- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1363-619/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11446-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- L. Ž.
- Kategorijos
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (atsakovės) L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t.y. primokėti trūkstamą žyminį mokestį, civilinėje byloje pagal ieškovo 371-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Svajonė“ ieškinį atsakovei L. Ž. dėl įsiskolinimo priteisimo ir atsakovės L. Ž. priešieškinį ieškovui dėl 371-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Svajonė“ sprendimo tęsti projekto įgyvendinimą dėl balkonų įstiklinimo, pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas 371 – oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Svajonė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 9.896,19 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2 -4, 122 – 123, 168).
Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį ieškovui (b.l. 139 – 141), kuriuo prašo pripažinti, kad pasikeitus namo modernizavimo investicijų projekto finansavimo sąlygoms, 371 – osios daugiabučio namų savininkų bendrijos „Svajonė“ (pirmininko, valdybos) priimtas sprendimas tęsti projekto įgyvendinimą dėl balkonų įstiklinimo ir praplatinimo be visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimo ar balsavimo raštu, yra neteisėtas, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu bylą dalyje dėl 354,2 Lt skolos priteisimo iš atsakovės L. Ž. ieškovo 371-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Svajonė“ naudai nutraukė, ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės L. Ž. ieškovo 371-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Svajonė“ naudai 9.896,19 Lt įsiskolinimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-25) iki visiško sprendimo įvykdymo, 296 Lt žyminį mokestį bei 726 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priešieškinį atmetė, grąžino ieškovui 371-jai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Svajonė“ 8 Lt žyminio mokesčio (b.l. 184 – 188).
Šalies argumentai
Dėl minėto teismo sprendimo atsakovė L. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo 2012 m. kovo 23 dienos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-289-734/2012 panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatė atsakovei L. Ž. terminą iki 2012-05-02 nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo turinio trūkumams pašalinti: sumokėti 297,00 Lt žyminį mokestį ir pateikti įrodymus apie nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą (arba išreikšti ir įrodymais pagrįsti prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio atidėjimo). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčas yra turtinio pobūdžio, atsakovė apeliaciniu skundu ginčija visą teismo priimtą sprendimą, todėl atsakovė už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 297,00 Lt dydžio žyminį mokestį, t.y. pagal ginčijamą 9.896,19 Lt sumą. Atsakovė duomenų, patvirtinančių įstatymo reikalaujamo dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, kaip to reikalauja CPK 306 str. 3 d., teismui nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių kilusio ginčo nėra pagrindo vertinti kaip kilusio iš vartojimo santykių, nes kilęs ginčas yra tarp bendrijos ir bendrijos narės, tuo tarpu bendrijos ir jos narių santykiai nėra sutartiniai, šie santykiai yra reguliuojami įstatymo, bendrija įgyvendindama narių teises ir interesus, veikia pagal įstatymus ir patvirtintus įstatus, todėl nėra pagrindo atleisti atsakovės nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą sumokėjimo kaip vartotojos CPK 83 str. 1 d. 1 p.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė L. Ž. teismo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti L. Ž. apeliacinį skundą. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad reikalavimas mokėti įsiskolinimą už renovaciją kilęs iš vartojimo teisinių santykių, todėl nuo žyminio mokesčio atleistina. Nurodo, kad šiuo atveju bendrija įgyvendina savo narių, t.y. apeliantės, teises ir interesus bei atstovauja apeliantę vartojimo rangos vartojimo rangos sutartyje ir šis ginčas kilo būtent dėl Vartojimo rangos sutarties. Vartojimo rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: 1) darbai atliekami fiziniam asmeniui; 2) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ir paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. Apeliantės nuomone, šis ginčas kilo ne iš CK 4.48 straipsnio nuostatų, numatančių bendrijos narių pareigas apmokėti išlaidas, skirtas namui išlaikyti, mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas kaip namo butų savininkams. Taip pat ginčas kilo ne tik dėl 371-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Svajonė“ įstatų 12 str. įpareigojimų vykdyti bendrijos įsipareigojimus, bendrijos valdymo ir kontrolės institucijų nutarimus, mokėti nustatytas įmokas ir rinkliavas. Ginčas kilo iš vartojimo rangos sutarties, pagal kurią rangovas atliko namo renovaciją, o apeliantė privalo mokėti už namo renovaciją ir šiuo atveju reikalavimas tikslinis – apmokėti įsiskolinimą už renovacijos darbus, todėl mano, kad ginčas kilo iš vartojimo rangos sutarties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas 371-osios daugiabučio namo savininkų bendrija „Svajonė“ prašo teismo apeliantės 2012 m. balandžio 30 d. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį nepakeistą, priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai ir gyventojai namo valdymo, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimo, priežiūros ir tvarkymo klausimus sprendžia per teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtą 371-ąją DNSB „Svajonė“. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. įtvirtinta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų, savininkų bendrąsias teise, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymu ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Ieškovo teigimu, apeliantė visiškai nepagrįstai šalių ginčą kildina iš vartojimo teisinių santykių. Šioje byloje sprendžiamas ginčas tarp gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ir šios bendrijos teisėto nario dėl susidariusio įsiskolinimo už pastato renovacijos darbus. Pastato renovacijos darbus atlikę rangovai šioje byloje reikalavimų nėra pareiškę, be to rangos sutartys buvo sudarytos ne su atskirais namo gyvenamojo namo savininkais, bet su visa bendrija, kaip organizacija. Apeliantė yra skolinga gyvenamojo namo savininkų bendrijai – kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, todėl pareiškiant reikalavimus teisme privalo būti sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė nėra silpnesnė teisinių santykių šalis bendrijos atžvilgiu, kadangi bendrija yra lygiateisių gyvenamojo namo savininkų organizacija, todėl atleisti ją, kaip vartotoją, nuo žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą mokėjimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir kuriuo apeliantė įpareigota sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje buvo suformuluoti įpareigojimai atsakovei L. Ž. pašalinti tokius apeliacinio skundo trūkumus: sumokėti 297,00 Lt žyminį mokestį ir pateikti įrodymus apie nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą (arba išreikšti ir įrodymais pagrįsti prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo). Apeliantė nesutinka su tokia teismo nutartimi, argumentuodama tuo, kad šiuo atveju byloje ginčas dėl įsiskolinimo už renovacijos darbus kilęs iš vartojimo teisinių santykių, todėl nuo žyminio mokesčio, jos nuomone, atleistina vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Pažymėtina tai, kad skundžiama teismo nutartis buvo priimta galiojant naujai LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. redakcijai, numatančiai, kad darbuotojai ir vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. normos yra skirtos palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens, teises, asmens, kurių materialinė padėtis yra sunki, bei su viešuoju interesu susijusiais atvejais. Nagrinėjamu atveju byloje 371 – ojo daugiabučio namo savininkų bendrija „Svajonė“ pareiškė reikalavimus atsakovei L. Ž. priteisti bendrijai 9.896,19 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas tuo pagrindu, kad susidarė įsiskolinimas už pastato renovacijos darbus. Priešieškiniu atsakovė ginčijo 371-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Svajonė“ priimtą sprendimą tęsti projekto įgyvendinimą dėl balkonų įstiklinimo ir praplatinimo. Nors apeliantė atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju, kai byloje yra kilęs ginčas tarp fizinio asmens, kaip DNSB nario, ir pačios bendrijos, kuri atstovauja to paties daugiabučio namo gyventojų teises ir interesus, susijusius su namo modernizavimo (renovacijos) investicijų projekto įgyvendinimu (LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.), apeliantė L. Ž. nelaikytina silpnesniąja šio ginčo šalimi, kuri turėtų būti ginama taikant LR 83 str. 1 d. 1 p. numatytas lengvatas. Vartotojo sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta, kad vartotojas - fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas tarp gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ir šios bendrijos narės dėl susidariusio įsiskolinimo už pastato renovacijos darbus, priešieškiniu atsakovė ginčija specifinio juridinio asmens priimtą sprendimą. Taigi nagrinėjamu atveju kita ginčo šalis yra bendrija, kuri pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Taigi ieškovas šiuo atveju nėra komercinis ūkio subjektas, ginčo šalių nesieja komerciniai prievoliniai teisiniai santykiai, todėl toks ginčas nelaikytinas kylančiu iš vartojimo teisinių santykių ir turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Pažymėtina ir tai, kad pastato renovacijos darbus atlikę rangovai šioje byloje reikalavimų nėra pareiškę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovo pareigos mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą yra pagrįstos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 20 d nutartimi, pagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - sumokėti 297,00 Lt žyminį ir pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas iki 2012-05-02 apeliacinio skundo trūkumams šalinti jau yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą apeliacinio skundo trūkumams dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantei (atsakovei) L. Ž. terminą iki 2012 m. lapkričio 16 d. pašalinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje nurodytą trūkumą, t.y. sumokėti 279,00 Lt žyminį mokestį ir pateikti įrodymus apie nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą (arba išreikšti ir įrodymais pagrįsti prašymą dėl atleidimo nuo dalis žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo).