Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2018 m. vasario 7 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. L., R. R. M., D. S., A. B., L. G., M. S., M. J. patikslintą skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centrui, Neringos savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. V., R. V., V. Č., J. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Vadovaujantis Teismų reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 10 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 1 straipsniu nuo 2018-01-01 Klaipėdos apygardos administracinio teismo pavadinimas pakeistas į pavadinimą – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016-08-19 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-979 „Dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre” (toliau – ir 2016-08-19 sprendimas), VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016-08-22 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-983 „Dėl daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre” (toliau – ir 2016-08-22 sprendimas) bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-10-12 sprendimo Nr. spr1-245 (toliau – ir 2016-10-12 sprendimas), kuriais nuspręsta neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamųjų daiktų – sandėlio 5I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio 8I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio 9I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo nekilnojamieji daiktai) - kadastro duomenų bei nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai taip pat prašo įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti ūkinį pastatą – sandėlius kaip namo (duomenys neskelbtini), priklausinį ir pareiškėjų nuosavybės teises į 7/11 priklausinio (po 1/11 dalį).

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2016-08-19 sprendimu netenkino anksčiau minėto pareiškėjų prašymo. Atsisakymas motyvuotas tuo, kad pateiktoje kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti duomenys apie esančius statinių pamatų likučius nėra pakankami statinių registravimui, nes jais remiantis nėra galimybės nustatyti statinių būtinųjų parametrų, identifikuoti juos kaip nekilnojamuosius daiktus ir duomenų, reikalingų nekilnojamojo turto objektų duomenims įrašyti į Kadastrą. Konstatuota, kad ginčo nekilnojamojo turto objektai yra sunykusių (nugriautų) pastatų pamatų likučiai, pamatų fragmentai, kurie nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro objektais.

Pažymėtina, kad pareiškėjai teigia, kad ginčo atveju atsakovas turėjo taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtintą Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 sąrašą. Nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai nėra sandėlių statytojai, o nuosavybės teises į patalpas – butus įgijo tik po 1991 metų. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad ginčo atveju minėtas teisės aktas netaikomas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (aktuali akto redakcija galiojanti nuo 2015-11-01; toliau – ir Registro įstatymas) reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę (1 straipsnis).

Registro įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta Nekilnojamojo turto registro paskirtis: Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti.

Vadovaujantis Registro įstatymo 9 straipsniu Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: žemės sklypai; statiniai; butai daugiabučiuose namuose; patalpos. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-05-01; toliau – ir Kadastro įstatymas) reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę (Kadastro įstatymo 1 straipsnis).

Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, o Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Pagal Kadastro 4 straipsnio 2 dalį kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Šios teisės aktų normos suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir tuo pačiu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenys apie nekilnojamąjį turtą, ir užtikrinti, jog įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenys atitiktų faktinius nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų patikslinto skundo argumentus, kuriais remdamiesi jie prašo tenkinti jų reikalavimus, pirmiausia pažymi, kad Kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (2 straipsnio 6 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas inter alia (liet. tarp kitko, be kita) statinys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi tokie statinių kadastro duomenys: 1) objektas: pastatas; patalpa; inžinerinis statinys; <...> 4) statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas; 5) statinio parametrai: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai; 6) statinio statybinė medžiaga; 7) statinio vidaus įrangos charakteristikos; 8) statinio vertės nustatymas; 9) statinio fizinio nusidėvėjimo ir baigtumo procentas; 10) įsigijimo kaina ir data; 11) statinio statybos pradžios ir pabaigos metai; 12) duomenys apie statinio statybos būklę ir kt.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2017-01-01; toliau – ir Nuostatai) 88 punkte reglamentuota, ką patikrina kadastro tvarkytojas, kai jam išankstinei patikrai teikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą. Aptariamame punkte inter alia (liet. tarp kitko, be kita) įtvirtinta, jog patikrinama, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir šių Nuostatų reikalavimus (88.5 punktas). Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 dalį kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu be kita ko nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu nustatyti, ar kadastro byloje buvo tinkamai nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti statinį apibūdinantys kadastriniai duomenys.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01; toliau – ir Taisyklės) 17 punkte nustatyti statinių kadastrinių matavimų metu atliekami veiksmai, siekiant nustatyti privalomus Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, būtent: 17.1. išmatuojamos statinių ribos, nustatomi statinių parametrai, pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia statinių duomenims įrašyti į kadastrą; <...> 17.3. nustatomos grafiškai arba atliekant kadastrinius matavimus inžinerinių statinių kontūrų ar ašių pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; <...> 17.5. nustatoma iš pateiktų dokumentų statinio paskirtis, statybos pradžios ir pabaigos metai; 17.6. apskaičiuojami statinių plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę; <...> 17.11. suformuojamam nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla pagal šių Taisyklių V skyrių.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnis, reglamentuojantis nekilnojamųjų daiktų formavimą, įtvirtina, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (7 straipsnio 3 dalis). Pagal Statybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2017-01-01) 2 straipsnio 2 dalyje pateikiamą statinio definiciją – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje pateikiamą apibrėžimą laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.

