Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-05-20 · Administracinė byla Nr. eI3-2842-595/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-20
Bylos Nr.
eI3-2842-595/2025
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00958-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Neringos energija“
Trečiasis asmuo
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Pamario restauratorius“
Administracinė byla Nr.eI3-2842-595/2025Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00958-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 55.1. (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 20 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos skundą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neringos energija“, tretieji suinteresuoti asmenys - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Pamario restauratorius“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Neringos energija“ 2024-08-01 sprendimą (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovę pritarti statybos užbaigimo akto išdavimui.

Nurodo, kad Direkcija įgyvendino projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (II)“ veiklą „Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centro įrengimas“, kurio metu buvo rekonstruojamas panaudos sutarties, sudarytos tarp Neringos savivaldybės administracijos ir Direkcijos, pagrindu valdomas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal pastato rekonstravimui parengtą projektą “Mokslo paskirties pastato mokyklos pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant pastato paskirtį į kultūros paskirties pastatą Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą” (toliau – ir Projektas) įrengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras (toliau – ir Lankytojų centras). Lankytojų centro įrengimo darbai buvo vykdomi pagal 2018-08-22 projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (II)“ partnerystės sutartį Nr. F-42018-108, pasirašytą tarp Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT, Tarnyba) ir Direkcijos. Lankytojų centro rangos darbai finansuojami ES struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Direkcija, būdama Lankytojų centro statytoju, norėdama baigti statinio statybos užbaigimo procedūras, teisės aktų nustatyta tvarka IS “Infostatyba” pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą. UAB „Neringos energija“ 2024-08-01 IS Infostatyba pateikė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti statybos užbaigimo akto “Mokslo paskirties pastato - mokyklos pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant pastato paskirtį į kultūros paskirties pastatą - Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą”, statybos užbaigimui. Atsakovė nurodė, kad „Neatitinka Techninės užduoties Nr. 2020-01, 2020-03-23 Rekonstruojamų pastatų prijungimui prie UAB „Neringos energija“ šilumos tinklų sistemos ir Neringos savivaldybės šilumos ūkio infrastruktūros specialiojo plano sprendinių“. Su skundžiamu Sprendimu atsakovė pateikė 2024-07-26 Statybos užbaigimo atlikimo procedūros klausimyną Nr. 1, versijos Nr. 1 (dokumento Nr.PDK-30-240724-01253) (toliau – ir Klausimynas), kuriame taip pat nurodė, kad „Statybos užbaigimo akto negalima pasirašyti“. Direkcija 2024-08-16 raštu Nr. S1-457 kreipėsi į atsakovę, prašydama atkreipti dėmesį į jai teisės aktais priskirtą kompetenciją ir pakartotinai įvertinti atliktų statybos darbų atitiktį Projekto sprendiniams.

Nurodo, kad STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 75 punkte įtvirtinta, kad iki statybos komisijos paskutinės darbo dienos pabaigos aktą pasirašęs, procedūrų vykdymą sustabdęs ar nepritaręs akto išdavimui komisijos nario atstovas gali per IS „Infostatyba“ pakeisti savo sprendimą ir priimti kitus Reglamento 68.4 papunktyje nurodytus sprendimus. Numatyta komisijos darbo paskutinė diena 2024-08-16, todėl atsakovė dar turėjo galimybę Reglamento nustatyta tvarka pakeisti savo neteisėtą sprendimą, tačiau to nepadarė.

Pareiškėja teigia, kad Sprendimas neatitinka Reglamento 71 punkto nuostatų ir ABTĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų administraciniam sprendimui. Pagal Reglamento nuostatas, Sprendime neišduoti statybos užbaigimo akto atsakovė privalėjo nurodyti ne tik sprendimo neišdavimo priežastis, bet ir pagrįsti šias priežastis teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Direkcijos vertinimu, atsakovės prie Sprendimo pateiktas Klausimynas nelaikytinas Sprendimo neišdavimo motyvavimu, o neatitikimas Neringos savivaldybės šilumos ūkio infrastruktūros specialiojo plano sprendiniams, nenurodant konkrečių šio plano sprendinių bei nuostatų, nelaikytinas Sprendimo pagrindimu teisės aktų nuostatomis.

Nurodo, kad atsakovė pateikdama Klausimyną, vadovavosi Reglamento 9 priedo 2 punktu, kuris nepriskirtas jo, kaip komisijos nario kompetencijai. Pagal Projekto sprendinius, kuriems pritarė visos Projektą tikrinančios institucijos, Reglamento 9 priede nurodytą komisijos pirmininko ir komisijos narių kompetenciją, atliekant statybos užbaigimo procedūras, atsakovės atstovas, kaip komisijos narys, pagal priskirtą kompetenciją, privalo tikrinti statinių atitiktį Projekto sprendiniams. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė neteikė Projektui projektavimo sąlygų, todėl minėtos sąlygos, vadovaujantis paminėtomis Reglamento nuostatomis, neturi/negali būti vertinamos. Prisijungimo sąlygų Projektui atsakovė taip pat neteikė. “Technikinę užduotį Nr. 2020-01“ atsakovė patvirtino 2020-03-23. Atsakovė Sprendime nurodydama, kad „neatitinka Techninės užduoties“, nenurodė kurie konkrečiai Techninės užduoties reikalavimai ir kuria apimtimi nėra išpildyti. Kaip minėta, 2020-03-23 atsakovė patvirtino „Technikinę užduotį Nr. 2020-01“. Direkcija atkreipia dėmesį, kad „Technikinė užduotis Nr. 2020-01“ neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 102 punkte apibrėžtos sąvokos “Techninė užduotis” ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 34 punkte apibrėžtos sąvokos “Techninė specifikacija”.

Pažymi, kad “Technikinės užduoties Nr. 2020-01“ išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo (akto redakcija galiojusi 2020-01-01 – 2020-05-01) 24 straipsnio 14 punktas numatė, kad prisijungimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti šių tinklų ar komunikacijų savininkas ar naudotojas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovė priimdama Sprendimą nepagrįstai rėmėsi “Technikinės užduoties Nr. 2020-01“ reikalavimais.

Nurodo, kad 2020-11-09 Direkcija IS „Infostatyba“ pateikė paraišką tikrinti Projektą. Projekto dalyje „Šilumos gamyba“ numatyti tokie sprendiniai: „Prie pastato yra esama dujinė katilinė. Iš šios katilinės šiluma buvo tiekiama į pastatus (duomenys neskelbtini). Numatant pastato rekonstrukciją vykdomi tokie pakeitimai: 1) rekonstruojamam pastatui (duomenys neskelbtini) numatoma - Šilumos siurblių „Gruntas-vanduo“ katilinė su lauko gręžiniais. 2) Esamiems pastatams (duomenys neskelbtini) paliekamas vienas esamas dujinis katilas 80kw galingumo. 3) Prijungiant esamus vartotojus(duomenys neskelbtini) koreguojama šilumos įvado pradžia prie naujai suprojektuotos katilinės“; „Šilumos gamybos įrengimai ir medžiagos projektuojami vienoje patalpoje Nr.1.11. Buvusi katilinės patalpa naikinama, buvęs dujinis šildymo katilas pernešamas į naujai projektuojamą patalpą Nr.1.11.“ Atsakovė 2020-12-01 patikrino Projekto sprendinius, ir pritarė Projektui, taip patvirtindama, kad Projektas atitinka galiojančius teisės aktus (priskirtus tikrinančiajam subjektui pagal kompetenciją) ir prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus. Kad atlikti statybos darbai atitinka Projektą, 2024-01-25 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikta „Pažyma dėl statybos darbų atlikimo nenukrypstant nuo statinio projekto ir jo dokumentų, pagal kuriuos atlikti darbai, sprendinių, statinio (jo dalies) normatyvinės kokybės, statybos metu panaudotų statybos produktų ir įrenginių kokybės atitikimo statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimams“ Nr. 20240125001. Statinio statybos vadovas, Statinio statybos techninės priežiūros vadovas, Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas patvirtino, kad statinio (-ių): Kultūros paskirties į Lankytojų Centrą, adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbai atlikti, nenukrypstant nuo statinio projekto: Mokslo paskirties pastato - mokyklos pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant pastato paskirtį į kultūros paskirties pastatą - Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą, Statybos projektas. Numeris 0450-00-TP Parengimo metai 2020.

Direkcija atkreipia dėmesį, kad Sprendime atsakovė nurodė dokumentą, kuris yra viešai neprieinamas ir neskelbiamas. Be to, kaip minėta aukščiau atsakovė nurodydama pastato neatitikimą Neringos savivaldybės šilumos ūkio infrastruktūros specialiojo plano sprendiniams, taip pat turėjo nurodyti kuriems konkrečiai sprendiniams neatitinka pastatas. Rengiant Projektą, reikalavimas dėl Projekto atitikimo Neringos savivaldybės šilumos ūkio infrastruktūros specialiojo plano sprendiniams nebuvo nurodytas.

Skundžiamas sprendimas „neišduoti statybos užbaigimo akto“ Mokslo paskirties pastato - mokyklos pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant pastato paskirtį į kultūros paskirties pastatą - Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą statybos užbaigimui yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas ne pagal atsakovės teisės aktais jai nustatytą kompetenciją ir ne pagal atsakovės suderintą techninį projektą, o sprendžiant vietos savivaldos klausimus, kurie niekaip nėra susiję su Direkcijos, kaip statytojo, funkcijomis, todėl yra naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovei UAB „Neringos energija“ nepriskirta kompetencija pagal Reglamentą būti komisijos nare, kuri dalyvauja statybos užbaigimo procese. Pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, kad neva atsakovė UAB „Neringos energija“ nebuvo išdavusi prisijungimo sąlygų Projekto rengimui. Su tokiais dėstomais nepagrįstais teiginiais atsakovė nesutinka, nes atsakovė buvo išdavusi prisijungimo sąlygas, o taip pat pagal jai priskirtą kompetenciją patikrino statinio atitiktį Projekte numatytiems sprendiniams ir atitinkamai nustačiusi, kad statinio statybos darbai neatitinka Projekte numatytų sprendinių, priėmė skundžiamą 2024-08-01 sprendimą neišduoti statybos užbaigimo akto.

Nurodo, kad VSTT, kuri kartu su pareiškėja pagal pasirašytą 2018-08-22 projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (II)“ partnerystės sutartį Nr. F42018-108, vykdė lankytojų centro įgyvendinimo/įrengimo darbus, prieš pradėdama Projekto rengimą 2020-02-14 su paraiška gauti pastato (sekcijos, bloko, buto, patalpų) šilumos (karšto vandens) įrenginių prisijungimo (atsijungimo, rekonstravimo remonto) sąlygas kreipėsi į atsakovę UAB „Neringos energija“. Atsakovė UAB „Neringos energija“, atsižvelgusi į pateiktą prašymą dėl prisijungimo sąlygų gavimo, išdavė prisijungimo sąlygas, jas įvardindama Technine užduotimi Nr. 2020-01. Išduotas prisijungimo sąlygas suderino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Nagrinėjamu atveju iš Projekto dokumentacijos matyti, kad vienas iš privalomų dokumentų Projekto rengimui buvo būtent atsakovės „UAB „Neringos energija“ 2020-03-23 patvirtinta Techninė užduotis Nr. 2020-01 rekonstruojamų pastatų prijungimui prie UAB „Neringos energija“ šilumos tinklų sistemos“, tai patvirtina Projekte, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, esantis 2020-11-04 Bendrosios ekspertizės aktas Nr. BG-20-345K, taip pat Projekto techninė dalis.

Nurodo, kad į atsakovę dėl prisijungimo sąlygų gavimo buvo kreiptasi, būtent kreipimosi pagrindu prisijungimo sąlygos ir buvo išduotos. Vien tai, kad Techninė užduotis Nr. 2020-01 nėra įvardinta „prisijungimo sąlygomis“, nepaneigia dokumento esmės. Technikinės užduoties pavadinimas suponuoja į sąlygas, nes yra rekonstruojamų pastatų prijungimui prie UAB „Neringos energija“ šilumos sistemos. Tai, kad prisijungimo sąlygos, - Techninė užduotis Nr. 2020-01, yra privalomas dokumentas Projekto parengimui, patvirtina pati Projekto dokumentacija, kur aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad rengiant Projektą Techninė užduotis Nr. 2020-01 yra privalomas dokumentas. Tikėtina, jog nurodydama kad Techninė užduotis Nr. 2020-01 nėra prisijungimo sąlygos, kad neva techninė užduotis Projekte nebuvo privaloma, atsakovė tinkamai nėra susipažinusi su Projektu, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

UAB „Neringos energija“ remiantis tuo, kad ji išdavė prisijungimo sąlygas,- Techninę užduotį Nr. 2020-01, buvo nurodyta kaip subjektas, kuri turi pagal kompetenciją patikrinti Projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams ir pateikti pritarimą/nepritarimą Projektui. Nagrinėjamu atveju labiau nei akivaizdu, jog subjektas pritaręs dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo atitinkamai turi duoti ir pritarimą/nepritarimą dėl pastatyto statinio pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą užbaigimo akto išdavimo. Kadangi atsakovė UAB „Neringos energija“ buvo išdavusi prisijungimo sąlygas, - Techninę užduotį Nr. 2020-01, atsakovė remiantis aukščiau nurodytomis Reglamento ir Statybos įstatymo nuostatomis pagrįstai buvo paskirta į komisiją atlikti laisvalaikio centro statybos užbaigimo procedūras. Pažymi ir tai, kad į komisiją atsakovė pasiskyrė ne pati, o ją paskyrė būtent Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas.

Teigia, kad UAB „Neringos energija“ pagal kompetenciją atlikusi laisvalaikio centro statybos užbaigimo procedūrą, patikrinusi statinio-laisvalaikio centro atitiktį Projekto sprendiniams, įgyvendinantiems prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus, nustatė, kad pastatytas laisvalaikio centras neatitinka Projekto sprendinių, kurie turi įgyvendinti prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus, o būtent, kad: „1. Neatitinka Techninės užduoties Nr. 2020-01, 2020-03-23, Rekonstruojamų pastatų prijungimui prie UAB „Neringos Energija“ šilumos tinklų sistemos ir Neringos savivaldybės šilumos ūkio infrastruktūros specialiojo plano sprendinių“. Atsakovė UAB „Neringos energija“ buvo nuvykusi apžiūrėti lankytojų centro. Atsakovė apžiūros rezultatus užpildė Statybos užbaigimo procedūros klausimyne (2024-07-26, Nr. 1) kuriame, būtent pagal savo kompetenciją, - o būtent patikrinti statinio atitiktį Projekto sprendiniams, įgyvendinantiems šilumos tiekėjo UAB „Neringos energija“ išduotoms projektavimo sąlygoms – Techninei užduočiai Nr. 2020-01, nurodė, kad dalis darbų, kurie numatyti Projekte, nėra atlikti/įgyvendinti, nurodė, kad dėl to statinio statybos užbaigimo aktas negali būti išduodamas. Atitinkamai atsakovė nustačiusi paminėtus neatitikimus, priėmė 2024-08-01 spendimą nepritarti statinio statybos užbaigimo akto išdavimui.

Pažymi, kad Sprendimas yra motyvuotas, aiškus ir jo naikinti nėra jokio pagrindo. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina, jog Sprendimu nebuvo sutikta pritarti lankytojų centro statybos užbaigimo akto išdavimui, nereiškia, kad priimtas skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas. Yra visiškai nesuprantama, kaip pareiškėjai nėra aiškios skundžiamo Sprendimo neišdavimo priežastys. Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad nepritariama statybos užbaigimo akto išdavimui, nes statinys neatitinka Projekto dalies, kurioje yra nurodyti Techninėje užduotyje numatyti sprendiniai. Pareiškėjai yra aiškūs atsakovės UAB „Neringos energija“ išduotose sąlygose, - Techninėje užduotyje Nr. 20-1 numatyti sprendiniai, kurie perkelti į Projektą, yra aišku ir žinoma, kokie Projekto sprendiniai įgyvendinti, todėl atitinkamai aišku ir kokie Projekte numatyti sprendiniai atlikus statinio statybą yra neįgyvendinti.

Be to, dėl pastatyto statinio neatitikimo Projektui, t. y. kurie Projekto reikalavimai neįgyvendinti, neatlikti, atsakovė pateikė ir užpildytame 2024-07-26 statybos užbaigimo procedūros atlikimo klausimyne Nr. 1, kuriame, atsakovė atlikusi vizualinę statinio apžiūrą, pateikė atsakymus dėl statinio atitikties projekto sprendiniams, įgyvendintiems atsakovės UAB „Neringos energija“ išduotoms prisijungimo sąlygoms. Iš užpildyto klausimyno matyti, kokie Projekto sprendiniai yra įgyvendinti, o kurie ne. Klausimynas yra sudedamoji skundžiamo Sprendimo dalis. Šis užpildytas klausimynas buvo įteiktas pareiškėjai, taigi, ji su šiuo klausimynu susipažino ir matė, kokie, atlikus statinio statybą, Projekto sprendiniai nėra įgyvendinti ir dėl ko negali būti pritariama dėl statybos užbaigimo akto išdavimo.

Atkreipia dėmesį, kad Neringos savivaldybės šilumos ūkio infrastruktūros specialusis planas yra viešas dokumentas ir jis yra patalpintas Neringos savivaldybės administracijos internetiniame puslapyje , - https://neringa.lt/veiklos-sritys/teritoriju-planavimas-ir-statyba/detalieji-planai/506.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad neva atsakovė UAB „Neringos energija“ nėra kompetentingas subjektas priimti sprendimo dėl pritarimo/nepritarimo dėl statinio statybos užbaigimo akto pasirašymo. Atsakovė UAB „Neringos energija“ išdavė prisijungimo sąlygas (Techninė užduotis Nr. 20-1) Projektui, jas išdavė, nes dėl jų gavimo kreipėsi VVTS, atitinkamai rengiant Projektą, Projekte buvo numatyti atsakovės išduotose prisijungimo sąlygose numatyti sprendiniai. Atitinkamai atsakovė, pagal teisės aktus, dalyvavo tiek sprendžiant klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tiek dabar sprendžiant klausimą dėl statinio statybos užbaigimo akto išdavimo.

Nurodo, kad pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovę pritarti statybos užbaigimo akto išdavimui, t. y. priimti atitinkamą pareiškėjos pageidaujamą sprendimą, teismas neturi pagrindų tenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuio Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis teisės normomis, statybos užbaigimo aktas gali būti neišduodamas tik įstatyme nustatytais pagrindais, o atsisakymas jį išduoti įforminamas motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos neišdavimo priežastys, jas pagrindžiant teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, jog Inspekcija negali daryti įtakos komisijos ar jos narių sprendimo priėmimui, nes vadovaujantis Reglamento STR 1.05.01:2017 71 punkto nuostatomis, bent vienam komisijos nario atstovui priėmus sprendimą neišduoti statybos užbaigimo akto, aktas neišduodamas. Taip pat Inspekcija negali vertinti vieno iš komisijos narių priimtų sprendimų ir pasisakyti dėl jų teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, nes tokia kompetencija Inspekcijai nenumatyta teisės aktuose.

