Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. R., trečiajam asmeniui L. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo L. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. B. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas bendrauja su dukra V. R., bet išvadų dėl alkoholio vartojimo, buitinių sąlygų gerinimo nepadarė. V. R. rūpintojos šeimoje jaučiasi laiminga, jai yra sudarytos tinkamos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo 2007 m. gegužės 2 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu jau buvo priteistas išlaikymas nepilnametei V. R., patikslino reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir prašė pakeisti minėtu teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo dukters V. R. išlaikymui po 60,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. R. paaiškino, kad pas jį nėra būtinųjų buitinių sąlygų (nėra vandens, nėra šildomos gyvenamosios patalpos) rūpintis dukra ir kartu su ja gyventi. Kai dirbdavo, nepilnametės dukros išlaikymui nuo darbo atlygio visada jam atskaitydavo penkiasdešimt procentų pajamų. Jam skirtų lankyti pozityvios tėvystės mokymų lankyti neturėjo galimybių, nes gyvena (duomenys neskelbtini), o dirbo (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartoja, bet tai nėra kasdienis vartojimas. Su dukra V. R. bendrauja tiek telefonu, tiek ją lankydamas ir santykiai yra puikūs. Su ieškiniu sutiko, pripažino, kad savarankiškai negeba užtikrinti dukros teisių ir teisėtų interesų, sutiko, kad jam būtų ribojama tėvo valdžia, o jo dukrai V. R. būtų nustatyta nuolatinė rūpyba L. M. šeimoje. Sutiko teikti prašomą išlaikymą dukrai.

Teismo posėdžio metu atsakovo R. R. atstovė advokatė G. S. nurodė, kad nėra pagrindo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžios dukrai V. R., nes jis su dukra bendrauja, kiek gali padeda, sutinka teikti išlaikymą. Sutiko, kad V. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos seserimi L. M..

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. M. sutiko su pateiktu ieškiniu ir paaiškino, kad V. R. nuo 2018 metų gyvena jos šeimoje. Su V. R. sutaria labai gerai, jokių rūpesčiu mergaitė nekelia. Atsakovas mergaitę aplanko, paprašius jis padeda savo darbu buityje, bet piniginio išlaikymo V. R. atsakovas neteikia. Pastaruoju metu atsakovas tikrai stengiasi, padeda kuo gali V. R., tačiau gyventi su atsakovu nepilnametė negali, kadangi atsakovas vartoja alkoholį, o išgėręs, bent jau anksčiau būdavo agresyvus, smurtaudavo. Be to, pas atsakovą nėra tinkamų buitinių sąlygų nepilnametei gyventi kartu, nes nėra vandens, nėra šildomos gyvenamosios patalpos. L. M. sutinka mergaite rūpintis ir toliau. Nurodė, kad santykiai su mergaite yra geri, visi šeimos nariai ją myli.

Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė V. R. paaiškino, kad su sese (L. M.) gyvena apie du metus. Visą tą laiką tėvas ją lanko, ryšį palaiko. Su tėvu gyventi nenorėtų, nes jis kartais geria, namuose nėra šildymo, nėra tinkamų buitinių sąlygų. Jai su seserimi yra gerai, sesuo ja rūpinasi tinkamai. Norėtų toliau su ja gyventi. Jei tėvas nebegertų ir buitinės sąlygos būtų geresnės, gal ir norėtų gyventi su juo. Šiuo metu su tėvu bendrauja ir sutaria gerai, bet gyventi kartu su tėvu nenorėtų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad R. R. ir L. R. yra V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. L. R. 2018 m. liepos 8 d. mirė. L. R. iki mirties su atsakovu R. R. gyveno skyriumi. Nepilnametė V. R. gyveno kartu su mama L. R. iki jos mirties. Mamai mirus, V. R. persikėlė gyventi pas seserį L. M. ir iki šiol gyvena jos šeimoje. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 171-724 nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. V. R. nustatyta laikinoji rūpyba ir vaiko rūpintoja paskirta L. M.. Nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. R. R. šeimai teiktos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. R. R. bendradarbiavo su socialine darbuotoja, buvo motyvuojamas įgyvendinti pagalbos plane numatytus įpareigojimus, bet atsisakė įgyvendinti pagalbos plane numatytus įpareigojimus: nedalyvavo pozityvios tėvystės mokymuose, nesprendė piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, netvarkė gyvenamosios aplinkos. Atsakovas su dukra bendrauja, nori ir toliau palaikyti ryšį su ja. 2019 m. birželio 6 d. pagalbos plano šeimai peržiūros posėdžio metu, vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 42.2 punktu, buvo priimtas sprendimas nutraukti atvejo vadybą R. R. šeimai ir teikti motyvuotą siūlymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui priimti sprendimą kreiptis į teismą dėl tėvo R. R. valdžios ribojimo ir nuolatinės rūpybos nustatymo V. R.. L. M. yra pateikusi sutikimą būti paskirta nepilnametės V. R. nuolatine rūpintoja. Nepilnametė V. R. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui yra pateikusi paaiškinimą, kad nesutinka gyventi kartu su tėvu, nes jis nesirūpina ja, tėvo namai yra apleisti, todėl nori gyventi sesers L. M. šeimoje. R. R. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad savarankiškai negebės užtikrinti dukros teisių ir teisėtų interesų, sutinka, kad jo dukrai V. R. būtų nustatyta nuolatinė rūpyba laikinosios rūpintojos L. M. šeimoje

