnyti iš kaltinamojo. Be kaltinamojo iš jo niekas nėra reikalavęs pinigų. Pareiškė 200 Eur civilinį ieškinį, nes po grasinimų pablogėjo miegas, kreipėsi į medikus Pravieniškėse, savaitę laiko vaikščiojo pas medikus, vartojo vaistus, patyrė stresą, parašė prašymą, kad perkeltų į kitus pataisos namus. Dėl miego anksčiau problemų neturėjo. Negalėjo normaliai pavalgyti, į būrį nešdavosi maistą, stengdavosi paskutinis eiti į valgyklą, kad su kaltinamuoju nesusitiktų, bijodamas grasinimų, reketo. Pats bausmę atlieka pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, teistas 9 kartus, nevartoja ir neplatina narkotinių medžiagų, nebuvo, kad kaltinamasis jam parūpintų narkotikų.

Akistatos tarp G. K. ir M. Š. protokolu nustatyta, kad M. Š. pripažino, kad reikalavo 500 eurų, kad grasino sužaloti (1 t., b. l. 31, 32 ).

G. K. 2018 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimu nustatyta, kad jis informuoja, kad iš jo M. Š. reikalauja 500 eurų bei grasina susidorojimu (1 t., b. l. 17, 18).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

BK 181 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar nukentėjusiajam kaltininko išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne, svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltinamasis tai suvokia. Teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-942/2017).

Teismo vertinimu, M. Š. kaltė, padarius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino, nurodė, kad kaltinime nurodytu metu reikalavo iš nukentėjusiojo G. K. 500 Eur, nesumokėjus, grasino jį sužaloti. Nors kaltinamasis ir teigia, kad nukentėjusysis buvo skolingas šiuos pinigus už neva jam perduotas narkotines medžiagas, tačiau inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis - teisėto reikalavimo pagrindo neturėjimas - yra pagrįstas bylos medžiaga, nes nukentėjusysis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad nėra skolingas, o kaltinamasis ant jo pyksta dėl to, kad buvo anksčiau nuteistas už jo (nukentėjusiojo) sumušimą, be to, jokių skolos egzistavimą patvirtinančių įrodymų byloje nėra, todėl tokie kaltinamojo teiginiai teismo vertintini kaip siekis sušvelninti savo veiksmų pavojingumą nukentėjusiojo atžvilgiu. Nusikalstamos veikos padarymo būdas – psichinės prievartos panaudojimas, taip pat nekelia abejonių, nes kaltinamasis, reikalaudamas iš nukentėjusiojo pinigų ir jam išsakydamas grasinimus, leido aiškiai suprasti apie jam kilsiančias neigiamas pasekmes (fizinį smurtą), jeigu jis pinigų nesumokės ir šie veiksmai neabejotinai padarė poveikį nukentėjusiojo psichikai. Kaltinamasis akivaizdžiai suvokė savo reikalavimo neteisėtumą, nes neturėjo teisinio pagrindo tokio pobūdžio reikalavimui, todėl konstatuotina, kad veikė tiesiogine tyčia. Taigi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, akistatos protokole užfiksuotus duomenis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. Š., atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje, esančiame adresu Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2018 liepos 5 d. nuteistųjų valgykloje vakarinio maitinimo metu apie 17.30 val., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas nukentėjusiajam G. K. panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą, išvežti jį specialiuoju etapu, sudaužyti, subadyti, reikalavo perduoti jam 500 eurų; be to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 liepos 6 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų valgykloje vakarinio maitinimo metu apie 17.30 val., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. apsimesdamas, kad sveikinasi su nukentėjusiuoju, grasino panaudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą ir reikalavo perduoti jam 500 eurų; be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 metų liepos 7 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų valgykloje pusryčių metu apie 06.50 val., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas nukentėjusįjį subadyti ir neleisti jam eiti į valgyklą valgyti, reikalavo perduoti jam 500 eurų. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Kaltinamasis praeityje teistas, įskaitant ir pagal BK 181 straipsnį (b. l. 102–149), ne kartą baustas drausmine tvarka (b. l. 97–101), pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 96), į sergančių psichikos ligomis įskaitą ir dėl narkotikų vartojimo įtrauktas nebuvo (b. l. 95).

Nusikalstama veika baigta, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kitas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų ir teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam M. Š. skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, nustatant terminą, artimą minimaliam.

Teismas pažymi, kad 2019 m. kovo 7 d. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, tačiau, teismui nustačius, kad neišsamiai ištirtos aplinkybės dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dydžio ir pagrįstumo, teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, bylos nagrinėjimas atnaujintas, į teisiamąjį posėdį nutarta etapuoti nukentėjusįjį. 2019 m. balandžio 5 d. teisiamajame posėdyje buvo apklaustas nukentėjusysis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl BK 64¹ straipsnis kaltinamajam netaikytinas.

Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Likusi neatlikta bausmės dalis pagal ankstesnį teismo nuosprendį 2019 m. balandžio 29 d. – 15 m. 3 mėn. 11 d. (b. l. 60). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu, prie 2018 m. sausio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos, 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi subendrintos ir neatliktos bausmės, pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Parinkdamas pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendžia, kad turi būti pridėta dalis šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 4 mėnesiai.

Nukentėjusysis byloje pareiškęs 200 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nukentėjusysis siekia pasipelnyti.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis, pareikšdamas civilinį ieškinį, nenurodė jokių motyvų bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio neturtinės žalos patyrimą. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų neužmigdavo, patyrė stresą, bijojo eiti į valgyklą valgyti, kreipėsi į medikus, vartojo vaistus, bet jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė (pvz. medikų išrašų iš sveikatos istorijos ir pan.). Visgi teismas neabejoja, kad kaltinamojo veiksmai, neteisėtai reikalaujant pinigų, sukėlė nukentėjusiajam tam tikrų neigiamų emocijų, sukėlė dvasinį diskomfortą, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis pats atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad nemiga ir kiti neigiami pojūčiai nukentėjusiajam atsirado išimtinai dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, o ne dėl jo paties izoliavimo, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Be to, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis nedirba, atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, jam apribotos galimybės aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir savo turtinę padėtį pasigerinti. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 200 Eur dydžio neturtinė žala šiuo atveju nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažintina ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 100 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Kaltinamajam išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2018 m. sausio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos, 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi subendrintos ir neatliktos bausmės, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir M. Š. paskirti galutinę subendrintą – 15 (penkiolikos) metų 7 (septynių) mėnesių 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2019 m. balandžio 29 d.

Nukentėjusiojo G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. Š. priteisti nukentėjusiajam G. K. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos.

Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.