Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-27-278/2013

Teisėja Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00178-2012-2

2013 m. sausio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. ir Biržų rajono Šilų medžiotojų būrelio apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-265-847/2012 pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovui Biržų rajono Šilų medžiotojų būreliui dėl medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo nutarimo bei valdybos posėdžio nutarimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo išduoti medžioklės lapus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. I., kuriam 2003-05-13 išduotas medžiotojo bilietas, 2011-2012 medžioklės sezono metu buvo Biržų rajono Šilų medžiotojų būrelio nariu, turinčiu teisę balsuoti (1 t., b.l. 8, 2 t., b. l. 62). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Biržų rajono Šilų medžiotojų būrelis yra asociacija, įsteigta bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti ir įgyvendinti. LR Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog asociacijos savo veiklą grindžia įstatais. Asociacijos įstatuose turi būti nurodoma naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinių narių susirinkimo sušaukimo tvarka ir kt. (LR Asociacijų įstatymo 12 str. 2 d.). Biržų rajono Šilų medžiotojų būrelis 1996-05-28 įregistruotų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) medžiotojų būrelio įstatų (toliau - Įstatai) 5 skyriaus 1 punkte nustatyta, jog tikrųjų narių visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas bet kuriuo metu, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 būrelio narių, taip pat valdybos pirmininko ar revizijos komisijos iniciatyva (2 t., b.l. 20). Minėtų Įstatų III skyriaus 4 punktas nustato, jog medžiotojai iš būrelio narių pašalinami tam pritarus 2/3 būrelio narių visuotiniame susirinkime (2 t., b.l. 19). Iš byloje esančių Biržų rajono Šilų medžiotojų būrelio narių sąrašų matyti, kad būrelį sudaro 36 nariai, iš kurių 30 narių turi balsavimo teisę, tame tarpe ir ieškovas V. I. (2 t., b.l. 62, 87). Byloje nustatyta, kad 2012-01-28 įvyko medžiotojų būrelio narių visuotinis susirinkimas, kurį 2012-01-23 raštu prašė sušaukti 22 nariai, ir nutarė pašalinti ieškovą V. I. iš medžiotojų būrelio ir valdybos narių (1 t., b.l. 26-27). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. I. nebuvo informuotas apie susirinkimą ir jam nebuvo suteikta teisė pasirengti klausimo nagrinėjimui ir atsikirtimams. Atsakovas teigia, jog V. I. 2012-01-21 medžioklės metu buvo informuotas apie vyksiantį susirinkimą ir jame nagrinėtiną klausimą. Minėtas teiginys vertintinas kritiškai. Iš byloje esančio medžioklės lapo Nr. 390358 matyti, jog 2012-01-21 medžioklėje dalyvavo 16 Šilų medžiotojų būrelio narių, tame tarp ir ieškovas V. I.. Šios aplinkybės neneigia ieškovas, tai patvirtina byloje apklausti liudytojai R. B., D. P., tačiau V. I. nurodė, jog apie susirinkimą jam nebuvo pranešta (2 t., b.l. 71-80, 91, 178-185). Medžiotojų būrelio grupės, kuriai priklausė ir ieškovas, vadovas liudyt. R. K., nurodė, jog 2012-01-21 medžioklės metu visus grupės narius informavo apie 2012-01-28 vyksiantį visuotinį būrelio narių susirinkimą ir teismui nurodė, jog šį susirinkimą iniciavo būrelio vadovas R. D. (2 t., b. l. 71-80). Liudytojai R. B., R. B. , D. P. patvirtino, jog grupės vadovas R. K. 2012-01-21 vykusios medžioklės metu pranešė apie 2012-01-28 susirinkimą, kuriame bus svarstomas V. I. pašalinimo iš būrelio klausimas, tačiau tik liudyt. D. P. nurodė, jog greta jo stovėjo V. I., kuris tai išgirdęs nusijuokė. Kitų neginčijamų duomenų, jog ieškovas buvo informuotas apie susirinkimą bei svarstomus klausimus, teismui nebuvo pateikta (CPK 178 str.). Nors liudyt. R. K. nurodė, kad susirinkimą iniciavo būrelio vadovas, tačiau liudyt. R. D. tai paneigė (2 t., b.l. 178-185). Kaip nurodyta aukščiau, bylos duomenys patvirtina, jog 2012-01-23 Biržų rajono Šilų medžiotojų būrelio 22 nariai medžiotojų būrelio vadovui R. D. teikė prašymą 2012-01-28 sušaukti visuotinį susirinkimą dėl V. I. pašalinimo iš būrelio narių (1 t,. b. l. 26). Iš šio prašymo matyti, jog dauguma būrelio narių prašymą pasirašė 2012-01-23, dalis prieš susirinkimą, todėl darytina išvada, jog 2012-01-21 vykusios medžioklės metu ieškovas negalėjo būti tinkamai informuotas apie vyksiantį visuotinį susirinkimą, nes 2012-01-28 visuotinis susirinkimas medžiotojų būrelio narių buvo inicijuotas tik 2012-01-23. Dėl paminėto, net ir įvertinus, kad V. I. medžioklės metu girdėjo apie vyksiantį susirinkimą ir svarstytiną klausimą, faktiškai susirinkimas, kaip tai numato būrelio įstatų 5 skyriaus 1 punkto nuostatos, 1/3 d. medžiotojų būrelio dar nebuvo inicijuotas (1 t., b.l. 18-21). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas apie susirinkimą buvo tinkamai informuotas (CPK 179 str., 185 str.). Nors atsakovo Įstatuose numatyta visuotinio narių susirinkimo šaukimo tvarka bei nario pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių sąlygos ir tvarka, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad medžiotojų būrelis, svarstydamas būrelio nario pašalinimo klausimą, privalėjo tinkamai apie susirinkimo sušaukimo datą, vietą, svarstomą klausimą informuoti ieškovą ir tuo sudaryti sąlygas jam dalyvauti susirinkime bei teikti paaiškinimus svarstomu klausimu. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, spręsdamas V. I. pašalinimo iš būrelio narių klausimą padarė procedūrinius pažeidimus ir pagrįstai susirinkimo nutarimą pripažino negaliojančiu. Atsakovo teiginiai, jog V. I. pats nesinaudojo teise dalyvauti susirinkime, atmestini dėl aukščiau nurodytų motyvų. Ar susirinkimas priėmė pagrįstą sprendimą pašalinti ieškovą iš būrelio narių, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, todėl šiuo klausimu kolegija nepasisako. Panaikinus ginčijamų susirinkimo nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų, atsakovui neatimama teisė V. I. pažeidus įstatų bei bendro pobūdžio elgesio reikalavimus, spręsti pašalinimo iš būrelio narių klausimą pakartotinai. Atsakovo teiginiai, jog medžiotojų būrelio įstatai priimti dar 1996 m., nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tai atleidžia nuo įstatymų reikalavimų pažeidimų.

LR Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Minėto leidimo išdavimą reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos 2002 m. rugsėjo 30 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 511. Minėtų Taisyklių 19 punktas apibrėžia, jog medžioklės lapas yra dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Iš šios sąvokos analizės darytina išvada, jog įstatymų leidėjas nustatė medžioklės plotų naudotojui, šiuo atveju Biržų rajono Šilų medžiotojų būreliui, diskreciją nuspręsti, kam išduoti medžioklės lapus. Byloje nustatyta, kad Biržų rajono Šilų medžiotojų būrelio 2010-04-24 visuotinis narių susirinkimas nutarė medžioti grupėse. Tokiu atveju medžioklės lapai išduodami medžioklės vadovui. Iš 2010-04-24 medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, jog tokiam medžiojimo būdui, atitinkamai ir medžioklės lapų išdavimo tvarkai, pritarė visi susirinkime dalyvavę nariai, tame tarpe ir ieškovas V. I.. 2011-10-12 atsakovo valdybos susirinkime buvo nutarta nekeisti tvarkos dėl medžioklės lapų išdavimo (1 t., b.l. 22-25). Nors V. I. teigia, jog tuo pažeidžiamos jo teisės individualiai medžioti, tačiau Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Biržų skyrius 2012-02-28 pažymoje nurodoma, jog ieškovas V. I. nuo 2003 metų atstovauja Biržų skyriaus Meilūnų būreliui. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas šio fakto nepaneigė ir paaiškino, jog minėtas būrelis išduoda medžioklės lapus to prašančiam būrelio nariui (2 t., b.l. 71-80). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Biržų rajono Šilų medžiotojų būrelio nutarimas medžioti grupėse ir išduoti medžioklės lapus būrelio grupės vadovui nepažeidžia teisės aktų normų ir neatima ieškovo teisės medžioti, todėl naikinti nutarimą teismui nebuvo pagrindo, o priklausydamas kitam medžiotojų būreliui, kuria yra nustatyta kitokia medžioklės lapų išdavimo tvarka, V. I. įgyvendina savo teisę medžioti individualiai. Ieškovo nurodyti atskiri atvejai, kai būdavo išduodamas medžioklės lapas ne grupės vadovui, laikytini išimtiniais atvejais ir negali būti pagrindu naikinti skundžiamo sprendimo dalį.

Ieškovas V. I. teigia, jog sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, jam teismo argumentai yra nesuprantami. CPK 270 straipsnis nustato teismo sprendimo turinį. Vienas iš minėto turinio reikalavimų – sprendimas turi būti motyvuotas (CPK 27 str. 4 d.). Išanalizavus skundžiamo sprendimo turinį, jo tekstą, daryti išvadą, jog buvo pažeisti sprendimui keliami įstatymo reikalavimai, nėra pagrindo. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, ištirti įrodymai. Tai, kad teismas patenkino dalį ieškovo reikalavimų, o kitus ieškinio reikalavimus motyvuotai atmetė, nelaikytina, jog sprendimas nemotyvuotas. Be to, ieškovas nenurodė, kokie konkrečiai įrodymai nebuvo ištirti ir kokios reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo nustatytos. Atmestini ieškovo teiginiai dėl teismo atsisakymo ginti pažeistą jo teisę, nes nepalankaus ieškovui sprendimo priėmimas nesuponuoja teismo atsisakymo ginti ieškovą. CPK 278 straipsnio 1 dalis dalyvaujančiam byloje asmeniui suteikia teisę prašyti teismo išaiškinti sprendimą, kuris nėra įvykdytas, todėl, manydamas, jog sprendimas yra neaiškus, V. I. turi teisę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu išaiškinti jam nesuprantamą sprendimo dalį.

Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.