Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-04-18 · Civilinė byla Nr. 2-11430-866/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-18
Bylos Nr.
2-11430-866/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05318-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
BAB bankas SNORAS
Atsakovas
N. I.
Kategorijos
  • 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-11430-866/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05318-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 99.1, 99.3, 113.1; 116.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRE NDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė,sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui,dalyvaujant ieškovo BAB bankas SNORAS atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BAB bankas SNORAS ieškinį pareikštą atsakovei N. I., dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4 026, 95 Lt skolą ir 1 832, 27 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodo, kad su atsakove pasirašė Pirkimo išsimokėtinai kortelių sutartis Nr. SL070601S990353 ir Nr. SL050527S990005, pagal kurias atsakovei suteiktas kreditas. Atsakovė įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti laiku, priešingu atveju - mokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, kredito negrąžino, nemokėjo delspinigių. Atsakovo skolą sudaro: 4 026, 95 Lt negrąžintos paskolos, 1 832, 27 Lt delspinigių, iš viso 5 859, 22 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovo ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė nurodė, jog jos finansinė padėtis yra sunki, todėl prašė teismo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą lygiomis dalimis, mokant po 50 Lt per mėnesį. Nurodė, jog ieškinyje nurodyti delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl prašė atleisti atsakovę nuo priteistų delspinigių mokėjimo arba jų dydį sumažinti iki minimumo. Atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį delspinigiams skaičiuoti ir priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Prašė priteisti iš ieškovo atsakovei visas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį palaiko. Nurodė, jog atsakovė buvo sudariusi dvi sutartis, kuriose buvo numatyta atsakovei mokėti po 150 litų per mėnesį. Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti bei priteisti procesines palūkanas, nurodytas sutartyje. Nesutiko su prašymu išdėstyti skolą, nurodydama, jog patenkinus atsakovo prašymą, skolos mokėjimas užsitęstų virš 10 metų ir taip būtų pažeidžiami kreditoriaus interesai. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas su atsakove 2005 m. birželio 1 d. pasirašė Pirkimo išsimokėtinai kortelių sutartis Nr. SL050527S990005 (b. l. 3) ir 2005 m. birželio 1 d. Nr. SL070601S990353 (b. l. 8), pagal kurias atsakovei suteiktas 7 023, 60 Lt kreditas. Atsakovė įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti laiku, kitu atveju - mokėti sulygtus 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovas pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, kredito negrąžino, nesumokėjo delspinigių. Atsakovo skolą sudaro: 4 026, 95 Lt negrąžintos paskolos, 1 832, 27 Lt delspinigių, iš viso 5 859, 22 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnį 16 punktą vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs esminius vartojimo sutarties požymius, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įgyja fizinis asmuo; antra fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniais (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis civilinėje byloje 2012 m. gruodžio 19 d., civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012). Teismas sprendžia, kad atsakovei kilo prievolė mokėti skolą ir delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį.

Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 026, 95 Lt negrąžintos paskolos pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 832, 27 Lt delspinigių. Pagal kredito sutarties 9 dalies 10 punktą sulygti 0, 1 procentų dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0, 05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudarytų 362, 43 Lt (4 026, 95 Lt * 0, 05 proc. * 180). Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 832, 27 Lt delspinigių tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 362, 43 Lt delspinigių.

Atsakovės prašymą dėl senaties termino taikymo, reikalavimui dėl netesybų priteisimo, teismas laiko nepagrįstu. Reikalavimams dėl delspinigių priteisimo pareikšti numatytas 6 mėnesių ieškininės senaties terminas (CK 1.125 straipsnis) skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Todėl už paskutiniuosius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškininės senaties terminas nėra pasibaigęs.

Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti sutartimi ar įstatyme numatytas palūkanas (CK 6.37 straipsnis). Ieškovas CK 6.210 straipsnio 1 dalies bei sutarčių pagrindu prašo priteisti iš atsakovo 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6. 210 straipsnio 1 dalį didesnės nei 5 % metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taikytinos atvejams, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, taip pat, kai tai numato kiti įstatymai ar sutartis. Iš sutarties turinio matyti, jog šalys susitarė dėl aukščiau nurodyto palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės N. I. ieškovo naudai priteistinos 6 % dydžio metines palūkanos už priteistą - 4 389, 38 Lt sumą nuo bylos iškėlimo dienos (- 2013 m. vasario 18 d. ), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašymą dėl palūkanų dydžio sumažinimo iki 5 % teismas laiko nepagrįstu. Sutarčių 9.11 punktu šalys sulygo dėl 6 % dydžio procesinių palūkanų. Toks palūkanų dydis teismo vertinimu, atsakovės kaip vartotojos interesų nepažeidžia.

Atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo teismas laiko nepagrįstu. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Šiuo atveju atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimą akivaizdžiai pažeistų kreditoriaus interesus, kadangi skolos grąžinimas po 50 litų kiekvieną mėnesį užtęstų skolos grąžinimą virš 10 metų. Atsakovė pateikė tik duomenis, apie savo gaunamas pajamas, tuo tarpu, jokių duomenų apie priklausantį kilnojamąjį/nekilnojamąjį nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovės prašymas negali būti tenkinamas, nes jį tenkinus būtų neproporcingai pažeidžiami kreditoriaus interesai.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 132 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268-270 straipsniais, teismas

n usprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovo BAB bankas SNORAS, juridinio asmens kodas 112025973, buveinės adresas Lvovo g. 25, Vilnius, naudai 4 026, 95 skolos, 362, 43 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 389, 38 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. vasario 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 132 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Asta Pikelienė