Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis, II-477-673/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-03
Bylos Nr.: II-477-673/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-22-3-00138-2021-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti

Teisėjas: Laima Šablevičienė (pirm.)
Pažeidėjas: I. B.
Institucija: Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-477-673/2021

Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00138-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 21.10.4; 21.11.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 3 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant administracine nuobauda nubaustam asmeniui – I. B.,

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2021 m. kovo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-932-2021 (ROIK 21127845408) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas E. K. 2021 m. kovo 26 d. priėmė nutarimą, kuriuo I. B. buvo nubaustas 90 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2021 m. sausio 14 d. 8.33 val., tyčia šaudydamas pneumatiniu šautuvu „C-TT BB caliber L4,5“, adresu (duomenys neskelbtini), išdaužė virtuvės lango stiklo paketą ir sugadino apsauginį lango tinklelį, padarydamas 145 Eur turtinę žalą (ROIK b. l. 9-10).

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. B. su 2021 m. kovo 26 d. nutarimu nesutiko, pateikė skundą, kuriuo teismo prašo nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu. Skunde nurodo, kad jis šioje administracinio nusižengimo byloje neturėjo galimybės teikti paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltės nebuvimą ir jokių neteisėtų veiksmų neatlikimą. Jis nebuvo supažindintas su protokolu ir nepasirašė, jam nebuvo išaiškintos jo teisės. Praėjus kelioms minutėms nuo protokolo surašymo, jam buvo surašytas nutarimas, taip pažeidžiant asmens teisę į gynybą. Institucija, priėmusi nutarimą, nesivadovavo teisingo proceso principu ir nutarimą priėmė nepagrįstai, neištyrus visų įvykio aplinkybių. Pareiškėjas teigia, kad nėra aišku, kokiais įrodymais vadovavosi institucija, priėmusi nutarimą, nes jis ANK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo neįvykdė ir niekada neprisipažino jį padaręs. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nurodytos aplinkybės iš esmės nepagrindžia jokios individualios ir detalizuotos informacijos apie šį konkretų įvykį. Pareiškėjo nuomone, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas remiantis tik nukentėjusio asmens parodymais, su kuriais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo supažindintas ir neturėjo galimybės replikuoti. Jis buvo įgijęs pneumatinį pistoletą, tačiau tik 2021 m. kovo 24 d., todėl lango išdaužti šiuo pistoletu negalėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu I. B. prašė skundą tenkinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad nukentėjusios nepažįsta, jokio motyvo išdaužti langus neturėjo, jis apkaltintas nepagrįstai. Ginklą pirko tik kovo 24 d. ir kaltę pareigūnams pripažino tik dėl kovo 24 d. įvykio (duomenys neskelbtini), kai šaudė į skardines pro balkoną, tada gal ir galėjo netyčiniu būdu sugadinti. Tą kovo 24 d. kai jis šaudė jau buvo tamsoka, bet jis šaudė ne iš balkono į lauką, o balkone. Gal šaudymas balkone ir buvo šiek tiek neatsakingas poelgis. Protokolą surašiusią pareigūnę S. G. jis žino, santykiai su ja normalūs, bylų su ja neturėjo. Skundžiamą nutarimą jam surašė lyg kitas pareigūnas – K., jie ten buvo trise ar keturiese, ir surašinėjo visus tuos protokolus, nutarimus. Nei G., nes K. asmeniškai nepažįsta. Dėl alkoholio vartojimo jis gulėjo ligoninėje ir į namus sugrįžo tik kovo 24 d. Ginklą tą dieną įsigijo sporto, laiko praleidimo tikslais. Byloje esančiame protokole jis gal pasirašė netyčia, nes tuos protokolus jam kišo vieną po kito, ir tas prisipažinimas čia netyčia, nes jis kaltę pripažino tik dėl kovo 24 d., o ne sausio 14 d. Jo pateiktoje protokolo kopijoje jo parašas užtušuotas, ir jis tą parašą užtušavo iš karto, prie pareigūnų akių, todėl nežino kodėl policija pateikė protokolą su neužtušuotu parašu. Sausio 14 d. jis tikriausiai buvo namuose, nes nuo gruodžio 3 d. gal iki sausio 2-3 dienos jam vežiojo metadoną, kadangi jis priklausomas nuo narkotinių medžiagų, yra metadono programoje, pirmadieniais ir ketvirtadieniais važinėja į ligoninę. Jo įsigytas šautuvas iš trijų metrų atstumo plastikinio buteliuko neprašauna, o tokiu atstumu išdaužti langą yra neįmanoma. Be to, sausio 14 dieną jis dar neturėjo to pistoleto. Kovo 24 dieną jis ginklą įsigijo pirmą kartą gyvenime, anksčiau nėra turėjęs jokio ginklo. Chemikų g. 3 namas yra priešais jo namą. Šūviai penktą namą gal ir galėjo pasiekti, bet trečią namą – abejoja, o jei ir pasiektų, tai nebūtų tokio smūgio, kad peršautų stiklą. Be to, ir pati liudytoja (policijos pareigūnė) pasakė, kad toks ginklas negalėjo tokiu atstumu išdaužti to lango. Kai pareigūnai konfiskavo jo ginklą, tai jis ėmė ir iš principo tą pačią dieną įsigijo kitą ginklą Kėdainiuose. Tokį ginklą galima laisvai nusipirkti, be jokio leidimo - jis pateikė pasą ir jam pardavė. Pirmąjį ginklą kovo 24 d. jis nusipirko Panevėžyje, jis dar prie pareigūnų skambino pardavėjui, kad jam atsiųstų čekį, bet gal pardavėjas ne tą čekį atsiuntė, ne nuo tos dėžutės nurašė numerį, todėl ir skiriasi pareigūnų nurodomas konfiskuoto ginklo numeris ir pardavėjo nurodomas įsigyto ginklo numeris. Sausio 14 dieną jis jokio ginklo neturėjo. Prašo bylą nutraukti, nes pažeidimo nepadarė, nėra įrodymų, nėra liudytojų, todėl jis neturėtų būti nubaustas už visus nusižengimus vien todėl, kad prisipažino dėl kovo 24 dienos. Jis nemato prasmės neprisipažinti dėl tokio nesunkaus nusižengimo, tad jei būtų kaltas, tai ir nuodytų, kad gal galėjo netyčiniu būdu sugadinti kažką.