Pažymi, jog administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis) (LVAT 2018-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018), todėl mano, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę pritarti statybos užbaigimo akto išdavimui, t. y. priimti atitinkamą pareiškėjos pageidaujamą sprendimą, negalėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, Inspekcija prašo dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad Tarnybos vertinimu, atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas priėmusi administracinį sprendimą, privalėjo aiškiai nurodyti, kokių Techninės užduoties ir Neringos savivaldybės šilumos ūkio infrastruktūros specialiojo plano sprendinių neatitinka Lankytojų centro pastatas. Tarnyba mano, kad atsakovė atsisakydama pasirašyti Lankytojų centro statybos užbaigimo aktą iš esmės nenurodydama pagrįstų motyvų ir argumentų, pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, t. y. atsakovė nenurodė administracinio sprendimo teisinio ir faktinio pagrindo ar kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių, taip pat nebuvo nurodyti administracinio sprendimo motyvai. Tarnyba pažymi, kad esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai, kai nėra motyvuotai nurodomas administracinio sprendimo teisinis pagrindas ir jo priėmimo motyvai, valstybės institucijoms, šiuo atveju pareiškėjai, apginti savo pažeistas teises tampa sudėtinga.

Pažymi, kad atsakovė yra pagrindinė centralizuotos šilumos tiekėja Nidos ir Juodkrantės gyvenvietėse. Atsakovė į Lankytojų centro pastato pripažinimo tinkamu naudoti komisiją (toliau – ir Komisija) buvo priimta tik 2024-07-24, o Sprendimas buvo priimtas 2024-08-01, todėl toks atsakovės netendencingas dalyvavimas Komisijoje apskritai yra kvestionuotinas. Vertinant atsakovės kaip Komisijos narės teisinį statusą ir reikiamą kvalifikaciją, kuri yra būtina tinkamoms Komisijos narės pareigoms atlikti, būtina atsižvelgti į atsakovės atitiktį Reglamente nustatytiems kompetencijų reikalavimams, atsakovės priimto sprendimo pagrįstumą, atsakovės priimto sprendimo nepakankamą motyvų pateikimą, dėl Atsakovės įtraukimo į Komisiją pagrįstumo.

Nurodo, kad Klausimyne statybos užbaigimo procedūros atlikimo teisinis pagrindas buvo nurodytas Reglamento 9 priedo 2 punktas. Darytina išvada, kad Reglamento 9 priedo 2 punktas nėra priskirtinas atsakovės kompetencijai. Tarnybos vertinimu, teisinio pagrindo nustatymas šiame aplinkybių kontekste yra ypatingai svarbus, todėl pažymi, kad atsakovės nurodytas pagrindas viršija Reglamente atsakovei nustatytas pareigas.

Pažymi, kad Klausimyno 3 punkte atsakovė nurodė, kad buvo vertintina „Atitiktis statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems šilumos tiekėjo UAB „Neringos energija“ išduotoms projektavimo sąlygoms“. Atsakovė neteikė Projektui projektavimo sąlygų, todėl minėtos sąlygos, vadovaujantis paminėtomis Reglamento 9 priedo 2 punkto nuostatomis, neturi/negali būti vertinamos. Vadovaujantis Reglamento 9 priedo 16 punktu inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų atstovai tikrina statinių atitiktį statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus. Prisijungimo sąlygų Projektui atsakovė taip pat neteikė. Tarnyba daro išvadą, kad atsakovei neteikus projektavimo sąlygų pačiam projektui, atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo vertinti Lankytojų centro atitikties statinio projekto sprendiniams.

Nurodo, kad atsakovė 2020-03-23 patvirtino „Technikinę užduotį Nr. 2020-01“. Vadovaujantis aukščiau minėta Statybos įstatymo norma, darytina išvada, kad Technikinė užduotis buvo atsakovės nurodymas, kaip turi būti suprojektuota Lankytojų centro projekto dalis „Šilumos gamyba“. Projektavimo paslaugas teikė UAB „JAS“ (toliau – Projektuotojas). Projektuotojas vadovaudamasis atsakovės parengta Technikine užduotimi parengė Projektą. Projektas kiekvienu atveju turi būti suderintas. Šiuo aspektu Projektas buvo suderintas su atsakove. Tai įrodo išrašas iš „Infostatyba“, kuriame aiškiai buvo nurodyta, kad „Projekto patikrinimo išvada“ Pritarta“. Atsižvelgiant į Projekto nuostatas, Lankyto centras buvo pastatytas pagal Projektą, o taip pat šildymo sistema buvo įrengta pagal projekto reikalavimus, kuriems be kita ko pritarė atsakovė. Tarnybos vertinimu, atsakovė suderinusi Projektą ir pritarusi Projekto sprendiniams, įvertino, suprato, patvirtino, kad toks Projektas atsakovei, kaip pagrindinei centralizuotos šilumos tiekėjai Nidos ir Juodkrantės gyvenvietėse, tinka ir yra tinkamas. Tarnyba mano, kad Technikinė užduotis yra reikalavimai, gairės Projektuotojui. Projektuotojui parengus Projektą, jį suderinus su atsakove Technikinė užduotis nebetenka teisinės prasmės ir esmės, nes jos pagrindu buvo parengtas ir su atsakove suderintas Projektas. Darytina išvada, kad Lankytojų centrą pastačius pagal Projektą, atsakovė nebegali vadovautis Technikine užduotimi, kurios pagrindu buvo parengtas Projektas, kurį atsakovė suderino.

Tarnyba mano, kad Sprendimas, o taip pat ir Klausimynas neatitinka Reglamento 71 punkto nuostatų, nes sprendimas neišduoti Lankytojų centro statybos užbaigimo akto nėra tinkamai motyvuotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pamario restauratorius“ atsiliepime į skundą nurodo, kad ginčą palieka spręsti teismo nuožiūrai.

Atsakovė 2025-03-14 pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodo, kad atlikus statybą nėra įgyvendinti Projekto sprendiniai, šiai dienai vartotojams (duomenys neskelbtini) šiluma nėra tiekiama, esami vartotojai nėra prijungti prie šilumos tinklų, nors Projekte, jo sprendiniuose, aiškiai yra nurodyta, kad vartotojai (duomenys neskelbtini) prie šilumos tiekimo prijungiami. Kaip matyti iš Projekte nurodyto, tai atliekant rekonstrukciją, turėjo būti naikinama buvusi dujinės katilinės patalpa ir iš ten esantis katilas, kuris tiekė šildymą į pastatus, perkeliamas į naują patalpą, atitinkamai prijungiant pastatus (duomenys neskelbtini) į šilumos tiekimą. Tačiau nagrinėjamu atveju, atlikus statybą, tai nėra padaryta, atitinkamai atlikus statybą Projekte numatyti sprendiniai nėra įgyvendinti. Šilumos tiekimas į minimus pastatus negali būti tiekiamas, nes nėra atliktas esamų vartotojų prijungimas į šilumos tinklą. Be kita ko, Techninio projekto dalyje „Šilumos gamyba“ nurodyta, kad yra numatytas dūmų išmetimui nuo katilo naujas dūmtraukis, tačiau šis dūmtraukis nėra įrengtas. Taipogi nėra perneštas buvęs kitoje vietoje dujinis katilas.

Projekto sprendiniuose nėra numatyta, kad būtų naikinamos, keičiamos šilumos trasos, einančios po pastatu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, atlikus statybos darbus buvo panaikinti po pastatu (duomenys neskelbtini) ėję šilumos trasos/tinklai į kitą pastatą – (duomenys neskelbtini) kultūros centrą. Tai patvirtina pridedamas 2024-08-28 šilumos trasos hidraulinio išbandymo aktas, kad atlikus po pastatu (duomenys neskelbtini) buvusių šilumos tinklų bandymus nustatyta, kad šilumos tinklai yra pažeisti (pažeisti, panaikinti ar kt.). Kadangi šilumos tinklai, esantys po pastatu (duomenys neskelbtini) pažeisti/sunaikinti, yra pažeisti Projekto sprendiniai, nes šilumos trasos nebuvo numatyta naikinti. Dėl tokių veiksmų taip pat nėra įgyvendintas Projekto sprendinys – esami vartotojai negali būti prijungiami prie šilumos tiekimo, jiems šildymas negali būti tiekiamas.

Be to, Projekto brėžiniuose, pvz. Techninio projekto dalyje „Šilumos gamyba“ brėžinyje „Sklypo planas su projektuojamais šilumos tinklais“ prie pastabų yra nurodyta: „5. Visos dangos, išardomi statiniai, miesto infrastruktūros elementai baigus statybos darbus pilnai atstatomi“. Šiuo atveju įgyvendinant Projektą buvo pažeisti Neringos savivaldybės infrastruktūros vienas iš elementų, - šilumos tinklai. Padaryti pažeidimai nėra pašalinti, atitinkamai tai reiškia, kad Projekte numatyti sprendiniai nėra įgyvendinti.

