- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-766-324/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- M. S., D. B.
- Ieškovas
- N. K.
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
- 2.1.5.3Ieškinio senaties termino sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas
- 2.1.5.5Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovams D. B., M. S. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir kitų pasekmių, tretieji asmenys Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, S. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė nustatyti, kad D. B. nėra E. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; panaikinti gimimo akto įraše duomenis apie tėvą; nustatyti, kad atsakovas M. S. yra E. B. biologinis tėvas; priteisti iš atsakovo M. S. nepilnamečio sūnaus E. B. materialinį išlaikymą po 210 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti ieškovei uzufruktą į priteistas lėšas; nustatyti atsakovo M. S. bendravimo su sūnumi tvarką per socialinius tinklus: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį nuo šeštadienio 10 valandos iki 12 valandos; lyginiais metais nuo gruodžio 24 d. nuo 10 valandos iki 12 valandos; nelyginiais metais per Naujuosius metus gruodžio 31d. 10 valandą iki 12 valandos ir per Šv. Velykas nuo šeštadienio 10 valandos iki 12 valandos; vieną mėnesį vasaros atostogų metu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad jos sūnaus E. B. tėvu 2003 m. rugsėjo 29 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas D. B., tačiau jis faktiškai nėra sūnaus tėvas. Sūnui gimus, D. B. atlikinėjo bausmę pataisos namuose ir ieškovė jo net nepažinojo. Ją susirado D. B. draugai, įkalbinėjo, kad ji sutiktų, jog D. B. pripažintų ieškovės sūnaus tėvystę. Jie ieškovei grasino, jog nesutikimo atveju blogai baigsis ir jai, ir sūnui. Ieškovė pabijojo, kad gali ką nors blogo padaryti berniukui, todėl sutiko. Ieškovė su D. B. nebendravo, lytinių santykių neturėjo, todėl jis negali būti jos sūnaus biologinis tėvas. D. B. niekada nebendravo su E., jam materialinio išlaikymo neteikė. Biologinis B. E. tėvas yra M. S. Ieškovė su M. S. gyveno kartu nuo 2002 m. vasaros iki 2005 m. vasaros. Jis žinojo, kad ji laukiasi. Sūnui gimus, bendravo su E. iki gyveno kartu, pripažino savo sūnumi. Sūnaus išlaikymui mėnesiui reikalinga 420 Eur suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė, kad atsakovas D. (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas vardas D.) B. nėra E. B. biologinis tėvas. Nustatė, kad atsakovas M. S. yra E. B. biologinis tėvas. Panaikino Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2003m. rugsėjo 29 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, kad D. B. yra E. B. tėvas. Ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo paliko nenagrinėtą. Priteisė iš atsakovo M. S. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. B. mokamą periodinėmis išmokomis po 170 Eur per mėnesį, mokamą nuo 2019 m. kovo 5 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė. Priteisė iš atsakovo 121 Eur žyminio mokesčio, 375 Eur už suteiktą advokato pagalbą ieškovės naudai. Priteisė iš atsakovo 11,04 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Priteisė iš ieškovės 175 Eur už suteiktą advokato pagalbą atsakovo M. S. naudai. Priteisė iš ieškovės 3,68 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
