Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S. (I. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, teismo turimais duomenimis, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, nustatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. 2023 m. balandžio 9 d., apie 16 val., daugiabučio namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš N. R., tai yra tyčia sudavė vieną smūgį sudaužyta stikline taure jam į veidą, padarydamas penkias žaizdas: dvi kairiame skruoste, po vieną abiejų lūpų odoje kairėje pusėje, vieną viršutinės lūpos raudonyje dešinėje pusėje ir odos įbrėžimą tarpantakio srityje, tai yra sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo N. R. sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. S. savo kaltės nepripažino. 2023 m. balandžio 17 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, apklaustas kaip įtariamasis I. S. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad N. R. jis iki 2023 m. balandžio 9 d. nepažinojo, jokių reikalų su juo neturėjo. 2023 m. balandžio 9 d., apie 15 val., į jo nuomojamą butą, (duomenys neskelbtini), atėjo N. R.. Jis pasiūlė kartu kieme išgerti alkoholio, atsipalaiduoti. I. S. N. R. pasakė, kad neturi pinigų alkoholiui, todėl niekur neis, šis atsakė, kad pats nupirks alkoholio ir jį pavaišins. Tuo metu I. S. pamatė, kad ateina N. R. žmona, ar sugyventinė, tiksliai nežino. Ji taip pat pasiūlė kartu išgerti alkoholio. Tada I. S. jos paprašė paskolinti dvidešimt eurų ir pasakė, kad po atlyginimo juos grąžins. Vėliau liepė savo pažįstamai Y. N. (Y. N.) eiti kartu su N. R. ir jo žmona į parduotuvę apsipirkti. Tuo metu, kai jie išėjo, I. S. apsirengė, paėmė ukrainietiškus lašinius ir išėjo į kiemą. Jam pasirodė, kad N. R. jau buvo išgėręs alkoholio, kiek tiksliai jis nusipirko alkoholio, pasakyti negali. Visi sėdėjo pavėsinėje, kuri yra šalia namo, bendravo. I. S. nurodė, kad jis išgėrė dvidešimt penkis gramus degtinės, daugiau negėrė, kiek išgėrė N. R. pasakyti negali, nepastebėjo. N. R. kelis kartus buvo kažkur nuėjęs, galbūt gėrė alkoholį vienas. Visi gėrė iš nedidelių stiklinių, pasėdėjo trisdešimt minučių. Tada N. R. pradėjo kabinėtis prie I. S., nuolat klausė kaip jo vardas, negalėjo prisiminti. Kadangi kieme buvo vaikų, Y. N. nuėjo namo vaikams atnešti saldainių, o N. R. atsisėdo ant sūpynių, kurios buvo apie penkių metrų atstumu nuo pavėsinės, kurioje sėdėjo I. S., ir suposi. Po to N. R. pradėjo švilpti, sakyti visokias nesąmones, klausti, kodėl I. S. ir Y. N., (duomenys neskelbtini), atvažiavo čia ir taip toliau. Tada I. S. atsistojo ir susiruošė eiti namo, kad nekonfliktuotų su N. R.. Tuo metu jis pamatė, kad Y. N. eina link jo. Tada jis atsisuko į N. R. pusę ir pamatė, kad jo veidas kruvinas, kas jam nutiko, nematė, neklausė, kartu su Y. N. nuėjo namo. Kitos dienos rytą, buto šeimininkas, kurį nuomojo I. S., liepė jam išsikraustyti. Kaip jis suprato, liepė dėl to, kad N. R. apkaltino jį tuo, kad jis jam sudavė per veidą. Y. N. nematė, kas atsitiko N. R., o N. R. žmona, I. S. nuomone, matė, nes buvo šalia N. R. (b. t. 1, b. l. 160–163).