2025-03-28 pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodo, kad Projekto dalyje 0510-01-TP-ŠVOK numatyta, kad buvusi dujų katilinė griaunama ir visi buvę inžineriniai tinklai joje, demontuojami įskaitant ir dujotiekį bei visą su tuo susijusią įrangą. Prieš pradedant griovimo darbus, Rangovas informavo ir pakvietė atsakovės atstovus atvykti ir išsimontuoti bei išsivežti visą jiems priklausančią dujinę įrangą ir dujinius katilus. Atsakovė, būdama dujų katilinės ir su ja susijusios įrangos bei tinklų savininku, tai ir atliko. Pagal “Teritorijos Juodkrantės gyvenvietėje: tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano” (toliau – ir Detalusis planas) sprendinius, minimos dujų katilinės pastato (statinio) nėra. Projekte, minimas dujų katilinės pastatas (statinys) taip pat nėra pažymėtas. Direkcija 2019-11-04 sudarė Panaudos sutartį Nr. V31-176 ir 2019-11-04 pasirašė Perdavimo - priėmimo aktą dėl Pastato – mokyklos (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), Kitų inžinerinių statinių - Aikštelės (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ) (1067/1182 dalis), Kitų inžinerinių statinių – Aikštelės (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Kitų inžinerinių statinių - Tribūnos (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo perėmė perdavimo - priėmimo akte nurodytą pastatą ir statinius. Pažymi, kad Projekte minimos dujų katilinės Direkcija aukščiau nurodytos Panaudos sutarties pagrindu neperėmė, todėl perdavimo - priėmimo akto dėl šio statinio nepasirašė. Be to, šio statinio statyba nenumatyta teritorijų planavimo dokumentuose, t.y. Detaliajame plane, Specialiajame plane, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane.

Direkcija atkreipia dėmesį, kad “Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centro projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros techninėje užduotyje” buvo įvardintas pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Projekto dalyje “Šilumos gamyba” įsivėlus klaidai, pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) įvardintas kaip pastatas, adresu (duomenys neskelbtini).

Priešingai, nei teigia atsakovė savo paaiškinimuose, visi išvardinti ir Projekte nurodyti sprendiniai yra įgyvendinti. Pagal Projekto sprendinius, atliekant rekonstrukciją buvo naikinamas buvęs teisinės registracijos neturintis dujinės katilinės priestatas. Katilas, kuris tiekė šildymą į pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), perkeltas į suprojektuotą inžinerinę patalpą (patalpa 1.11), numatant galimybę prijungti pastatus (duomenys neskelbtini), taip užtikrinant šilumos tiekimą šiems pastatams. Šilumos tiekimas į minimus pastatus gali būti tiekiamas, atsakovei atlikus jiems priklausančių centralizuoto dujotiekio tinklų prijungimą į esamų vartotojų šilumos tinklą. Be to, Projekto dalyje „Šilumos gamyba“ nurodyta, kad yra numatytas dūmų išmetimui nuo katilo naujas dūmtraukis, kuris yra įrengtas pagal Projekto laidą “C laida” ir Projekto stadiją “Darbo projektas”. Pagal Projekto sprendinius Lankytojų centro šildymui yra numatytas geoterminis šildymas ir jam reikalinga inžinerinė patalpa numatyta rekonstruojamame pastate. Patalpoje, kurioje įrengti šilumos siurbliai „gruntas – vanduo“, taip pat yra numatyta vieta dujiniam katilui bei galimybė pajungti dujinį šildymą.

Direkcija atkreipia dėmesį, kad Projekto rengimo metu buvo sprendžiami šilumos tinklų ir šilumos įrenginių projektavimo klausimai, vyko pasitarimai bei susirašinėjimas tarp Neringos savivaldybės ir projekto užsakovo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos. 2020-05-27 pasitarime, kuriame dalyvavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai, Neringos savivaldybės atstovai bei atsakovė ir šilumos tinklų dalies projektuotojas, buvo nutarta, kad Lankytojų centro apšildymui bus naudojamas geoterminis šildymas, o pastatams (duomenys neskelbtini) ir toliau bus naudojamas centralizuotas šildymas, teikiamas iš suskystintų dujų šildymo įrangos, esančios toje pačioje patalpoje. Už suskystintų dujų katilų įrengimą ir eksploataciją atsakinga Neringos savivaldybės administracija ir atsakovė, t.y. Lankytojų centre esančios inžinerinės įrangos patalpoje atsakovė turi galimybę pajungti suskystintas dujas į esamą katilą, taip užtikrinant pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), šildymą. Direkcija kreipėsi į atsakovę dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių tinklų pajungimo į 1.11. patalpą, kad būtų užtikrintas pastatų (duomenys neskelbtini) šildymas.

Projekto laidoje “C laida”, numatytas sprendinys: “Atsisakoma dūmtraukio dujiniam katilui. Katilas numatomas su „Turbo“ išmetimu tiesiai per sieną” (Pav. 1, Pav. 2). Projekto stadijoje “Darbo projektas” numatytas sprendinys pagal Projekto laidą “C laida” numatomas su „Turbo“ išmetimu tiesiai per sieną. Šis sprendinys pakeistas, atsižvelgiant į pastato architektūrą, o dujinis katilas įrengtas atitinkančiais Projektą parametrais, patvirtintas Rangovo, statytojo, techninio prižiūrėtojo ir komisijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus pirmininko (Pav. 1, 2, 3, 4). Projekto dalyje „Šilumos gamyba“ nurodyta, kad dūmų išmetimui nuo katilo suprojektuotas naujas dūmtraukis, kuris yra įrengtas pagal Projekto pakeitimą, tuo pakeičiant kamino sprendinį kitu pagal įrengtą atitinkantį parametrus dujų katilą, o dujų katilas taip pat yra patalpoje 1.11, kaip matyta Pav. 3,4.

Nurodo, kad atsakovės atstovai buvo atvykę į vietą ir vykdė statybos užbaigimo komisijos nario funkcijas: patikrino inžinerinės įrangos patalpą (patalpa 1.11), bei joje esantį dujų katilą bei kitus Projekto inžinerinius ir kitus sprendinius. Atsakovė, pateikdama Klausimyną, nenurodė pastabų dėl įrengto dujų katilo, bet Klausimyne pateikė komisijos nario kompetencijai nepriskirtus, nepagrįstus, neaiškius teiginius apie šilumos ūkio infrastruktūros specialųjį planą bei kitus centralizuoto šilumos gamybos reikalavimus, nekeliamus suprojektuoto galingumo įrangai.

Direkcija pažymi, kad priešingai, nei teigia atsakovė, Projekto dalyje „Šilumos gamyba“ nebuvo suprojektuoti sprendiniai ir nebuvo vykdomi statybos darbai, susiję su Projekto įgyvendinimu atsakovei priklausančiuose centralizuotuose šilumos tinkluose ir trasose, adresu (duomenys neskelbtini). Šiluminės trasos Juodkrantėje, adresais (duomenys neskelbtini), Direkcija nevaldo nuosavybės ar turto patikėjimo teise, dėl to neturi statytojo teisės, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Apie vykdytus statybos darbus atsakovei priklausančioje šiluminės trasos atšakoje, ar trasos atšakos gedimą, adresu (duomenys neskelbtini), Direkcija informacijos neturi, jų būklė Direkcijai bei Rangovams nebuvo ir nėra žinoma. Apie Projekto sprendinius ir jų įgyvendinimą atsakovė buvo informuota, atsakovės atstovai dalyvavo statybvietės paruošimo pastato rekonstravimo darbams: atjungė ir išsivežė šildymo sistemos dalis, turėjo laiko įvertinti bei prižiūrėti jiems priklausančius tinklus rekonstruojamame pastate bei sklype. Atsakovei teigiant, kad “esami vartotojai negali būti prijungiami prie šilumos tiekimo, jiems šildymas negali būti tiekiama“, šiluma į pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), gali būti tiekiama, atsakovei atlikus jiems priklausančių centralizuoto dujotiekio tinklų prijungimą į esamų vartotojų šilumos tinklą. Tačiau Direkcija, kaip ir buvo minėta, nevaldo nuosavybės ar turto patikėjimo teise šilumos tinklų, todėl vartotojų pajungimas Direkcijai nepriskirtinas. Be to, visi Projekto ir jo pakeitimų sprendiniai yra įgyvendinti, tą patvirtina ir Rangovai, statytojas, techninis prižiūrėtojas ir komisijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus pirmininkas, patikrinęs atliktus rekonstravimo darbus vietoje, patikrinus Statybos darbų žurnalus, deklaracijas ir kitą dokumentaciją bei pasirašęs Statybos užbaigimo aktą).

Nurodo, kad Neringos savivaldybės šilumos ūkio infrastruktūros specialiajame plane (toliau – Specialusis planas) numatyta: „Šiuo metu Juodkrantės gyvenvietės centralizuoto aprūpinimo šiluma sistema yra modernizuojama – įgyvendinamas perėjimo prie kitos kuro rūšies (biokuro) projektas. Pagal projektą I. kalno ir (duomenys neskelbtini) gatvių katilinių sistemos bus sujungtos ir (duomenys neskelbtini) katilinės vietoje bus įrengiama nauja biokuru kūrenama katilinė“. Direkcija informuoja, kad Specialiojo plano brėžinyje „Juodkrantė“, šalia Lankytojų centro pastato sutartiniu žymėjimu, nurodoma „esama CAŠ katilinė“. Kaip nurodyta aukščiau, esamos katilinės prie Lankytojų centro pastato nėra. Be to, pagal Specialiojo plano sprendinius, Lankytojų centro pastatas patenka į „konkurencinio aprūpinimo šiluma zoną“ (toliau JK1 zona). JK1 zonoje numatyti tokie sprendiniai: „Šioje zonoje statomą, rekonstruojamą, remontuojamą arba atnaujinamą pastatą gali būti numatyta aprūpinti šiluma iš vietinių šilumos šaltinių, tik šiais atvejais: „Yra techninių, gamtosaugos, kultūros paveldo išsaugojimo problemų aprūpinant konkretų vartotoją šiluma iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos“. Atkreipia dėmesį, kad rekonstruojant Lankytojų centro pastatą, numatytas aprūpinimas šiluma iš vietinių šilumos šaltinių, kadangi yra techninių problemų aprūpinant Lankytojų centro pastatą šiluma, nes Specialiajame plane sutartiniu žymėjimu paženklinti „esami šilumos tiekimo tinklai“ nenumatyti.