4. Nustatė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų E., kurio tėvu išduodant 2003 m. rugsėjo 29 d. gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įrašytas joks asmuo, E. suteikta P. pavardė. 2005 m. rugsėjo 1 d. civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. tėvu yra įrašytas D. B. pagal 2005 m. rugpjūčio 31 d. notariškai patvirtintą D. B. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. 2002 m. pavasarį ieškovę ir atsakovą M. S. supažindino jų bendras draugas A. S. Abu susitikinėjo, turėjo lytinių santykių, kol ieškovė pasijuto nėščia. Ieškovė su atsakovu gyveno iki 2005 m. vasaros pabaigos, po to šalių santykiai nutrūko, nes atsakovas M. S. susirado kitą moterį. Ieškovė žinojo, kad D. B. nėra sūnaus tėvas. Ji nurodė, kad 2005 m. vasarą M. S. ją įkalbinėjo sutikti padaryti įrašą, jog sūnaus tėvas yra bausmę atliekantis M. S. draugas, nes tokiu būdu nuteistasis galėtų greičiau išeiti į laisvę. Jai nesutikus, buvo grasinimai ne tik iš atsakovo M. S., bet ir iš kažkokių teistų asmenų. Ieškovė sutiko, nes jautė didelį spaudimą ir baimę, be to, pasitikėjo M. S., kad taip padės draugui, o po to M. S. pats pripažins tėvystę. Kaišiadorių notarų biuro notarė V. B. 2005 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino D. B. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, o 2005 m. rugsėjo 1 d. Civilinės metrikacijos skyriuje atliktas E. P. gimimo akto įrašo pakeitimas ir tėvu įrašytas D. B.. Teismas neturėjo pagrindo netikėti ieškovės aiškinimu, kad toks tėvystės pripažinimas buvo naudingas D. B., ir kad tokius veiksmus ji atliko įtakota M. S., kadangi 2005 m. spalio 5 d. D. B. buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų lygtinai, likus neatliktai 1 metų 4 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės daliai. Teismas sprendė neturįs pagrindo netikėti ieškovės aiškinimu, kad D. B. ji niekada nepažinojo ir su juo jokių ryšių neturėjo, tai buvo M. S. draugas, kadangi nuo 2004 m sausio 28d. iki 2005 m. spalio 5 d. D. B. ir nuo 2004 m. liepos 21 d. iki 2004 m. rugpjūčio 6 d. M. S. abu kalėjo Pravieniškių 3-iuose pataisos namuose. Teismas padarė išvadą, kad, ieškovei esant labai jauno amžiaus, naiviai ir aklai pasitikėjus atsakovu M. S. bei esant pagrindo bijoti tiek M. S., tiek D. B. teistų draugų, jai buvo padaryta įtaka ir, neapgalvojusi visų pasekmių, ji davė sutikimą bei pati kreipėsi dėl E. P. duomenų apie tėvą įrašymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas M. S. prisidėjo prie ieškovės kreipimosi pateikti prašymą dėl tėvo įrašymo.
5. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškinio senaties terminas praleistas labai daug, tačiau pažymėjo, kad atsakovas M. S. jau nuo 2005 m. rugsėjo 1 d., kuomet berniuko tėvu buvo įrašytas D. B., taip pat turėjo pagrindą ginčyti tėvystę, jeigu būtų tinkamai ir atsakingai naudojęsis biologinio tėvo teisėmis. Tačiau M. S. 2006 metais išvyko iš Lietuvos ir nuo 2005 m. gruodžio 5 d. iki 2012 m. spalio 25 d. buvo apskaitytas Marijampolės savivaldybėje, t. y. nebuvo nurodęs savo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso. Nuo 2012 m. spalio 26 d. iki 2017 m. liepos 12 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau tik apie 2015 metus pradėjo gyventi Lietuvoje, bet ir tuomet dar remontavo minėtą butą. Ieškovė nurodė, kad ji keletą kartų dėjo pastangas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, t. y. 2006 m. ir 2011 m., bet nežinojo M. S. gyvenamosios vietos. Teismas sutiko su ieškovės aiškinimu, kad kreiptis teisinės pagalbos trukdė ir prasta materialinė padėtis, nes ji viena augino mažametį vaiką, gaunamos pajamos buvo minimalios, todėl ji taip pat 2006 metais išvyko dirbti į D. B. Teismas vertino, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu pagerėjus jos materialinei padėčiai. Atsakovas M. S. pasirinko jam patogiausią ir naudingiausią būdą, tai yra taikyti ieškinio senatį, nedėdamas jokių pastangų atstatyti socialinį teisingumą, žiūrėdamas tik savo interesų. Teismas konstatavo, kad nepilnamečio vaiko interesai yra nusveriantys vertinant ieškinio senaties atnaujinimo terminą, nes būtų pasiektas teisėtas tikslas, tai neprieštarautų vaiko interesams, todėl ieškovės prašymą tenkino ir atnaujino terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Padarė išvadą, kad D. B. nėra biologinis E. B. tėvas Patenkinęs ieškinio dalį dėl tėvystės nuginčijimo, teismas panaikino E. B. akto įraše duomenis apie tėvą.
