Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. N1-90-366/2009 pagal ieškovės A. K. civilinį ieškinį atsakovams J. G. , M. A. , Čiobiškio vaikų socializacijos centrui dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovė A. K. ir jos atstovas prašo apeliacinį skundą patenkinti, atsakovo Čiobiškio vaikų socializacijos centro atstovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės A. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1N-90-366-2006-59 nustatyta, kad 2006 m. gegužės 5 d. iš kavinės „Mūza“ pagalbinių patalpų buvo pavogta A. K. priklausanti rankinė su joje buvusiais pinigais bei kitais vertingais daiktais bendros 276 670 Lt vertės. Minėtu nuosprendžiu J. G. ir M. A. pripažinti kaltais padarę BK 178 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas ir nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Tuo pačiu nuosprendžiu, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo aišku, kokia pagrobto turto dalis A. K. bus gražinta ir nebuvo galimybės tiksliai apskaičiuoti ieškinio dydžio, A. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje baudžiamojoje byloje Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. Š. 2006 m. gegužės 15 nutarimu A. K. pripažinta civiline ieškove, kuri ikiteisminio tyrimo metu pareikštu ieškiniu reikalavo dėl J. G. ir M. A. nusikalstamos veikos atlyginti 276 670 Lt turtinę žalą (t. 1., b. l. 27). Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. G. 2006-07-04 nutarimu civiliniu atsakovu į bylą įtraukti ir joje dalyvavo Čiobiškio specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai (t. 1, b. l. 40).

CK 6.251 str. 1 d. nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus kai įstatymas ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.279 str. 1 d. numatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Todėl A. K. padarytą žalą solidariai turi atlyginti nusikalstamą veiką padarę asmenys, t. y. J. G. ir M. A. .

Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. G. pilnai pripažino pareikštą ieškinį. M. A. taip pat pripažino pareikštą ieškinį, tačiau nesutiko su ieškinio dydžiu.

Civilinio ieškinio dydis nustatytas iš ieškovei nusikaltimu padarytos žalos atėmus ieškovei gražintų pinigų ir daiktų bendrą vertę. Šioje baudžiamojoje byloje ieškovei gražinta daiktų ir pinigų bendra vertė yra 40 366,44 Lt. Šia pinigų suma ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimą. Ginčo dėl to tarp šalių nebuvo. Dalį pinigų, pavogtų iš A. K. , ir už tuos pinigus įgytų vertybių iš J. G. ir M. A. pagrobė S. G. ir R. Z. , o R. D. iš J. G. paėmė dalį nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir jais naudojosi. Pastariesiems asmenims buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-47-145/2007. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu jie buvo pripažinti kaltais padarę atitinkamai BK 180 str. 3 d. ir 189 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-145/2007 A. K. buvo pripažinta nukentėjusiąja ir jai buvo gražinta dalis daiktų bei pinigų. Ieškovė baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-145/2007 gražintus daiktus ir pinigus ieškiniu bendrai įvertino 1 409 Lt (daiktų vertė 860 Lt ir pinigais gražinta 549 Lt) ir šia pinigų suma sumažino savo ieškinio reikalavimą. M. A. nesutiko su tokiu daiktų įvertinimu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad gražintų daiktų ir pinigų bendra vertė yra 3 999 Lt (daiktų vertė 3 450 Lt ir pinigais gražinta 549 Lt). Teismo posėdžio metu A. K. sutiko su M. A. pateiktu daiktų įvertinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad M. A. pateiktas daiktų įvertinimas yra realus ir sumažino ieškovei priteistiną žalos dydį iš ieškovės ieškinyje nurodyto žalos dydžio (234 914,56 Lt) atimdamas skirtumą tarp ieškovės ir M. A. nurodytų daiktų verčių (2 590 Lt). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovės civilinio ieškinio dydį ir pagrįstai iš J. G. ir M. A. ieškovei solidariai priteisė 232 324, 56 Lt žalos. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ginčas kilo dėl asmenų, subsidiariai atsakingų už M. A. nusikalstama veika ieškovei padarytą žalą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu M. A. buvo ir dabar yra nepilnametis. M. A. neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimo subsidiariai iš Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų (toliau – Globos namai).

BPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šioje byloje apkaltinamuoju nuosprendžiu A. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Prokuroro nutarimu Čiobiškio specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai į bylą buvo įtraukti civiliniu atsakovu (BPK 111 str. 1 d.). Apkaltinamuoju nuosprendžiu A. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą reiškia ieškinio patenkinimą iš nuteistųjų J. G. , M. A. ir civilinio atsakovo Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų – visų baudžiamosios bylos proceso dalyvių, kurie pagal BPK 109 str., 111 str. nuostatas turi pareigą atlyginti nuostolius asmenims, dėl nusikalstamos veikos patyrusiems turtinės žalos, t. y. iš visų asmenų, kurie buvo atsakovai baudžiamojoje byloje. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendis įsiteisėjęs ir Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu neturėtų būti keičiamas, neturi būti iš naujo nagrinėjamas ieškinio pagrįstumas, turi būti nagrinėjamas tik civilinio ieškinio dydis. Pirmosios instancijos teismas, civilinio proceso tvarka nustatęs A. K. ieškinio dydį, privalėjo ieškinį patenkinti visų trijų atsakovų atžvilgiu. To nepadaręs teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir tai yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą (CPK 329 str. 1 d.).

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Globos namų kaltės dėl M. A. padarytos nusikalstamos veikos nėra, neatitinka bylos aplinkybių ir yra nepagrįsta.

CK 6.276 str. 1 d. numatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jei nepilnametis žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų prižiūrimas. Šioje normoje minimų asmenų atsakomybė atsiranda, jeigu nepilnametis neturi turto, iš kurio būtų atlyginta žala, ir yra jų kaltė dėl to, kad nepilnametis žalos padarė. Šių asmenų kaltė preziumuojama. Jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad šie asmenys yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas.

Byloje nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1288-02/04 M. A. buvo atskirtas nuo savo motinos I. A. , o jo nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta buvo nustatyta Globos namuose (t. 3, b. l. 41). Nusikalstamos veikos padarymo metu M. A. buvo išleistas trumpalaikių atostogų (nuo 2006 m. gegužės 4 iki 8 d.) pas savo motiną I. A. (t. 3, b. l. 123). Po nusikaltimo padarymo Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-228/2006 M. A. atskyrimas nuo motinos I. A. buvo panaikintas ir jo gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina (t. 3, b. l. 39).

Nusikalstamos veikos padarymo metu M. A. nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta buvo nustatyta Globos namuose, t. y. CK 6.276 str. 1 d. prasme nusikalstamos veikos padarymo metu M. A. buvo šių Globos namų prižiūrimas. Dėl to Globos namų kaltė dėl globotinio nusikalstama veika ieškovei padarytos žalos yra preziumuojama.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad Globos namų kaltės dėl M. A. padarytos nusikalstamos veikos nėra, motyvavo tuo, jog šios veikos padarymu metu jis teisėtai buvo išleistas trumpalaikių atostogų pas savo motiną I. A. . Pirmosios instancijos teismo vertinimu M. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas visiškoje savo motinos I. A. žinioje. Ieškovė apeliaciniu skundu su tuo nesutinka ir teigia, kad šis išleidimas buvo neteisėtas ir nepašalino Globos namų materialinės atsakomybės už globotinio padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo ieškovės argumentu.

CK 3.160 str. 2 d. nustatyta, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai arba neterminuotai apribota arba vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų šios knygos nustatyta tvarka. CK 3.161 str. 3 d. nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad išvardintų teisių, tarp jų ir teisės bendrauti su tėvais, įgyvendinimas gali būti ribojamas arba tam tikrais atvejais ir nutraukiamas, jei tai kenkia paties vaiko interesams. Vaiko teisių, taip pat tėvų teisių, nustatytų šioje normoje, įgyvendinimo ribojimas galimas tik įstatymo nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta CK trečios knygos IV dalies XI skyriaus penktame skirsnyje (CK 3.179 – 3.184 str.).