Liudytoja S. G. – policijos pareigūnė, nurodė, kad I. B. žino tik kaip pažeidėją, jokių asmeniškumų tarp jų nėra. Pažeidėjui buvo nurodyta, kad yra tokie įvykiai, susiję su pneumatiniu šautuvu ir buvo apsispręsta, kad jis turėjo galimybę tai padaryti. Buvo su juo kalbėta buvo dar jo namuose, kur rado tą šautuvą su šoviniais. Tada atsivežė į komisariatą ir surašė protokolą. Viskas buvo apžiūrėta, jis pats papasakojo, kad jis su tuo šaunamuoju ginklu balkone šaudo - išeina pasišaudyti savo poreikiams. Protokole surašytame paaiškinime nurodytas aplinkybes pateikė pats pažeidėjas, jis minėjo, kad ginklą įsigijo Panevėžyje. Kvito, kad įsigijo ginklą kovo 24 dieną jis tuo metu neturėjo ir nepateikė, tačiau prisimena, kad jis kalbėjo telefonu su ginklo pardavėju. Ji pati pažeidėjui surašė gal du protokolus, nepamena. Jie dirba grupėje, ir tokio pobūdžio pažeidėjas buvo ieškomas jau ilgai, turi ne vieną dvimetę bylą ir kai jau surado, tai sudėliojo prioritetus - žmogaus atvykimą, išvykimą, sergamumą, buvimą namuose ir truputį sutapimų atrado. Pažeidėjas nebuvo konfliktiškas, kategoriškas, iš dalies pats svarstė, dvejojo, pripažino, kad šaudydavo balkone, kad turi tą ginklą. Kiek turėjo dvimečių bylų, tiek surašė į tuos protokolus. Dar viena yra neužbaigta byla ir dar vienoje yra ikiteisminis tyrimas. Nuo 2020 m. lapkričio mėnesio pagal visą statistiką buvo septyni įvykiai su ginklu. Jie sistemingi ir kai B. buvo išvykęs gydytis, tokio pobūdžio įvykių neužfiksuota. Be to, apžiūrėjus įvykio vietą matyti, kad I. B. galėjo padaryti tuos pažeidimus, nes jie kryptingi pagal jo sudėliotus taikinius į trečią ir penktą namą. Pareigūnai M. su K. apžiūrėję įvykio vietą teigė, kad yra galimybė su tokiu ginklu pataikyti tokiu atstumu. Tai nebuvo labai menkas pistoletas, šūvis galią tikrai turi. Jie tiesiog aiškinosi viską, dėliojosi, pažeidėjas iš pradžių sutiko, o kai pasirodė daugiau ankstesnių įvykių, jis staigiai pakeitė nuomonę ir nebeprisipažino. Pas pažeidėją buvo raštas šautuvas, šratukai, kurie atitiko ir rastus kitose įvykio vietose. Be to, paėmus ginklą, visi tokie įvykiai baigėsi, paskutinis buvo kovo 26 dieną. Patikslinusi duomenis, liudytoja nurodė, kad pas I. B. rastas ginklas, kurio Nr. 18E82558, o Panevėžyje jo įsigyto ginklo Nr. 18E82518. Be to, tą pačią dieną kai iš jo buvo paimtas ginklas ir surašyti protokolai, I. B. Kėdainiuose nusipirko dar kitą ginklą. Gegužės 8 d. vėl gautas naujas pranešimas dėl įvykio su ginklu Chemikų g. 1. Tokio pobūdžio ginklams įsigyti leidimo nereikia, tik paso. Ginklų parduotuvė Kėdainiuose pateikė policijai duomenis apie I. B. įsigytą ginklą. Jų parduotuvėje jis įsigijo tik šį vieną ginklą. Registrų dėl parduodamų šovinių jie neveda. Pardavėja nurodė, kad šūvis iš tokio ginklo yra aktyvus 15 metrų atstumu, o antras, trečias silpnėja. Policija patikrino duomenis tik vienoje Kėdainių ginklų parduotuvėje. Nuo pažeidėjo balkono iki trečio namo yra gal 50 metrų atstumas, tačiau nėra aišku, kad I. B. šovė iš balkono. Mano, kad šaunant iš balkono, atstumas būtų per didelis stiklui peršauti.

Liudytoja E. D. nurodė, kad I. B. nepažįsta, nežino kur jis gyvena. Sausio 14 d. apie 8 val. ryto ji pastebėjo peršautą langą (duomenys neskelbtini)- dvi šautines skylutes stiklo pakete. Ji gyvena 6 aukšte. Pareigūnai sakė, kad tai tikėtina buvo du šūviai. Peršautas buvo tik pirmas stiklo paketas. Kulkos pareigūnai nerado. Pirmas stiklas buvo peršautas kiaurai, bet viduje jokios kulkos nebuvo. Priešais jos buto langus yra lyg 7 namas. Jai padarytą žalą atlygino draudimas – 145 eurus. Kitas atvejis buvo kovo 3 d. – taip pat šūvis kiaurai per pirmą stiklo paketo skyrių. Kas šovė, ji nežino, šūvio garso negirdėjo, tik kalbėjo su kaimynais, tai žinojo, kad kaimyno bendradarbiui, kuris gyvena name priešais, tokių atvejų yra buvę gruodžio mėnesį, taip pat yra apšaudytos ir mašinos. Kai buvo antras įvykis, tai apie 23.30 val. girdėjo kažkokį pūkštelėjimą, bet galvojo kad katytė triukšmą kelią, o kitą dieną pamatė, kad vėl peršautas langas. Baugu, kai tokie atvejai kartojasi. Kovo pabaigoje matė penktam name apšaudytą langą, buvo atvykusi policija, ir po to gavo pranešimą, kad nustatytas kaltininkas.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-718/2012, N444-1254/2012, kt.).