Be to, Specialiajame plane nustatyta, kad „Minėtiems šilumos vartotojams suteikiama teisė įsirengti ir naudoti autonominius aprūpinimo šiluma šaltinius. Šiuo atveju miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistema gali būti naudojama kaip rezervinis aprūpinimo šiluma būdas“. Projekte šie Specialiojo plano sprendiniai įgyvendinti. Be to, Specialiajame plane nurodyta, jog teritorijoje, į kurią patenka Lankytojų centras, yra konkurencinė aprūpinimo šiluma zona. Šioje zonoje statant naujus pastatus, kurių naudingasis plotas daugiau kaip 1000 kv. m. privalomai atliekamas prijungimo prie centralizuotos šildymo sistemos vertinimas. Šio vertinimo rezultatų pagrindu aprūpinimo šiluma būdas nurodomas specialiuose reikalavimuose. Lankytojų centre nebuvo vykdoma nauja statyba (buvo vykdyta mokyklos pastato rekonstrukcija į kultūros paskirties pastatą), todėl ši Specialiojo plano nuostata negali būti taikoma. Specialiojo plano sprendiniuose numatyta, kad konkurencinės aprūpinimo šiluma zonoje, į kurią patenka Lankytojų centras bei (duomenys neskelbtini) pastatai, “esamiems šilumos vartotojams aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atsijungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) traktuojamas kaip neatitinkantis šilumos ūkio specialiojo plano tik tokiu atveju, kuomet būdo pakeitimas padidina šilumos gamybos savikainą likusiems CAŠ sistemos vartotojams”. Pažymi, kad Direkcijos panaudos teise valdomas pastatas, nėra esamas vartotojas, dėl rekonstruoto pastato šildymo nėra ir nebuvo pasirašyta šilumos tiekimo sutartis. Todėl ši Specialiojo plano nuostata nėra taikytina. Be to, nėra atlikti skaičiavimai, kiek padidėjo šilumos kaina per laiką, kada buvo vykdomos statybos ir kiek padidės (jei padidės) šilumos kaina vartotojams ateityje.

Direkcija atkreipia dėmesį, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 9 priedas nurodo komisijos pirmininko ir komisijos narių kompetenciją, atliekant statybos užbaigimo procedūras. Atsižvelgiant į 9 priedo nuostatas, atsakovės atstovas, vadovaudamasis priskirta STR 9 priede nustatyta kompetencija, tikrina statinių atitiktį statinio projekto sprendiniams. UAB „Neringos energija“ atstovas pateikdamas Klausimyną“ vadovavosi STR 9 priedo 2 punktu, kuris nepriskirtas atsakovės komisijos nario kompetencijai. Be to, atsakovės atstovas pagal pateikto Klausimyno 3 punktą vertino statinio projekto atitiktį sprendiniams, įgyvendinantiems šilumos tiekėjo atsakovės išduotoms projektavimo sąlygoms. Pažymi, kad vadovaujantis STR 9 priedo 16 punktu „inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų atstovai tikrina statinių atitiktį statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus. Susisiekimo komunikacijų savininkų, valdytojų ar naudotojų atstovai tikrina statinių atitiktį statinio projekto sprendiniams kelių juostose ar kelių apsaugos zonose“. Direkcija atkreipia dėmesį, kad atsakovė neteikė Projektui prisijungimo (projektavimo) sąlygų prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimų, todėl minėtos sąlygos, vadovaujantis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, neturi/negali būti vertinamos. Pagal Projekto sprendinius, kuriems pritarė visos Projektą tikrinančios institucijos, STR 9 priede nurodytą komisijos pirmininko ir komisijos narių kompetenciją, atliekant statybos užbaigimo procedūras, atsakovės komisijos narys, pagal priskirtą kompetenciją, privalo tikrinti statinių atitiktį Projekto sprendiniams.

Pažymi, kad tai, jog atlikti statybos darbai atitinka Projektą, 2024-01-25 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos buvo pateikta „Pažyma dėl statybos darbų atlikimo nenukrypstant nuo statinio projekto ir jo dokumentų, pagal kuriuos atlikti darbai, sprendinių, statinio (jo dalies) normatyvinės kokybės, statybos metu panaudotų statybos produktų ir įrenginių kokybės atitikimo statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimams“ Nr. 20240125001. Statinio statybos vadovas, Statinio statybos techninės priežiūros vadovas, Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas patvirtino, kad statinio (-ių): Kultūros paskirties į Lankytojų Centrą, adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbai atlikti, nenukrypstant nuo statinio projekto.

2025-04-14 atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Nurodo, kad pareiškėja 2025-03-28 atsiliepime klaidingai nurodo, kad pagal „Teritorijos Juodkrantės gyvenvietėje: tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ sprendinius, dujinės katilinės pastato (statinio) nėra nurodyta, kad Projekte minimas dujų katilinės pastatas (statinys) taip pat nėra pažymėtas. Detaliojo plano brėžinyje yra pažymėta dujų katilinės patalpa, kurią nugriovė pareiškėja. Pažymi, kad būtent iš šios dujų katilinės patalpos ir joje buvusių inžinerinių įrenginių,- dujų katilo buvo šildomi pastatai (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini) pastatas buvo šildomas centralizuotai, atitinkamai prieš pradedant šio pastato rekonstrukcijos projekto rengimą, buvo kreiptasi į UAB „Neringos energija“ dėl prisijungimo sąlygų gavimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, būtent prieš pradedant rengti Projektą, VSTT 2020-02-14 su paraiška gauti pastato (sekcijos, bloko, buto, patalpų) šilumos (karšto vandens) įrenginių prisijungimo (atsijungimo, rekonstravimo remonto) sąlygas Nr. 1 kreipėsi į atsakovę UAB „Neringos energija“. Atsakovė UAB „Neringos energija“, atsižvelgdama į gautą paraišką dėl prisijungimo sąlygų išdavimo, išdavė 2020-03-23 prisijungimo sąlygas, kurios įvardintos Technine užduotimi Nr. 2020-01 rekonstruojamų pastatų prisijungimui prie UAB „Neringos energija“ šilumos tinklų. Pažymi, kad būtent pati pareiškėja ir VSTT laikė, jog yra būtina gauti iš UAB „Neringos energija“ prisijungimo sąlygas, pati dėl prisijungimo sąlygų gavimo teikė prašymą, pati prisijungimo sąlygas įtraukė kaip sudėtinę dalį į parengtą Projektą, tačiau jas įgyvendino tik iš dalies. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjos teiginiai apie tai, kad neva atsakovė neteikė prisijungimo sąlygų ir negali būti komisijos narys, kuris tikrina statinių atitiktį Projekto sprendiniams, yra nepagrįsti ir neteisingi.

Nurodo, kad pareiškėjos paaiškinimai, kad neva ji neįsipareigojo atjungusi nuo šilumos tiekimo pastatus (duomenys neskelbtini), vėl jų prijungti prie šilumos tiekimo, yra nepagrįsti. Taigi, pareiškėja įgyvendindama Projekto sprendinius turėjo ne tik panaikinti esamą dujinės katilinės patalpą, ką pareiškėja ir padarė, tačiau taip pat atlikti visus veiksmus, kad pastatai, kurie buvo šildomi nuo pareiškėjos panaikintos dujų katilinės patalpos, būtų vėl prijungti prie centralizuoto šildymo.

Atsakovė UAB „Neringos energija“ neginčija to, kad ji turi atlikti šilumos tiekimo į pastatus (duomenys neskelbtini) paleidimo darbus, tačiau tam, kad tokį veiksmą atsakovė galėtų atlikti, visų pirmiausia turi būti tinkamai įgyvendinti Projekto sprendiniai, pareiškėja turi atlikti pastatų (duomenys neskelbtini) prijungimo prie centrinio šildymo tinklų darbus. Akivaizdu, kad pareiškėja neįgyvendinusi tinkamai Projekto sprendinių dabar interpretuoja juos sau naudinga linkme.

Pareiškėjos pateiktas 2020-05-27 pasitarimo protokolas Nr. V5-5 nepagrindžia to, ką nepagrįstai nurodo pareiškėja, kad neva už suskystintų dujų katilo įrengimą ir eksploataciją atsakinga Neringos savivaldybės administracija ir atsakovė. 2020-05-27 pasitarimo protokolas Nr. V5-5 nėra pasirašytas nei Neringos savivaldybės administracijos, nei atsakovės. Atsakovė protokole nurodomų teiginių, tariamai buvusių susitarimų netvirtina.

Pažymi, kad pareiškėjos atsiliepime nurodomas Projekto pakeitimas nebuvo derintas su atsakove, todėl jokios pareiškėjos įvardijamos „C“ laidos atsakovei nėra žinomos.

