Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) , turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, neteistas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) ., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) .,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2019 m. gruodžio 27 d. savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) , pasinaudodamas savo stacionariame kompiuteryje „Zalman“ esančia TOR anonimine naršykle, interneto ryšiu iš nenustatyto asmens Jungtinėje Karalystėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas – 20 vienetų meškiuko logotipo guminukų (saldainių) viso 41,8464 g, kurių sudėtyje yra ne mažiau 0,0008 g gryno tetrahidrokanabinolio (delta-9- tetrahidrokanabinolio, THC), susitarė su šiuo asmeniu, kad šias psichotropines medžiagas atsiųstų paštu bei siuntos pristatymui nurodė kontaktinius duomenis – „E. S., (duomenys neskelbtini) “, ir tokiu būdu inicijavo psichotropinių medžiagų siuntimą, o nenustatytam asmeniui vykdant susitarimą ir šias psichotropines medžiagas, supakuotas į pašto siuntą, išsiunčiant nurodytu adresu bei pašto paslaugas teikiančiai įmonei atgabenus siuntą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Lietuvos pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini) , 2020 m. vasario 12 d., apie 17 val. 42 min., ją patikrinę (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnai psichotropines medžiagas surado, tokiu būdu jis šių psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir siuntė.

Taip pat E. Š. tais pačiais veiksmais ir tomis pat aplinkybėmis, neturėdamas leidimo į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Lietuvos pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini) , 2020 m. vasario 12 d., apie 17 val. 42 min. gabeno psichotropines medžiagas - 20 vienetų meškiuko logotipo guminukų (saldainių) viso 41,8464 g, kurių sudėtyje yra ne mažiau 0,0008 g gryno tetrahidrokanabinolio (delta-9- tetrahidrokanabinolio, THC).

E. Š. kaltu nusikalstamų veikų padarymu prisipažino pilnai ir parodė, kad prieš artėjančias šventes, Naujuosius Metus ir Kalėdas, nenorėdamas gerti alkoholio, pasiskaitė internete, kad yra alternatyvos, kad apsvaigtum. Internete rado adresą, parduotuvę, parsisiuntė TOR naršyklę. Viską atliko savo kompiuteriu. Susirado tai, kas jam atrodė geriausiai, tai buvo silpniausia narkotinė medžiaga. Užsisakė 2019-12-27 savo vardu ir savo adresu atrodo 20 meškučių, 2 maišelius. Tai buvo pirmas kartas, anksčiau narkotikų nėra bandęs. Kad narkotinės medžiagos Lietuvoje draudžiamos, žinojo, žiūrėjo, kad būtų mažas kiekis. Pirko kaip saldainius su narkotikais. Parduotuvės pavadinimas buvo susijęs su kanapėmis, suprato, kad kanapės. Internetinio puslapio pavadinimo nepamena, tačiau tyrėja jo kompiuteryje tą puslapį fotografavo. Savo veiksmus vertina blogai, supranta, kad padarė nusikaltimą.

E. Š. prisipažinus kaltu ir išsamiai paaiškinus padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorui ir kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną atitinka BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir kvalifikuotinas kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną. Tai, kad pats asmuo narkotinių medžiagų į Lietuvą neišsiuntė, o visus su tuo susijusius veiksmus atliko nenustatyti asmenys, nepašalina kaltinamojo atsakomybės pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Nagrinėjamoje byloje E. Š. atliko tokius veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną nebūtų įvykęs: pasinaudodamas kompiuteriu ir interneto ryšiu, jis užsisakė psichotropines medžiagas, susitarė dėl jų siuntimo į Lietuvos Respubliką, nurodė adresą, kuriuo psichotropinės medžiagos turi būti siunčiamos, o siuntėjas, vykdydamas susitarimą su E. Š., psichotropines medžiagas, supakavęs į siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė E. Š. nurodytu adresu, t. y. gabeno siuntą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini) , kur 2020 m. vasario 12 d. apie 17 val. 42 min. ją patikrinę (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnai psichotropines medžiagas surado. Pagal bylos aplinkybes, kontrabandos dalykas buvo gabenamas naudojantis pašto įstaigų paslaugomis ir per trečiuosius asmenis, nežinojusius apie E. Š. nusikalstamus tikslus, todėl jis laikytinas nusikaltimo vykdytoju. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį ar asmenis, nežinančius apie tokią nusikalstamą veiką, tai asmuo, organizavęs tokį neteisėtą gabenimą, laikomas nusikaltimo vykdytoju. Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. E. Š. žinojo, kad psichotropinė medžiaga – tetrahidrokanabinolis (delta-9- tetrahidrokanabinolis, THC) Lietuvoje yra draudžiama, neturėjo leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti psichotropines medžiagas, suvokdamas šių medžiagų savybes ir jų kiekius, užsisakęs šias medžiagas internetu bei per nenustatytus asmenis pateikęs jas paštui persiųsti į Lietuvą, tokiu būdu gabeno jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda visais atvejais sukelia baudžiamąją atsakomybę, nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ar kiekio, kontrabandos nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento, todėl E. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 4 dalį.

