Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-09-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-7659-1071/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
e2YT-7659-1071/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01129-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Vytautas Pliuskevičius (pirm.)
Pareiškėjas
E. P.
Suinteresuotas asmuo
K. D., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7659-1071/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01129-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 2.5.3; 3.2.7.1; 3.4.5.19; 3.4.5.20. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 23 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant K. B.,dalyvaujant pareiškėjai E. P., jos atstovei advokatei M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys K. D., valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. liepos 7 d. priimtu pareiškimu pareiškėja E. P. prašo atnaujinti įstatyme nustatytą praleistą terminą palikimui priimti, atsiradusį po tėvo V. D. mirties (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškime nurodė, kad palikėjas testamento nesurašė, todėl ji kaip pirmos eilės įpėdinė turi teisę priimti palikimą likusį po tėvo mirties. Suinteresuotas asmuo K. D. į palikimą nepretenduoja, kitų įpėdinių nėra. Palikimą sudaro automobilis „Audi 100“ ir uždaroje akcinėje gyvybės draudimo ir pensijų bendrovėje „Aviva Lietuva“ esančios piniginės lėšos. Nurodė, jog dėl įstatymo nežinojimo, emocinio streso po tėvo mirties ir paskelbto šalyje karantino iš karto nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o pasikreipus notarė jai išaiškino, jog ji negali priimti palikimo kaip įpėdinė pagal įstatymą, nes nėra nustatyta tėvystė tarp jos ir palikėjo. 2020 m. lapkričio 18 d. ji kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir tik 2021 m. kovo 15 d. teismo sprendimu jos pareiškimas buvo patenkintas – nustatytas faktas, kad jos tėvas yra V. D., miręs (duomenys neskelbtini). Po fakto nustatymo ji kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo, tačiau notarė atsisakė išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. D. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl V. D. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos E. P. prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjos E. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, jog inspekcija nėra gavusi pranešimų ir nevykdė palikėjo V. D., mirusio (duomenys neskelbtini). turto paveldėjimo procedūrų. Teismui pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, inspekcija neprieštarautų, kad jis būtų atnaujintas.

Suinteresuotas asmuo K. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti įstatymo nustatyta tvarka (asmeniškai).

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą jo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja E. P. teismo prašo atnaujinti terminą palikimui priimti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. D. mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo K. D. yra mirusiojo V. D. sūnus.

Byloje pateiktas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po V. D. mirties (duomenys neskelbtini), testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

Uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ raštas patvirtina, kad 2020 m. balandžio 15 d. V. D. turėjo savo sąskaitoje 3 727,17 Eur piniginių lėšų.

Valstybės įmonės „Regitra“ pažyma patvirtina, kad V. D. vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – automobilis „Audi 100“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Priimti palikimą E. P. turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per tris mėnesius skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini). (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad nuo V. D. mirties dienos ((duomenys neskelbtini)) iki pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikimo teismui dienos (2021 m. liepos 5 d.) yra praėję 1 metai ir 17 dienų.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėja nurodė, jog dėl įstatymo nežinojimo, emocinio streso po tėvo mirties ir paskelbto šalyje karantino ji iškart nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o pasikreipus notarė jai išaiškino, kad ji negali priimti palikimo kaip įpėdinė pagal įstatymą, nes nėra nustatyta tėvystė tarp jos ir palikėjo. 2020 m. lapkričio 18 d. ji kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir tik 2021 m. kovo 15 d. teismo sprendimu jos pareiškimas buvo patenkintas – nustatytas faktas, kad jos tėvas yra V. D., miręs (duomenys neskelbtini). Po fakto nustatymo ji kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo, tačiau notarė atsisakė išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti.

Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, kadangi jas patvirtina rašytiniai bylos duomenys. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai.

Todėl teismas, remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, kartu atsižvelgdamas ir į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, o terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendžia, kad pareiškėjai terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576 – 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjai E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti, ir pratęsti šį terminą trims mėnesiams nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius