Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Daivai Girdenienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Kulikauskui, kaltinamajai L. S., gynėjui advokatui Vitalijui Metelicai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, išsilavinimas vidurinis, mokosi Šiaulių valstybinės kolegijos 3 kurse, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. kovo 19 dieną 20.45 val., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo vieną netikrą 200 euro nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. ZO1839141009, kurį Čekijos Respublikoje Pisko mieste OMV degalinėje, esančioje U Hrebčince gatvėje (įmonės kodas 45308314), pateikė atsiskaitydama už jos pirktas prekes, bendroje sumoje už 121,00 Čekijos kroną, grąžą gaudama atitinkamai čekiškomis kronomis, tokiu būdu ji įgijo, laikė ir realizavo Lietuvos ir kitų valstybių apyvartoje esančius netikrus pinigus.

Be to, L. S. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. kovo 19 dieną 20.45 val., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijusi vieną netikrą 200 euro nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. ZO1839141009, žinodama, kad šis banknotas yra netikras, Čekijos Respublikoje Pisko mieste OMV degalinėje, esančioje U Hrebčince gatvėje (įmonės kodas 45308314), pateikė jį atsiskaitydama už jos pirktas prekes, bendroje sumoje už 121,00 Čekijos kroną, grąžą gaudama atitinkamai čekiškomis kronomis, tokiu būdu, apgaule savo naudai įgijo svetimą - J. S. priklausantį turtą- 5200,00 Čekijos kronų, kurios, pagal tos dienos Lietuvos Banko patvirtintą Čekijos Respublikos kronos ir lito valiutų santykį sudarė 640,17 Lt.

Be to, L. S. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. kovo 19 dieną 23.19 val., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo vieną netikrą 200 euro nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. X00228259886, kurį Čekijos Respublikoje Česky Krumlov rajone, Dolni Dvorišti mieste, OMV degalinėje, (įmonės kodas 11308311), pateikė atsiskaitydama už jos pirktas prekes, bendroje sumoje už 341 Čekijos kroną, po ko grąžą gavo atitinkamai čekiškomis kronomis, tokiu būdu ji įgijo, laikė ir realizavo Lietuvos ir kitų valstybių apyvartoje esančius netikrus pinigus.

Be to, L. S. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. kovo 19 dieną 23.19 val., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijusi vieną netikrą 200 euro nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. X00228259886, žinodama, kad šis banknotas yra netikras, Čekijos Respublikoje Česky Krumlov rajone, Dolni Dvorišti mieste, OMV degalinėje, (įmonės kodas 11308311), pateikė jį atsiskaitydama už jos pirktas prekes, bendroje sumoje už 341 Čekijos kroną, po ko grąžą gavo atitinkamai čekiškomis kronomis, tokiu būdu, apgaule savo naudai įgijo svetimą- Čekijos Respublikos bankui Oberbank AG, Česky Krumlovo filialui priklausantį turtą- 5567.00 Čekijos kronas, kurios, pagal tos dienos Lietuvos Banko patvirtintą Čekijos Respublikos kronos ir lito valiutų santykį sudarė 685,35 Lt.

Be to, L. S. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. balandžio 23 dieną 14.18 val., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo vieną netikrą 200 euro nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. X00625083294, kurį, Belgijos Karalystės Chatenel mieste, prekybos įmonėje „Le Pot de Tabac“, esančioje adresu Namur g. 6, pateikė atsiskaitydama už jos pirktas prekes, tokiu būdu ji įgijo, laikė ir realizavo Lietuvos ir kitų valstybių apyvartoje esančius netikrus pinigus.

