Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos pilietė, faktinė gyv. vieta ir deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono sav., ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini); neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. G. sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinį, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 16 val., savo namuose, buto, esančio Akmenės r., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia metė peilį į sutuoktinį E. G., pataikydama jam į krūtinės sritį, ir padarė sužalojimą – kiauryminę durtinę-pjautinę kairės krūtinės ląstos ertmės žaizdą su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, taip sunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sutuoktiniui E. G..

2. Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. G. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. jai buvo išeiginė, su vyru nesipyko, vyras nusipirko sau alaus, o ji, darydama pietus, po truputį vartojo alkoholį – degtinę. Po 15 val. jai paskambino iš kredito linijos priminti, kad reikia sumokėti įmoką. Ji pasimetė, turėjo 210 Eur, bet nerado mokėjimo blanko. Sutuoktinis sėdėjo ant sofos, ji pastarojo paprašė padėti ieškoti blanko, pasakė, kad jis jai nepadeda, kad viena dirba, mokesčius moka, kad nebenori gyventi. Surado tuos dokumentus, nuėjo į virtuvę, jau buvo persirengusi, ruošėsi eiti mokėti pinigus. Sakė, kad sutuoktinis jai nieko nepadeda, kad pasidarys sau galą. Sunki buvo vasara, daug banketų, daug darbo. Pasiėmė virtuvinį peilį, atsinešė jį į kambarį, norėjo vyrą pagąsdinti. Nenorėjo taikyti į jį, metė peilį į tą pusę, kur sėdėjo nukentėjusysis. Nesitaikė į jį, nusisukusi metė. Jis sušuko: „V., ką tu padarei“. Atsisukusi pamatė, kad jam šone įsmigęs peilis. Kai ji ištraukė peilį, pradėjo bėgti kraujas. Bėgo į virtuvę, pametė tą peilį į kriauklę, ten jį rado policija. Bėgo paimti rankšluostį sustabdyti jam kraują, suteikti pirmąją pagalbą. Šaukė ir verkė, paskambino sūnui. Greitai atvažiavo sūnus ir dukra, jie abu Akmenėje gyvena. R. (dukra) iškvietė greitąją, atvažiavo ir policija. Ji dėjo rankšluostį ant žaizdos, užspaudė, kad nebėgtų kraujas.

2.1. Buvo susinervinusi, konflikto nebuvo. Prašė, kad padėtų jai ieškoti blanko. Peilį metė, nepagalvojo, kad gali jam pataikyti. Manė, kad ant žemės numetė. Kai nukentėjusysis pasakė: „V., ką tu padarei“, ji atsisuko ir pati išsigando, sužaloti nenorėjo. Tuo momentu nepagalvojo, kad pataikys į jį, to nenorėjo. Girtumas turėjo įtakos, blaivi nebūtų taip pasielgusi. Pirmą kartą įvyko toks konfliktas. Policijai parodė peilį, nieko neslėpė. Buvo nuplovusi peilį po vandeniu, bet turėjo likti kraujo likučių. Žinojo, kad yra kalta.

2.2. Šeimoje nekonfliktuoja, nesipyksta. Tada jie irgi nebuvo susipykę. Vyras sakė, kad eina pamiegoti. Ji susinervino dėl to skambučio, buvo pervargusi. Dabar su vyru kartu gyvena. Kai vyras grįžo iš ligoninės, ji pastarąjį slaugė, prižiūrėjo.

2.3. Su ligonių kasa sudarė sutartį, atlygins žalą, moka kiekvieną mėnesį. Sumokės per 21 mėnesį. Gauna atlyginimo minimumą. Uždirba 540 eurų per mėnesį, padeda vaikai. Situaciją vertina blogai, pati padarė, pati moka, labai gailisi. Bus 43 metai, kaip kartu su vyru gyvena. Labai atsiprašo vyro.

