Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 30N-12840463-14, kuriuo V. B. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus ir, remiantis ATPK 33 straipsniu, jai paskirta galutinė administracinė nuobauda – 110 Lt (31 Eur) bauda, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gegužės 27 d. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014 m. gegužės 27 d., apie 8.55 val., Bokštų g. 12, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyta tvarka neatlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra, be to, ji, sankryžoje sukdama į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 113 ir 238 punktų reikalavimus. Tokie V. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį.

2014 m. gegužės 27 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu V. B. pripažinta kalta padariusi ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus ir jai paskirta pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį 100 Lt (28 Eur) bauda, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 110 Lt (31 Eur) bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir V. B. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 110 Lt (31 Eur) bauda.

2014 m. birželio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-05-27 nutarimo panaikinimo. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukta V. B. nurodė, kad policijos pareigūnas neteisingai įvertino autoįvykio aplinkybes, ji nepagrįstai buvo pripažinta eismo įvykio kaltininke.

Skundžiama 2015 m. vasario 5 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. skundą atmetė ir paliko nepakeistą Institucijos 2014-05-27 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Priežastinio ryšio nustatymas tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 127 str. 2 d., jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Asmuo atsako pagal ATPK 127 str. 2 d. tik tais atvejais, kai joje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra suprantamas kaip santykis, kuriam esant atitinkama veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes.

Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos ir fotolentelių matyti, kad 2014-05-27 buvo užfiksuotas eismo įvykis Bokštų g. 12, Klaipėdoje, kurio metu susidūrė V. B. vairuojamas automobilis „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. P. vairuojamas automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Fotonuotraukose užfiksuotas įvykio vietos vaizdas (b. l. 10–12).

2014-10-20 eksperto Virginijaus Pačebuto surašytame ekspertizės akte Nr. 11K-173(14) padaryta išvada, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga jam kilti buvo: automobilio „Mazda 3“ vairuotojos V. B. veiksmai – lygiareikšmių gatvių sankryžoje atlikdama posūkio į kairę manevrą, įvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir, toldama nuo sankryžos, keldama grėsmę eismo saugumui, važiavo kairiąja važiuojamosios dalies puse, sudarydama kliūtį prie sankryžos artėjusiam automobiliui „Volkswagen Sharan“; automobilio „Volkswagen Sharan“ vairuotojos R. P. veiksmai – artėdama prie lygiareikšmės sankryžos, važiavo greičiu, kuriuo staiga nestabdydama neturėjo galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, neįvažiuodama į sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtą, ir, tikėtina, artėdama prie sankryžos, važiavo ne kuo arčiau dešiniojo jos važiavimo krypties važiuojamosios dalies krašto. Tikėtina, kad automobilio „Mazda 3“ vairuotojai V. B. Krovėjų ir Bokštų gatvių sankryžoje atliekant posūkio į kairę manevrą ir į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuojant bei iš jos išvažiuojant neįvažiavus į kairiąją, priešpriešiniam eismui skirtą gatvių pusę, transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs (susidūrimo būtų išvengta) (b. l. 34–40).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 113 punkte numatyta, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos, transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje.

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad V. B., lygiareikšmių gatvių sankryžoje atlikdama posūkio į kairę manevrą, įvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę ir, toldama nuo sankryžos, keldama grėsmę eismo saugumui, važiavo kairiąja važiuojamosios dalies puse, sudarydama kliūtį prie sankryžos artėjusiam automobiliui „Volkswagen Sharan“, taip ji pažeidė KET 113 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas R. P. vairuotas automobilis „Volkswagen Sharan“. Būtent V. B. padarytas KET pažeidimas nulėmė eismo įvykio kilimą, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis. Automobilio „Mazda 3“ vairuotojai V. B. Krovėjų ir Bokštų gatvių sankryžoje atliekant posūkio į kairę manevrą ir į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiuojant bei iš jos išvažiuojant neįvažiavus į kairiąją, priešpriešiniam eismui skirtą gatvių pusę, transporto priemonės susidūrimas nebūtų įvykęs (susidūrimo būtų išvengta). Todėl būtent šios vairuotojos veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis, pagrindinė sąlyga jam kilti. Ta aplinkybė, jog ekspertizės akte nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei viena iš sąlygų jam kilti buvo ir automobilį „Volkswagen Sharan“ vairavusios R. P. veiksmai, neeliminuoja V. B. atsakomybės už padarytą pažeidimą.

KET 3.17. nurodyta, kad važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. vairuojamas automobilis eismo įvykio metu buvo nutolęs nuo Krovėjų ir Bokštų gatvių sankryžos (kelių sankirtos) apie 4,6 m, todėl akivaizdu, kad eismo įvykio vieta yra ne gatvių sankirta, todėl apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl „dešinės rankos taisyklės“ atmestinas.

Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad KET 108 punkte numatyta, jog reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. V. B. nesilaikė ir šio reikalavimo. Sankirtoje išvažiuodama į priešingos krypties eismo juostą ir norėdama persirikiuoti į savo eismo juostą neįsitikino, ar nėra kliūčių tai padaryti, nepastebėjo kelkraštyje stovinčių automobilių lenkiančios R. P. vairuojamo automobilio „Volkswagen Sharan“ ir su juo susidūrė.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, t. y. kiek V. B. vairuojamas automobilis buvo įvažiavęs į priešingą eismo juostą, ar R. P. galėjo apvažiuoti atsiradusią kliūtį ir pan., apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog V. B. 2014-05-27, apie 8.55 val., Bokštų g. 12, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyta tvarka neatlikta privaloma valstybinė techninė apžiūra, sankryžoje sukdama į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl to eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. B. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.