Be to, L. S. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. balandžio 23 dieną 14.18 val., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijusi vieną netikrą 200 euro nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. X00625083294, žinodama, kad šis banknotas yra netikras, Belgijos Karalystės Chatenel mieste, prekybos įmonėje „Le Pot de Tabac“, esančioje adresu Namur g. 6, Chatenel, pateikė jį atsiskaitydama už jos pirktas prekes, siekdama grąžą gauti atitinkamai eurais, tokiu būdu, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą- prekybos įmonei „Le Pot de Tabac“, esančiai adresu Namur g. 6, Chatenel mieste, Belgijos Karalystė priklausantį turtą- 200,00 eurų, už pirktas prekes ir gautą grąžą, kurie pagal tos dienos Lietuvos Banko patvirtintą euro ir lito valiutų santykį sudarė 690,56 Lt, tačiau savo nusikalstamos veikos neužbaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi prekybos įmonės darbuotojai įtarus, kad minėtas banknotas yra netikras, L. S. pabėgo iš parduotuvės ir netrukus buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji L. S. neigė apgaule savo naudai įgijusi svetimą turtą- Čekijos Respublikos bankui Oberbank AG, Česky Krumlovo filialui priklausantį turtą- 5567,00 Čekijos kronų, tačiau jos kaltė visiškai įrodyta civilinio ieškovo J. R., liudytojo Z. D. apklausos protokolais, paraiškoje dėl pradedamų užduočių vykdymo baudžiamajame procese, ekspertizės paaiškinime, atpažinimo protokoluose, specialisto išvadoje, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. S. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. kovo 19 dieną 23.19 val., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijusi vieną netikrą 200 eurų nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. X00228259886, žinodama, kad šis banknotas yra netikras, Čekijos Respublikoje Česky Krumlov rajone, Dolni Dvorišti mieste, OMV degalinėje, (įmonės kodas 11308311), naudodamasi tuo, kad liudytojas Z. D. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, gerai neapžiūrėjo pateikto netikro 200 eurų vertės banknoto, pateikė jį atsiskaitydama už pirktas prekes, bendroje sumoje už 341 Čekijos kroną, po ko grąžą gavo atitinkamai čekiškomis kronomis, taip apgaule savo naudai neteisėtai, neatlygintinai įgijo svetimą, Čekijos Respublikos bankui Oberbank AG, Česky Krumlovo filialui nuosavybės teise priklausantį turtą- 5567,00 Čekijos kronų, kurios, pagal tos dienos Lietuvos Banko patvirtintą Čekijos Respublikos kronos ir lito valiutų santykį sudarė 685,35 Lt. Nors kaltinamoji teigė, kad ji nežinojo, kad minėtas 200 eurų vertės banknotas yra netikras, tačiau tai paneigia kiti byloje esantys įrodymai ir pačios L. S. veiksmai, t.y., tai, kad kaltinamoji ne kartą atsiskaitė 200 eurų banknotais, kurie buvo suklastoti, kad buvo atsiskaitoma už smulkias, nedidelės vertės prekes, kad kiek įmanoma daugiau būtų duodama grąžos kitos valstybės valiuta, kad Čekijoje tarp atsiskaitymų dviejų 200 eurų banknotais buvo ne didesnis nei 2 valandų laiko tarpas, kad L. S. žinoma Suomijos bei Švedijos teisėsaugos institucijoms, kaip asmuo, kuris ne kartą atsiskaitė už nedidelės vertės prekes suklastotais 200 eurų banknotais, kad atlikus kratą pas L. S. rankinėje rastas markeris, kuris padeda atpažinti tikrus banknotus nuo netikrų, kad negalėjo įvardinti konkretaus darbo, kurį dirbo, kaip ji nurodė, Italijoje, pagrįsti, kodėl atlyginimas jos teigimu buvo mokamas tik minėtos vertės eurų banknotais. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ji atsisakė duoti parodymus, teisme savo kaltę neigė, davė prieštaringus, neišsamius parodymus, nuolat juos keitė ar nurodydavo, kad neprisimena. Atsižvelgiant į tai, kad L. S. parodymai yra nenuoseklūs, neišsamūs, todėl L. S. parodymai, kad ji nežinojo, kad įgyja, laiko ir atsiskaito suklastotais 200 eurų nominalo banknotais vertintini kritiškai, kaip kaltinamosios pasirinkta gynybinė pozicija ir atmestini. Pažymėtina, kad L. S. žinojo ir suvokė, jog banknotas yra netikras, todėl pirko tik smulkias prekes, paduodama pardavėjai stambios kupiūros banknotą, kad gautų kuo didesnę grąžą Čekijos kronomis, tokiu būdu apgaule įgydama svetimą turtą- jai nepriklausančias Čekijos kronas. Sukčiavimo sudėtis (LR BK 182 str. 1 d.) yra materiali, t.y. visuomet būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir jos padarinių. Sukčiavimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos atsiradimo momento- šiuo atveju- nuo neteisėto ir neatlygintino svetimų pinigų gavimo, t. y. priėmimo savo žinion. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji L. S. apgaule, liudytojui Z. D. pateikdama netikrą 200 eurų vertės banknotą, savo naudai įgijo svetimą turtą. Tai reiškia, kad kaltinamoji atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių civiliniam ieškovui Čekijos Respublikos bankui Oberbank AG, Česky Krumlovo filialui atsirado žala- jis neteko jam nuosavybės teise priklausančių 5567,00 Čekijos kronų, kaltinamosios apgaulė sąlygojo liudytojo suklydimą ir buvo svetimo turto įgijimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp apgaulės ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl L. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 1 d., laikoma baigta. L. S. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamoji suvokė, kad apgaule suklaidinusi liudytoją Z. D. ir civiliniam ieškovui Čekijos Respublikos bankui Oberbank AG, Česky Krumlovo filialui padariusi žalos, neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo svetimą turtą- Čekijos kronas, numatė, kad dėl ją neteisėtai praturtinančios veikos civiliniam ieškovui atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių, norėjo taip veikti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamosios objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, pripažįsta, jog L. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas sukčiavimas.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios teisme duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – liudytojos A. D. apklausos protokoluose, atpažinimo protokole, Belgijos teisėsaugos institucijų pranešimuose, pinigų klastojimo įtarimo formoje, banknoto apžvalgos dokumente, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštuose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog L. S. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. balandžio 23 dieną 14.18 val., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo vieną netikrą 200 eurų nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. X00625083294, kurį Belgijos Karalystės Chatenel mieste, prekybos įmonėje „Le Pot de Tabac“, esančioje adresu Namur g. 6, pateikė atsiskaitydama už jos pirktas prekes, tokiu būdu ji įgijo, laikė ir realizavo Lietuvos ir kitų valstybių apyvartoje esančius netikrus pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu L. S. atsisakė duoti parodymus. Teisiamojo posėdžio metu ji savo kaltę neigė dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. L. S. kaltinama kelių alternatyvių veiksmų atlikimu- Lietuvos ir kitų valstybių apyvartoje esančių netikrų pinigų įgijimu, laikymu ir realizavimu. Teisiamojo posėdžio metu L. S. duodama parodymus neigė tai, kad ji iš nenustatyto asmens nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje įgijo 200 euro nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. X00625083294, nurodydama, jog ji minėtą banknotą galėjo gauti už atliktą darbą Italijoje, kurį dirbo nelegaliai. Teigė, jog už darbą ji gaudavo 300-400 eurų atlyginimą, jį mokėdavo darbdavys, atlyginimas buvo mokamas įvairių nominalų vertės eurų banknotais: 10, 50 eurų kupiūromis, t. y. smulkiais pinigais. Teisme duodama parodymus nepaminėjo, jog būtų gavusi 200 eurų ar jai už darbą būtų buvę mokama tik 200 eurų vertės banknotais. Kodėl jos rankinėje buvo rasta tik 200 eurų nominalinės vertės netikri banknotai, kodėl tik tokios vertės banknotus ji pateikdavo atsiskaitymui, paaiškinti negalėjo, tvirtindama, kad neprisimena, nes seniai tai buvo. Ji nurodė, jog turėjo su savimi eurų, nes buvo gavusi už atliktą darbą Italijoje, tačiau nežinojo, kad jie suklastoti, t.y. pripažino tą aplinkybę, kad netikrą banknotą laikė. L. S. neginčijo ir tos aplinkybės, jog ji pateikė