- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- e1-590-633/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14506-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Kaltinamasis
- V. J.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis
pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. J. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, registruotas ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. balandžio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams laisvės apribojimo, 2) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 4 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 MGL (2000 Eur) bauda, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis V. J. 2020 m. balandžio 11 d. apie 16.30 val., Vilkaviškio r. sav., Kybartų sen., Gudkaimio, k., Dvaro gatvėje, viešoje vietoje, kilusio žodinio konflikto metu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia vieną kartą galva sudavė B. J. į galvą bei kumščiu, alkūne ir koja sudavė nenustatytą smūgių skaičių į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais kaltinamasis V. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas
2. Kaltinamasis V. J. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2020 m. balandžio 11 d., apie 16:30 val., Vilkaviškio r. sav. Kybartų sen. Gudkaimio km gyvenvietės Dvaro gatvėje susitiko pažįstamą B. J., tarp jų kilo žodinis konfliktas ir jis sumušė nukentėjusįjį, kiek kartų ir kur smūgiavo, ar kas buvo šalia ir tai matė, teigia nebepamenantis dėl buvusio savo sunkaus girtumo. Vėliau jis nukentėjusiojo atsiprašė ir jie susitaikė, žalos atlyginti nukentėjusysis nereikalavo, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta prokuroro siūloma arešto bausmė (b. l. 52).
3. Nukentėjusysis B. J. parodė, kad 2020 m. balandžio 11 d. apie 16.30 val. eidamas Vilkaviškio r. sav. Gudkaimio km gyvenvietės Dvaro gatve nuo Šikšnių km pusės sutiko pažįstamą V. J., jie pradėjo kalbėtis, kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis V. J. be aiškios priežasties su galva sudavė jam į veidą ir tuo sukėlė jam stiprų fizinį skausmą. Jis buvo apsvaigintas smūgio ir tolimesnės konflikto eigos pats negalintis prisiminti, tačiau vėliau jam iš matymo pažįstama A. V., duomenys gali būti ir netikslūs, papasakojo, kad kaltinamasis V. J. po smūgio galva į veidą parvertė jį ant žemės, ir dar sudavė jam smūgius kumščiais, alkūnėmis bei spyrė. Jis atsipeikėjo pas giminaitę namuose, kur buvo iškviesti policijos pareigūnai ir medikai, kurie diagnozavo jam akies sumušimą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Su kaltinamuoju V. J. konfliktų kildavę ir anksčiau, tačiau policijos nekviesdavo. Praėjus kuriam laikui, kaltinamasis V. J. jį atsiprašė, jiedu susitaikė, jis jam atleido, žalos atlyginimo nereikalaujantis (b. l. 24-25, 28).
4. 2020 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykis įvykęs Vilkaviškio r. sav., Gudkaimio k., Dvaro gatvėje ties dviaukščiu daugiabučiu namu Nr. 6, teritorija neaptverta, laisvai prieinama, nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Dvaro gatvės dešinėje pusėje (žiūrint nuo Šikšnių k.) matosi asfaltuotas šaligatvis, ant žalios vejos stovi du šiukšlių konteineriai (b. l. 4-8).
5. 2020 m. balandžio 14 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad nukentėjusiojo B. J. veide matomas patinimas ir raudonos spalvos hematoma aplink kairę akį, taip pat paraudęs kairės akies obuolys, matomi nubrozdinimai šalia kairio smilkinio (b. l. 11-15).
6. 2020 m. balandžio 28 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 211/2020 (09) pagal klinikinius (fiksuotus medicininiuose dokumentuose) duomenis nukentėjusiajam B. J. sužalojimų mastas nekonstatuotas, tačiau patvirtinta, jog dėl suduoto smūgio į galvos sritį jis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 47-48).
7. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis dėl savo neblaivumo ir iš esmės chuliganiškų paskatų, – be aiškios dingsties kilusio pykčio pasekmėje, tyčia smurtu užsipuolė nukentėjusįjį B. J., jį mušdamas sukėlė jam fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas
Motyvuojamoji dalis
8. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį nusikaltimo įvykio metu viešai vartojo būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė smūgius galva, kumščiu, alkūne, koja) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas fizinis smurtas ir neabejotino fizinio skausmo nukentėjusiajam tuo sukėlimas, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai veikė gyvenamojoje zonoje, visiškai atviroje vietoje, gatvėje, dienos metu, girdint ir matant bent vienam pašaliniam asmeniui (A. V.), čia bet kada galėjo pasirodyti ir daugiau aplinkinių gyventojų, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai būtų kėlę išgąstį, nepatogumus, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamasis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusiojo asmeniui, bet ir pačiai aplinkai – realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai
9. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, bei sukeltas ja pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo (BK 284 straipsnis) sudėties lygmeniu : kaltinamasis mušimui nenaudojo jokių pagalbinių priemonių ar įrankių, galėjusių didinti nusikalstamų pasekmių sunkumą, fizinis smurtas nesukėlė ženklesnių neigiamų padarinių nukentėjusiojo sveikatai (jos nesutrikdė). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, persveria kaltinamojo veikos pavojingumą didinančios iš esmės chuliganiškų paskatų aplinkybės svorį ir reikšmę skirtinos bausmės individualizavimui. Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Nagrinėjamas tyčinis nesunkus nusikaltimas buvo visiškai baigtas nuo nusikalstamų pasekmių nukentėjusiojo fizinei sveikatai (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo momento, kas iš esmės sutapo laike su pačių kaltinamojo nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimu, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
10. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina tik patenkinamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis teistas du kartus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti (b. l. 57-71), per kelis pastaruosius mėnesius yra įvykdęs tris šiurkščius administracinius nusižengimus (du iš jų už viešosios tvarkos pažeidimus), kurių nagrinėjimas dar nebaigtas (b. l. 53-54), jis yra visiškai darbingas, nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo (b. l. 54), šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturi.
11. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi, įskaitant nukentėjusiojo atsiprašymą ir susitaikymą su juo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo apsvaigimą nuo alkoholio nusikaltimo įvykio metu, kas, ką jis pats pripažino, tiesiogiai priežastingai nulėmė (įtakojo) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas).
12. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, nustačius po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kartu konstatavus daugiau kaltinamojo asmenybės neigiamų aspektų (punktas 10), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 45 parų arešto bausmę. Arešto bausmė skirtina atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis per trumpą laiką padarė kelias nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo elgesio nedaro, piktnaudžiauja alkoholiu, skirtos švelnesnės bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų jo nesulaikė. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – iki 30 parų arešto. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui.
13. Kaltinamajam V. J. ikiteisminiame tyrime jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, naujai skirti tokią procesinę prievartos priemonę iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo taip pat nėra poreikio.
14. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti jį 45 (keturiasdešimt penkiomis) paromis arešto, bausmę atliekant Marijampolės pataisos namuose.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę V. J. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 30 (trisdešimties) parų arešto.
Kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios neskirti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo pats prisistatyti skiriamos arešto bausmės atlikimui į Marijampolės pataisos namus (Sporto g. 7, Marijampolės m.) arba darbo dienomis ir įstaigos darbo valandomis dėl bausmės atlikimo susisiekti su pataisos įstaigos administracija.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs kaltinamasis faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio V. J. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.