Apibendrinusi anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad statinys yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro objektu tokiu atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti jo duomenys (statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas; statinio parametrai: plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai) įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tokia nuostata yra nurodoma ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-380-492/2015, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-560-520/2015 ir kt.). Be to, Nuostatų 32.2.4.2 punktas įtvirtina, kad nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, t. y. ruošiami jų kadastriniai duomenys, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus statiniams būdingus geometrinius parametrus.

Taisyklių 176.8 punktas detalizuoja, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byloje komplektuojami dokumentai – statinių kadastro duomenų nustatymo formos (1, 2, 3 formos).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktoje Kadastro byloje pridėtos penkios 1B formos – „Pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenys” (I t., b. l. 28, 29, 30, 31, 32). Pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1B formoje nurodoma, kad pastato statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1972 m., parametrai: tūris – 113 kub. m; baigtumo procentas – 6; užstatytas plotas – 62 kv. m; pamatai – betonas; sienos – nėra; perdanga – nėra; stogo konstrukcija – nėra; stogo danga – nėra; išorės apdaila – nėra; pertvaros – nėra; grindys – nėra; langai – nėra; durys – nėra. Pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1B formoje nurodoma, kad pastato statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1972 m., parametrai: tūris – 113 kub. m; baigtumo procentas – 6; užstatytas plotas – 51 kv. m; pamatai – betonas; sienos – nėra; perdanga – nėra; stogo konstrukcija – nėra; stogo danga – nėra; išorės apdaila – nėra; pertvaros – nėra; grindys – nėra; langai – nėra; durys – nėra. Pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1B formoje nurodoma, kad pastato statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1972 m., parametrai: tūris – 115 kub. m; baigtumo procentas – 5; užstatytas plotas – 52 kv. m; pamatai – betonas; sienos – nėra; perdanga – nėra; stogo konstrukcija – nėra; stogo danga – nėra; išorės apdaila – nėra; pertvaros – nėra; grindys – nėra; langai – nėra; durys – nėra. Pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1B formoje nurodoma, kad pastato statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1972 m., parametrai: tūris – 136 kub. m; baigtumo procentas – 5; užstatytas plotas – 62 kv. m; pamatai – betonas; sienos – nėra; perdanga – nėra; stogo konstrukcija – nėra; stogo danga – nėra; išorės apdaila – nėra; pertvaros – nėra; grindys – nėra; langai – nėra; durys – nėra. Pagalbinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1B formoje nurodoma, kad pastato statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1972 m., parametrai: tūris – 140 kub. m; baigtumo procentas – 5; užstatytas plotas – 64 kv. m; pamatai – betonas; sienos – nėra; perdanga – nėra; stogo konstrukcija – nėra; stogo danga – nėra; išorės apdaila – nėra; pertvaros – nėra; grindys – nėra; langai – nėra; durys – nėra. Pažymėtina ir tai, kad ginčo nekilnojamojo turto objektai formose žymimi ž raide, kas vadovaujantis Taisyklių 118.6 punktu reiškia, kad sienų statybinės medžiagos yra - medinės su karkasu, medinės skydų, molio ir kitos.