6. Atsakovas M. S. du kartus atsisakė vykti atlikti genominę ekspertizę, atsisakymą motyvuodamas tuo, kad yra praėjęs labai ilgas laiko tarpas, jis turi kitą gyvenimą, augina vaikus ir negali save laikyti E. tėvu. Atsakovui neįvardijus ir nepagrindus jokių pateisinamų priežasčių atsisakant atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti, teismas sprendė, kad yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Ieškovės paaiškinimai dėl faktinių jos ir atsakovo intymaus bendravimo bei gyvenimo kartu auginant berniuką aplinkybių įrodyti ir aptarti ieškovės, iš dalies paties atsakovo M. S. paaiškinimais, liudytojų parodymais, foto nuotraukomis, kuriose užfiksuotas atsakovas su sūnumi bei jo artimieji, t. y. pusseserė, teta, senelė. Tai laikė patikimais įrodymais, pagrindžiančiais svarią atsakovo tėvystės ir kartu pakankamo pagrindo ekspertizei atlikti buvimo prielaidą.
7. Atsakovas teismui savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio neišreiškė, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Atsakovas nurodė, kad jis vykdo individualią veiklą, jo gaunamos pajamos yra apie 500 Eur per mėnesį, tačiau yra kintamo pobūdžio, jis kartu su sutuoktine turi butą (duomenys neskelbtini), taip pat yra sudaręs namo ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Sutuoktinė S. S. savo vardu turi registruotą transporto priemonę. S. S. nurodė, kad ji taip pat vykdo individualią veiklą, gaunamos pajamos yra apie 150 Eur per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad S. S. baigė siuvėjų kursus, o M. S. remontuoja automobilius, todėl sprendė, jog abu sutuoktiniai turi paklausias profesijas. Šeimoje auginami du vaikai: sūnui (duomenys neskelbtini) metų, dukrai (duomenys neskelbtini) metai. Vaikai specialių poreikių neturi. Ieškovė nekilojamojo ir kilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Ieškovė paaiškino, jog dirba užsienyje, jos gaunamos pajamos yra apie 2000 svarų. Vyras taip pat gauna apie 2000-2500 svarų. Be sūnaus, daugiau išlaikytinių nėra. Ieškovė nuomojasi butą, už jį kartu su mokesčiais moka apie 1600 svarų. E. neturi rimtų sveikatos problemų, serga įprastinėmis ligomis. Teismas sprendė, kad šalių sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga išlaikymo suma yra 420 Eur. Ieškovė turi vieną išlaikytinį, atsakovas du išlaikytinius, jo gaunamos pajamos yra mažesnės nei ieškovės, todėl padarė išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunkesnė, nei ieškovės. Įvertinęs tėvų turtinę padėtį ir būtinus vaiko poreikius, iš atsakovo priteisė išlaikymą sūnui po 170 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teisme pateikimo 2019 m. kovo 5 d. iki vaiko pilnametystės.
8. Teismas sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl šį reikalavimą paliko nenagrinėtą – šalys bendravimo tvarką gali nusistatyti bendru sutarimu ir tuo dar nėra pasinaudoję.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. pirmosios instancijos teismas CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti atnaujino nenustatęs, dėl kokių svarbių priežasčių ieškovė jį praleido. Teismas netinkamai taikė CK 3.152 ir 1.131 straipsnių nuostatas. CK 1.142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. Vadinasi, D. B. pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo galėjo būti patvirtintas tik esant jo ir ieškovės bendram kreipimuisi į notarą. Ieškovė 2005 m. rugpjūčio 31 d. laikė, kad jos sūnaus E. tėvas yra D. B., o ne M. S. Priešingu atveju tektų pripažinti, kad atsakovė buvo nesąžininga, manipuliavo vaikui svarbia informacija apie jo tikrąją kilmę. Savo teisės įgyvendinimas neteisėtais veiksmais ar netinkamas jos įgyvendinimas nėra laikomas tikruoju šios teisės realizavimu ir nesudaro pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinimui.
9.2. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovė nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. žinojo apie tai, jog D. B. nėra sūnaus tėvas, tuo pačiu turėjo pripažinti, kad 2005 m. rugsėjo 1 d. prasidėjo vienerių metų ieškinio senaties termino eiga ir ieškinio senaties terminas baigėsi 2006 m. rugsėjo 1 d.