atsiskaitymui už prekes 200 eurų nominalinės vertės banknotą, nurodydama, kad jeigu yra užfiksuota, kad ji paduoda 200 eurų nominalinės vertės banknotą Belgijos Karalystės Chatenel mieste prekybos įmonėje „Le Pot de Tabac“, tai vadinasi taip ir buvo. Tačiau neigė tai, kad ji žinojo, jog minėtas banknotas yra suklastotas. Tai, kad L. S. realizavo 200 eurų nominalinės vertės banknotą, patvirtina baudžiamoje byloje esančios nuotraukos, padarytos iš prekybos įmonėje L. S. užfiksavusių vaizdo įrašų, kad būtent ši mergina pateikė suklastotą banknotą, be jokių abejonių atpažino ir nurodė liudytoja A. D. L. S. teigė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, kad neprisimena, kokią grąžą gavo Belgijos Karalystėje, kad ji nesuprato, ką jai atsakė pardavėja, po to atėjo kažkoks vyras ir pardavėja pradėjo kažkam skambinti, todėl ji pabėgo iš parduotuvės, negalėjo paaiškinti teisėsaugos institucijų pateiktos informacijos, kad ji ne kartą buvo užfiksuota vaizdo kamerų pagalba paduodanti už nedidelės vertės pirkinius 200 eurų banknotus, kurie buvo suklastoti. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius, nuoseklius, neprieštaringus parodymus, neturėjo jokių abejonių L. S. atpažindama, kaip asmenį padariusį minėtą nusikalstamą veiką, kad A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus, kad sulaikius L. S. jos rankinėje buvo rastas markeris, kurio pagalba galima nustatyti, ar banknotas yra padirbtas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad L. S. parodymai, duoti teisme nėra nuoseklūs, neišsamūs, kad kaltinamoji pripažįsta atitinkamas bylos aplinkybes tik nurodžius atitinkamus rašytinius įrodymus, todėl L. S. parodymai, kad ji neprisimena bylos aplinkybių, kad ji nesuprato, ką jai atsakė pardavėja, po to atėjo kažkoks vyras ir pardavėja pradėjo kažkam skambinti, todėl ji pabėgo iš parduotuvės, vertintini kritiškai kaip kaltinamosios pasirinkta gynybinė pozicija ir atmestini, nes žinodama, kad atsiskaito suklastotais pinigais, tai daro ne pirmą kartą ir ne vienoje vietoje bei valstybėje, L. S. suprato, kad liudytoja suvokė, jog 200 eurų banknotas yra suklastotas, todėl, užuot paėmusi prekes ar prašiusi grąžinti savo pateiktą banknotą, ji kuo skubiau pabėgo iš parduotuvės, palikdama tiek prekes, tiek banknotą, nes suvokė, jog tuoj bus iškviesta policija. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad L. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Atsižvelgiant į tai, kad pasikartoja tas pats nusikalstamos veikos modelis, t.y., tai, kad kaltinamoji ne kartą atsiskaitė 200 eurų banknotais, ir tik tokios nominalinės vertės banknotais, kurie yra suklastoti, kad buvo atsiskaitoma už smulkias, nedidelės vertės prekes, kad kiek įmanoma daugiau būtų atmetama grąžos kitos valstybės valiuta, siekiant iškeisti netikrus eurus į tikrus kitos užsienio valstybės pinigus, kad Čekijoje tarp atsiskaitymų dviejų 200 eurų banknotais buvo ne didesnis nei 2 valandų laiko tarpas, kad L. S. žinoma Suomijos bei Švedijos teisėsaugos institucijoms, kaip asmuo, kuris ne kartą atsiskaitė už nedidelės vertės prekes suklastotais 200 eurų banknotais, kad jos rankinėje rastas markeris, kurio pagalba nustatoma, ar banknotas yra suklastotas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad L. S. parodymai yra nenuoseklūs, neišsamūs, prieštaringi, todėl L. S. parodymai, kad ji nežinojo, kad atsiskaito suklastotais 200 eurų nominalo vertės banknotais vertintini kritiškai, kaip kaltinamosios pasirinkta gynybinė pozicija ir atmestini. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad L. S. įgijo, laikė ir realizavo netikrus Lietuvos ir kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus- suklastotą 200 eurų nominalo banknotą, suvokė, kad įgyja, laiko ir realizuoja netikrus Lietuvos ir kitos valstybės apyvartoje esančius pinigus- suklastotą 200 eurų nominalo banknotą ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamosios objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, pripažįsta, jog L. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas netikrų pinigų įgijimas, laikymas ir realizavimas.