2.4. Negali pasakyti, kad peilį metė su jėga. Buvo atstumas tarp jų gal apie 3 metrus. Peilis buvo aštrus, nežino, ar su jėga metė. Negali pasakyti, kiek peilis buvo įsmigęs. Išsigando pamačiusi, kad šone įsmigo peilis. Suvokia, kad alkoholis apsunkino situaciją. Policija nustatė 2 promiles, tai yra daug. Ištraukus peilį, nukentėjusysis pradėjo netekti sąmonės, todėl neatsimena. Nežinojo, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą, pūtė į burną.

2.5. Atsiprašo vyro, atsiprašė vaikų, daugiau to nebus gyvenime, čia pat jau pensija. Kiek gali, nukentėjusįjį slaugo. Jai pačiai labai sunku, kai pagalvoja, jog galėjo būti blogiau.

3. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad atstumas nuo vietos, kur sėdėjo nukentėjusysis, iki vietos, kur buvo kaltinamoji įtariamoji, yra 3 m. 12 cm. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji V. G. patvirtino savo parodymus ir parodė, kad iš karto, ateidama ieškoti sąskaitos, ji iš virtuvės atsinešė peilį. Atėjusi į „saliono“ kambarį, ji sutuoktiniui pasakė, kad ji nusižudys, gyventi nebenori, nes pastarasis jai nepadeda. Sutuoktinis kažką jai pasakė, o ji toliau ieškojo stalčiuje sąskaitos. Visą tą laiką, kol ji ieškojo dokumento, peilis buvo jos rankoje. Paaiškino, kad negali tiksliai pasakyti kaip, tačiau ji net neatsisukusi peilį sviedė į tą pusę, kurioje ant sofos sėdėjo jos sutuoktinis. Pamačiusi įsmigusį peilį, ji pribėgo prie sutuoktinio ir ištraukė peilį iš jo kūno. Pradėjo sutuoktiniui bėgti kraujas, tada ji nešina peiliu nubėgo į virtuvės patalpą, kur nuleido peilį po vandeniu ir jį padėjo prie kriauklės. Paėmė rankšluostį ir nubėgo pas vyrą, kuris vis dar sėdėjo ant sofos, užspaudė žaizdą ir paėmusi telefoną skambino sūnui (1 t., b. l. 182-185).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamosios veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

20. Įvertinęs šiais bylos duomenimis, neturinčiais esminių prieštaravimų, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog nukentėjusįjį E. G. galėjo sunkiai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą mesdama peilį į sutuoktinį E. G. ir pataikydama pastarajam į krūtinės sritį padarė būtent kaltinamoji V. G. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi, byloje nustatyta, jog tarp kaltinamosios V. G. veikos ir nukentėjusiajam E. G. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

22. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).???

24. Apibendrindamas tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad byloje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji sunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo (BK 135 straipsnis) požymiai kaltinamosios V. G. veikoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamoji V. G. ir nukentėjusysis E. G. yra sutuoktiniai (1 t., b. l. 143), kartu gyvena, taigi jie yra vienos šeimos nariai. Todėl kaltinamosios V. G. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip sunkus savo šeimos nario sužalojimas.

Bausmės skyrimas

25. Kaltinamoji V. G. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino sužalojusi savo sutuoktinį E. G., atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, po sužalojimo suteikė nukentėjusiajam pagalbą (bandė sustabdyti kraujavimą, atlikti dirbtinį kvėpavimą, iškvietė į pagalbą vaikus), taip bandydama išvengti sunkesnių padarinių. Šias aplinkybes teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismo nuomone, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad kaltinamoji savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes pagal bylos duomenis, ji dar ikiteisminio tyrimo metu su Šiaulių teritorine ligonių kasa sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria įsipareigojo periodinėmis įmokomos atlyginti padarytą žalą, ir iki teismui išeinant priimti sprendimą yra įmokėjusi 301,68 Eur.

26. Kaltinamosios V. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokią išvadą teismas daro remdamasis asmens blaivumo testo rezultatais, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. 16.45 val. V. G. nustatytas 2.31 prom. girtumas (1 t., b. l. 156), bei pačios kaltinamosios parodymais, kad girtumas turėjo įtakos jos veiksmams, blaivi nebūtų taip pasielgusi. Be to, teismo nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad alkoholio vartojimas susilpnino kaltinamosios V. G. savikontrolę, turėjo įtakos adekvačiam situacijos vertinimui. Teismas nepripažįsta kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas), kaip prašo prokurorė, kadangi kaltinamoji pripažįstama kalta dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam, o sunkus sveikatos sutrikdymas yra nusikalstamos veikos (BK 135 straipsnis) sudėties objektyvusis požymis – būtinasis veikos padarinys ir sunkus sveikatos sutrikdymas visada kelia realią grėsmę nukentėjusiojo gyvybei.

27. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai V. G. teismas pažymi, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, kuri apibūdinama visuma BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės skyrimo tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamojo įstatymo sankcijos sukonstruotos taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais, tačiau išimtiniais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Tokie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kita vertus, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016), tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik papildomą vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2011). Taigi, turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).

28. Nagrinėjamu atveju V. G. pripažįstama kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalyje, kurios sankcijose įtvirtinta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Taigi baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą. Prokurorė siūlo kaltinamajai taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo nuomone, nors byloje nustatytos trys kaltinamosios V. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, t. y. kad ji savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, reikalaujama ir kad būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje nenustatytos. Taigi, kaltinamajai V. G. skiriama bausmė gali būti švelninama tik vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

29. Spręsdamas dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas kaltinamajai V. G., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo ir kaltinamosios asmenybės pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinkantis rūšinius tokio nusikaltimo požymius, tačiau gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, asmenų, padariusių nusikaltimą, pavojingumas taip pat skiriasi, o bausmės teisingumas, kaip jau minėta, neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimo principu.

30. Vertindamas kaltinamosios V. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji, veikdama netiesiogine tyčia, padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 6 dalis), tačiau kaltinamosios padaryto nusikaltimo pavojingumas, teismo nuomone, visuomenei yra mažesnis negu kitų rūšinių tokio pobūdžio nusikaltimų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes – sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas iš anksto neplanavus, specialiai nesitaikant sužaloti gyvybiškai svarbius nukentėjusiojo organus.

31. Vertindamas kaltinamosios V. G. asmenybę, teismas atsižvelgia į jos pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius ją iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po to. Kaltinamoji V. G. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 145-148) ir byloje nėra duomenų, jog kaltinamoji po jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo būtų padariusi naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, nėra registruota psichikos sveikatos centre (1 t., b. l. 154), dirba, darbovietės IĮ (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus rekomendacijoje nurodoma, kad V. G. šioje įmonėje dirba (duomenys neskelbtini) 9 metus, charakterizuojama kaip darbšti ir pareiginga darbuotoja, imli naujovėms ir greit mokosi, yra draugiška ir nekonfliktiška asmenybė, gerai sutaria su darbo kolektyvu (2 t., b. l. 7). Kaip jau minėta, byloje nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau nustatytos ir trys jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atkreipiamas dėmesys ir į kaltinamosios elgesį po nukentėjusiojo sužalojimo, kai kaltinamoji pati skubiai suteikė nukentėjusiajam pagalbą (bandė sustabdyti kraujavimą, atlikti dirbtinį kvėpavimą, iškvietė į pagalbą vaikus), taip bandydama išvengti sunkesnių padarinių. Visos šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog kaltinamoji V. G. nėra linkusi nusikalsti, kad jos antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios, kad ji kritiškai vertina savo elgesį, o tai rodo mažesnį jos asmenybės pavojingumą.

32. Nagrinėjamu atveju, vertindamas anksčiau išdėstytų bausmės parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo E. G. poziciją dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo – jis kaltinamajai V. G. atleido, civilinio ieškinio nepareiškė, jokių pretenzijų jai neturi, po nusikaltimo padarymo su kaltinamąja toliau gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir prašo apskritai kaltinamosios nebausti.

33. Esant tokiai situacijai bei atsižvelgdamas ir į kaltinamosios amžių (63 m.) teismas sprendžia, kad kaltinamosios V. G. izoliavimas nuo visuomenės nors ir minimaliam BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam terminui – dvejiems metams, itin neigiamai paveiktų jos socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes, būtų neproporcingas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Visų šių išdėstytų aplinkybių visuma apskritai nepašalina kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, tačiau rodo, kad jos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąją bausti už padarytą veiką sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausme. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.

34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamosios V. G. atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas be realaus laisvės atėmimo – pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus kaltinamajai už padarytą nusikaltimą kitą, t. y. švelnesnę, bausmės rūšį nei numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, – laisvės apribojimą vienų metų šešių mėnesių terminui be intensyvios priežiūros, uždraudžiant per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojant per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Teismo vertinimu, kaltinamajai paskirtas draudimas ir įpareigojimas, turintys auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, taip pat probacijos tarnybos pareigūnų kontrolė bus pakankamai efektyvios priemonės ir tokiu būdu kaltinamoji bus pakankamai nubausta. Priimdamas tokį sprendimą, teismas kaltinamajai suteikia galimybę įrodyti, kad jos padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl civilinio ieškinio

35. Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 2047.68 Eur dydžio civilinį ieškinį žalai, atsiradusiai nukentėjusiajam E. G. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti (1 t., b. l. 130-132). Dėl šios žalos atlyginimo 2022 m. spalio 3 d. pasirašyta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp V. G. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pagal kurią V. G. įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 21 mėnesį nuo 2022 m. spalio 3 d., kiekvieną mėnesį įmokėdama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 7300, po 97 Eur. Pirmosios įmokos sumą – 107,68 Eur – įsipareigoja sumokėti iki 2022 m. spalio 31 d. Atlygintą sumą į atsiskaitomąją sąskaitą V. G. privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (2 t., b. l. 5). Kaip matyti iš Mokėjimo nurodymų ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto (2 t., b. l. 6, 40-41, 44-45), V. G. pagal minėtą sutartį yra atlyginusi 301,68 Eur žalos. Esant tokioms aplinkybėms Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas patvirtinant Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri prilygsta taikos sutarčiai civiliniame procese, ir aplinkybių, dėl kurių minėta sutartis negali būti patvirtinta, nenustatyta (BPK 113 straipsnis, CPK 42 straipsnis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

36. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis, kuris perduotas saugoti į Telšių AVPK (1 t., b. l. 12-24, 72). Byloje nustatyta, kad šiuo peiliu buvo sužalotas nukentėjusysis. Todėl virtuvinis peilis, kaip nusikaltimo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Kompaktinis diskas su parodymų patikrinimo vietoje įrašu paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. G. uždrausti per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką V. G. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. 17.15 val. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. 16.20 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti V. G., kad tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. G. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patvirtinti 2022 m. spalio 3 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp V. G. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pagal kurią V. G. įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 21 mėnesį nuo 2022 m. spalio 3 d., kiekvieną mėnesį įmokėdama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 7300, po 97 Eur. Pirmosios įmokos sumą – 107,68 Eur – įsipareigoja sumokėti iki 2022 m. spalio 31 d. Atlygintą sumą į atsiskaitomąją sąskaitą V. G. privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Išaiškinti, kad V. G. nevykdant šio teismo patvirtinto susitarimo (taikos sutarties), Šiaulių teritorinei ligonių kasai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Procesą dėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – virtuvinį peilį, perduotą saugoti į Telšių AVPK, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinį diską su parodymų patikrinimo vietoje įrašu palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.