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu 2021 m. kovo 26 d. administracinio nusižengimo nutarimu I. B. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. sausio 14 d. 8.33 val., tyčia šaudydamas pneumatiniu šautuvu „C-TT BB caliber L4,5“, adresu (duomenys neskelbtini), išdaužė virtuvės lango stiklo paketą ir sugadino apsauginį lango tinklelį, padarydamas 145 Eur turtinę žalą (ROIK b. l. 9-10). Jo veika nutarime kvalifikuota pagal ANK 115 straipsnį ir jam paskirta 90 eurų bauda.

ANK 115 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą. Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pareiškėjas tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad kaltės dėl jam inkriminuoto ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nepripažįsta, nurodė, kad pažeidimo nepadarė ir byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nes Institucija, priėmusi nutarimą, nesivadovavo teisingo proceso principu ir nutarimą priėmė nepagrįstai, neištyrus visų įvykio aplinkybių.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 9), o administracinio nusižengimo protokole (b. l. 7) nurodoma, kad asmuo paaiškino, jog šautuvą įsigijo savo maloniam laiko praleidimui, kuriuo šaudė savo namų balkone, ir nesitikėjo, kad galėjo pataikyti į kito asmens buto langą. Protokolas ir nutarimas pasirašyti, I. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai jo parašai, tačiau pareiškėjas teigė, kad kaltės jis pareigūnams nepripažino, jam įteiktoje nutarimo kopijoje parašą jis užbraukė ir tai padarė iš karto, matant pareigūnams, kadangi kaltę jis pripažino tik dėl kovo 26 dienos įvykio (pareiškėjas teikdamas paaiškinimus, tvirtino, kad kaltę pripažįsta dėl kovo 24 d. įvykio Chemikų g. 5-(duomenys neskelbtini), tačiau šio buto lango stiklo paketas buvo apgadintas kovo 26 d. (bent jau taip užfiksavo pareigūnai surašydami administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą), tad teismas laiko, kad pareiškėjas kalbėjo apie kovo 26 d. įvykį), o ant šio protokolo pasirašė per klaidą, kadangi jam vienu metu buvo kišama pasirašyti daug dokumentų. Administracinių nusižengimų registro išrašas (ROIK b. l. 23-32) patvirtina, kad kovo 26 d. I. B. buvo surašyti protokolai ir nutarimai net šešiose administracinio nusižengimo bylose pagal ANK 115 straipsnį, todėl pareiškėjo paaiškinimas, kad protokole pasirašė per klaidą, yra tikėtinas, juolab kad vienoje iš šių šešių bylų jis kaltę pripažino, ir, kaip nurodė, paaiškinimą teikė būtent dėl to įvykio.

Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad nutarime jam inkriminuoto administracinio nusižengimo negalėjo padaryti, nes sausio 14 dieną neturėjo jokio ginklo, kartu su skundu teismui pateikė pistoleto įsigijimo kvitą, pagal kurį jis ginklą įsigijo tik 2021 m. kovo 24 d. Ginklų parduotuvės UAB „VOLLIT“ Panevėžyje vedėjas patvirtino, kad I. B. 2021 m. kovo 24 d. įsigijo pneumatinį ginklą Nr. 18E82518 (b. l. 15, 64). Taigi, minimas pistoletas buvo įsigytas jau po nagrinėjamoje byloje padaryto nusižengimo, tačiau, kaip teismo posėdžio metu patvirtino apklausta pareigūnė, kovo 26 d. iš I. B. buvo paimtas ginklas, kurio Nr. 18E82558, taigi tai nėra tas pats ginklas, kurį kovo 24 d. jis įsigijo parduotuvėje Panevėžyje. Ir nors pareiškėjas tvirtino, kad kovo 24 d. jis ginklą įsigijo pirmą kartą gyvenime, byloje paminėti faktai patvirtina, kad I. B. turėjo ne tik pagal teismui pateiktą kvitą įsigytą šaunamąjį ginklą. Be to, policijai patikrinus duomenis vienoje ginklų parduotuvėje Kėdainiuose, nustatyta, kad 2021 m. kovo 26 d. I. B. įsigijo dar vieną pneumatinį šautuvą. Vis dėlto, nors ir nustatyta, kad I. B. sausio 14 d. galėjo turėti šaunamąjį ginklą, tačiau vien ši aplinkybė jo kaltės dėl tyčinio turto sugadinimo nepatvirtina.

Kaip matyti iš S. G. tarnybinės ataskaitos (ROIK b. l. 21), jokių asmenų, galinčių paliudyti kokias nors aplinkybes apie apgadintą E. D. buto lango stiklo paketą, nerasta. Pati E. D. taip pat negalėjo nurodyti kas, kada ir kokiu būdu apgadino stiklo paketą, jokių įtartinų garsų įvykio dieną nepastebėjo, jai tik pareigūnai nurodė, kad apgadinimai tikėtina padaryti dėl dviejų šūvių, tačiau kulkų lange ji nematė, patvirtino, kad ir pareigūnai kulkų įvykio vietoje nerado. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, bylą tyrę pareigūnai neužfiksavo nukentėjusios lango apgadinimų, neatliko įvykio vietos ir apgadinto stiklo paketo apžiūros, neįvertino galimo šūvio trajektorijos bei ginklo galimybių padaryti tokią žalą, tokiu atstumu. E. D. padarytos žalos dydis buvo nustatinėjamas taip pat tik pagal pačios nukentėjusios paaiškinimus, tačiau byloje nėra jokių kitų neginčijamą patirtos žalos dydį patvirtinančių duomenų, kuriais vadovaujantis ir turi būti priimamas nutarimas. Turto sunaikinimas ir sugadinimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 115 straipsnį, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Bazinių bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 50 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis yra esminis nusižengimo pagal ANK 115 straipsnį požymis, turi būti surinkti tai patvirtinantys duomenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nutarime ir protokole nurodoma, kad I. B. veiksmais buvo padaryta turtinė žala V. L., tačiau taip pat nurodoma, kad nusižengimo metu nukentėjo E. D., tad lieka neaišku kieno visgi turtas buvo apgadintas.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Policijos pareigūnė S. G., teikdama teismui paaiškinimus, nurodė, kad tokio pobūdžio pažeidėjas buvo ieškomas jau ilgai, policijos komisariatas turi ne vieną dvimetę bylą, todėl kai jau surado I. B., tai sudėliojo prioritetus, atsirado šiokių tokių sutapimų, o ir pažeidėjas nebuvo konfliktiškas, kategoriškas, iš dalies pats svarstė, dvejojo, pripažino, kad šaudydavo balkone, kad turi tą ginklą, todėl tiek, kiek turėjo dvimečių bylų, tiek surašė protokolų. Be to, protokolai bei nutarimai visose šešiose administracinio nusižengimo bylose buvo surašyti per labai trumpą laiką (iki valandos).

Teismo vertinimu, toks pareigūnų, turėjusių atlikti tyrimą ir surašiusių administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą, požiūris, nebuvo tinkamas, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti grindžiama sutapimais ar jo paties dvejonėmis, ypač, kai tyrimas atliekamas ne dėl vieno įvykio, kurie įvykę per tam tikrą laikotarpį. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad administracinį nusižengimą galėjo padaryti I. B., nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti jam administracinę nuobaudą.