2004 metais M. A. nuo savo motinos I. A. buvo atskirtas dėl to, kad jis piktybiškai jos neklausė ir pastoviai darė nusikaltimus ir administracinės teisės pažeidimus, o I. A. kaip motina nevykdė ir negalėjo vykdyti savo pareigų sūnaus atžvilgiu. I. A. dėl motinos valdžios nepanaudojimo už sūnaus M. A. padarytus pažeidimus 2003 – 2004 metais daug kartų buvo bausta administracine tvarka (šios aplinkybės yra nurodytos teismo sprendime, kuriuo M. A. buvo atskirtas nuo savo motinos). 2004 metais taikytas M. A. atskyrimas nuo savo motinos I. A. buvo ne pirmas kartas, kai jai buvo suvaržyta valdžia sūnaus atžvilgiu. Utenos rajono apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-665/1997 I. A. buvo atimtos motinystės teisės į vaikus A. A. ir M. A. , konstatuojant, kad I. A. žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams, yra teista už smurto naudojimą prieš savo vaikus (t. 4, b. l. 182 – 183). Utenos rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1514-03/2 I. A. motinystės teisės į sūnų M. A. buvo gražintos (t. 4, b. l. 184 – 186). Tačiau dėl jau išdėstytų priežasčių 2004 metais jai motinystės teisės į sūnų M. A. teismo sprendimu vėl buvo suvaržytos.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš tėvų valdžios ribojimo rūšių. CK 3.179 str. 3 d. nustatyta, kad atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį gražinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Todėl šiuo atveju Globos namai išleisdami M. A. trumpalaikių atostogų pas savo motiną I. A. pažeidė CK 3.179 str. 3 d. ir šis išleidimas buvo neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iki tol, kol teismo sprendimu nebuvo panaikintas M. A. atskyrimas nuo savo motinos I. A. , Globos namai neturėjo teisės išleisti savo globotinio pas motiną.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. A. bendravimas su sūnumi M. A. 2006 metais neturėjo jam neigiamos įtakos. Ši pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš Globos namų 2005 m. sausio 4 d. rašto Nr. 1.17-U5-71 „Dėl I. A. “ matyti, kad šiuo raštu Globos namai informavo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą apie I. A. daroma neigiamą įtaką M. A. ir kitiems Globos namų ugdytiniams, dėl ko buvo ribojamas jos atvykimas pas sūnų. Minėtame rašte nurodyta, kad I. A. atvykdama aplankyti sūnaus atveža jam neleistinų daiktų, kurie yra draudžiami, nors už tai buvo įspėta, tačiau įspėjimus ignoruoja (t. 4, b. l. 180). Byloje nėra įrodymų, kad I. A. ribojimas atvykti pas savo sūnų M. A. buvo panaikintas. Pirmosios instancijos teismas tą aplinkybę, kad M. A. ne kartą iš Globos namų buvo pabėgęs pas savo motiną, nepagrįstai įvertino kaip patvirtinimą, kad M. A. palaikė glaudžius santykius su savo motina. M. A. pabėgimus reikia vertinti kaip Globos namų aplaidumą auklėjant šį nepilnametį ir rūpinantis juo, o ne kaip M. A. ir jo motinos glaudžių ryšių patvirtinimą. Iš Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2006-12-05 pažymos Nr. 14-2006/1-36 „Dėl galimo nepilnamečio M. A. teisių ir teisėtų interesų pažeidimo“ matyti, kad M. A. , pabėgęs iš Globos namų pas savo motiną I. A. , darydavo nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus. Utenos rajono policijos komisariato pareigūnai 2005 metų pabaigoje ir 2006 metų pradžioje rašė raštus Globos namams, kuriais informavo Globos namus apie M. A. buvimo pas savo motiną metu daromus nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus ir prieštaravo M. A. išleidimui atostogoms pas savo motiną (t. 4, b. l. 217 -226). Tačiau į šiuos policijos pareigūnų prieštaravimus Globos namai neatsižvelgė. Globos namai išleido M. A. trumpalaikių atostogų (nuo 2006 m. gegužės 4 iki 8 d.) pas savo motiną turėdami informaciją, kad M. A. ankstesnių buvimų pas ją metu darė nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, kas suponavo didelę riziką, kad šių atostogų metu jis vėl gali padaryti naują nusikaltimą, ką jis šiuo atveju ir padarė. Toks Globos namų elgesys vertintinas kaip netinkama nepilnamečio M. A. priežiūra ir Globos namų darbuotojų aplaidumas.