Byla išnagrinėta kaltinamajam I. S. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalis (toliau – ir BPK)) (b. t. 2, b. l. 92–95), todėl jo parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

2023 m. balandžio 9 d. protokole-pareiškime, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad, pranešdamas apie įvykį, pareiškėjas N. R. parodė, kad 2023 m. balandžio 9 d. apie 16 val., jam būnant daugiabučio namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), lauko pavėsinėje, jo kaimynas (duomenys neskelbtini) vardu I., dešine ranka, paėmęs stiklinę, vieną kartą trenkė jam į veidą. Po smūgio jis pajuto fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (b. t. 1, b. l. 4–5). Ikiteisminio tyrimo metu, gavus duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veikos kvalifikavimas pakeistas į BK 138 straipsnio 1 dalį (b. t. 1, b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo I. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai. Įrodymais, pagrindžiančiais I. S. kaltę, laikytini viso proceso metu išlikę nuosekliais nukentėjusiojo N. R. ir liudytojos X. G. parodymai, liudytojų D. K. ir A. Cesiunaitės parodymai, specialisto išvada, policijos mobiliosiomis kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys; perklausus BPC pateiktą garso įrašą byloje nustatytos faktinės aplinkybės; įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys ir paimti objektai.

Taigi nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino kaltinamojo nurodytos aplinkybės neva prieš pat įvykį N. R. buvo ant sūpynių, o paskui kažkas atsitiko ir jis susižalojo. Priešingai, visi byloje apklausti asmenys nuosekliai teigė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo, prieš tai paties I. S. sudaužyta taure. Teismas neturi pagrindo sutikti su gynėjos baigiamosios kalbos metu išsakytu argumentu dėl galimo nukentėjusiojo ir liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio vienas kito gerai nepažinojo, analogiškai pasisakytina ir apie liudytojų santykį su kaltinamuoju. Taigi jokio objektyvaus pagrindo apkaltinti N. R. sužalojimu būtent I. S. ir taip apkalbėti pastarąjį, minėti proceso dalyviai neturėjo. Gynėja pagrįstai pažymėjo, kad liudytoja D. K. nurodė nemačiusi smūgio sudavimo, tačiau teismas pažymi, kad kartu ji patvirtino išgirdusi stiklo dūžio garsą, o iš karto po to pamatė nukentėjusiojo kruviną veidą. Visi liudytojai taip pat patvirtino, kad įvykio metu pavėsinėje buvo ir Y. N.. Daugiau jokių asmenų įvykio vietoje nebuvo.

Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad liudytoja Y. N. su kaltinamuoju siejo artimi santykiai, tad ji galėjo būti suinteresuota bylos baigtimi, teismas, spręsdamas I. S. kaltės klausimą, nesiremia šios liudytojos parodymais. O paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Pirmiau išnagrinėtais byloje surinktais tarpusavyje sutampančiais bei vienas kitą papildančiais įrodymais byloje nustatyta, kad I. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sudaužęs stiklinę taurę ir suduodamas ja nukentėjusiajam per veidą, sužalojo N. R., t. y. padarė jam penkias žaizdas ‒ dvi kairiame skruoste, po vieną abiejų lūpų odoje kairėje pusėje ir vieną viršutinės lūpos raudonyje dešinėje pusėje, ir odos įbrėžimą tarpantakio srityje, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atlikdamas šiuos neteisėtus veiksmus kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad I. S. veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio nusikaltimo sudėties, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, požymius.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę I. S. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad šioje byloje I. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimas padarytas apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas sutinka su šia prokurorės nuomone.

Pažymėtina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. . 2K-55-387/2023).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo blaivumas iš karto po veikos padarymo nebuvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, tačiau apie šios jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą teismas sprendžia įvertinęs nukentėjusiojo, liudytojų X. G., D. K., Y. N., iš dalies paties kaltinamojo parodymus, kuomet jie nurodė, kad įvykio dieną keturiese jie vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę) ir nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigę. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamojo išgertas alkoholio kiekis buvo didelis, jis staiga tapo agresyvus, nesant aiškios priežasties, prieš tai nepažinodamas nukentėjusiojo, sudaužė į medį turėtą taurę ir šiuo pavojingu, daugybinius sužalojimus nukentėjusiojo veide sukėlusiu įrankiu, sužalojo N. R.. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokiam spontaniškam, agresyviam kaltinamojo elgesiui turėjo įtakos jo apsvaigimas nuo alkoholio, todėl teismas sprendžia, kad ši aplinkybė pripažintina I. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia.