9.3. Teismas sutiko su atsakovo M. S. pozicija, kad ieškinio senaties terminas praleistas labai daug, tačiau sprendimą atnaujinti šį terminą grindė tuo, jog apeliantas jau nuo 2005 m. rugsėjo 1 d., kuomet berniuko tėvu buvo įrašytas D. B., taip pat turėjo pagrindą ginčyti tėvystę, jeigu būtų tinkamai ir atsakingai naudojęsis biologinio tėvo teisėmis. Kitaip tariant, teismas pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą susiejo ne su ieškovės veiksmais, kuriuos ji, siekdama ginti savo pažeistas teises, būtų atlikusi per laikotarpį iki bylos iškėlimo, bet su tuo, kad apeliantas neginčijo fakto, kurio ginčyti neturėjo jokio intereso, nes nelaikė savęs vaiko tėvu lygiai taip pat, kaip jo tokiu nelaikė nei ieškovė, nei atsakovas D. B., nei pats vaikas. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios ieškovui kaip rūpestingam, protingam, atidžiam teisinio santykio dalyviui sutrukdė ginti savo pažeistą teisę. Prie tokių aplinkybių neturėtų būti priskiriamas atsakovo M. S. toleravimas fakto, jog ieškovė savo vaiko tėvu laiko D. B., kuris sutiko ir net siekė, kad būtų pripažintas vaiko tėvu.
9.4. Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Iš bylos duomenų galima spręsti, jog ieškovė žinojo, kad D. B. nėra jos vaiko E. tėvas, tačiau to nepaisant kartu su D. B. kreipėsi į notarą, kad būtų patvirtintas D. B. pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. Informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Nesąžiningas, neteisėtas elgesys negali sukelti pozityvių padarinių, iš nesąžiningo ir neteisėto elgesio asmuo negali turėti naudos. Marijampolės apylinkės teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, sprendė ieškovės, neteisėtai manipuliavusios vaikui svarbia informacija, naudai, tuo pažeisdamas principinę nuostatą, kad nesąžiningo asmens interesai negali būti ginami.
9.5. Nesutinka su teismo motyvu, kad nepilnamečio vaiko interesai yra nusveriantys vertinant ieškinio senaties atnaujinimo terminą, nes būtų pasiektas teisėtas tikslas ir tai neprieštarautų vaiko interesams, todėl ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo atnaujintinas.
Šalies argumentai
9.6. Ieškovė nurodė, kad atsakovas M. S. ją 2005 m. vasarą pradėjo įkalbinėti sutikti, jog E. tėvu dokumentuose būtų įrašytas kitas vyras. Anot ieškovės, atsakovas M. S. darė jai spaudimą aiškindamas, jog, kai tas vyras išeis į laisvę, jis pats sutvarkys dokumentus ir savo iniciatyva pripažins, kad jis yra E. tėvas. Tokie ieškovės ir teismo argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovė paaiškino, jog nuo 2005 m. vasaros su atsakovu M. S. gyveno skyriumi. Tai patvirtino apeliantas, liudytoja S. S., nurodę, jog jų bendras gyvenimas prasidėjo 2005 m. liepos-rugpjūčio mėn. Kyla pagrįstas klausimas, kokią įtaką ar poveikį apeliantas galėjo daryti ieškovei, kai jie tuo metu kartu nebegyveno. D. B. tėvystė buvo nustatyta 2005 m. rugsėjo mėn. l d., t. y. tada, kai ieškovės ir apelianto gyvenimo kartu faktas buvo paneigtas jų abiejų ir liudytojos parodymais. Dėl to ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo juridinio fakto nustatymo, t. y. nuo D. B. įregistravimo ieškovės sūnaus tėvu 2005 m. rugsėjo 1 d. , šis terminas suėjo 2006 m. rugsėjo 1 d.
9.7. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės parodymais, kad M. S. jau 2006 metais išvyko iš Lietuvos. Iki 2006 m. rudens ieškovė bei apeliantas gyveno gretimuose namuose (duomenys neskelbtini), apeliantas gyveno tame pačiame bute, kuriame anksčiau gyveno su ieškove. Ieškovės draugė, pas kurią ieškovė lankydavosi, gyveno gretimame bute, todėl einant pas ją ne kartą yra susitikę. Tokiu būdu vienerių metų termino eigoje apeliantas ir ieškovė gyveno gretimuose namuose, nuolatos susitikdavo, be to, anot liudytojos S. S., ieškovė būdama neblaivi ne kartą yra skambinusi apeliantui naktimis. Vėliau apeliantas išvyko gyventi į užsienį, tačiau 2013 m. kartu su sutuoktine tame pačiame name (duomenys neskelbtini), kur gyveno ieškovės tėvai, gretimoje laiptinėje įsigijo butą, kurį remontavo ir 2014 metais sugrįžo gyventi į Lietuvą, tame bute gyveno iki 2017 metų, kai įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Gyvenant bute nuolatos susitikdavo su ieškovės tėvais, sveikindavosi, apeliantas savo automobilį statydavosi priešais ieškovės tėvų balkoną, kuriame rūkydavo ieškovės tėvas, jie vienas kitą nuolatos matydavo. Grįžus į Lietuvą apeliantas savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), vėliau deklaraciją pakeitė į (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. P. patvirtino, jog apeliantą matė maždaug nuo 2014 m., apie tai iškart pasakė savo dukrai ieškovei. Liudytoja N. P. šias aplinkybes patvirtino nurodydama, jog maždaug nuo 2015 metų žino, jog apeliantas gyveno jų kaimynystėje, apie tai sakė dukrai (ieškovei), tačiau ji nieko nedarė, t.y. ieškinio dėl tėvystės ginčijimo neteikė.
9.8. Tėvystės nuginčijimu yra siekiama nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, šiuo atveju su D. B. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to, siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Nustatydamas, kad atsakovas D. B. nėra E. B. biologinis tėvas, teismas prieš tai nesiaiškino vaiko E. B. nuomonės. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko, gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą, nuomonės apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimo byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimo byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13). Neišklausydamas E. B. nuomonės, teismas pažeidė CK 3.177 straipsnio, CPK 380 straipsnio, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. apeliantas pats suorganizavo įrašo E. gimimo liudijime apie tai, kad E. tėvas yra D. B., atsiradimo aplinkybes, nesąžiningai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė 2005 m. rugpjūčio 31 d. laikė, jog jos sūnaus E. tėvas yra D. B., o ne M. S. Ieškovė niekada nelaikė, kad jos sūnaus E. tėvas yra D. B., nes visada žinojo, kad E. tėvas yra M. S., tačiau tik dėl jauno amžiaus, susiklosčius netinkamoms gyvenimo aplinkybėms, nesugebėjo pasirinkti tinkamo veikimo būdo, pasipriešinti netinkamų asmenų daromai įtakai ir grasinimams, ir sutiko, kad E. tėvu būtų įrašytas D. B..
10.2. Apeliantas, aiškindamas apie tai, kad ieškovei jo gyvenamoji vieta turėjo būti žinoma anksčiau kaip 2019 m., neatsižvelgė į tai, kad yra kitas atsakovas D. B., kurio gyvenamoji vieta nežinoma ir šiuo metu, kad ginama pažeistoji teisė yra ne tiesiogiai ieškovės, o jos nepilnamečio sūnaus E. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, yra žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Pirmiausia tai reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams.
10.3. Teismas teisiškai pagrįstai vertino aplinkybių visumą, tai, kad kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą laiką ieškovė bijojo, nes jai buvo grasinama, kad ji pasitikėjo apeliantu, kad jis ateityje, kaip žadėjo, viską sutvarkys pats, kad buvo sunki ieškovės materialinė padėtis, kad atsakovų gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, ir pagrįstai atnaujino terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.
10.4. Abejotina, ar M. S. turi teisę ginčyti sprendimo dalį dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Jam ši sprendimo dalis nesukelia teisinių pasekmių. Ji sukelia teisines pasekmes atsakovui D. B., kuris teismo sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo neskundžia. Terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo nenustatytas.
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Teismas nurodė ieškovės paaiškinimus apie tai, kad sūnus žino, jog D. B. nėra jo tėvas, taip pat žino, kad jo tėvas yra M. S.. Ji nurodė, kad D. B. niekada nekontaktavo su sūnumi ir jokių ryšių nepalaikė, kad sūnus jo nėra matęs, jam neteikęs išlaikymo. M. S. jis matęs nuotraukas, kurias ji yra išsaugojusi. Ji nurodė, kad sūnus žino apie tai, jog pateikė teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės iš M. S. nustatymo, tačiau to per daug nesureikšmino, nes su M. S. taip pat nebuvo ir nėra jokių ryšių ir bendravimo. Ieškovė yra įstatyminė sūnaus atstovė, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, neišklausydamas E. B. nuomonės, pažeidė CK 3.177 straipsnio, CPK 380 straipsnio, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti ir patenkino ieškovės ieškinį dėl tėvystės nuginčijo bei tėvystės nustatymo.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
14. Nors apeliantui pareikštas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, kuriam ieškinio senaties terminas netaikomas (CK 1.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-596/2013), o atsakovas D. B., kurio tėvystė nuginčyta, pirmosios instancijos teisme šio termino praleidimo pasekmių neprašė taikyti ir neginčija teismo sprendimo apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė ieškovės prašymą dėl praleisto CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vienerių metų ieškinio senaties termino atnaujinimo – atsakovas M. S. jį kvestionavo kaip tėvystės nuginčijimo, be kurio negalimas tėvystės nustatymas, sąlygą.
15. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog apie pažeistą teisę ieškovė turėjo sužinoti 2005 m. vasarą, nes pati pripažino, kad nuo to laiko su juo kartu nebegyveno; jis turėjo kitą moterį, todėl negalėjo padaryti įtakos ieškovės apsisprendimui vaiko tėvu nurodyti kitą asmenį. Tai paneigia ieškovės paaiškinimai.
16. Išklausius 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog ieškovė jų santykių pabaiga įvardijo 2005 m. lapkričio mėnesį, o netikslumas ieškinyje atsirado dėl advokatės netiksliai išgirstų faktų rengiant ieškinį, nes su kliente bendravo elektroninių ryšių priemonėmis. Ieškovė paaiškino, kad apie tris mėnesius iki 2005 m. rugpjūčio, kuomet į namus atvykę du vyrai nepažįstami vyrai ją nuvežė į jai nežinomą koloniją (laisvės atėmimo vietą), atsakovas M. S. ją įkalbinėjo sutikti, kad vaiko tėvystę pripažintų žmogus, kuriam reikia padėti. Nors vaikui gimus visada dirbo ne jis, o ieškovė, tuo metu ji kaip tik nedirbo. M. S. sakė, kad gautais pinigais išsikeltų vestuvių pobūvį ir po to teisme jis teisėtai nuginčytų tėvystę. Tokį spaudimą darė kasdien, vadino ją kvaile, durna, stora, niekam nereikalinga, sykį smaugė. Atvykus tiems dviems vyrams ji pasakė važiuoti nenorinti, tačiau gavo atsakymą, kad ji neturi teisės pasakyti ne, nes žino, kas jos laukia. Kolonijoje pasirašė jau paruoštus dokumentus, D. B. nėra mačiusi. Po to, kai buvo pripažinta D. B. tėvystė, M. S. pasakė, kad ieškovė jam nusibodo ir susirado kitą moterį (dabartinę sutuoktinę), bendravo su ja matant ieškovei, su kita praleisdavo savaitgalius, tačiau jam sugrįžus atleisdavusi, nes jį mylėjo. Ilgainiui nebegalėjo pakelti tokių santykių bei tokio gyvenimo ir 2005 m. lapkričio mėn. su vaiku sugrįžo pas tėvus. Pas juos berniuką M. S. kelis kartus aplankė.
17. Aptarta aplinkybė neturi ir esminės reikšmės – apeliantas teisingai teigia, jog ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti suėjo 2006 m. rugpjūčio 31 d., nes D. B. buvo įregistruotas vaiko tėvu 2005 m. rugsėjo 1 d. Faktą, kad, ieškovei į teismą kreipusis 2019 m. kovo 5 d., šis terminas praleistas itin ženkliai, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacine tvarka vertinamame sprendime pažymėjo, kad svarbu atsižvelgti į E. S. teisėtus interesus ir lūkesčius žinoti, kas yra jo biologinis tėvas, kad būtų atstatytas teisingumas bei socialiniai ryšiai su tėvu, jeigu iš tėvo pusės būtų išreikštas toks noras, todėl nepilnamečio vaiko interesai yra nusveriantys, ieškinio senaties termino atnaujinimu būtų pasiektas teisėtas tikslas ir tai neprieštarautų vaiko interesams.