Dėl tėvo valdžios apribojimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas, priimdamas sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui R. R. prižiūrėti ir auklėti savo vaiką trūksta socialinių įgūdžių, dėl šios priežasties šeimai teiktos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Atsakovas linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Dėl nepilnametės V. R. nepriežiūros mergaitė 2018 m. birželio mėn. buvo paimta iš šeimos ir apgyvendinta laikinosios rūpintojos šeimoje. Atsakovui buvo teikiamos įvairios socialinės paslaugos, tačiau jis jas priėmė vangiai. Nuo mergaitės apgyvendinimo laikinosios rūpintojos šeimoje atsakovas išlaikymo neteikė, lankė, bendravo telefonu. Laikinosios rūpintojos paaiškinimais R. R. bendrauja su V. R., stengiasi teikti pagalbą, bet nedaro išvadų dėl alkoholio vartojimo ir buitinių sąlygų gerinimo. Duomenų, kad situacija būtų iš esmės pasikeitusi, byloje nėra. Darytina išvada, kad atsakovas dėl aplaidumo ir abejingumo, t. y. kaltais veiksmais neįgyvendina tėvo pareigų ir jo elgesys atitinka tėvo valdžiai apriboti būtinas sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, ryšį su dukra nuo jos apgyvendinimo laikinosios rūpintojos šeimoje palaikė ir palaiko iki šiol, pati nepilnametė teismo posėdžio metu patvirtino, jog su tėvu bendrauja ir jų santykiai yra geri, o pagerėjus buitinėms sąlygoms, galbūt net norėtų gyventi su tėvu, teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, nepilnametės V. R. paaiškinimus ir tai, kad iki V. R. pilnametystės liko mažiau nei trys mėnesiai, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir atsakovo R. R. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu apriboti laikinai, darant prielaidą, kad situacija šeimoje ateityje gali keistis. Konkretus laikino tėvo valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) nenustatytinas, nes šis apribojimas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Teismas pažymi, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie pasikeitusią situaciją šeimoje ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Atsakovui išaiškintina, kad laikinai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja jo interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

CK 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatoms įgyvendinti, t. y. terminuotam tėvo valdžios apribojimui panaikinti, atsakovas privalo bendradarbiauti su institucijomis, dirbančiomis su šeima, priimti siūlomas psichologines ir kitokio pobūdžio paslaugas, ugdyti gyvenamosios vietos tvarkymosi bei tėvystės įgūdžius, imtis priemonių susirasti darbą, spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, reguliariai lankyti vaiką, raštu, elektroniniu paštu ar telefonu domėtis vaiko ugdymu, elgesiu, pasiekimais, bendradarbiauti su globėja, vaiko lankoma ugdymo įstaiga, teikti vaikui materialųjį išlaikymą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti vaikui išlaikymą.

Atsakovo dukrai V. R. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 171-724 nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nustatyta laikinoji rūpyba, jos rūpintoja paskirta L. M.. Ieškovės pateiktais duomenimis laikinoji rūpyba rūpintojos šeimoje vyksta sklandžiai. Laikinoji rūpintoja L. M. rūpinasi mergaitės auklėjimu, ugdymu, sveikatos priežiūra bei kasdienių poreikių tenkinimu. Mergaitė teiktame rašytiniame paaiškinime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su seserimi L. M. būti jai labai patinka. Darytina išvada, kad trečiasis asmuo L. M. tinkamai atlieka rūpintojos pareigas, tarp jos ir mergaitės yra užsimezgęs glaudus emocinis ryšys. Esant nurodytoms aplinkybės, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečio vaiko V. R. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina su laikinąja rūpintoja L. M..

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007 m. gegužės 2 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-485-360/2007 iš R. R. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai V. R. po 58,00 Eur (200 Lt) nuo 2007 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovė ieškiniu ir patikslinusi reikalavimą teismo posėdžio metu prašė pakeisti minėtu teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo kasmėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. R. po 60,00 Eur.

Byloje nustatyta, kad atsakovas R. R. Lietuvos Respublikoje šiuo metu niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turi galimybę dirbti ir gauti stabilias pajamas. Nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas ar visiškas nevykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais (amžius, sveikatos būklė ir pan.), o šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutinka teikti prašomą išlaikymą dukrai po 60,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors nepilnametės būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų skaičiuoklė nepateikta, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, laikytina, kad prašoma priteisti suma yra protinga ir atitinkanti nepilnamečio vaiko poreikius, o atsakovas gali ir sutinka teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas pakeisti 2007 m. gegužės 2 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo kasmėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 60,00 Eur yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Išlaikymas išieškomas rūpintojui, kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Atsakovui R. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-2627-20457, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktu, CPK 404 straipsnio 4 dalimi, suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 406 – 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnametės dukters V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo.

Pakeisti 2007 m. gegužės 2 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-485-360/2007 priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. gruodžio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.