Atsižvelgusi į nurodytus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su ginčijamuose sprendimuose padaryta išvada, kad pareiškėjų į bylą pateikta Kadastro byla neatitinka tokiai bylai keliamų anksčiau aptartų teisės aktų reikalavimų, nes objektai, dėl kurių duomenų byloje yra kilęs ginčas, būtent – ūkinis pastatas - sandėliai, vertinant juos kaip statinius (pastatus) pagal Kadastro byloje pateiktas 1B formas, nėra išlikę tiek, kad būtų galima nustatyti jų kadastro duomenis. Kadastro byloje pateiktose fotonuotraukose (I t. b. l. 23 – 27) matomos sudegusios statinio dalys galėtų būti statinio fragmentu ar liekana, tačiau nėra statinio laikančių konstrukcijų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad fotonuotraukose užfiksuoti duomenys nepagrindžia statinio egzistavimo, t. y. jog statinys yra pastatytas ar išlikęs tiek, kad būtų galima nustatyti būtinus jo kadastro duomenis. Pateiktoje Kadastro byloje užfiksuoti ginčo nekilnojamojo turto objekto parametrai (tūris, plotas, sienos) iš esmės apibūdina tik atskirų galimų konstrukcinių pamatų išsidėstymą tam tikrame žemės plote, o ne išreiškia vieningos statinio konstrukcijos parametrus. Tokie Kadastro byloje nurodyti parametrai negali būti laikomi pakankamais parametrais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų prasme, t. y. iš Kadastro byloje esančių duomenų negalima daryti išvadų apie statinių pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį bei konkrečiai nustatyti statinių parametrus: ilgį, plotį, skersmenį, skerspjūvį, aukštį, gylį, perimetrą arba kitus statiniams būdingus geometrinius parametrus, ir atsižvelgiant į tai, tokius objektus, kaip statinius, įtraukti į Nekilnojamojo turto kadastrą Kadastro bylos pagrindu. Nagrinėjamu atveju Kadastro byloje bei natūroje esantys faktiniai duomenys neleidžia identifikuoti objektų kaip nekilnojamųjų daiktų – pastatų, ir nustatyti duomenų, būtinų tam, kad nekilnojamojo turto duomenys būtų įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pažymėtina ir tai, kad dabartinė ginčo objektų būklė – pastatai iš esmės yra sudegę, leidžia daryti išvadą, kad minėti objektai yra sunykę ir dėl to taip pat negali būti identifikuojami kaip realiai egzistuojantys statiniai.

Apibendrinant anksčiau išdėstytą, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Kadastro įstatyme, Nuostatuose vartojama statinio, kaip Nekilnojamojo turto kadastro objekto, sąvoka atitinka Statybos įstatyme pateiktą statinio sąvoką, sprendžia, kad iš Kadastro byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog objektai, dėl kurių yra kilęs ginčas, galėtų būti sunykusių pastatų pamatų likučiai. Vadovaujantis byloje ištirtų įrodymų visuma, konstatuotina, kad minėtų objektų pamatų likučiai nėra statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką, kuris Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti Nekilnojamojo turto kadastro objektu. Kadastro byloje nebuvo nustatyta dauguma būtinų statinio parametrų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė įregistruoti ginčo nekilnojamuosius pastatus registre pagal pareiškėjų pateiktą Kadastro bylą.

Dėl byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2017-02-07 išrašo su istorija (I t., b. l. 156 – 158), kurio 2.3 – 2.8 punktuose nurodyti ginčo nekilnojamojo turto objektai, pažymėtina, kad iš išrašo turinio matyti, kad jis yra skirtas - „tik vidiniam naudojimui”, ginčo nekilnojamojo turto objektų statusas – „formuojamas”, o daiktinės teisės neįregistruotos. Kiti byloje esantys Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ginčo nekilnojamojo turto objektai nėra įregistruoti registre. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą skundą paaiškino, kad išrašas su žyma „tik vidiniam naudojimui“ skiriasi tuo, kad jame nurodyti pastatai, kurių statusas „formuojamas”. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Teisėjų kolegijos vertinimu išrašas, kuriame nurodyta žyma „tik vidiniam naudojimui”, o ginčo nekilnojamųjų pastatų statusas – „formuojama” patvirtina, kad tokie duomenys yra skirti registratoriaus darbuotojams. Taigi tol, kol asmenims prieinamuose Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašuose nebus įregistruotų ginčo nekilnojamojo turto objektų, nėra teisinio pagrindo teigti, kad ginčo nekilnojamojo turto objektai yra įregistruoti registre.

Dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016-08-22 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-983 „Dėl daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre”

Pareiškėjai, teikdami 2016-08-03 prašymą, be kita ko siekė, jog į pagrindinio daikto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registro duomenis būtų įrašytas nekilnojamojo daikto priklausinys – pagalbinis ūkinis pastatas - sandėliai. Pareiškėjai taip pat prašė įregistruoti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A1033-520/2016, 2017-10-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2364-520/2017 ir kt.). Registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Pažymėtina, kad Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, 2017-10-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2364-520/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2017-10-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2364-520/2017 ir kt.).

Registro įstatymo 23 straipsnyje nustatyta prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarka. Aptariamo straipsnio 2 dalyje, inter alia (liet. be kita ko) nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Taigi, vadovaujantis nurodytomis Registro įstatymo nuostatomis, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo procedūra paprastai pradedama suinteresuotam asmeniui pateikus prašymą ir teisės aktuose nustatytus dokumentus. Registrų įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: valstybės institucijos sprendimas (1 dalis); teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis (2 dalis); įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai (3 dalis); nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas (4 dalis); paveldėjimo teisės liudijimas (5 dalis); teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą (6 dalis); rašytiniai sandoriai (7 dalis); nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas) (8 dalis); kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai (9 dalis); kiti įstatymų nustatyti dokumentai (10 dalis).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai.

Registrų įstatymo 29 straipsnyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, kai dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų.

Taigi, vadovaujantis anksčiau paminėtu teisiniu reguliavimu, teritoriniam registratoriui 2016-08-19 sprendimu atsisakius įregistruoti ginčo nekilnojamuosius pastatus (t. y. nesant įregistruoto ginčo nekilnojamojo turto objekto), 2016-08-22 sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakyta registruoti pareiškėjų daiktines teises į minėtus objektus.

Sprendžiant klausimą, ar atsakovas pagrįstai atsisakė įrašyti pareiškėjo nurodytus duomenis apie ginčo nekilnojamojo turto objektą kaip priklausinį, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 2 dalimi, kaip buto ar patalpos priklausinys nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas. Žemės sklypas negali būti registruojamas kaip priklausinys; žemės sklypo priklausiniu gali būti tik statinys; statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys (10 straipsnio 3 dalis).

Kaip jau buvo minėta, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo nekilnojamojo turto objektai (statiniai) yra ne pareiškėjams priklausančiame (valdomame, naudojamame, disponuojamame) žemės sklype, t. y. ginčo nekilnojamojo turto objektai yra ant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas Neringos savivaldybės tarybos 2016-11-17 sprendimu Nr. T1-226 patvirtintame detaliajame plane bei išnuomotas iki 2031-01-11 L. V., R. V., V. Č. ir J. M. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017-09-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-298-162/2017 minėtą detalųjį planą, kuriuo suformuoti du atskiri žemės sklypai ((duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) pripažino teisėtu ir pagrįstu. Sprendimas neįsiteisėjęs. Taigi, nors pareiškėjai prašo ginčo nekilnojamojo turto objektus įregistruoti kaip jiems priklausančių nekilnojamojo turto objektų priklausinius, tačiau po minėtais objektais esantis žemės sklypas yra teisėtai valdomas kitų subjektų.

