Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini)edęs, nedirbantis, turintis invalidumą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuo 2019 metų rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustato laiko neturėdamas teisėto leidimo, laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tinkamą šaudyti pramoninės gamybos (Rusija) 16 kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį IŽK modelio šautuvą Nr.P96136, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra B kategorijos šaunamasis ginklas, taip pat nuo 2019 metų rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko neturėdamas teisėto leidimo laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) penkiasdešimt devynis (59) šovinius, kurie yra šaudmenys-16 kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 16 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams), tame tarpe ir tirti pateiktam šautuvui, iki tol kol 2020 m. gruodžio 21 d. nuo 13.30 val. iki 14.34 val. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu tinkamas šaudyti pramoninės gamybos (Rusija)16 kalibro vienvamzdis, lygiavamzdį IŽK modelio šautuvą Nr.P96136, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra B kategorijos šaunamasis ginklas ir penkiasdešimt devynis (59) šovinius, kurie yra šaudmenys-16 kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 16 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams), tame tarpe ir tirti pateiktam šautuvui, iš jo paėmė Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus pareigūnai.

Kaltinamasis V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis supranta savo kaltę, kad nuo 2019 metų rudens kai jis atsikėlė gyventi į jam pagal paveldėjimą priklausantį namą, esantį A(duomenys neskelbtini), besitvarkydamas jis surado už krosnies jo dar jo tėvui priklausantį šautuvą ir netoliese buvusius dėžutėje šovinius. Tėvas mirė seniai, šiuose namuose gyveno ir jo mama, brolis, bet jie irgi mirė. Jis dabar supranta, kad tai jo kaltė, kad suradęs, pamatęs šautuvą su šoviniais jis nepranešė policijai ar nepaskambino, nepranešė apie tai atitinkamoms institucijoms. Kadangi jis duoda parodymus rusų kalba, todėl nori pasinaudoti vertėjo, advokato paslaugomis. Jis yra 2 grupės invalidas, darbingumas tik 40 procentų. Jis beveik nevaikšto, nes turi viršsvorį ir kitų ligų. Jis psichiškai netraumuotas, neįrašytas į narkologinę įskaitą. Jis neteistas. Tikrai savo kaltę pripažįsta, dėl savo poelgio gailisi. Jis yra pasiruošęs teismo prašyti galimai jį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Jis bandys surasti žmogų , kuris jam darys teigiamą įtaką. Visos jo sveikatos problemos prasidėjo po to, kai 2015 metais jis buvo stipriai primuštas. Kaltininkas buvo nuteistas. Į advokato klausimą kodėl apie rastą ginklą su šoviniais jis iš karto nepranešė policijai atsakė, kad jis norėjo pranešti, bet ilgą laiką dėl pablogėjusios sveikatos gydėsi ligoninėse, nespėjo tai padaryti, apie ginklą su šoviniais jis buvo pamiršęs. Jis prisiminė 2020 m. gruodžio 21 d. kai į šiuos namus atėjo policijos pareigūnas ir paklausė jo apie ginklą. Jis pagal reikalavimą geranoriškai policijos pareigūnui atidavė šautuvą ir šovinius (b. l. 35–38).

Kaltinamojo V. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49637-20, kuriuo pranešta, kad 2020 m. gruodžio 21 d. apie 13:30 val. pareikalavus, surašant reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pateikė nelegaliai laikomą lygiavamzdį šautuvą ir 59 šovinius (b. l. 1–3).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis namas. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra gyvenamasis namas. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto, medinis su 1 įėjimu į namo vidų, Patekus į gyvenamojo namo vidų patenkame į 2 x 2 m dydžio prieškambarį. Iš prieškambario į kairę pusę yra 3 x 5 m dydžio kambarys. Šiame kambaryje 2 m nuo įėjimo durų dešiniau yra koklinė krosnis. Apžiūros metu V. S. parodė vietą tarp krosnies ir sienos kur paremtas į sieną stovi lygiavamzdis šaunamasis ginklas. Šaunamasis ginklas apipintas voratinkliais, dulkinas. Tęsiant apžiūrą V. S. ant tos pačios krosnies parodė ten laikomus šovinius, iš kurių 10 vnt. yra kartoninėje dėžutėje, o kiti 49 vnt. palaidi. Šoviniai skirti lygiavamzdžiui šautuvui. Šautuvas išimant supakuotas į paketą, pažymėtą Nr.1, o šoviniai į paketą Nr.2. Daiktai: šautuvas ir šoviniai paimti surašant reikalaujamų daiktų paėmimo protokolą (b. l. 10–11, 12–13).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. S. pateikė šaunamąjį ginklą – vienvamzdį - 1vnt., šovinius – 59 vnt. (b. l. 14–15).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad tyrimo metu pateikti penkiasdešimt devyni (59) šoviniai, buvo sunaudoti. Tirti pateiktas šautuvas paruoštas grąžinti popieriniame pakete. Į užduoties atlikti objektų tyrimą klausimus pateikė išvadą, kad: 1-4.Tirti pateiktas šautuvas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Rusija) 16 kalibro vienvamzdis, lygiavamzdis IžK modelio šautuvas Nr. P96156, skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas šautuvas yra B kategorijos šaunamasis ginklas. 5-7. Tirti pateikti penkiasdešimt devyni (59) šoviniai yra šaudmenys – 16 kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 16 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams), tame tarpe ir tirti pateiktam šautuvui. Penkiasdešimt du (52) šoviniai yra pramoninės gamybos, septyni (7) – užtaisyti namudiniu būdu. 8. Tirti pateikti penkiasdešimt septyni (57) šoviniai šaudyti tinkami, o du (2) šoviniai šaudyti netinkami dėl kapsulių gedimo (b. l. 18–21).

Iš 2021 m. kovo 16 d. nutarimo dėl daiktų pridavimo saugoti, kvitu B patvirtinančiu pridavimą matyti, kad 16 kalibro vienvamzdis lygiavamzdis IžK modelio šautuvas Nr. P96156 – 1 vnt. buvo priduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą (b. l. 22–23).

Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam dirbant pagal paskirtą užduotį dėl galimai neteisėtai laikomo šaunamojo ginklo, 2020 m. gruodžio 21 d. jis nuvyko į (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo žinoma, kad gyvena V. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su juo jo gyvenamojoje vietoje, nedideliame kambaryje paklausus ar pas jį yra nelegaliai laikomas ginklas, jis neatsimina ką atsakė V. S., bet jis atkreipė dėmesį, į šalia krosnies kyšantį vamzdį, kuris priminė šautuvo vamzdį. V. S. patvirtino, kad tai šautuvas. Išimant šautuvą šalia jo buvo rasti 59 šoviniai. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu šautuvo ir šovinių išėmimas buvo įformintas nurodant, kad juos pateikė V. S. savo gyvenamojoje vietoje. Atsimena, kad jis minėjo, kad tai liko po tėvo ar brolio mirties. Tuo pagrindu jis pradėjo šį ikiteisminį tyrimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Nori paminėti, kad V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) praktiškai nevaikšto, turi invalidumą, minėjo, kad turi ir viršsvorį ir kitas gretutines ligas, dėl kurių jam nustatytas iki 40 procentų darbingumas. Jis nuolat gyvena nurodytu adresu (b. l. 25–26).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. S. kaltinime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – neturėdamas teisėto leidimo laikė šaunamąjį ginklą ir penkiasdešimt devynis šovinius. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojo parodymus, specialisto išvadoje konstatuotas aplinkybės, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti kaltinamajam arešto bausmę, jos vykdymą atidedant. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutinka (b. l. 55).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina V. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), tai kad nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kartu įvertinami ir kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinamasis V. S. neteistas (b. l. 43–44), administracine tvarka nebaustas (b. l. 46– 47), nedirbantis (b. l. 48), turintis invalidumą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padaryta nusikalstamą veiką numatytą areštą – baudą, jų dydį parenkant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, kad jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, tai, jog kaip jau buvo minėta yra nedirbantis, turintis invalidumą, beveik nevaikšto, taip pat atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vestų netinkamą gyvenimo būdą ar ignoruotų visuomenėje nusistovėjusias gero elgesio bei moralės standartus, teismas daro išvadą, jog V. S. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. S. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo V. S. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 5 val. 00 min. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas šautuvas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Rusija) 16 kalibro vienvamzdis, lygiavamzdis IžK modelio šautuvas Nr. P96156, skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas šautuvas yra B kategorijos šaunamasis ginklas. 5-7. Tirti pateikti penkiasdešimt devyni (59) šoviniai yra šaudmenys – 16 kalibro medžiokliniai šoviniai, kurie yra skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 16 kalibro medžiokliniams šautuvams (B kategorijos ginklams), tame tarpe ir tirti pateiktam šautuvui. Penkiasdešimt du (52) šoviniai yra pramoninės gamybos, septyni (7) – užtaisyti namudiniu būdu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pramoninės gamybos (Rusija) 16 kalibro vienvamzdis, lygiavamzdis IžK modelio šautuvas Nr. P96156 ir penkiasdešimt devyni šoviniai turi ekonominę vertę, nėra menkaverčiai ar savadarbiai daiktai, todėl jie yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, priemonė. Todėl vadovaujantis aukščiau paminėtu imperatyviu teisiniu reguliavimu, pramoninės gamybos (Rusija) 16 kalibro vienvamzdis, lygiavamzdis IžK modelio šautuvas Nr. P96156, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate ( b. l. 23–23), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus iš kaltinamojo V. S. konfiskuotinas ir perduotinas Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Kartu pažymėtina, kad tirti pateikti penkiasdešimt devyni (59) šoviniai tyrimo metu buvo sunaudoti (b. l. 18–21, 22).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu patirtos 307,19 eurų proceso išlaidos dėl atlikto tyrimo (b. l. 18–21). BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimas buvo atliktas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, jo tyrimo kaina nurodyta 307,19 eurai (b. l. 18–21), t. y. šį tyrimą atliko vyriausiasis tyrėjas kaip savo tarnybinę užduotį, todėl atlikto tyrimo išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo neišieškotinos (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-342-478/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant V. S. intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 5 val. 00 min. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, bei paskirti BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti pramoninės gamybos (Rusija) 16 kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį IžK modelio šautuvą Nr. P96156, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate, jį perduodant Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.