Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant UAB „Globersa“ atstovei I. B., BUAB „Finiens“ atstovei L. R., AB „Swedbank“ atstovui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Globersa“ BUAB „Finiens“ vardu pareikštą ieškinį dėl kredito sutarties modifikavimo atsakovams AB „Swedbank“ ir UAB „8 stebuklas”

Aprašomoji dalis

nustatė:

BUAB „Finiens“ skola AB „Swedbank“ 2018-11-07 dienai pagal kredito sutartį – 2 307 946,85 Eur: 1 810 994,43 Eur negrąžinto kredito; 191 968,73 Eur priskaičiuotų, bet nesumokėtų sutartinių palūkanų; 299 893,04 Eur priskaičiuotų, bet nesumokėtų įstatyminių palūkanų; 5 090,65 Eur vykdymo išlaidų.

Kredito sutartimi AB „Swedbank“ nustatė net 0,08 % dydžio delspinigius, todėl UAB „Finiens“ nepagrįstai tapo skolingas tokią didelę delspinigių sumą. Sąžiningomis ir proporcingomis netesybomis, ieškovo manymu, būtų galima laikyti 0,01 % delspinigių normą. To pasekoje, turi būti modifikuojama kredito sutartis, sumažinant delspinigių normą nuo 0,08 % iki 0,01 %. ir atitinkamai perskaičiuojant įsiskolinimo sumą.

Sumažinus delspinigių normą nuo 0,08 % iki 0,01 %, iš viso UAB „Finiens“ pagal kredito sutartį turėjo mokėti 1 571 77,57 Eur (1 427 63,38 Eur + 144 14,19 Eur) mažesnę delspinigių sumą, o šią sumą paskyrus paskolos (kredito) dengimui, pagal kredito sutartį turėjo būti priskaičiuota 7 270,73 Eur (6 074,30 Eur + 1 196,43 Eur) mažesnė palūkanų suma, todėl UAB „8 stebuklas“ finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje suma mažintina 164 415,30 Eur suma (nuo 2 093 186,08 Eur iki 1 928 770,78 Eur).

Atitinkamai, sumažinus aukščiau nurodytas banko nepagrįstai priskaičiuotas sumas UAB „Finiens“ atžvilgiu, turi būti keičiamo notaro R. K. atlikti vykdomieji įrašai.

BUAB „Finiens“ administratorius procesiniais dokumentais pašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu palaikė UAB „Globersa“ poziciją.

Ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti. Ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su 2011-08-09 BUAB „Finiens“ ir banko pasirašytos kredito sutarties sąlygomis. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, todėl ieškinio pateikimo metu terminas, ginčyti kredito sutarties sąlygas bei prašyti jas modifikuoti, jau buvo pasibaigęs. Jis pasibaigė ne vėliau kaip 2021-08-09.

Teismai jau yra išsprendę atsakovo ir BUAB „Finiens“ teisminius ginčus, kuriuose buvo nagrinėjamos kredito sutarties sąlygos ir jos nutraukimo pagrindas ir teisminius ginčus dėl atsakovo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Finiens bankroto byloje.

Nėra teisinio pagrindo modifikuoti kredito sutarties sąlygas, nes nustatyta delspinigių norma 0,08 % verslo kredito santykiuose yra įprasta ir nėra per didelė.