Teismo turimais duomenimis, I. S. Lietuvoje neteistas, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, byloje esančiais duomenimis, dirbo laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 24 d. iki 2023 m. kovo 27 d. įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 6) . Į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. t. 2, b. l. 4).

Įvertinęs visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis pasislėpė nuo teismo, nepaisydamas prokurorės netenkinto prašymo dėl jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento grąžinimo, išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ten šiuo metu vyksta karo veiksmai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už jo įvykdytą veiką BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą bausmės rūšį – areštą. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, be pirmiau aptartų aplinkybių, teismas atsižvelgia į jo atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį, nusikaltimo padarymo būdą, panaudotą įrankį, sukeltų padarinių sunkumą ir daro išvadą, kad už nusikaltimo, nustatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtina 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Atsakydamas į vieną iš teismo siųstų pranešimų, kaltinamasis nurodė pateikiantis teismui dokumentą, patvirtinantį, kad šiuo metu jis serga onkologine liga, jam (duomenys neskelbtini) taikomas gydymas. Tačiau teismas pažymi, kad, anot I. S., šias aplinkybes patvirtinantis, teismui siųstas dokumentas yra itin prastos kokybės. Dėl jo turinio ir jame nurodytų duomenų teismas galėtų tik spėlioti, todėl, skirdamas kaltinamajam bausmę, į pirmiau nurodytą aplinkybę dėl I. S. sveikatos būklės teismas neatsižvelgia, nesant pakankamai šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad byloje paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių I. S. galbūt negalėtų atlikti jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, šis klausimas galėtų būti sprendžiamas BK 76 straipsnio nustatyta tvarka.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas, nusikaltimas buvo padarytas itin pavojingu būdu ‒ sudaužyta taure suduodant nukentėjusiajam į veidą, tad tai, kad šiuo atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių (N. R. akių sužalojimo, rimtesnių veido sužalojimų ir (ar) pan.) tėra tik laimingas atsitikimas. Apklausiamas teisme, nukentėjusysis nurodė iki šiol jaučiantis padarinius ‒ kai paliečia sužalotą vietą jaučia įdūrimus, nes smulkiausių stiklo gabaliukų pašalinti medikams nepavyko. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tiksli I. S. buvimo vieta teismui nėra žinoma, jis, žinodamas apie jam pradėtą baudžiamąjį procesą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą, išvyko iš Lietuvos, darytina išvada, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti tik I. S. realiai atlikus jam teismo paskirtą arešto bausmę, netaikant jos vykdymo atidėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusysis N. R. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 4 000 Eur neturtinę žalą dėl I. S. veiksmų. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad jis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą ir didelį diskomfortą. Jis iki šiol negali užmigti be medikamentų pagalbos, kaltinamasis jam sukėlė labai juntamus sveikatos padarinius, buvo sužalotas nukentėjusiojo veidas, jis nuolat patiria neigiamas emocijas dėl patirto streso (b. t. 1, b. l 85–86). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pareikštą civilinį ieškinį palaikė. Nurodė iki šiol liesdamas skruostą, jaučiantis įdūrimus smūgio vietoje, nes medikams nepavyko pašalinti smulkiausių stiklo gabaliukų. N. R. paaiškino patyręs kelias operacijas, nurodė, kad sužalojimo vietoje ant veido jam liko matomas randas, nes žaizdas siuvo.