Nors kaltinamoji L. S. neigė apgaule savo naudai pasikėsinusi įgyti svetimą turtą- Belgijos Karalystės Chatenel mieste esančiai prekybos įmonei „Le Pot de Tabac“ priklausantį turtą- pinigus, tačiau jos kaltė visiškai įrodyta liudytojos A. D. apklausos protokolais, paraiškoje dėl pradedamų užduočių vykdymo baudžiamajame procese, ekspertizės paaiškinime, atpažinimo protokoluose, specialisto išvadoje, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007 m. balandžio 23 dieną 14.18 val., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijusi vieną netikrą 200 euro nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. X00625083294, žinodama, kad šis banknotas yra netikras, naudodamasi tuo, kad liudytoja A. D. gali atidžiai neapžiūrėti pateikto netikro 200 eurų vertės banknoto, nepastebėti, kad jis yra suklastotas, pateikė jį atsiskaitydama už jos pirktas prekes Belgijos Karalystės Chatenel mieste prekybos įmonėje „Le Pot de Tabac“, esančioje adresu Namur g. 6, Chatenel, siekdama grąžą gauti atitinkamai eurais, tokiu būdu, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą- prekybos įmonei „Le Pot de Tabac“, esančiai adresu Namur g. 6, Chatenel mieste, Belgijos Karalystėje, priklausantį turtą- 200,00 eurų, už pirktas prekes ir gautą grąžą, kurie pagal tos dienos Lietuvos Banko patvirtintą euro ir lito valiutų santykį sudarė 690,56 Lt, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi prekybos įmonės darbuotojai įtarus, kad minėtas banknotas yra netikras, L. S. pabėgo iš parduotuvės ir netrukus buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Nors kaltinamoji teigė, kad ji nežinojo, jog minėtas 200 eurų vertės banknotas yra netikras, tačiau tai paneigia kiti byloje esantys įrodymai ir pačios L. S. veiksmai, t.y., tai, kad kaltinamoji ne kartą atsiskaitė 200 eurų banknotais, kurie buvo suklastoti, kad buvo atsiskaitoma už smulkias, nedidelės vertės prekes, kad kiek įmanoma daugiau būtų atmetama grąžos kitos valstybės valiuta, kad Čekijoje tarp atsiskaitymų dviejų 200 eurų banknotais buvo ne didesnis nei 2 valandų laiko tarpas, kad L. S. žinoma Suomijos bei Švedijos teisėsaugos institucijoms, kaip asmuo, kuris ne kartą atsiskaitė už nedidelės vertės prekes suklastotais 200 eurų banknotais, kad atlikus kratą pas L. S. rankinėje rastas markeris, kuris padeda atpažinti tikrus banknotus nuo netikrų, kad negalėjo įvardinti konkretaus darbo, kurį dirbo, kaip ji nurodė, Italijoje, pagrįsti, kodėl atlyginimas jos teigimu buvo mokamas tik minėtos vertės eurų banknotais, kad suvokusi, jog liudytoja suprato apgaulę ir pasikvietė į pagalbą vyriškį, greitai pabėgo iš parduotuvės, palikdama prekes ir netikrą banknotą, teisiamojo posėdžio metu negalėdama minėto skuboto pasišalinimo iš parduotuvės įtikinamai paaiškinti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ji atsisakė duoti parodymus, teisme savo kaltę neigė, davė prieštaringus, neišsamius parodymus, nuolat juos keitė ar nurodydavo, kad neprisimena. Atsižvelgiant į tai, kad L. S. parodymai yra nenuoseklūs, neišsamūs, todėl L. S. teiginiai, kad ji nežinojo, kad įgyja, laiko ir atsiskaito suklastotais 200 eurų nominalo banknotais, vertintini kritiškai, kaip kaltinamosios pasirinkta gynybinė pozicija ir atmestini. Pažymėtina, kad L. S. gerai žinojo ir suvokė, jog banknotas yra netikras, todėl pirko tik smulkias prekes, paduodama pardavėjai stambios kupiūros banknotą, kad gautų kuo didesnę grąžą eurais Belgijos Karalystėje, tokiu būdu apgaule siekdama įgyti svetimą turtą- jai nepriklausančius tikrus eurus. Sukčiavimo sudėtis (LR BK 182 str. 1 d.) yra materiali, t.y. visuomet būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir jos padarinių. Sukčiavimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos atsiradimo momento- šiuo atveju- nuo neteisėto ir neatlygintino svetimų pinigų gavimo, t. y. priėmimo savo žinion. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji L. S. apgaule, liudytojai A. D. pateikdama netikrą 200 eurų vertės banknotą, savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, nes liudytoja A. D. įtarė, jog L. S. pateiktas 200 eurų nominalinės vertės banknotas netikras, o minėtą įtarimą L. S. sustiprino ir patvirtino skubiai be jokios priežasties pasišalindama iš prekybos įmonės. Taigi, kaltinamoji pasikėsino atlikti neteisėtus veiksmus, tačiau žala neatsirado dėl liudytojos atidumo ir apdairumo. L. S. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti veikdama tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamoji suvokė, kad apgaule suklaidinusi liudytoją A. D. ir civiliniam ieškovui prekybos įmonei „Le Pot de Tabac“ padariusi žalos, neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgis svetimą turtą- tikrus eurus, numatė, kad dėl ją neteisėtai praturtinančios veikos civiliniam ieškovui atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių, norėjo taip veikti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamosios objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, pripažįsta, jog L. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimą.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio prasme – tai baudžiamajame įstatyme nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję, ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 2 dalis).

Nuosprendžio priėmimo momentu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo 2007-03-19 20.45 val.), 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo 2007-03-19 23.19 val.), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl pasikėsinimo sukčiauti 2007-04-23), yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nes šios nusikalstamos veikos yra nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, jie buvo padaryti 2007-03-19 ir 2007-04-23, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01 (Žin., 2003, Nr. 38-1733) redakcija) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra penkeri metai. Duomenų, kad L. S. slapstėsi ar po 2007-04-23 padarytos nusikalstamos veikos būtų dar nusikaltusi, byloje nėra. Taigi, šios paminėtos aplinkybės rodo, kad yra suėjęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkte b papunktyje nustatytas penkerių metų senaties terminas, kuriam suėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes L. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo 2007-03-19 20.45 val.), 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo 2007-03-19 23.19 val.), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl pasikėsinimo sukčiauti 2007-04-23), byla nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas L. S. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. L. S., veikdama tiesiogine tyčia, padarė 3 nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, veikos baigtos. L. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji L. S. teisiama pirmą kartą (3 t., 187, 189 b. l.). VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (3 t., 180 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre neįrašyta (3 t., 182 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojama teigiamai (3 t., 185 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnį teismas asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl laisvės atėmimo bausmė jai neskirtina. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kad buvo padarytos trys nusikalstamos veikos- trys apysunkiai nusikaltimai, kaltinamajai už kiekvieną iš nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, neskirtina švelniausia bausmė- bauda, nes ji mokosi, nedirba ir neturi pajamų, o skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė bausmė skirtina – laisvės apribojimas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte ir 5 punkte numatyti įpareigojimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš L. S. konfiskuotinas turtas- 1325,52 litų, kaip turtas, tiesiogiai gautas iš nusikalstamų veikų ir laikytinas šių baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų rezultatu.

L. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 174 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius: Čekijos Respublikos Oberbank AG, Česky Krumlov filialas su buveine Čekijos Respublika, Česky Krumlov, Panska g. 22, pareiškė 5567,00 Čekijos kronų civilinį ieškinį, kas pagal Lietuvos Banko 2007-03-19 patvirtintą Čekijos Respublikos kronos ir Lietuvos lito valiutų santykį sudaro 685,35 Lt (2 t., 33-36 b. l.); J. S. pareiškė 5200,00 Čekijos kronų civilinį ieškinį, kas pagal Lietuvos Banko 2007-03-19 patvirtintą Čekijos Respublikos kronos ir Lietuvos lito valiutų santykį sudaro 640,17 Lt (2 t., 59-62, 73-74 b. l.). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje padariniai kilo dėl L. S. veiksmų, atitinkančių nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t.y., dėl to, kad ji 2007 m. kovo 19 dieną 20.45 val., Čekijos Respublikoje Pisko mieste OMV degalinėje, esančioje U Hrebčince gatvėje (įmonės kodas 45308314), pateikė žinomai suklastotą 200 eurų banknotą atsiskaitydama už pirktas prekes, bendroje sumoje už 121,00 Čekijos kroną, grąžą gaudama atitinkamai čekiškomis kronomis, t.y., 5200,00 Čekijos kronų, tokiu būdu, apgaule savo naudai įgijo svetimą - J. S. priklausantį turtą- 5200,00 Čekijos kronų, kurios, pagal tos dienos Lietuvos Banko patvirtintą Čekijos Respublikos kronos ir lito valiutų santykį sudarė 640,17 Lt. Be to, byloje nustatyta, kad L. S. 2007 m. kovo 19 dieną 23.19 val., Čekijos Respublikoje Česky Krumlov rajone, Dolni Dvorišti mieste, OMV degalinėje, (įmonės kodas 11308311), pateikė suklastotą 200 eurų banknotą atsiskaitydama už pirktas prekes, bendroje sumoje už 341 Čekijos kroną, po ko grąžą gavo atitinkamai čekiškomis kronomis, tokiu būdu, apgaule savo naudai įgijo svetimą - Čekijos Respublikos bankui Oberbank AG, Česky Krumlovo filialui priklausantį turtą- 5567,00 Čekijos kronas, kurios, pagal tos dienos Lietuvos Banko patvirtintą Čekijos Respublikos kronos ir lito valiutų santykį sudarė 685,35 Lt. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamoji L. S. atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimų požymių, dėl kurių nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams atsirado žala - jie neteko jiems nuosavybės teise priklausančio turto, kaltinamosios neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą nukentėjusiems, civiliniams ieškovams ir buvo svetimo turto įgijimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp L. S. neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl L. S. nukentėjusiems, civiliniams ieškovams privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. L. S. su nukentėjusių ir civilinių ieškovų pareikštais ieškiniais nesutinka, tačiau šie civiliniai ieškiniai įrodyti byloje pateiktais dokumentais, padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais L. S. veiksmais, todėl iš L. S. Čekijos Respublikos Oberbank AG, Česky Krumlov filialui priteistina 5567,00 Čekijos kronų turtinė žala, kas pagal Lietuvos Banko 2007-03-19 patvirtintą Čekijos Respublikos kronos ir Lietuvos lito valiutų santykį sudaro 685,35 Lt, o J. S. iš L. S. priteistina 5200,00 Čekijos kronų turtinė žala, kas pagal Lietuvos Banko 2007-03-19 patvirtintą Čekijos Respublikos kronos ir Lietuvos lito valiutų santykį sudaro 640,17 Lt.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti,- trys vienetai netikrų 200 eurų nominalinės vertės banknotų Nr. Z01839141009, Nr. X00228259886, Nr. X00625083294, kurie yra pridėti prie baudžiamosios bylos, sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų pinigų pateikimo J. S.) ir skirti jai laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų pinigų pateikimo Z. D.) ir skirti jai laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų pinigų pateikimo A. D.) ir skirti jai laisvės apribojimą 9 (devyneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 5 punktu, įpareigoti L. S. per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstamomis veikomis nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą bei neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą L. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo 2007-03-19 20.45 val.), 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo 2007-03-19 23.19 val.), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo sukčiauti 2007-04-23) nutraukti, sėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš L. S. konfiskuoti 1325,52 litų, kaip gautus iš nusikalstamos veikos.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti civiliniam ieškovui Oberbank AG, Česky Krumlov filialui (Čekijos Respublika) iš L. S. 685,35 Lt (kas atitinka 5567 Čekijos kronų) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajai, civilinei ieškovei J. S. (Čekijos Respublika) iš L. S. 640,17 Lt (kas atitinka 5200 Čekijos kronų) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: tris vienetus netikrų 200 eurų nominalinės vertės banknotų Nr. Z01839141009, Nr. X00228259886, Nr. X00625083294, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.