Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinis skyrius, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-01-04 sprendimo Nr. S-5, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2020-11-18 sprendimo Nr. SS-2402 ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2020-10-06 sprendimo Nr. STS-3590 bei 2020-10-06 sprendimo Nr. STS-3591 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nagrinėjamoje byloje vertins ar ginčijami sprendimai priimti aktualios redakcijos teisės aktų pagrindu, ar šie sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, įvertinus faktines bylos aplinkybes dėl darbingumo lygio nustatymo.

Remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno II teritorinis skyrius atliko pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą. Kauno II teritorinis skyriaus 2020-10-06 sprendimu Nr. STS-3590 ir 2020-10-06 sprendimu Nr. STS-3591, pareiškėjui nustatytas 65 proc. darbingumo lygis dėl bendrų susirgimų ir 80 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „(duomenys neskelbtini)“ neterminuotai nuo 2020-10-05 (b. l. 25–26).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2020-10-19 priėmė nagrinėti pareiškėjo prašymą peržiūrėti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus 2020-10-06 sprendimus ir atliko pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, 2020-11-18 sprendimu Nr. SS-2402 ginčyti Kauno II teritorinio skyriaus 2020-10-06 sprendimas Nr. STS-3590 ir 2020-10-06 sprendimas Nr. STS-3591 palikti galioti (b. l. 27–29).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2020-11-18 sprendimu Nr. SS-2402, jį apskundė Ginčų komisijai, kuri 2021-01-04 sprendimu Nr. S-5 pareiškėjo skundą atmetė ir paliko nepakeistą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2020-11-18 sprendimą Nr. SS-2402 (b. l. 6–11).

Pareiškėjas nesutinka su ginčijamais sprendimais, savo nesutikimą iš esmės grindžia argumentais, jog sprendimai buvo priimti taikant netinkamus teisės aktus, remiantis neaktualia Kriterijų aprašo redakcija, yra neobjektyvūs, priimti neįvertinus visų byloje esančių faktinių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Pagal 20 straipsnio 6 dalį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį. Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (20 straipsnio 7 dalis).

Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru (20 straipsnio 9 dalis). Įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas.

Nustatyta, kad ginčijamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus 2020-10-06 sprendimas Nr. STS-3590 bei 2020-10-06 sprendimas Nr. STS-3591 buvo priimti galiojant 2020-06-30 įsakymo Nr. A1-616/V-1568 redakcijos Kriterijų aprašui ir Tvarkos aprašui. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2020-11-18 sprendimas Nr. SS-2402 bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-01-04 sprendimas Nr. S-5 buvo priimti galiojant 2020-10-09 įsakymo Nr. A1-953/V-2227 redakcijos Kriterijų aprašui ir Tvarkos aprašui. Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2020-10-09 įsakymu Nr. A1-953/V-2227 pakeistas tik Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 12.5 papunktis, numatant, kad darbingumo lygis nustatomas asmeniui nedalyvaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos visoje šalyje laikotarpiu. Šiame papunktyje nustatytais atvejais asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas pildomas ir su jo rezultatais supažindinama susisiekus su asmeniu ar jo atstovu telefono ryšio priemonėmis ar elektroniniu paštu. Tai, kad asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas užpildytas ir su jo rezultatais supažindinta telefono ryšio priemonėmis ar elektroniniu paštu, pažymima asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti įvertinimo klausimyno pastabose.

Teismas įvertino ginčijamų sprendimų turinį ir nustatė, kad vertinant pareiškėjo darbingumo lygį dėl bendrų susirgimų buvo vadovautasi vertinimo metu galiojančiu Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 82.2 papunkčiu, VI skyriaus 42.7.2 papunkčiu, XIV skyriaus 80.1.2 papunkčiu. Taigi, atsižvelgus į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio vertinimo metu galiojantys teisės aktai (žr., pvz., LVAT 2017-05-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-632-146/2017; LVAT 2019-02-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-256-756/2019), nėra pagrindo teigti, kad ginčijamuose sprendimuose buvo taikoma netinkama Kriterijų aprašo redakcija. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo Kriterijų aprašo redakcijos taikymo.