Atsakovas UAB „8 stebuklas”, kuriam ieškinys ir kiti teismo dokumentai įteikti, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad „Swedbank“ ir BUAB „Finiens“ 2011-08-09 pasirašė kredito sutartį Nr. 11-031922-IN, remiantis kuria BUAB „Finiens“ buvo suteiktas 9 000 000 litų kreditas nekilnojamojo turto įsigijimui. „Swedbank“ ir BUAB „Finiens“ 2014-12-10 pasirašė susitarimą Nr. 11-031922-IN-1 dėl 2011-08-09 kredito sutarties Nr. 11-031922-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo pratęsė negrąžintos 6 790 581,75 litų kredito sumos grąžinimo terminą. 2015-01-01 BUAB „Finiens“ negrąžinta 6 580 765,96 litų kredito suma buvo konvertuota į 1 905 921,56 eurų sumą. BUAB „Finiens“ nepašalinus kredito sutarties pažeidimų, ji buvo nutraukta nuo 2016-02-19. Vilniaus miesto 2 notarų biuras 2016-04-19 „Swedbank“ išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 1-2588, Nr. 1-2589, Nr. 1-2590, Nr. 1-2591 ir Nr. 1-2592 dėl BUAB „Finiens“ skolos išieškojimo iš įkeisto turto vertės. Vilniaus apygardos teismas 2018-09-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2868-258/2018 BUAB „Finiens“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2019-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-334-258/2019 patvirtino 2 307 946,85 eurų dydžio „Swedbank“ kreditorinius reikalavimus BUAB „Finiens“ bankroto byloje. „Swedbank“ ir UAB „8 stebuklas“ 2021-10-12 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-21-106 ir 2021-12-08 reikalavimo ir dokumentų perdavimo priėmimo aktą, kurių pagrindų „Swedbank“ naujajam kreditoriui UAB „8 stebuklas“ perleido 2 307 946,85 eurų dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“. Vilniaus apygardos teismas 2022-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2-258/2022 pradinį kreditorių „Swedbank“ BUAB „Finiens“ bankroto byloje pakeitė naujuoju kreditoriumi UAB „8 stebuklas“.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Globersa“ prašymą dėl UAB „8 Stebuklas“ finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje mažinimo, nustatė, kad AB „Swedbank“ nuo 2016 m. vasario 19 d. UAB „Finiens“ atžvilgiu galėjo nuo negrąžinto kredito sumos skaičiuoti tik 6 procentų dydžio procesines palūkanas, dėl to yra pagrindas sumažinti UAB „8 Stebuklas“ finansinį reikalavimą palūkanų dalyje nuo 491 861,77 Eur iki 277 101 Eur. Teismas nutarė pareiškėjos UAB „Globersa“ prašymą tenkinti. Kreditorės UAB „8 Stebuklas“ kreditorinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje sumažinti iki 277 101 Eur.

Atsakovo UAB „8 stebuklas“ kreditorinis reikalavimas BUAB „Finiens“ bankroto byloje Nr. B2-1-794/2023 sudaro 2 093 186,08 Eur: 1 816 085,08 Eur pagrindinė skola (1 810 994,43 Eur negrąžintas kreditas; 5 090,65 Eur vykdymo išlaidos), kildinama iš kredito sutarties ir 277 101 Eur dydžio palūkanos.

Atsakovas AB „Swedbank“ nurodo, kad UAB „Globersa“ neturi materialinės teisės reikšti atsakovui netiesioginį ieškinį. Teismo vertinimu tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta. Ieškovas yra BUAB „Finiens“ kreditorius, kurio reikalavimas patvirtintas teismo. Tai reiškia, kad BUAB „Finiens“ turi teisę reikšti ieškinį dėl palūkanų mažinimo. Bankrutavusiai įmonei šios savo teisės neįgyvendinant, ją realizuoti gali kreditorius, nes nuo priskaičiuotų delspinigių dydžio tiesiogiai priklauso jo kreditorinio reikalavimo patenkinimo proporcija.

Atsakovo pozicija, kad ieškovas praleido 10 metų ieškinio senaties terminą patikslintam ieškiniui pareikšti, nes teisių pažeidimą, t. y. kad kredito sutarties sąlygos, nustatančios 0,08 proc. dydžio netesybas yra per didelės, BUAB „Finiens“ galėjo sužinoti ir sužinojo dar derybų dėl kredito sutarties sąlygų pasirašymo metu, bet ne vėliau kaip pasirašant kredito sutartį, t.y. 2011-08-09 yra nepagrįsta, nes ieškovas iki banko kreditorinių reikalavimų bankroto byloje patvirtinimo 2019-04-15 nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą savo ir kitų kreditorių teisių pažeidimą.

