- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- eI-481-243/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01701-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Atsakovas
- A. J. Z.
- Pareiškėjas
- Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovui A. J. Z. dėl 92,57 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Klaipėdos rajono savivaldybės viešoji įstaiga „Gargždų švara“ (toliau – VšĮ „Gargždų švara“) prašymu prašo priteisti iš atsakovo A. J. Z. 92,57 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už atsakovui nuosavybės teise priklausantį sodo paskirties nekilnojamojo turto objektą – sodo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Nuostatai). Vadovaujantis Nuostatais, vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę naudojimo paskirtį, nurodytą Nuostatų I priede, kurio pagrindu prašo patenkinti reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. Z. su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad jis sodininkų bendrijoje, kurioje yra jo sodo pastatas, negyvena, komunalinių atliekų konteinerių neturi, jais nesinaudoja, todėl nėra vietinės rinkliavos mokėtojas. Nurodo, jog kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo (mokesčio sumažinimo) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau vietinės rinkliavos perskaičiavimo negavo. Atsakovo teigimu, sodų bendrijoje gyvenamąją vietą buvo deklaravęs tik dėl gaunamo pašto, tačiau ne dėl to, kad ten gyveno. Nurodo, kad rinkliavos dydžio skaičiavimo metodika buvo patvirtinta t 2017 metais, todėl neaišku kaip pareiškėja apskaičiavo vietinę rinkliavą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjos Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ reikalavimo priteisti iš atsakovo A. J. Z. 92,57 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus bei Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (su vėlesniais pakeitimais), kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamojo turto objektas – sodo paskirties pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, nuosavybės teise nuo 1997 m. gruodžio 22 d. priklauso atsakovui. Atsakovui argumentuojant, kad jis negyveno minėtame sodo paskirties pastate, pažymėtina, jog vietinė rinkliava už sodo paskirties pastatą pagal Nuostatus skaičiuojama nepriklausomai nuo to ar jame gyvenama. VšĮ „Gargždų švara“ 2018 m. vasario 12 d. rašte Nr. GŠ-(1.5)-61 „Dėl įrodymų pateikimo“ nurodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį sodininkų bendrijos „Minija“ pirmininkui pateikus sodininkų bendrijos sąrašą, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas nuolat gyvena sodininkų bendrijoje, atsakovui už vietinę rinkliavą už sodo paskirties nekilnojamojo turto objektą buvo skaičiuojama kaip už gyvenamosios paskirties objektą. Pareiškėja 2015 m. birželio 26 d. gavusi atsakovo prašymą, kuriame atsakovas nurodė, kad nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, ūkinės veiklos nevykdo, jam vietinė rinkliava perskaičiuota ir už šį nekilnojamojo turto objektą pritaikytas sodų paskirties objektams taikomas tarifas. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje nurodė, kad po vietinės rinkliavos perskaičiavimo, atsakovas į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo (lengvatos) išdavimo nesikreipė, vietinės rinkliavos nesumokėjo. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas po vietinės rinkliavos perskaičiavimo kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar lengvatos taikymo. Atsakovui argumentuojant, kad jam nebuvo išduotas konteineris, pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad nors atsakovas dėl mišrių komunalinių atliekų konteinerių nesikreipė, tačiau jis turėjo galimybę naudotis bendraisiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais, esančiais sodininkų bendrijos „Minija“ teritorijoje. Iš „Gargždų švara“ 2018 m. vasario 12 d. rašto Nr. GŠ-(1.5)-61 turinio matyti, kad sodininkų bendrijoje „Minija“ komunalinėms atliekoms surinkti pagal sodininkų bendrijos pirmininko prašymą kiekvienais metais po keletą kartų bendrijos teritorijoje buvo pastatyti stambiagabaritiniai atliekų konteineriai, į kuriuos sodininkų bendrijos nariai galėjo šalinti atliekas. Teismo posėdžio metu liudytojas, buvęs sodininkų bendrijos „Minija“ pirmininkas A. Z. K., parodė, kad sodininkų bendrijoje „Minija“ buvo pastatyti keli bendrieji konteineriai. Liudytojas parodė, jog nors konteineriai buvo maži, tačiau sodininkų bendrijos nariai į juos dėdavo atliekas. Vertinant aptartas aplinkybes, spręstina, jog atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtojas ir todėl turėjo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą už jam nuosavybės teise priklausantį sodo paskirties pastatą.
Byloje pateikti mokėjimo pranešimai ir priminimas dėl skolos patvirtina, kad atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra 92,57 Eur. Atsakovui argumentuojant, kad vietinės rinkliavos skaičiavimo metodika buvo patvirtinta 2017 metais, nustatyta, jog jam vietinė rinkliava laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. buvo skaičiuojama pagal Nuostatų 1 priedo 12 punktą – už nekilnojamojo turto objektą, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio (sodų) (rinkliavos dydis metams – 60 Lt (17,38 Eur), o nuo 2014 m. kovo 1 d. pagal Nuostatų 1 priedo 7 punktą (rinkliavos dydis metams nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 79 Lt (22,88 Eur), o nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 23 Eur). Teismas, patikrinęs vietinės rinkliavos paskaičiavimus, nustatė, jog pareiškėja tinkamai atsakovui apskaičiavo vietinės rinkliavos dydį. Prašymas teismui paduotas 2017 m. gruodžio 20 d., todėl nėra suėjusi senaties vietinės rinkliavos išieškojimui.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu, ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 92,57 Eur. Prašymas tenkintinas, priteisiant euro centų tikslumu, nes tokia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015, Nr. A-1497-556/2015, Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio įstatymo 41 straipsnio dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas nenurodė kokio dydžio yra išlaidos ir nepateikė jų pagrindimo, todėl prašymas negali būti išnagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą,
priteisti iš atsakovo A. J. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), pareiškėjai Klaipėdos rajono savivaldybės viešajai įstaigai „Gargždų švara“ (įmonės kodas 302720220) 92,57 Eur (devyniasdešimt du eurai 57 centai) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą,
išaiškinti, kad pareiškėja prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismui gali paduoti ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.