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui dėl aplaidaus ieškovės neveikimo ta prasme, kad ieškinį jį galėjo pateikti jau 2014 metais, kuomet atsakovas grįžo gyventi į Marijampolę ir apie tai žinojo bei teisme paliudijo ieškovės tėvai. Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nurodė, jog 2006 m. ir 2011 m. grįžusi Lietuvą ji dėjo pastangas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau nežinojo M. S. gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, tokių ieškovės ketinimų nerasta. Išklausius 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog ieškovė teigė dėl to kreipusis į advokatus. Pastaroji aplinkybė netirta (ieškovė neįvardijo konkrečios advokatų kontoros ar advokato, į kuriuos kreipėsi, neteikė kitų su šiais ketinimais susijusių duomenų). Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo – nors apeliantas teigia gyvenęs gretimame name iki 2006 m. rudens, vertinant gimimo įrašo pakeitimo aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad apeliantas jų neginčija, pripažintina, jog vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškovė praleido dėl svarbios priežasties – privertus vaiko tėvu pripažinti nepažįstamą, laisvės atėmimo vietoje kalintį asmenį, su ieškove buvo pasielgta ypatingai ciniškai, todėl ilgą laiką ji turėjo pagrindą bijoti ir dėl savo, ir dėl vaiko saugumo. Pastarąjį faktą netiesiogiai patvirtina tai, kad apie šią situaciją ji nesakė net patiems artimiausiems asmenims – tėvui, motinai, seseriai (teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovės tėvas parodė apie tai sužinojęs tik kai vaikas pradėjo eiti į mokyklą). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2006 m. rudens iki 2014 m. apeliantas gyveno užsienyje ir ieškovė nežinojo jo adreso, be to, 2006 m. pati išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kas atitinkamai apsunkino komunikaciją su teisininkais dėl bylos Lietuvoje iškėlimo, pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą pagrįstai atnaujino.
19. Apeliantas iš dalies teisingai teigia, kad, manipuliuodama vaikui svarbia informacija, vaiko interesus visų pirma pažeidė ieškovė, tačiau nei faktas, kad ji, sutikdama pakeisti vaiko gimimo įrašą apie tėvą, neužtikrino vaiko teisės žinoti savo kilmę ir neveikė vaiko interesais, nei nepakankamas ieškovės aktyvumas naudojantis galimybe bylą iškelti anksčiau neatleidžia teismo nuo pareigos ginti pažeistą vaiko teisę. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą nepilnamečio vaiko interesai yra nusveriantys. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra išaiškinęs, kad pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę (žr. 1996 m. spalio 19 d. sprendimą byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96). EŽTT taip pat yra pabrėžęs, kad apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. 65).
20. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio netenkinimo, motyvuojant neišklausyta vaiko nuomone.
21. Formuodamas teismų praktiką sprendžiant ginčus, susijusius su teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą bei nustatymą ir ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, aiškinimu ir taikymu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-9/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. F. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-460/2007).
22. E. B. , kuriam (duomenys neskelbtini) sukaks 17 metų, nuomonė dėl byloje pareikšto ieškinio nebuvo išklausyta (išvadą teikianti institucija to negalėjo padaryti, nes vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje). Ieškovė paaiškino, kad sūnus nepažįsta nei M. S., nei D. B.. Išlaikymo iš pastarojo neieškojo, nes jis nėra vaiko tėvas. Sūnui yra pasakiusi, kad jo tėvas M. S., vaikas matė jos išsaugotas bendras fotonuotraukas. Šešiolikmečio reakcija į situaciją yra pyktis, kad tėvas jį paliko.
23. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
24. Vadovaudamasi šiais išaiškinimais ir atsižvelgiant į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes bei tai, kad jokie socialiniai ryšiai vaiko nesieja nei su biologiniu, nei su gimimo įraše nurodytu tėvu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad konkrečiu atveju vaiko nuomonė dėl byloje nustatytų aplinkybių nėra aktuali. Svarbiausia – teisingai nustatyti vaiko kilmę (pažymėtina, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kuria nepagrįstas jo atsisakymas atlikti genominę ekspertizę, siejant tai su kitais įrodymais, įvertintas kaip biologinės tėvystės įrodymas). Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę EŽTT ypač akcentuoja vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę) netgi šiam to nepageidaujant (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 30955/12).
25. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovei iš apelianto priteistina 250 Eur advokatės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (išlaidas patvirtina prie atsiliepimo pridėta atstovavimo sutartis, prašymas, 2020 m. vasario 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 5/2020 ir SEB banko patvirtinimas apie šios sumos sumokėjimą) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.