Ieškovas nurodo, kad sąžiningomis ir proporcingomis netesybomis būtų galima laikyti 0,01 % delspinigių normą. To pasekoje, turi būti modifikuojama kredito sutartis, sumažinant delspinigių normą nuo 0,08 % iki 0,01 %. Teismas tokią ieškovo poziciją vertina kritiškai. CK 6.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Minėta teisės norma atskleidžia vieną iš sutarties laisvės principo turinio elementų. Sutarties laisvė reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia, jiems sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, o nusprendę sudaryti patys renkasi su kuo. Taigi pirmiausia sutarties laisvės principas reiškia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Remiantis CK 6.156 straipsnio 2 dalimi negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią. Sutarties laisvės principas, įtvirtintas ir CK 6.156 straipsnio 3 dalyje taip pat reiškia, kad sutarties šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, t. y. sutarties laisvė apima ir laisvę savarankiškai nustatyti jos turinį bei formą. CK 6.189 straipsnis ir 6.200 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, t. y. minėta teisės norma įtvirtina laisva valia pasirašytos sutarties privalomumo ir vykdytinumo principą. Sutartis yra šalių tarpusavio teisių ir pareigų atsiradimo šaltinis. Kaip kad visi asmenys privalo laikytis įstatymų, nustatančių visuotinas elgesio taisykles, taip ir šalys privalo laikytis sutarties nustatytų taisyklių. Atsakovo suteiktas kreditas buvo panaudota BUAB „Finiens“ verslui. Bankas ir BUAB „Finiens“, būdami skirtingų verslo rūšių verslininkai, laisva valia, įvertindami visas rizikas, susitarė dėl sąlygų, kuriomis bus išduodamas ir grąžinamas kreditas, todėl banko ir BUAB „Finiens“ susitartos sąlygos įgijo įstatymo galią.

CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šioje teisės normoje netesybos įstatymo įtvirtintos kaip viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Vadovaujantis CK 6.71 straipsniu, netesybos taip pat atlieka prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, nes jų nustatymas sutartyje, skatina šalis laiku ir tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pagrindinis netesybų, kaip sutartinės civilinės atsakomybės formos, skirtumas nuo nuostolių atlyginimo susijęs su tuo, kad už sutarties pažeidimą kompensuotinas kreditoriaus interesas ir jo dydis apibrėžiami iš anksto, dėl to esant sutarties pažeidimui kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Atsižvelgiant į sutartinę prigimtį ir atliekamas funkcijas, teisės doktrinoje netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriems būdinga tai, kad: i) atsakomybės už prievolės pažeidimą dydis šalims žinomas jau sudarant sutartį, ii) netesybos išieškomos už patį prievolės pažeidimo faktą nereikalaujant įrodinėti nuostolius, iii) sutarties šalys gali savo nuožiūra formuoti susitarimo dėl netesybų sąlygas, dydį, santykį su nuostoliais ir pan.

Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 3 dalimi, teismas gali netesybas sumažinti, jeigu jos yra aiškiai per didelės. Dabartinėje teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad negali būti vieno konkretaus sutartinių netesybų dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir dėl to turi būti mažinamos. Atsižvelgiant į tai, konkrečių sutartinių netesybų dydžio vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas neturi būti suprantamas ir aiškinamas, kaip privalomas ir būtinas netesybų sumažinamas iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio, nes priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas.

Kasacinio teismo vertinimu 0,08 proc. dydžio delspinigiai už dieną atitinka kredito sutarties šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Atsižvelgdamas į Kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, Kasacinis teismas 2009-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009 vartojimo kredito sutartyje nustatytus 0,2 proc. dydžio delspinigius sumažino iki 0,08 proc. Tokio dydžio delspinigiai yra nustatyti ir BUAB “Finiens” pasirašytoje kredito sutartyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiose byloje yra nagrinėjami ne vartojimo teisiniai santykiai, o ginčas tarp verslininkų, todėl darytina vienareikšmė išvada. Kad 0,08 proc. dydžio netesybos niekaip nepažeidžia BUAB „Finiens“ interesų.

Kiti, teismo neaptarti, šalių argumentai nėra tiek reikšmingi, kad jiems pritarus galėtų būti priimtas kitoks sprendimas, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.