- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- e2YT-29196-960/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23784-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pareiškėjas
- I. G., N. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybinei įmonei „Turto bankas“, A. U.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. G. ir N. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybinei įmonei „Turto bankas“ ir A. U. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos po jų motinos J. U. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjusios faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį turtą.
Nurodo, kad pareiškėjų motina (palikėja) 2020 m. gruodžio 8 d. testamentu paliko pareiškėjoms visą savo turtą. Pareiškėjų žiniomis, palikėjai ir jos sutuoktiniui suinteresuotam asmeniui A. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos. Pareiškėjos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo per įstatymo nurodytą terminą nepateikė, kadangi neturi teisinio išsilavinimo, joms nebuvo žinoma, jog yra būtina per įstatymo nustatytą terminą atlikti tam tikrus papildomus formalius veiksmus, kad būtų užvesta paveldėjimo byla. Po palikėjos mirties stipriai pablogėjo pareiškėjų tėvo ir senelės sveikata, pareiškėjų psichologinė būklė irgi nebuvo stabili, papildomai karantino laikotarpiu namuose mokėsi jų vaikai, tačiau palikimą priėmė pradėjusios faktiškai jį valdyti – mokėjo mokesčius už nekilnojamąjį turtą, perėmė asmeninius palikėjos daiktus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas?“ nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos palikto turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, jog pareiškėjos palikimą priėmė faktiškai pradėjusios valdyti turtą, neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo A. U. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos I. G. ir N. J. yra palikėjos J. U., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) dukterys. Palikėjos sutuoktinis – suinteresuotas asmuo A. U., gim. (duomenys neskelbtini) Santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, palikėja, kartu su sutuoktiniu, įgijo nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini); 3) patalpą, adresu (duomenys neskelbtini); 4) butą, adresu (duomenys neskelbtini).
2020 m. gruodžio 8 d. testamentu palikėja visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, visas turtines ir asmenines neturtines teises, kurios įstatymų numatytais atvejais gali būti paveldimos, lygiomis dalimis paliko pareiškėjoms. 2021 m. rugpjūčio 12 d. notarės S. B. liudijime nurodyta, kad po (duomenys neskelbtini) mirusios J. U., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Pareiškėjos nesikreipė į notarą per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau pradėjo jį faktiškai valdyti. Pareiškėjos palikėjos turtą po jos mirties saugojo ir valdė sąžiningai, kaip savą, t. y. savo aktyviais veiksmai parodė faktinį palikimo priėmimą - mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti mokėjimų nurodymai), perėmė mirusiajai priklausiusius asmeninius daiktus.
Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Nereikalaujama, kad veiksmai būdų teisinio pobūdžio, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir kt., o pakanka aktyvių įpėdinio veiksmų, iš kurių galima matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pavyzdžiui, naudojasi turtu, moka už jį mokesčius ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau teisinės pasekmės, atsirandančios faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pareiškėjos ir suinteresuotas asmuo A. U., kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis, yra pirmos eilės jos įpėdiniai pagal įstatymą (CK, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), tačiau remiantis 2020 m. gruodžio 28 d. testamentu, palikėja visą jai priklausiusį turtą, lygiomis dalimis paliko pareiškėjoms (CK 5.15 straipsnis, 5.19 straipsnis). A. U. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, duomenų, jog būtų pradėjęs faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį turtą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjų paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, mokėjimo nurodymais, patvirtinančiais mokėjimus už palikėjai priklausiusiam turtui teiktas paslaugas, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjos po palikėjos mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą po J. U. mirties, faktiškai pradėjusios paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Esant šioms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjoms įteisinti po J. U. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po pareiškėjų motinos J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2021 m. vasario 22 d., priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusios valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.