Projekto sprendiniuose nėra numatyta, kad būtų naikinamos, keičiamos šilumos trasos einančios po pastatu (duomenys neskelbtini). Tačiau atlikus statybos darbus buvo panaikinti po pastatu (duomenys neskelbtini) šilumos trasos/tinklai į kitą pastatą – (duomenys neskelbtini) kultūros centrą ((duomenys neskelbtini)). Kadangi šilumos tinklai, esantys po pastatu (duomenys neskelbtini) pažeisti/sunaikinti, yra pažeisti Projekto sprendiniai, nes šilumos trasos nebuvo numatyta naikinti. Dėl tokių veiksmų taip pat nėra įgyvendintas Projekto sprendinys – esami vartotojai negali būti prijungiami prie šilumos tiekimo, jiems šildymas negali būti tiekiamas.

Atsakovės vertinimu, pareiškėja klaidingai nurodo, kad Projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai ir nebuvo vykdomi statybos darbai, susiję su Projektu įgyvendinimu centralizuotuose šilumos tinkluose/trasose adresu (duomenys neskelbtini). Šilumos tinklai yra pažeisti/sunaikinti tie, kurie buvo po pastatu (duomenys neskelbtini), o ne po pastatu (duomenys neskelbtini). Šilumos tinklai ėjo per pastatą (duomenys neskelbtini). Būtent po atliktos pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, atsakovei atlikus hidraulinius bandymus, buvo nustatyta, kad po pastatu (duomenys neskelbtini) į pastatą (duomenys neskelbtini) ėję šilumos tinklai yra pažeisti/sunaikinti, ko pagrindu net ir atlikus tinklų prijungimą į dujų katilą, pastato (duomenys neskelbtini) šildyti nebus galima, nes yra pažeisti/sunaikinti šilumos tinklai.

Nurodo, kad visiškai neaiškūs ir pareiškėjos teiginiai, kad jai tinklai nepriklauso ir kad ji negali būti jų statytoja, atitinkamai kad ji su tuo jokių darbų neatliko. Tačiau kaip tada paaiškinti pareiškėjos atliktus veiksmus,- dujų katilinės patalpų nugriovimą, dujotiekio tinklų (vamzdyno) atvedimą nuo buvusios dujų katilinės patalpos iki pastato (duomenys neskelbtini) sienos. Labiau nei akivaizdu, kad pareiškėja pagal Projektą turėjo atlikti visus darbus, susijusius su pastatų (duomenys neskelbtini) prijungimu prie centralizuoto šildymo, pareiškėja pagal Projektą dalį darbų atliko, tačiau ne visus, nes šiai dienai šildymas į pastatus (duomenys neskelbtini) negali būti tiekiamas. Detaliajame plane yra numatyti į pastatą (duomenys neskelbtini) įeinantis šilumos tinklų įvadas, iš kurio šiluma buvo tiekiama ir į pastatą (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad pareiškėja iškraipo Neringos savivaldybės šilumos ūkio infrastruktūros specialiojo plano reikalavimus ir juos interpretuoja savaip. Nors pareiškėja teisingai įvardija zoną, tačiau kažkodėl atsiliepime cituoja „centralizuoto aprūpinimo šiluma zonos“ reikalavimus. Iki pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos pastatas buvo šildomas centralizuotai, todėl visiškai nelogiški pareiškėjos 2025-03-28 atsiliepime nurodomi teiginiai, kad: „rekonstruojant Lankytojų centro pastatą, numatytas aprūpinimas šiluma iš vietinių šilumos šaltinių, kadangi yra techninių problemų aprūpinant Lankytojų centro pastatą šiluma, nes Specialiajame plane sutartiniu žymėjimu paženklinti „esami šilumos tiekimo tinklai“ nenumatyti prie Lankytojų centro pastato“. Taip kaip ir iki rekonstrukcijos, taip ir po rekonstrukcijos pastatas galėjo ir turi būti šildomas centralizuotai.

Pareiškėja visiškai nepagrįstai nurodo ir tai, kad neva pareiškėjos panaudos teise valdomas pastatas nėra esamas vartotojas, dėl ko neva dėl rekonstruoto pastato šildymo nėra ir nebuvo pasirašyta šilumos tiekimo sutartis, o todėl anot pareiškėjos netaikytina Specialiojo plano reikalavimas,- esamiems šilumos vartotojams aprūpinimo šiluma būdo keitimas iš centralizuoto į necentralizuotą (atsijungiant nuo šilumos tiekimo tinklų) traktuojamas kaip neatitinkantis šilumos ūkio specialiojo plano tik tokiu atveju, kuomet būdo pakeitimas padidina šilumos gamybos savikainą likusiems CAŠ sistemos vartotojams. Be to, pasak pareiškėjos, nėra atlikti skaičiavimai kiek padidėjo šilumos kaina per laiką, kada buvo vykdomos statybos ir kiek padidės (jei padidės) šilumos kaina vartotojams ateityje. Pareiškėjos teiginiai apie tai, kad pastatas (duomenys neskelbtini) nebuvo vartotojas, yra nepagrįsti. Centralizuotas šildymas į pastatą buvo tiekiamas, atitinkamai laikytina, kad pastatas kuriam tiekiamas centralizuotas šildymas yra vartotojas. Pareiškėja nesikreipė dėl to, kad būtų įvertinta, ar būdo pakeitimas padidina šilumos gamybos savikainą likusiems CAŠ sistemos vartotojams. Tokių duomenų, analizės, neturi ir pati pareiškėja.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Projekto sprendiniuose nėra numatyta, kad Lankytojų centro pastatas ((duomenys neskelbtini)) bus atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Nuo pat statinio rekonstrukcijos pradžios pareiškėjai buvo aiškūs Projekto sprendiniai, kurie turi įgyvendinti atsakovės išduotose prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus, o būtent, pareiškėja turėjo įrengti šilumos gamybos katilinę, kurią sudaro tiek dujinis katilas, tiek ir šilumos siurblys „Gruntas-vanduo“ ir ją perduoti atsakovei, kad būtent atsakovė tiektų centralizuotą šildymą iš šių dviejų šildymo šaltinių tiek į Lankytojų centro pastatą, tiek į pastatus (duomenys neskelbtini). Atsakovė netgi investavo lėšas geoterminio grąžinio bandymui, tačiau pareiškėja dėl visiškai neaiškių priežasčių pradėjo savaip nepagrįstai interpretuoti Projekto sprendinius ir neigti, kad šilumos šaltiniai turi būti įrengti pareiškėjos ir perduoti atsakovei.

2025-04-22 pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Nurodo, kad atsakovė klaidina teismą, neteisingai interpretuodama Detaliojo plano sprendinius. Pagal Detaliojo plano sprendinius, teritorija, kurioje pagal atsakovę yra pažymėta katilinės patalpa, kurią neva nugriovė pareiškėja, sutartiniu žymėjimu pažymėta „demontuojami statiniai ar statinių dalys“ ir kitu sutartiniu žymėjimu pažymėta „papildoma statybos zona inžinerinių statinių statybai (aikštelių, įvažiavimų ir pan.)“. Be to, tarp Neringos savivaldybės ir Direkcijos sudaryta 2019-11-04 Panaudos sutartimi Nr. V31-176 ir 2019-11-04 katilinės pastatas (ar statinys) Direkcijai perduotas nebuvo. Direkcijos nuomone, kad Neringos savivaldybė tokiu būdu galimai stengiasi legalizuoti Detaliajame plane nepažymėtą statinį.

Nurodo, kad Techninio projekto dalyje „Šilumos gamyba“ Projekte nurodyti sprendiniai yra įgyvendinti. Pagal Projekto sprendinius, atliekant rekonstrukciją buvo naikinamas buvęs teisinės registracijos neturintis dujinės katilinės priestatas. Katilas, kuris tiekė šildymą į pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), perkeltas į suprojektuotą inžinerinę patalpą (patalpa 1.11), numatant galimybę prijungti pastatus (duomenys neskelbtini), taip užtikrinant šilumos tiekimą šiems pastatams. Šilumos tiekimas į minimus pastatus gali būti tiekiamas, atsakovei atlikus jiems priklausančių centralizuoto dujotiekio tinklų prijungimą į esamų vartotojų šilumos tinklą. Pagal Projekto sprendinius Lankytojų centro šildymui yra numatytas geoterminis šildymas ir jam reikalinga inžinerinė patalpa numatyta rekonstruojamame pastate. Patalpoje, kurioje įrengti šilumos siurbliai „gruntas – vanduo“, taip pat yra numatyta vieta dujiniam katilui bei galimybė pajungti dujinį šildymą. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu paminėti, kad už suskystintų dujų katilų įrengimą ir eksploataciją atsakinga ir pati atsakovė, t.y. Lankytojų centre esančios inžinerinės įrangos patalpoje atsakovė turi galimybę pajungti suskystintas dujas į esamą katilą, taip užtikrinant pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), šildymą. Direkcija yra kreipusis į atsakovę dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių tinklų pajungimo į 1.11. patalpą, kad būtų užtikrintas pastatų (duomenys neskelbtini) šildymas.

Pažymi, kad pagal STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė”, nauja projekto laida yra išleidžiama, statytojui patvirtinus papildomą projektavimo užduotį. Lankytojų centro (toliau – LC) projektuotojui buvo pateikta papildoma projektavimo užduotis ir nauja laida patvirtinta statytojo (KNNP). Naujos projekto laidos pagal paminėtqas STR nuostatas, su atsakove derinti nėra privaloma. Techninėje užduotyje Nr.2020-01 nurodyta, kad ,,Montavimo darbų vykdymui paruošti darbo brėžiniai turi būti suderinti su UAB ,,Neringos energija”. Darbo brėžiniai buvo perduoti derinti UAB ,,Neringos energija”, bet tai buvo ignoruojama.

