Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui ir V. L. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, suinteresuotam asmeniui yra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, suinteresuotas asmuo prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Esant išdėstytoms aplinkybėms, byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, suinteresuotam asmeniui yra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, suinteresuotas asmuo prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Esant išdėstytoms aplinkybėms, byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo V. L. į teismo posėdį neatvyko, suinteresuotam asmeniui yra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, suinteresuotas asmuo apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismo neinformavo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo V. L. nepateikė atsiliepimo į nagrinėjamoje byloje pareikštą pareiškimą.

Kiti asmenys su pareiškimais dėl jų įtraukimo dalyvauti procese į teismą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatytos aplinkybės, teismo išvados ir argumentai.

Kaip žinia, įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2012).

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintas normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties institutą, yra nurodęs, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011).

CK 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais.

Byloje nustatyta, jog Nekilnojamieji daiktai nėra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Anot suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro, esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje negali būti nustatytas nuosavybės teisės įgijimo į Nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktas.

Teismas nesutinka su aukščiau nurodytu suinteresuoto asmens teiginiu ir atmeta jį, kadangi nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009). Bylos duomenų – Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylų (b. l. 7-11, 12-18) – analizė leidžia daryti išvadas, jog, pirma, Nekilnojamieji daiktai atitinka nekilnojamųjų daiktų požymius (CK 1.98 straipsnio 2 dalis, 4.2 straipsnio 2 dalis), antra, Nekilnojamieji daiktai gali būti teisiškai suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, trečia, Nekilnojamieji daiktai gali būti privačios nuosavybės objektai, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog Nekilnojamieji daiktai CK 4.69 straipsnio 1 dalies prasme gali būti įgyjamąja senatimi įgyjami nuosavybėn.

Byloje nenustatyta, jog Nekilnojamieji daiktai yra antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su butu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo pareiškėja, skirti tarnauti nurodytam butui, kitaip tariant, nenustatyta, jog Nekilnojamieji daiktai yra aukščiau nurodyto buto priklausiniai, byloje taip pat nenustatyta, jog pareiškėja yra ar buvo įgijusi nuosavybės teisę į Nekilnojamuosius daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus.

Pasak suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro, atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog Nekilnojamieji daiktai nebuvo privatizuoti, pastarieji yra valstybės (savivaldybės) nuosavybė ir negali būti įgyjamąja senatimi įgyjami nuosavybėn.

Teismas nesutinka su aukščiau nurodytu suinteresuoto asmens teiginiu ir atmeta jį, kadangi byloje duomenų, patvirtinančių, jog Nekilnojamieji daiktai yra įtraukti (perduoti) į valstybės turto balansą ar savivaldybės turto balansą, nėra, tokių duomenų nepateikė ir suinteresuotas asmuo, priešingai, bylos duomenys – suinteresuoto asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į nagrinėjamoje byloje pareikštą pareiškimą išdėstyti paaiškinimai – patvirtina, jog Nekilnojamieji daiktai nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei. Byloje nustačius, jog Nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, konstatuotina, jog į Nekilnojamuosius daiktus nėra įregistruota kito asmens (kitų asmenų) nuosavybės teisė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog Nekilnojamieji daiktai CK 4.69 straipsnio 3 dalies prasme gali būti įgyjamąja senatimi įgyjami nuosavybėn.

Pareiškėjos atstovas paaiškino, jog pareiškėja nuo 1994 m. spalio 25 d. pradėjo valdyti Nekilnojamuosius daiktus ir jais naudotis, o Nekilnojamųjų daiktų valdymo ir naudojimo teises pareiškėjai perdavė pastarosios tėvas. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste neturi pagrindo netikėti ar abejoti nurodytais pareiškėjos atstovo paaiškinimais, kadangi byloje duomenų, paneigiančių nurodytus paaiškinimus, nėra, todėl daro išvadą, jog pareiškėja nuo Nekilnojamųjų daiktų perdavimo jai valdyti momento, tiksliau – nuo 1994 m. spalio 25 d., tapo teisėta Nekilnojamųjų daiktų valdytoja, pareiškėjai užvaldant Nekilnojamuosius daiktus, niekas neturėjo daugiau teisių už pareiškėją į užvaldomus daiktus. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėja sąžiningai įgijo Nekilnojamuosius daiktus.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėja sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus valdė Nekilnojamuosius daiktus daugiau kaip dešimt metų, visą valdymo laikotarpį rūpinosi šiais daiktais kaip savo. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti pareiškėjos valdymo sąžiningumu, teisėtumu, atvirumu ir nepertraukiamumu, todėl, esant nurodytoms, byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygų, būtinų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, visetas.

Teismas konstatuoja nagrinėjamu atveju esant būtinumą panaikinti teisinės padėties netikrumą nuosavybės teisiniuose santykiuose ir stabilizuoti pareiškėjos, valdančios Nekilnojamuosius daiktus, teisinę padėtį, todėl, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, pripažįsta, jog pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į Nekilnojamuosius daiktus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytinas pareiškėjos prašomas nuosavybės teisės į Nekilnojamuosius daiktus įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.

Nagrinėjamoje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 17,78 Lt. Esant nurodytai aplinkybei, iš pareiškėjos į valstybės biudžetą priteistinos 17,78 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 177-178, 270, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

nustatyti faktą, kad D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamuosius daiktus – ūkio pastatą su rūsiu, plane pažymėtą indeksu 2I1/ž (2I1ž), ir pirtį, plane pažymėtą indeksu 1I1/ž (1I1ž), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. L. 17,78 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.