Kriterijų aprašo 1 punkte numatyta, jog darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymą. Kriterijų aprašu turi vadovautis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatydama asmenų darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nukreipdamos asmenis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą darbingumo lygiui nustatyti (2 punktas). Kriterijų aprašo 3 punkte nurodyta, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) (3.1 papunktis); asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas) (3.2 papunktis). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 punktas). Jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi didžiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas (5 punktas). Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų 6.1–6.4 punktuose nustatyta tvarka. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100 (7 punktas). Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam (8 punktas). Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (9 punktas), o klausimyno balai prilyginami koeficientams (10 punktas). Pagal Kriterijų aprašo 11 punktą, apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad ginčijami sprendimai priimti neobjektyviai, šališkai, juose yra techninių klaidų, asmens veiklos ir gebėjimų klausimynas turėtų būti atliktas ne telefonu, o pasirašytinai. Teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pagal aukščiau nurodytą Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 12.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino metu asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas užpildytas ir su jo rezultatais supažindinta telefono ryšio priemonėmis ar elektroniniu paštu, pažymima asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti įvertinimo klausimyno pastabose. Iš Kauno II teritorinio skyriaus Darbingumo lygio 2020-10-06 vertinimo akto Nr. NA-2363 turinio matyti, kad pakartotinis pareiškėjo darbingumo vertinimas atliktas remiantis medicinine dokumentacija, taip pat iš pokalbio su pareiškėju. Toks darbingumo vertinimas asmeniui nedalyvaujant yra įtvirtintas Kriterijų aprašo nuostatose galiojančiose tiek iki 2020-10-09, tiek nuo 2020-10-10. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo klausimyną pareiškėjui turėjo pateikti kitokiu būdu.

Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad pareiškėjo darbingumo lygis nustatytas įvertinus pareiškėjo diagnozes, pareiškėjo sveikatos būklę, medicininius dokumentus. Pareiškėjo diagnozės susietos su atitinkamomis Kriterijų aprašo nuostatomis. Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui neginčija aplinkybių, kad atsakovas ar trečiasis suinteresuotas asmuo jo darbingumo lygį būtų nepagrįstai ar neteisingai nustatęs pagal jo sveikatos būklę ar diagnozes, pareiškėjas taip pat neginčija jam nustatyto darbingumo lygio. Pareiškėjas, teigdamas, kad ginčijami sprendimai yra neobjektyvūs ar juose yra techninių klaidų, tokių savo argumentų nedetalizavo, o savo skundą grindė bendro pobūdžio teiginiais, kad ginčijami sprendimai yra neteisingi.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė argumentus dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos darbo ministro įsakymų prieštaravimo tarpusavyje, teisės aktų prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjas jokio konkretaus įsakymo ar teisės akto, kuris jo nuomone prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui nenurodė. Iš pareiškėjo skundo turinio visumos galima spręsti, kad pareiškėjas prašo ištiri Kriterijų aprašo teisėtumą.

Išaiškintina, jog įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla (ABTĮ 113 straipsnis). Norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine byla, gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę, norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatenka į subjektų, apibrėžtų ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, ratą, taigi toks prašymas galėtų būti nagrinėjamas ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. nagrinėjant bylą dėl suinteresuoto asmens teisių pažeidimo.

ABTĮ 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, t. y. jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Pažymėtina, jog LVAT yra išaiškinęs, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., LVAT 2013-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013).

Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aiškių teisinių motyvų, jo prašymas grindžiamas abstrakčiais ir bendro pobūdžio argumentais dėl galimo teisių pažeidimo. Teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti administracinio akto teisėtumą yra nepagrįstas ir todėl netenkinamas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijami sprendimai yra priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas bei jų redakcijas, pagrįsti teisiniu bei faktiniu pagrindu, tinkamai motyvuoti. Tiek Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno II teritorinis skyrius, Sprendimų kontrolės skyrius, tiek Ginčų komisija objektyviai įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Kriterijų aprašo nuostatas, įvertino pareiškėjo sveikatos būklę pagal atitinkamus Kriterijų aprašo punktus. Todėl naikinti ginčijamų sprendimų pareiškėjo nurodomais motyvais teismas neturi pagrindo. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.