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Byloje nustačius, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas kūno sužalojimas, konstatuotina, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Spręsdamas klausimą dėl N. R. priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymą ir jo trukmę (N. R. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. jis buvo nedarbingas; penkios žaizdos ir vienas įbrėžimas buvo padaryti matomoje vietoje – veide; sužalojimai buvo tvarkyti kelis kartus, nes nepavykdavo pašalinti visų stiklo gabaliukų, likusių žaizdose; sužalojimo vietoje, veide, liko randas; nukentėjusysis iki šiol jaučia diskomfortą (liesdamas jaučia įdūrimus sužalojimo vietoje), nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes (nukentėjusysis buvo sužalotas itin pavojingu būdu, suduodant jam sudaužyta taure į veidą ir taip padarant daugybinius sužalojimus ‒ veide buvo nustatytos penkios žaizdos ir įbrėžimas). Įvertinus šias byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-594/2024, 2K-207-628/2023, 2K-175-489/2023 ir kt.), todėl N. R. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš I. S. nukentėjusiojo naudai 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 174,39 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 95). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl 2023 m. balandžio 9 d. įvykusio konflikto metu patirtų sužalojimų N. R. buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje N. R. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 174,39 Eur ligos išmoka. Teismas, įvertinęs pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą (b. t. 1, b. l. 97–103), konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 81,26 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo taip pat civilinis ieškovas prašo priteisti iš kalto asmens 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ( b. t. 1, b. l. 116). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo sužalotas N. R., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 81,26 Eur. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis (b. t. 1, b. l. 117), todėl priteistinas iš I. S. (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2024 m. gegužės 16 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. ADP-2024-05377, kurioje prašė priteisti iš kaltinamojo I. S. išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – 628,33 Eur.

Nagrinėjamu atveju teismas, kreipdamasis į koordinatorių, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, nustatė privalomo gynėjo dalyvavimo procese sąlygas, nes kaltinamasis I. S. nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamajam buvo parinkta ir teismo nutartimi paskirta gynėja advokatė Daiva Dereškevičienė. Pažymėtina, kad vėlesnėje proceso stadijoje, teismui nutarus bylą nagrinėti nedalyvaujant kaltinamajam, atsirado kitas, BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nustatytas būtinasis gynėjo dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime pagrindas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėja procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo I. S. netenkintinas.

Dėl kitų procesinių klausimų

I. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento ((duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, I. S. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, perduotinas (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai Lietuvos Respublikoje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokai, kuriuose yra laikmenos su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro ir su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, paliktini saugoti prie bylos; popierinė servetėlė su raudonos spalvos dėmėmis ir stiklo šukės, perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities Daiktinių įrodymų saugyklą (b. t. 1, b. l. 50‒51), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 436 straipsniu,

nusprendžia:

I. S. (I. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio I. S. (I. S.) sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš I. S. (I. S.) Vilniaus teritorinei ligonių kasai 81,26 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 26 ct) turtinės žalos dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginimui ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Išaiškinti, kad pinigai turi būti pervedami į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB Swedbank, banko kodas (duomenys neskelbtini).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš I. S. (I. S.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 174,39 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 39 ct) turtinei žalai atlyginti. Išaiškinti, kad ši pinigų suma turi būti pervedama į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, gavėjo pavadinimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 282.

Nukentėjusiojo N. R. (N. R.) civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš I. S. (I. S.) N. R. (N. R.) naudai 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl I. S. (I. S.) suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

I. S. (I. S.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento ((duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, I. S. (I. S.) (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai Lietuvos Respublikoje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus, kuriuose yra laikmenos su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro ir su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, palikti saugoti prie bylos; popierinę servetėlę su raudonos spalvos dėmėmis ir stiklo šukes, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities Daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti I. S. (I. S.), kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3–4 dalimis, per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, Kaune, (tel. (duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai el. paštu kaunas@kalejimai.lt pranešti įkalinimo įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.