Pagal teismų praktiką, jeigu asmuo, be kontrabandos, padaro ir kitus nusikaltimus, visos veikos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikaltimų sutaptį, kaltam asmeniui inkriminuojant kelis BK Specialiosios dalies straipsnius, jeigu šios veikos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis. Psichotropinių medžiagų siuntimas bei jų gabenimas per Lietuvos valstybės sieną, nagrinėjamu atveju, kvalifikuotinas kaip BK 199 straipsnio 4 dalies ir 259 straipsnio 2 dalies sutaptis.

E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. Š. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą ir sunkų nusikaltimą, jis teisiamas pirmą kartą (b. l. 62), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 61), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 64) dirba, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Viena iš principinių baudžiamųjų įstatymų nuostatų yra ta, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga tik tokia bausmė, kuri yra griežtai individualizuota atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltininko asmenybę. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali arba švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. E. Š. pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jis teisiamas pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, byloje nėra duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo E. Š. būtų padaręs kitus teisės pažeidimus. Kaltinamasis narkotines medžiagas siuntė spontaniškai, nepagalvojęs apie pasekmes, nenaudojo jokios konspiracijos, nes jas siuntė savo gyvenamos vietos adresu ir savo vardu, byloje nėra duomenų, kad jis ketino šias psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, psichotropinės medžiagos nepateko nei pas kaltinamąjį, nei į civilinę apyvartą, nes nusikalstamos veikos buvo užkardytos pareigūnų, sulaikant siuntą pašto poste muitinio tikrinimo metu, teismo manymu, šios aplinkybės lemia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Teismas sprendžia, kad E. Š. yra socialiai atsakingas, mokėsi aukštojoje mokykloje, po šių nusikalstamų veikų įsidarbino ir dirba, jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio ir nebuvo ankstesnio E. Š. gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, todėl teismas mano, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra tokio sunkumo, o pats kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai už jo padarytą sunkų nusikaltimą bus pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę, dėl ko sankcijoje numatytos net minimalios laisvės atėmimo bausmės skyrimas E. Š. aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai, tokia bausmės rūšimi nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, E. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 54 straipsnio 3 dalis). Įstatymas už sunkų nusikaltimą nustato dideles baudas – nuo 150 MGL iki 6000 MGL dydžio (nuo 7500 Eur iki 300 000 Eur), o kaltinamasis iki šiol mokėsi, tik š. m. spalio mėn. pirmą kartą įsidarbino, savo nekilnojamojo turto neturi, teismas sprendžia, kad tokio dydžio baudos paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, nes kaltinamasis neturėtų galimybių tokią bausmę įvykdyti, todėl E. Š. skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, mažintinas sankcijos ribose. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtina tokia pati bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Taikytina BK 48 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu (2017-12-21 įst. red., BK 3 straipsnio 2 dalis). Paskirtosios bausmės subendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, nes kontrabanda su psichotropinių medžiagų įgijimu ir siuntimu sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. E. Š. pilnai pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. Š. paliktina rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: siuntos vokas Nr. (duomenys neskelbtini) , metalizuotas plastiko maišelis su etikete ,, (duomenys neskelbtini) “ su maišelyje meškiuko formos guminukai (saldainiai) 31.6252 g (0,0006 g gryno tetrahidrokanabinolio), saugomi Muitinės Departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta bei beverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad psichotropinę medžiagą – tetrahidrokanabinolį (delta-9- tetrahidrokanabinolis, THC) kaltinamasis E. Š. įgijo ir siuntė kompiuterio pagalba, kuris yra pripažintas daiktiniu įrodymu. Teismų praktikoje laikoma, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Vertinant, ar konkretus ekonominę vertę turintis daiktas ar kitas turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto, nagrinėjamu atveju nusikaltimo priemonės, sampratą, būtina atsižvelgti ne tik į tai, ar šis turtas buvo panaudotas darant nusikaltimą, bet ir įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos sudėties požymių realizavimui - ar šis turtas buvo specialiai pritaikytas daryti nusikalstamą veiką, ar be šio turto panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, Nr. 2K-237/2011). Kaip minėta, kaltinamasis psichotropinę medžiagą įgijo ir siuntė kompiuterio pagalba, šiame kompiuteryje buvo įdiegta programa, leidžianti įgyti psichotropines medžiagas iš interneto svetainių, iš kurių įprastinėmis programomis šių medžiagų įsigyti nėra galimybės, bei keisti kompiuterio IP adresą. Teismas konstatuoja, jog be šio turto panaudojimo nusikalstamų veikų padarymas būtų apsunkintas, todėl stacionarus kompiuteris ,,Zalman“, paimtas pas kaltinamąjį kratos metu, konfiskuotinas.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu patirtos 326,26 Eur proceso išlaidos dėl atlikto tyrimo (b. l. 38). BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Bylos medžiagoje yra duomenys, kad tyrimas buvo atliktas Lietuvos teismo ekspertizės centre, jo tyrimo kaina nurodyta 373,50 Eur (b. l. 14), t. y. šį tyrimą atliko ekspertais kaip savo tarnybinę užduotį, todėl atlikto tyrimo išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš E. Š. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, ir skirti bausmę:

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę E. Š. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. Š. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš E. Š. stacionarų kompiuterį ,,Zalman“.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. Š. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: siuntos voką Nr. (duomenys neskelbtini) , metalizuotą plastiko maišelį su etikete ,, (duomenys neskelbtini) “ su maišelyje esančiais meškiuko formos guminukais (saldainiais) 31.6252 g (0,0006 g gryno tetrahidrokanabinolio), saugomus Muitinės Departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.