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusių Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-3301 patvirtintų Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų nuostatų (toliau – Nuostatai) 51.6 punkte numatyta ugdytinių teisė susirašinėti, susitikti ir bendrauti su tėvais, globėjais, broliais, seserimis, artimaisiais, draugais (jei nedaroma vaikui neigiama įtaka). Nuostatų 56.2 punkte nustatyta tėvų, globėjų teisė bendrauti su savo vaiku (jei vaikui nedaromas neigiamas poveikis). Iš šių normų matyti, kad Globos namų ugdytinis turi teisę bendrauti su tėvais, globėjais, broliais, seserimis, artimaisiais, draugais ir šie asmenys turi teisę bendrauti su ugdytiniu tik tuo atveju, jei vaikui nedaroma neigiama įtaka. Kaip jau minėta, I. A. bendravimas su sūnumi M. A. turėjo jam neigiamos įtakos ir patys Globos namai ribojo I. A. atvykimą pas savo sūnų. Kadangi buvo ribojamas jos atvykimas pas savo sūnų, kartu tai reiškia ir ribojimą M. A. išvykti trumpalaikių atostogų pas savo motiną.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje taikė Nuostatų 56.6 punktą, kuriame nustatyta, kad tėvai, globėjai visiškai atsako už savo globojamus vaikus (patvirtina globos teisę direktorius), jų buvimo pas savo tėvus, globėjus laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši norma taikoma tik tokiu atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka Globos namų ugdytinius tėvai ar globėjai paima globoti. Šioje byloje I. A. savo sūnų iš Globos namų pasiėmė trumpalaikėms atostogoms, o ne globai. Kaip jau minėta, M. A. nuolatinė globa buvo nustatyta Globos namuose ir I. A. neturėjo teisės savo sūnaus iš Globos namų paimti trumpalaikei globai.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namai nenuginčijo CK 6.276 str. 2 d. įtvirtintos prezumpcijos, t. y. neįrodė, kad M. A. žalą ieškovei padarė ne dėl Globos namų kaltės. Todėl, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį šio ieškovo atžvilgiu, materialinės teisės normą pritaikė netinkamai ir bylą šioje dalyje išsprendė neteisingai (CPK 330 str.).

Nuo 2008 m. sausio 1 d. Čiobiškio specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai pertvarkyti į Čiobiškio vaikų socializacijos centrą. Pagal CK 2.104 str. 1 d. po pertvarkymo naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas. Todėl Čiobiškio vaikų socializacijos centras perėmė Čiobiškio specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų pareigą atlyginti M. A. nusikaltimu padarytą žalą ieškovei.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovui Čiobiškio vaikų socializacijos centrui atmestas ir šioje dalyje ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovų J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 232 324,56 Lt (du šimtus trisdešimt du tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis litus 56 ct) žalai atlyginti, penkis procentus procesinių palūkanų už priteistą 232 324,56 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008 m. spalio 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. M. A. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisti ieškovei A. K. iš Čiobiškio vaikų socializacijos centro subsidiariai 232 324,56 Lt žalai atlyginti, penkis procentus procesinių palūkanų už priteistą 232 324,56 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008 m. spalio 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovų J. G. ir M. A. po 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų. M. A. neturint turto ar uždarbio, pakankamo atstovavimo išlaidoms atlyginti, priteisti ieškovei A. K. iš Čiobiškio vaikų socializacijos centro subsidiariai 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.