Iš Inventorinės tech. Kortelės namų valdai (I t., b. l. 39 – 40), Išvados (I t., b. l. 41 - 42) matyti, kad žemės sklypuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 1972 m. buvo pastatyti pagalbiniai pastatai – sandėliai. Teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjų argumentu, kad nurodyti istoriniai duomenys patvirtina tai, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas yra tiek namo (duomenys neskelbtini), tiek namo (duomenys neskelbtini), priklausinys. Nurodytos istorinės aplinkybės tik patvirtina faktą, kad 1991 m. sudegę statiniai anksčiau buvo naudojami kaip pagalbiniai pastatai, tačiau neįrodo to, kad ginčo nekilnojamojo turto objektai buvo pareiškėjų nuosavybė ar, kad jie buvo registruoti kaip nekilnojamojo turto objektai. Be to, kaip jau ne kartą minėta, pastatai 1991 m. sudegė, todėl nuo tada nėra naudojami. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų (I t., b. l. 161 – 162, 163 – 164, 165, 166 – 167, 168 – 169, 170 – 171, 172 – 173) nustatyta, kad butai, adresu (duomenys neskelbtini), privatizuoti 1992 metais; buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įgytos 1992-02-05 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įgytos 2005-09-30, buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įgytos 1992-02-05 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įgytos 1992-04-01 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įgytos 1992-02-05 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įgytos 2000-02-28 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įgytos 2005 metais, buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įgytos 2016 metais, buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įgytos 1993-09-08. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų (I t., b. l. 161 – 162, 163 – 164, 165, 166 – 167, 168 – 169, 170 – 171, 172 – 173, II t., b. l. 39 – 41, 50 – 51, 114 – 115, 123 – 124, 143 – 145, 151 – 154) matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), bei šiame pastate esančios patalpos – butai - yra įregistruoti be priklausinio (ūkinio pastato - sandėlių). Taigi, dalis pareiškėjų nuosavybės teises įgijo jau po to, kai ginčo nekilnojamojo turto objektas tapo nenaudojamu, todėl negalėjo būti statinių naudotojais. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjai teigia, kad ginčo nekilnojamojo turto objektus siekia atstatyti tam, kad ten būtų galima laikyti malkas, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (I t., b. l. 161 – 162, 163 – 164, 165, 166 – 167, 168 – 169, 172 – 173, 184 - 185) matyti, kad butuose Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 8 yra įrengtas vietinis centrinis šildymas. Minėti duomenys paneigia pareiškėjų teiginį, jog sandėliai jiems reikalingi malkoms laikyti. Be kita ko, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (I t., b. l. 174 – 175, 177 – 178, 179 – 180, 181 - 183) taip pat matyti, jog vietinis centrinis šildymas neįrengtas būtent gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams.

Nagrinėjamu atveju laikytina, kad pareiškėjai atsakovui su 2016-08-03 prašymu nepateikė jokio dokumento, kuris neginčytinai patvirtintų, jog ginčo nekilnojamojo turto objektai yra jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų priklausiniai, ar kad kitu būdu yra įgiję nuosavybės teises į šiuos statinius. Pareiškėjai registratoriui taip pat nepateikė jokio teismo sprendimo, kurio rezoliucinėje dalyje būtų nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neįregistruotas, bet realiai esantis statinys, ar kitas nekilnojamojo turto objektas, esantis kitoje namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjams ar yra jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų priklausinys. Taigi, įvertinus pareiškėjų 2016-08-03 prašymo turinį bei jų atsakovui pateiktus dokumentus, matyti, kad pareiškėjai, prašydami įregistruoti priklausiniu ginčo nekilnojamojo turto objektą bei nuosavybės teises į jį, nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų nurodytas aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjai 2017-10-24 kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-16363-618/2017 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-13662-2017-9)). Iš į bylą pateikto 2017-10-23 pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (II t., b. l. 191 – 194) turinio matyti, kad pareiškimu Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatai – sandėliai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai, ir tai, kad pastatų - sandėlių (unikalūs (duomenys neskelbtini)) kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinių 7/11 dalys nuosavybės teise priklauso G. L., R. R. – M., D. S., A. B., L. G., M. S., M. J. 2017-12-01 nutartimi pareiškimas grąžintas pareiškėjams. Byla su atskiruoju skundu yra išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos bylos iniciavimas patvirtina tai, kad pareiškėjams yra suprantama, jog registro tvarkytojui 2016-08-03 pateiktų įrodymų neužtenka pareiškėjų daiktinėms teisėms į ginčo nekilnojamojo turto objektus ir statinių kaip namo, adresu (duomenys neskelbtini), priklausinius įregistravimui.

Apibendrinant pareiškėjų pateiktus dokumentus, konstatuotina, kad su 2016-08-03 prašymu Klaipėdos filialui nepateikta dokumentų, kuriuose būtų nustatyta, kad realiai esantis statinys, stovintis kitoje namų valdoje, nuosavybės teise priklauso pareiškėjams ir yra jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objekto priklausinys, t. y., pareiškėjai nepateikė teritoriniam registratoriui dokumentų, atitinkančių Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas. Be to, pareiškėjų daiktinė teisė į nekilnojamojo turto objektus negalėjo būti registruota, nes iki šiol pats nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas. Taigi, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016-08-22 sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-983 „Dėl daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre” yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-10-12 sprendimo Nr. spr1-245

Pareiškėjai patikslintu skundu nesutinka su Komisijos 2016-10-12 sprendimu. Iš minėto sprendimo turinio matyti, kad Komisija, patikrinusi Klaipėdos filialo 2016-08-19 ir 2016-08-22 sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, sutiko su šių sprendimų motyvais ir išvadomis. Taigi, teisėjų kolegijai pripažinus, kad ginčijami Klaipėdos filialo 2016-08-19 ir 2016-08-22 sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Komisijos 2016-10-12 sprendimą.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai patikslintu skundu mano, kad priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai.

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastaroji VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). LVAT ne kartą akcentavo, kad VVAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamuose individualiuose administraciniuose aktuose aiškiai nurodyta, kodėl pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas, nurodytos teisės aktų nuostatos, pagrindžiančios tokį sprendimą, taigi sprendimas negali būti laikomas nemotyvuotu bei teisiškai nepagrįstu. Be to, iš pareiškėjų tiek patikslintame skunde, tiek teismo posėdžio metu išreikštos pozicijos matyti, kad jie aiškiai suvokė, kokių faktinių aplinkybių bei teisės aktų pagrindu yra grindžiami skundžiami sprendimai. Tai, kad pareiškėjų netenkina atsakovo bei Komisijos sprendimuose išdėstyti motyvai, nesudaro pagrindo teigti, jog jie neatitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjai prašo įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti ūkinį pastatą – sandėlius 5I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9I1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kaip namo (duomenys neskelbtini) priklausinį ir pareiškėjų nuosavybės teises į 7/11 priklausinio (po 1/11 dalį).

Atsižvelgiant į tai, jog skundžiami sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-08-31 nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir, kol bus išnagrinėtas ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje ir įsiteisės teismo priimtas sprendimas, uždrausta atsakovui VĮ Registro centro Klaipėdos filialui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui atlikti veiksmus, susijusius su Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 50/121941(duomenys neskelbtini)) įregistruotų daiktų - gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir pastatų – sandėlių - išskyrimu į atskirus nekilnojamojo turto registro vienetus, suteikiant jiems atskirus registro numerius, bei uždrausta atsakovui VĮ Registro centro Klaipėdos filialui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui pakeisti ir/arba panaikinti bet kuriuos Nekilnojamojo turto kadastro duomenis apie pastatus – sandėlius, nurodytus 2017-02-07 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.3 – 2.8 punktuose.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjų patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl sprendžiama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė tapo nereikalinga ir turi būti panaikinta sprendimui įsiteisėjus.

ABTĮ 70 straipsnis reglamentuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Pagal minėto straipsnio 6 dalies nuostatas nutartis panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę vykdoma pasibaigus terminui nutarčiai (procesiniam sprendimui) apskųsti.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-08-31 nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria uždrausta atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui atlikti veiksmus, susijusius su Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotų daiktų - gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir pastatų – sandėlių - išskyrimu į atskirus nekilnojamojo turto registro vienetus, suteikiant jiems atskirus registro numerius, bei uždrausta atsakovui VĮ Registro centro Klaipėdos filialui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui pakeisti ir/arba panaikinti bet kuriuos Nekilnojamojo turto kadastro duomenis apie pastatus – sandėlius, nurodytus 2017-02-07 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) 2.3 – 2.8 punktuose. Reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo vykdymas pavedamas VĮ Registrų centrui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 6 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų G. L., R. R. M., D. S., A. B., L. G., M. S., M. J. patikslintą skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centras Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centrui, Neringos savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. V., R. V., V. Č., J.M. dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016-08-19 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-979 „Dėl nekilnojamųjų daiktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre”, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016-08-22 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-983 „Dėl daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre”, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-10-12 sprendimo Nr. spr1-245 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-08-31 nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria uždrausta atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui atlikti veiksmus, susijusius su Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotų daiktų - gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ir pastatų – sandėlių - išskyrimu į atskirus nekilnojamojo turto registro vienetus, suteikiant jiems atskirus registro numerius, bei uždrausta atsakovui VĮ Registro centro Klaipėdos filialui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui pakeisti ir/arba panaikinti bet kuriuos Nekilnojamojo turto kadastro duomenis apie pastatus – sandėlius, nurodytus 2017-02-07 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.3 – 2.8 punktuose.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo vykdymą pavesti VĮ Registrų centrui, esančiam V. Kurdirkos g. 18 - 3, Vilniuje.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.