Direkcija pažymi, kad Detaliuoju planu suplanuotoje sklypo dalyje Nr. 1b, nebuvo suprojektuoti jokie statybos, rekonstravimo ar kitų rūšių statybos darbų. Detaliajame plane nėra suplanuotų šilumos tinklų į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Projekto apimtyje nebuvo numatyti jokie darbai, susiję su pastatų (duomenys neskelbtini) šilumos trasomis. Todėl LC rekonstrukcijos metu nebuvo atliekami jokie šilumos trasų ar demontavimo darbai. Kiek žinoma, šie pastatai jau iki LC pastato rekonstrukcijos nesinaudojo dujiniu šildymu, tuo pačiu, ir trasomis. Jie buvo įsirengę sistemas ,,Oras-vanduo”. Taigi, šilumos trasa į pastatą (duomenys neskelbtini) galimai buvo pažeista jau iki LC rekonstrukcijos darbų.

Teismas konstatuoja

Byloje kilęs ginčas dėl UAB “Neringos energija” Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę pritarti statybos užbaigimo akto išdavimui.

Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatytos šios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo išsprendimui.

Pareiškėja įgyvendina projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (II)“ veiklą „Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centro įrengimas“, kurio metu rekonstruojamas panaudos sutarties, sudarytos tarp Neringos savivaldybės administracijos ir pareiškėjos, pagrindu valdomas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal pastato rekonstravimui parengtą projektą „Mokslo paskirties pastato mokyklos pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant pastato paskirtį į kultūros paskirties pastatą Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą“ įrengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras.

Lankytojų centro įrengimo darbai vykdomi pagal 2018-08-22 projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (II)“ partnerystės sutartį Nr. F-42018-108, pasirašytą tarp Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir pareiškėjos.

Projektui, kurio pagrindu buvo atliekami pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai, - įrengiamas lankytojų centras, 2021-02-08 buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-32- 210208-00001, kurį išdavė Neringos savivaldybės administracija.

Tarnyba 2020-02-14 UAB “Neringos energija” pateikė paraišką gauti pastato (sekcijos, bloko, buto, patalpų) šilumos (karšto vandens) įrenginių prisijungimo (atsijungimo, rekonstravimo remonto) sąlygas Nr. 1.

UAB “Neringos energija” išdavė 2020-03-23 Techninę užduotį Nr. 2020-01 rekonstruojamų pastatų prijungimui prie UAB “Neringos energija” šilumos tinklų sistemos. Techninė užduotis buvo suderinta su Kuršių nacionalinio parko direkcija.

Pareiškėja per IS “Infostatyba” pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą (registracijos Nr. CCA-30-240220-00073).

UAB „Neringos energija“, kaip komisijos narys, 2024-08-01 IS Infostatyba pateikė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti statybos užbaigimo akto “Mokslo paskirties pastato - mokyklos pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant pastato paskirtį į kultūros paskirties pastatą - Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą”, statybos užbaigimui. Atsakovė nurodė, kad „Neatitinka Techninės užduoties Nr. 2020-01, 2020-03-23 Rekonstruojamų pastatų prijungimui prie UAB „Neringos energija“ šilumos tinklų sistemos ir Neringos savivaldybės šilumos ūkio infrastruktūros specialiojo plano sprendinių“. Su skundžiamu Sprendimu atsakovė pateikė 2024-07-26 Statybos užbaigimo atlikimo procedūros klausimyną Nr. 1, versijos Nr. 1 (dokumento Nr.PDK-30-240724-01253), kuriame taip pat nurodė, kad „Statybos užbaigimo akto negalima pasirašyti“.

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, todėl pateikė skundą teismui. Teigia, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017 71 punkto nuostatų ir ABTĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų administraciniam sprendimui. Atsakovė su Sprendimu pateikdama Klausimyną, vadovavosi Reglamento 9 priedo 2 punktu, kuris nepriskirtas jo, kaip komisijos nario, kompetencijai. Nurodo, kad Technikinė užduotis Nr. 2020-01 neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 102 punkte apibrėžtos sąvokos “Techninė užduotis” ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 34 punkte apibrėžtos sąvokos “Techninė specifikacija”. Atsakovė 2020-12-01 patikrino Projekto sprendinius, ir pritarė Projektui, taip patvirtindama, kad Projektas atitinka galiojančius teisės aktus (priskirtus tikrinančiajam subjektui pagal kompetenciją) ir prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus. Rengiant Projektą, reikalavimas dėl Projekto atitikimo Neringos savivaldybės šilumos ūkio infrastruktūros specialiojo plano sprendiniams nebuvo nurodytas.

Nagrinėjamu atveju ginčui išnagrinėti aktualios Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Statybos užbaigimo procedūros – pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens prašymą išduoti ar patvirtinti statybos užbaigimo dokumentą (statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą) ir priimant dėl to sprendimą (Reglamento STR 1.05.01:2017 10.1 punktas). Statybos užbaigimo akto išdavimo procedūrų organizavimo ir atlikimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 16 straipsnyje.

Priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Statybos užbaigimo aktas surašomas Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą pateikiamas Inspekcijai aplinkos ministro nustatyta tvarka. Statybos užbaigimo aktus aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda statybos užbaigimo komisija, kurios sudėtį tvirtina Inspekcijos vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai Inspekcija gauna prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą, statybos užbaigimo komisija statybos užbaigimo procedūras privalo baigti (pasirašyti ir išduoti statybos užbaigimo aktą arba atsisakyti jį pasirašyti) per 10 darbo dienų nuo visų statybos užbaigimo komisijai privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai statybos užbaigimo komisija nusprendžia sustabdyti savo darbą ir pateikti statytojui privalomąjį nurodymą pašalinti statybos užbaigimo procedūrų atlikimo metu statybos užbaigimo komisijos nustatytus pažeidimus.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais statybos užbaigimo aktas neišduodamas (Priežiūros įstatymo 16 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad statybos užbaigimo aktas neišduodamas, jeigu: 1) asmuo neturi teisės būti šio statinio statytoju; 2) yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, per nustatytą terminą nepašalinti statybos užbaigimo procedūrų metu nustatyti pažeidimai ar trūkumai arba konstatuota savavališka statyba; 3) statybos užbaigimo aktą išduodančiam subjektui nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai; 4) pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai (procedūrą sustabdžius, aplinkos ministro nustatyta tvarka atliekamas statybą leidžiančio dokumento patikrinimas), arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo akte konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai; 5) dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisme yra priimtų nagrinėti viešojo administravimo subjektų ar prokuratūros prašymų, tokiais atvejais statybos užbaigimo procedūros nutraukiamos iki teismo sprendimo; 6) Nekilnojamojo turto registre arba Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ yra registruota juridinių faktų dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo arba draudimo vykdyti statybą.

Reglamento STR 1.05.01:2017 71 punkte nustatyta: „Statybos užbaigimo procedūros IS „Infostatyba“ automatiškai baigiamos atsisakius išduoti statybos užbaigimo aktą paskutinę komisijos darbo dieną 24 val., jei bent vienas komisijos nario atstovas per nustatytą komisijos darbo laiką priėmė sprendimą (ir pasirašė kvalifikuotu elektroniniu parašu) akto neišduoti. Jei bent vienas komisijos nario atstovas priėmė sprendimą neišduoti statybos užbaigimo akto, neatsižvelgiant į kitų komisijos narių atstovų sprendimus, aktas neišduodamas. Komisijos narių atstovai IS „Infostatyba“ priima motyvuotą sprendimą neišduoti statybos užbaigimo akto (nurodydami neišdavimo priežastis, jas pagrįsdami teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis) ne vėliau kaip iki paskutinės komisijos darbo dienos: 71.1. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais; 71.2. jei statytojas (-ai) ar jo (-ų) įgaliotas asmuo pateikia prašymą nutraukti statybos užbaigimo procedūras (šiuo atveju sprendimą nutraukti procedūras priima komisijos pirmininkas); 71.3. komisijai atsisakius išduoti statybos užbaigimo aktą, prašymo pateikėjui IS „Infostatyba“ automatiškai pateikiamas (-i) komisijos nario (-ių), atsisakiusio (-ių) išduoti statybos užbaigimo procedūras Reglamento 71 punkte nustatyta tvarka priimtas (-i) sprendimas (-ai). Kai statybos užbaigimo aktas neišduodamas, bet vienas ar daugiau komisijos narių iki paskutinės komisijos darbo dienos Reglamento 69 punkte nustatyta tvarka priėmė sprendimą sustabdyti statybos užbaigimo procedūras arba aktą išduoti, šie procedūriniai sprendimai kartu su priimtu (-ais) sprendimu (-ais) neišduoti statybos užbaigimo akto IS „Infostatyba“ automatiškai pateikiami prašymo pateikėjui susipažinti. Jei prašymas pateiktas tiesiogiai, apie šiame punkte priimtus sprendimus (juos pridedant) jo pateikėjas informuojamas raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovė vadovavosi Reglamento 9 priedo 2 punktu, kuris nepriskirtas jo, kaip komisijos nario, kompetencijai.

Teismas nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad atsakovei UAB „Neringos energija“ nepriskirta kompetencija pagal Reglamentą būti komisijos nare. Nustatyta, kad UAB “Neringos energija” išdavė 2020-03-23 Techninę užduotį Nr. 2020-01 rekonstruojamų pastatų prijungimui prie UAB “Neringos energija” šilumos tinklų sistemos. Techninė užduotis buvo suderinta su Kuršių nacionalinio parko direkcija. Iš Projekto dokumentacijos matyti, kad vienas iš privalomų dokumentų Projekto rengimui buvo būtent atsakovės „UAB „Neringos energija“ 2020-03-23 patvirtinta Techninė užduotis Nr. 2020-01 rekonstruojamų pastatų prijungimui prie UAB „Neringos energija“ šilumos tinklų sistemos“, tai patvirtina Projekte, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, esantis 2020-11-04 5 Bendrosios ekspertizės aktas Nr. BG-20-345K, taip pat Projekto techninė dalis.