Teismas, pats papildomai siekdamas išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, įpareigojo Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pateikti duomenis apie iš I. B. paimtą ginklą, apie pneumatinio ginklo galimybę peršauti stiklo paketą, buvusį (duomenys neskelbtini)- iš I. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono, taip pat įpareigojo patikrinti kitas ginklų parduotuves dėl I. B. iki įvykio galimai įsigyto kito pneumatinio ginklo (b. l. 45). Tačiau į teismo nutartyje nurodytus klausimus posėdžio metu atsakė tik liudytoja S. G., kurios teigimu, nuo pažeidėjo balkono iki nukentėjusio asmens namo yra gal, nes atstumas tikslai išmatuotas nebuvo, apie 50 metrų atstumas ir, jos nuomone, kurią ji grindė iš ginklų pardavėjo sužinotomis ginklo savybėmis, šaunant iš pažeidėjo balkono, atstumas iki nukentėjusio buto lango būtų per didelis stiklui peršauti. Liudytoja nurodė, kad ginklų parduotuvės pardavėjos teigimu, šūvis iš tokio ginklo yra aktyvus 15 metrų atstumu. Taigi pati policijos pareigūnė, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nurodė mananti, kad I. B., šaudamas iš savo buto balkono, negalėjo apgadinti E. D. buto lango stiklo paketo, ir, nors tvirtino, kad byloje nėra nustatyta, jog I. B. šaudė būtent iš savo buto balkono, tačiau duomenų, kad būtent I. B. šaudė iš kitos vietos, taip pat gauta nebuvo.

Išanalizavus byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Institucija nebuvo aktyvi ir neatliko visų įstatyme numatytų galimų įrodytų rinkimo veiksmų, būtinų administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti, todėl priimtas skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas bei naikintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020 konstatuota, kad tuo atveju, kai teismas konstatuoja, kad administracinis nusižengimas padarytas, tačiau jį padaręs asmuo nenustatytas, negali būti vadovaujamasi ANK 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta, nes padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į tai, jog norint nustatyti dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltą asmenį, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o tai padaryti apylinkės teismui yra sunku, administracinio nusižengimo byla turėtų būti grąžinama tyrimą atlikusiai institucijai.

Apibendrinus šioje byloje surinktus ir įvertintus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad skundžiamame nutarime minimu laiku, daugiabučių namų kvartale, būtent I. B. šaudamas išdaužė E. D. virtuvės lango stiklo paketą ir sugadino apsauginį lango tinklelį, tuo nukentėjusiajai padarydamas 145 eurų dydžio turtinę žalą ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje. Skundžiamame nutarime nurodytų I. B. padarytų veiksmų nepatvirtina bylos duomenys, galimi liudytojų parodymai, taip pat ir kitos byloje papildomai teismo nustatytos aplinkybės. Administracinio nusižengimo bylą tyrusiai institucijai nenustačius žalos dydžio, jos atsiradimo aplinkybių bei priežasčių, neatlikus įvykio vietos ir sugadinto turto apžiūros, nenustačius kaltojo asmens ir jo kaltę neginčijamai patvirtinančių duomenų, pareiškėjui I. B. neigiant savo kaltę ir teismui sprendžiant, kad administracinis nusižengimas padarytas buvo, spręstina, kad šiuo atveju reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą nustatant kaltą dėl padaryto nusižengimo asmenį, o teismui tai padaryti šiuo atveju yra neįmanoma, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina tyrimą atlikusiai institucijai (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis, teismas

nutaria:

pareiškėjo I. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. K. 2021 m. kovo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-932-2021 ir administracinio nusižengimo bylą ROIK 21127845408 grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Laima Šablevičienė