Statinių projektus tikrinančių subjektų kompetenciją nustatančio Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinio projekto sprendinius, kuriais įgyvendinami prisijungimo sąlygose nustatyti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ar inžinerinių tinklų reikalavimai.

Pagal Reglamento 14 punktą, nustačius, kad paduotas prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo atitinka Reglamento 13.1–13.8, 13.10–13.12 papunkčiuose nurodytus reikalavimus ir nenustatyta 13.9 papunktyje nurodytų požymių, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas IS „Infostatyba“ prašymą pažymi kaip priimtą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo priėmimo joje paskelbia Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius, kurie privalo pagal Statybos įstatymo 27¹ straipsnyje nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams. Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai.

Šiuo atveju UAB „Neringos energija“ išdavė Techninę užduotį Nr. 2020-01 ir buvo nurodyta kaip subjektas, kuri turi pagal kompetenciją patikrinti Projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams ir pateikti pritarimą/nepritarimą Projektui.

Reglamento 60 punkte nurodyta, kad norėdamas gauti aktą, statytojas (-ai) ar jo (-ų) įgaliotas asmuo padaliniui, kurio prižiūrimoje teritorijoje yra statinys, pateikia prašymą išduoti aktą. Reglamento 64 punkte numatyta, jog priėmęs prašymą, padalinio pareigūnas (komisijos pirmininkas) ne vėliau kaip kitą darbo dieną IS „Infostatyba“ pažymi subjektus (narius), kurie pagal Reglamento 9 priede nustatytą kompetenciją privalo paskirti atstovus (įgaliotus asmenis) (toliau subjektų paskirti konkretūs atstovai vadinami komisijos narių atstovais) statybos užbaigimo procedūroms atlikti; per IS „Infostatyba“ šiems subjektams automatiškai išsiunčiamos paraiškos dėl komisijos narių atstovų paskyrimo. Reglamento 68.1. punkte numatyta, jog komisijos nariai, susipažinę su Reglamento 61 punkte ir 10 priedo 2 punkte nurodytais dokumentais atlieka statybos užbaigimo procedūras pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsnį ir Reglamento 9 priede priskirtą kompetenciją. Komisijos narių atstovai iki komisijos darbo pabaigos turi tikrinti, ar neatsirado Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytų juridinių faktų, kai statybos užbaigimo akto negalima išduoti. Reglamento 9 priedo 16 punkte numatyta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų atstovai tikrina statinių atitiktį statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus. Reglamento 71 punkte numatyta, jog statybos užbaigimo procedūros IS „Infostatyba“ automatiškai baigiamos atsisakius išduoti statybos užbaigimo aktą paskutinę komisijos darbo dieną 24 val., jei bent vienas komisijos nario atstovas per nustatytą komisijos darbo laiką priėmė sprendimą (ir pasirašė kvalifikuotu elektroniniu parašu) akto neišduoti. Jei bent vienas komisijos nario atstovas priėmė sprendimą neišduoti statybos užbaigimo akto, neatsižvelgiant į kitų komisijos narių atstovų sprendimus, aktas neišduodamas. Komisijos narių atstovai IS „Infostatyba“ priima motyvuotą sprendimą neišduoti statybos užbaigimo akto (nurodydami neišdavimo priežastis, jas pagrįsdami teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis) ne vėliau kaip iki paskutinės komisijos darbo dienos: 71.1. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais: 71.2. jei statytojas (-ai) ar jo (-ų) įgaliotas asmuo pateikia prašymą nutraukti statybos užbaigimo procedūras (šiuo atveju sprendimą nutraukti procedūras priima komisijos pirmininkas); 71.3. komisijai atsisakius išduoti statybos užbaigimo aktą, prašymo pateikėjui IS „Infostatyba“ automatiškai pateikiamas (-i) komisijos nario (-ių), atsisakiusio (-ių) išduoti statybos užbaigimo procedūras Reglamento 71 punkte nustatyta tvarka priimtas (-i) sprendimas (-ai). Kai statybos užbaigimo aktas neišduodamas, bet vienas ar daugiau komisijos narių iki paskutinės komisijos darbo dienos Reglamento 69 punkte nustatyta tvarka priėmė sprendimą sustabdyti statybos užbaigimo procedūras arba aktą išduoti, šie procedūriniai sprendimai kartu su priimtu (-ais) sprendimu (-ais) neišduoti statybos užbaigimo akto IS „Infostatyba“ automatiškai pateikiami prašymo pateikėjui susipažinti. Jei prašymas pateiktas tiesiogiai, apie šiame punkte priimtus sprendimus (juos pridedant) jo pateikėjas informuojamas raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

Taigi, įvertinus nurodytus argumentus, atsakovė pagrįstai buvo paskirta į komisiją atlikti Laisvalaikio centro statybos užbaigimo procedūras.

Sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, būtina įvertinti jo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas administracinis aktas turėtų būti panaikintas.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punkte nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

VAĮ 2 straipsnio 19 punktas nurodo, kad viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda.

VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011).

Nustatyta, kad UAB „Neringos energija“ yra pagrindinė centralizuotos šilumos tiekėja Nidos ir Juodkrantės gyvenvietėse. Pagrindinis akcininkas – 99,99 proc. kapitalo priklauso Neringos savivaldybei ir 0,01 proc. kapitalo vienam fiziniam asmeniui. Taigi, atsakovė būdama Neringos savivaldybės valdoma uždaroji akcinė bendrovė, atitinka VAĮ normas ir yra laikytina viešojo administravimo subjektu.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje išvardinti reikalavimai viešojo administravimo subjekto priimamam sprendimui, t. y. administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 punktai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad VAĮ reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019).“

Nagrinėjamu atveju teismas susipažinęs su bylos medžiaga, šalių argumentais bei rašytiniais įrodymais jiems pagrįsti vertina, kad atsižvelgiant į VAĮ nuostatas, aukščiau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, neišsamus bei nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis.

Kaip minėta, remiantis Statybos reglamento 71 punkto reikalavimais Komisijos narių atstovai IS „Infostatyba“ priima motyvuotą sprendimą neišduoti statybos užbaigimo akto (nurodydami neišdavimo priežastis, jas pagrįsdami teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis) ne vėliau kaip iki paskutinės komisijos darbo dienos. Taigi, vadovaujantis išdėstytomis teisės normomis, statybos užbaigimo aktas gali būti neišduodamas tik įstatyme nustatytais pagrindais, o atsisakymas jį išduoti įforminamas motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos neišdavimo priežastys, jas pagrindžiant teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju atsakovė Sprendime yra nurodžiusi, kad statybos užbaigimo aktas negali būti užduodamas, nes: „1. Neatitinka Techninės užduoties Nr. 2020-01, 2020-03- 23, Rekonstruojamų pastatų prijungimui prie UAB „Neringos energija“ šilumos tinklų sistemos ir Neringos savivaldybės šilumos ūkio infrastruktūros specialiojo plano sprendinių“. Detalių ir išsamių argumentuotų aplinkybių nei motyvų, taip pat jas pagrindžiančių teisės normų Sprendime nenurodė. Teismas pažymi, kad statybos užbaigimo akto neišdavimas gali būti pagrįstas išimtinai Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kad sprendimas neišduoti statybos užbaigimo akto gali būti priimtas tik konstatavus nukrypimą nuo esminių statinio projekto sprendinių. Sprendime iš esmės nenurodyta, nuo kokių seminių projekto sprendinių yra nukrypta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1836-502/2024).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1306-261/2020 nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Be to, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį, viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo subjektas atlieka, nustatyta tvarka vykdydamas vidaus administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimamų administracinių aktų formą, jų sudėtines dalis ir pan. nustato šių viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo veiklą reglamentuojantys įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1411/2011). Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, tokio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-520/2017; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015).

Nagrinėjamu atveju skundžiamo Sprendimo įžanginėje dalyje nėra nurodyti jokie procedūriniai dokumentai, kurie galėtų būti laikomi šio konkretaus individualaus akto sudėtine (motyvuojamąja) dalimi.

Nors atsakovė nurodo, kad Klausimynas yra sudėtinė Sprendimo dalis, tačiau teismas vertina priešingai. Tiek skundžiamas Sprendimas, tiek Klausimynas neatitinka Reglamento 71 punkto nuostatų, nes sprendimas neišduoti Lankytojų centro statybos užbaigimo akto nėra tinkamai motyvuotas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas jį panaikinti.

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę pritarti statybos užbaigimo akto išdavimui atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Taigi, skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovę pritarti statybos užbaigimo akto išdavimui suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomą veiksmą (surašytas raštu) ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmą.

ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-04-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-140-602/2017 ir 2017-04-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-222-602/2017 pažymėjo, kad administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas.

Taigi, administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis)“ (LVAT 2018-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018). Teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016).

Šalys procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų dėl ginčo dalyko, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Nagrinėjamu atveju yra patenkintas pareiškėjos pagrindinis skundo reikalavimas, todėl pagrindo spręsti atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą nėra pagrindo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti uždarosios akcinės bendrovės “Neringos energija” 2024-08-01 sprendimą.

Kitoje dalyje skundo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė