- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-09-14
- Bylos Nr.
- 1-47-145/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Norkūnas
- Nukentėjusysis
- A.
- Kaltinamasis
- R. D., S. G.
- Advokatai
- Paulius Svirskis
dalyvaujant prokurorui Aidui Amparavičiui, Kęstučiui Greiciūnui
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, dirb. UAB (duomenys neskelbtini)darbininku, teistas:
1) 1993-09-14 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 90 str. 3 d., 146 str. 2 d., 3 d., 42 str. – 3 laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Pritaikius 1993-06-15 įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą“ 3 str. bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams;
2) 2003-07-31 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 72 str. 2, 3 5 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams bei 160 Lt turto konfiskacija. Taikant BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
S. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2000-06-28 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 212¹ str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir 1250 Lt bauda, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) 2003-04-24 Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 207 str. 2 d., 82 str. 1 d., Pagal BK 42 str. 1 d. laikyti nuteistu laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams ir bauda 10 MGL (1250 Lt). Pagal BK 43 str. 1d., 3d., pridėta 2000-06-28 nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmės dalis bei bauda ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams bei bauda 20 MGL (2500 Lt). Taikant 2002-11-07 įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 str. neatliktoji laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/6. Panevėžio apygardos teismo 2003-06-19 nutartimi S. G. veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 82 str. 1 d. į 291 str. 1 d., iš 1961 m. BK 207 str. 2 d. į BK 300 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. skirta subendrinta bausmė areštas 60 parų. S. G. veika, už kurią jis nuteistas 2000-06-28 nuosprendžiu iš 1961 m. BK 212¹ str. perkvalifikuota į BK 245 str. ir paskirta bausmė areštas 40 parų. Vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3 d., paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta bausmė – areštas 90 parų. Panaikintas 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ taikymas;
3) 2004-09-01 Druskininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d., 135 str. 1 d., Pagal BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d., 1 p., galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams. 2005-07-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 7 mėnesių 6 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
R. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, teistas 2002-01-25 Visagino miesto apylinkės teismo teistas pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 246¹ str. 1 d. 3000 Lt bauda, vadovaujantis BPK 407 str. baudos sumokėjimas atidėtas 1 metams, sumokant kiekvieną mėnesį po 250 Lt; 2003-08-18 vadovaujantis BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 294 str. 2 d., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teistumo neturintis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. D. 2006 m. gegužės 6 d. apie 15 val., Utenos m. (duomenys neskelbtini)esančiame bute, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, gavęs iš J. G. įgijo 4500 Lt grynųjų pinigų, kuriais, pinigus išleisdamas savo reikmėms, naudojosi iki 2006-05-12 05.40 val., kai Vilniaus oro uoste, esančiame Vilniuje, Rodūnios kelio g. 10a, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
K. S. G. ir R. Z. 2006 gegužės 7 d. apie 21.00 – 22 val. veikdami bendrininkų grupėje, Utenoje prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje kiemo aikštelėje, panaudodami fizinį smurtą prieš J. G., suduodant rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 4 smūgius į kairįjį žastą, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė iš J. G. ir M. A. jų pačių iš nukentėjusiosios A. K. vagystės būdu pagrobtą didelės vertės svetimą turtą: 130000 Lt grynųjų pinigų, už pagrobtus iš nukentėjusiosios pinigus įsigytą 7000 Lt vertės automobilį „BMW 730“ ident. Nr. WBAGD11040dd28165, v.n. AM 97552 ir 1200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG D720“ bei tęsdami savo nusikalstamą veiką, pasinaudodami jau pavartotu prieš nukentėjusįjį fiziniu smurtu, nusivedė J. G. į to paties namo koridorių, kur prie 107 buto liepė atiduoti visus pinigus, taip atimdami J. G. galimybę jiems priešintis, pagrobė I. A. perduotus J. G. ir M. A. iš nukentėjusiosios A. K. vagystės būdu pagrobta svetimą turtą – 60 000 Lt grynųjų pinigų, taip bendrai pagrobė nukentėjusiajai A. K. priklausiusį svetimą didelės vertės turtą – 190000 Lt grynųjų pinigų, automobilį „BMW 730“ – 7000 Lt vertės ir mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG D720“ – 1200 Lt vertės.
K. R. D. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006 m. gegužės 6 d. apie 15 val. kieme sutiko J. G., kartu išgėrė. Vėliau J. G. jį pakvietė jį pas save į namus ir davė jam 4000 Lt. Pinigai buvo kupiūromis po 500 Lt. Iš kur J. G. gavo šiuos pinigus nežinojo. Ikiteisminio tyrimo metu, policijoje jam darė spaudimą, todėl ikiteisminiame tyrime, apklausų metu sakė, kad J. G. jam pasakė, kad pinigai vogti. Spaudimą darę kriminalistai, kurių nurodyti negali, skundų dėl to nerašė. Apie tai, kad šie pinigai vogti, jis sužinojo tik kai buvo sulaikytas oro uoste. Iš J. G. gautų pinigų 1000 Lt davė motinai, 100 Lt davė D. Š. už pavežimą, pirko daiktus – sportines kelnes ir kitus daiktus, už kitus pinigus gėrė. S. G. pažįsta, R. Z. pažįsta iš matymo, pastarąjį vadina „Z.“. Su šiais asmenimis santykiai geri. Kitą dieną J. G. jam paskambino ir pasakė, kad kažkas jį sumušė. Kas jį sumušė, bei apie pagrobtą turtą, J. G. neminėjo.
R. D. ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje) parodė, kad 2006-05-06 apie 15 val. J. G. jam, kaip kaimynui, davė 4500 Lt, kurie buvo 500 Lt vertės kupiūromis. J. G. pasakė, kad pinigus “padarė”, kas pagal vietinį žargoną reiškia, kad pinigus pavogė. Jis sakė, kad pinigus pavogė su asmeniu, pravarde “K.”. Ar tai yra M. A. pravardė jis nežino. Paimdamas iš J. G. pinigus jis suprato ir žinojo, kad pinigai yra pavogti (3 t., b.l. 165-166.). Šiuos parodymus jis pilnai patvirtino akistatos su J. G. metu (3 t. b.l. 178-179).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje perskaitytuose R. D. parodymuose, kuriuos jis kaip liudytojas davė Panevėžio apygardos teismo 2006-10-30 teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-90-366/2006, R. D. nurodė, kad 2006-05-06 d. kaimynas J. G., savo bute jam davė 4500 Lt pinigų, kurie buvo 500 Lt kupiūromis. 15000 litų J. G. jam nedavęs. Iki buvo sulaikytas policijos, jis gautus pinigus išleido. Iš jų 1000 litų davė savo motinai E. D.. J. G. duodamas pinigus sakė, kad šiuos pinigus „padarė“ t.y. pavogė. (byla Nr. N1-90-366/2006 3 t. b.l. 172).
K. R. Z. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad nusikaltimo, kuriuo kaltinamas nepadarė. J. G. ir M. A. nepažįsta. Ką veikė kaltinime nurodytu laiku nepamena. S. G. yra jo kaimynas, su juo tik pasisveikina, artimiau nebendrauja. R. D. pažįsta iš matymo, jokių santykių su juo nepalaiko. Tie kurie nežino jo vardo vadina jį „Z.“
K. S. G. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamųjų kaltė įrodyta visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais, patikrintais ir įvertintais įrodymais.
Nukentėjusioji A. K. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, apie šių nusikaltimų aplinkybes sužinojusi policijoje. Prašo teismo grąžinti jai daiktus, kurie buvo paimti iš kaltinamųjų, nes jai padaryta didelė žala, civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis J. G. teismo posėdyje parodė, kad sekančią dieną po pinigų vagystės iš kavinės, jis savo kaimynui R. D. davė 4500 Lt, nes su juo gerai sutaria. Tik vėliau, kai iš jo nepažįstami jaunuoliai atėmė pinigus, jis paaiškino R. D. iš kur tie pinigai buvo gauti. Praėjus 1-2 dienom po to, kai davė pinigų R. D., jam su draugais stovint kieme prie savo mašinos, prie jų priėjo vaikinas ir paklausė ar jis yra J. ir ar tai yra jo mašina. Jam atsakius teigiamai, jaunuolis liepė lipti į mašiną. Jis apsistumdė su šiuo jaunuoliu, tada priėjo dar vienas jaunuolis. Jis išsigando šių jaunuolių ir pabėgo. Vėliau jis paskambino R. D. ir paprašė, kad šis atvažiuotų. Po kiek laiko atvažiavo R. D. su drauge ir jis papasakojo kas nutiko. Tada jis su R. D. nuvažiavo prie palikto automobilio ir pamatė, kad prie jo automobilio yra du jaunuoliai. R. D. nuėjo su jais pakalbėti. Po kiek laiko šie du asmenys priėjo prie automobilio, kuriame jis sėdėjo, liepė R. D. draugei išlipti, o patys įlipo į automobilį. Jame jie pasakė jam, kad jis paėmė tai kas jam nepriklauso ir liepė atiduoti. Tada jis su šiais jaunuoliai nuėjo pas save į namus ir atidavė pinigus, kurių dar nebuvo išleidęs – virš 100000 Lt. Kažkuris iš šių jaunuolių pasakė, kad reikia nueiti pas M. A. nueiti ir paimti iš jo pinigus. Jis pasakė, kad pats paskambins M. A., kuris atneš pinigus. Jis paskambino M. A. ir pasakė, jog reikia atiduoti pinigus. Tada jis savanoriškai, bijodamas šių asmenų, su jais nuėjo pas M. A. ir ten pastarasis, ar tai jo mama - tiksliai nepamena, išėję koridorių atidavė jam maišelį su pinigais. Jis šiuos pinigus perdavė tiems patiems asmenims. Šie asmenys įvykio metu jo nesumušė, tik apsistumdė su jais. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tie asmenys buvo „Z.“ ir „T.“ bei atpažino iš nuotraukų, tačiau taip išties nebuvo - tai ką ikiteisminio tyrimo metu parodė yra netiesa, nes jam buvo daromas policijoje spaudimas, buvo mušamas todėl ir davė parodymus tokius, kokių reikalavo policija. Asmenų pravardes nurodė tokias, kokias sakė policija. Atpažinimuose taip pat liepė rodyti į konkrečius asmenis. Atliekant veiksmus advokato nebūdavo, jis ateidavo tik pasibaigus veiksmams pasirašyti.
J. G. ikiteisminio tyrimo metu (jos parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje) parodė, kad 2006-05-06 apie 15.00-15.30 val., buvo sutikęs kaimyną R. D., kuriam parodė pagrobtus pinigus, papasakojo kaip juos pavogė ir davė R. D. 15000 Lt. Vėliau jis buvo sumuštas dviejų asmenų, iš jo buvo atimtas automobilis BMW 730, mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG bei jo paties pagrobti pinigai - apie 130000 Lt. Asmenis, kurie jį sumušė, jis Utenos rajono policijos komisariate atpažino iš nuotraukų, be to jis žino jų pravardes - tai “T.” ir “Z.”. Vieno jų pavardė gali būti Z. (1 t. 138-139). Minėtus asmenis jis atpažino pagal jų veido bruožus, akis, nosis, veidų forma. (1 t. b.l. 131-133, 135-137).
Liudytoja N. J. teismo posėdyje parodė, kad jai dirbant A. K. įmonėje, iš A. K. jos buvo pagrobti pinigai. Taip pat girdėjusi, kad vėliau iš pagrobusių pinigus vagių, pinigus atėmė kiti vagys.
Liudytojas G. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pažįstą nukentėjusįjį J. G.. 2006-05-07 apie 10 val. sutiko J. G. prie parduotuvės. G. buvo atvažiavęs automobiliu BMW, sakė, kad šį automobilį pirko. Matė, kad J. G. turi daug pinigų.
Liudytojas M. A. teismo posėdyje parodė, kad 2005-05-05 su J. G. pavogė pinigus iš kavinės „Mūza“, kuriuos pasidalino ir jam teko apie 90 000 Lt. Šiuos pinigus laikė namuose. Po kelių dienų paskambino J. G. ir liepė sudėti pinigus, nes ateis pasiimti. J. G. neaiškino kam jam pinigai. Neužilgo atėjo J. G. su 2 jaunais vyrais. Namuose buvusi mama, jam neleido išeiti į koridorių, todėl pinigus jis padavė iš kambario koridoriuje stovinčiam J. G.. Mama tuo metu stovėjo šalia. Jis padavė pinigus apie 60000 – 75000 Lt ir jie išėjo. Tų jaunų vyrų neįsidėmėjo ir apibūdinti negali, nes koridoriuje buvo tamsu. Dalį vogtų pinigų buvo išleidęs – pirko kelnes, mobilų telefoną, kitų daiktų. Sekančią dieną iš J. G. sužinojo, kad tie patys du vyrai, su kuriais buvo atėjęs, atėmė iš jo vogtus pinigus bei už vogtus pinigus pirktą automobilį „BMW“.
Ikiteisminio tyrimo metu M. A. (jo parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje) parodė, jog jis suprato, kad iš jo paėmę pinigus du jaunuoliai vertė tai daryti J. G., vėliau iš J. G. jis sužinojo, kad tie patys jaunuoliai ir iš J. G. atėmė automobilį bei likusius nuo vagystės pinigus. Vieno iš jų pravardė „T.“. (I t. 150-153 b.l.).
Liudytoja I. A. teismo posėdyje parodė, kad 2006-05-07 apie 21 val. ji girdėjo, kaip sūnui M. A. paskambino J. G. ir pasakė, kad suruoštų pinigus, nes ateis pasiimti. Po kiek laiko pabeldė į duris, kurias atidarė, kartu su sūnumi. Už durų buvo J. G. su 2 vaikinais. Jis pasakė, kad reikia atiduoti pinigus. Ji M. neišleido į koridorių. Ji ar jos sūnus, kuris tiksliai nepamena, jiems atidavė 75000 Lt, kurie buvo susukti į maišelį. M. G. buvo išsigandęs, sumuštas, patinusiu veidu. Vieną iš kartu su J. G. buvusiu jaunuoliu atpažino, nes įsidėmėjo ir tai buvo S. G.. Šis paklausė jos sūnaus, ką jis pirko už pinigus. M. pasakė, kad kelnes, tada S. G. pasakė, kad ir kelnes jam numaus. Tuo metu ji pagalvojo, kad pinigai priklauso šiems jaunuoliams. Kito jaunuolio, buvusiu su J. G. ir S. G., neįsidėmėjo, nes šis stovėjo už staktos. Tačiau visi žino, kad buvo atėję S. G. su R. Z., tik bijo tai liudyti teisme. Sūnus jai pasakė, kad su J. G. buvo atėję „Z.“ ir „T.“, kad „bus baisu“. Vėliau, tą pačią dieną atėjęs J. G. sakė, kad 15000 Lt buvo paskolinęs R. D.. Taip pat G. sakė, kad pinigus iš jo paėmė „Z.“ ir „T. s“, jie jį sumušę, spardė. J. G. buvo nusipirkęs vyšninės spalvos mašiną, vėliau iš jo tą mašiną kažkas paėmė. Iš R. G. ir jos sūnaus kaltinamieji telefonu reikalavo mašinos raktų. Jis su sūnumi buvo paėmusi mašinos raktus, vėliau atbėgo išsigandęs pusnuogis J. G. ir paėmė automobilio raktus. Jos sūnus M. A. taip pat pirko automobilį, davė 2400 Lt S. M., kad šis nupirktų automobilį. Tačiau apie tai ji sužinojo tik vėliau policijoje iš tyrėjo. Tyrimo eigoje, pas ją į namus 2 kartus buvo atėjęs S. G. brolis E. ir prašė kad neatpažintų jo brolio S. G.. Sakė, kad už tai jos sūnui M. A., kuris buvo suimtas, bus padėta. Ji S. G. broliui nieko nežadėjo. Ikiteisminio tyrimo metu S. G. jai atpažinimui nebuvo pateiktas. Iš pradžių sakiusi, kad negalės atpažinti, nes bijojo dėl savo vaiko. Policijoje jai joks spaudimas daromas nebuvo.
Liudytojas S. M. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, 2006 m. gegužės mėnesį, kartu su J. G., G. B., M. G., I. J. nuvažiavo į Utenos automobilių turgų, kur J. G. pirko automobilį BMW už 5000 Lt M. G. vardu. J. G. turėjo daug pinigų, sakė, kad pinigus rado. Po to visi važiavo į Kauną, kur J. G. pirkosi įvairių daiktų. Jiems visiems grįžus į Uteną ir stovint kieme prie namų, kažkas priėjęs ieškojo J. G.. J. G. prie automobilio su kažkuo susistumdė. Jis suprato, kad kažkas vyksta negerai, todėl iš ten pasišalino – nubėgo toliau. Vėliau I. J. jam papasakojo, kad asmenys, kuriuos pažįsta, atėmė iš J. G. pinigus bei automobilį. I. J. jam minėjo, kad tai buvo „Z.“ ir „T.“. Tomis dienomis bendravo ir su M. A., kuris jam davė pinigų, kuriuos išleido.
S. M. teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I t., b.l. 74-77), kad 2006 m. gegužės 13 ar 14 d. jis sutiko I. J., kuris pasakė, jog 2006-05-07 vakare, kai jis pabėgo nuo dviejų asmenų, užpuolusių ir sumušusių J. G., jie pagrobė iš J. G. automobilį BMW, pinigus ir jis žino, kad jų pravardės yra “T.” ir “Z.”.
Liudytojas M. G. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamųjų R. Z. ir S. G. nepažįsta. 2006-05-07 sutiko savo klasioką J. G.. Su juo nuvažiavo į automobilių turgų, kur J. G. jo vardu nupirko automobilį BMW 730 už 7000 Lt. Taip darė, nes J. G. neturėjo vairuotojo pažymėjimo. J. G. turėjo daug pinigų, sakė, kad pinigus pavogė iš kavinės, kultūros namuose. Su pirktu automobilių važiavo į Kauną. Grįžę į Uteną, jis nuėjo į namus pavalgyti, o sugrįžęs ir įlipęs į automobilį, pamatė, kad prie automobilio J. G. du vyriškiai muša rankomis ir kojomis. J. G. sudavė apie 8 smūgius – kiekvienas vyriškis po 4 smūgius. Nematė, kad iš J. G. ką nors atimtų. Tarp šių vyriškių „T.“ nebuvo. J. G. pabėgo, išsigandęs, paėmęs automobilio raktus pabėgo ir jis. Po to, šiuos automobilio raktus perdavė J. G.. Vėliau J. G. jam sakė, kad iš jo pinigus ir mašiną atėmė. J. G. minėjo, kad vienas iš jį mušusių asmenų buvo „T.“. Ikiteisminio tyrimo metu jis pagal nuotraukas atpažino J. Z. ir S. G., kaip asmenis sumušusius J. G., tačiau išties šių asmenų nebuvo. Atpažinimo metu, policijoje jam buvo daromas spaudimas, buvo grasinama „įmesti į rūsį“, bijojo, todėl atpažino tuos asmenis, kuriuos nurodė atpažinti kriminalistai. Jie sakė kad su jo automobiliu įvykdytas plėšimas, ir jei neduos parodymus, kokių jie nori, jį sulaikys. Išsigandęs vykdė jų nurodymus. Jis pasirašė jau ant užpildytų protokolų.
Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje) parodė, kad 2006-05-07 d. apie 21-22 val. jam sėdint J. G. nupirktame automobilyje “BMW 730” už vairo, jis matęs 2 metrų atstumu kaip du asmenys sumušė J. G., po ko atėmė minėtą automobilį, pagrobtus pinigus, mobilųjį telefoną. Jį jie mušę rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, suduodami apie 8 smūgius po 4 kartus. Juos galėtų atpažinti iš nuotraukų, vizualiai atpažinti atsisako, nes jie gali vėliau susidoroti ir su juo, nes jie primušė J. G.. J. G. jam yra sakęs, jog vieną iš J. G. sumušusių asmenų tarp Utenos m. gyventojų ir nusikaltėlių vadina pravarde “T.” (I t., b.l. 52-60).
Liudytojas I. J. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2006 m. gegužės mėnesį J. G. jam sakė, kad rado ar pavogė daug pinigų. Važiavo į automobilių turgų, kur J. G. M. G. vardu pirko automobilį. Važiavo šiuo automobiliu į Kauną. Grįžus į Uteną ir stovint kieme prie automobilio, prie jo priėjo du vaikinai, kurie ieškojo Juliaus po to šie vaikinai pradėjo mušti J. G.. Vėliau J. G. jam pasakė, kad iš jo atėmė automobilį bei pinigus. „T.“ ir „Z.“ pravardes išgirdo tik policijoje. J. G. šių pravardžių neminėjo. Policijoje jam buvo daromas spaudimas, buvo grasinama, todėl po apklausos protokolu pasirašė, kad viskas surašyta teisingai. Taip pat ir atpažinimuose jam buvo daromas spaudimas, grasinta „pasodinti į kalėjimą“, liepta atpažinti nurodytus asmenis.
Liudytojas I. J. ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje) parodė, jog 2006-05-07 d. apie 20-21³⁰ val. būnant J. B. 90 namo kieme, prie jo priėjo R. Z., vadinamas „Z.“ su kitu vaikinu pravarde „T.“, kuris jo paklausė, ar jis yra J., po ko jis parodęs jiems J. G.. Tada jie priėjo prie J. G. ir liepė jam lipti į šalia stovėjusį nupirktą “BMW” automobilį, J. G. atsisakius tai daryti, jie jį pradėjo mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, po ko prie jo priėjo žemesnis vyriškis ir liepė iš čia dingti. Vizualiai jų atpažinti atsisako, nes bijo susidorojimo, nes jie sumušė J. G.. Iš kart po įvykio ir J. G. jam sakė, kad jų pravardės yra „Z.“ ir „T.“ ( I t. b.l. 62-64 ).
Liudytojas D. M. (ikiteisminio tyrimo tyrėjas) teisiamajame posėdyje, o taip pat Utenos rajono apylinkės teismo posėdyje parodė, jog nagrinėjamojoje byloje jis atliko atpažinimus, apklausas. Atpažinimai buvo daromi pagal fotonuotraukas, nes atpažįstantieji atpažinti gyvus asmenis natūroje bijojo ir nesutiko tai daryti. Visais atpažinimo atvejais pirmiausias atpažįstamajam buvo parodomos suklijuotos fotonuotraukos, kai jie atpažindavo, būdavo surašomi protokolai, po to atpažįstantysis dar kartą parodydavo į fotonuotrauką ir šis veiksmas būdavo fotografuojamas. Atpažinimo ir apklausų protokolai buvo surašomi tiksliai pagal tų asmenų parodymus, po to buvo duodami kiekvienam konkrečiam asmeniui perskaityti ir tik po to juos pasirašydavo liudytojai ar įtariamieji. Jokių prievartos priemonių, spaudimo apklausiamiems asmenins nei jis, nei kiti pareigūnai, nedarė. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. tvirtino žinojęs, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, tą patvirtino ir akistatoje su J. G.. Visuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose – parodymuose ir akistatose, atpažinimuose užfiksuota tai ką sakė liudytojai ir nukentėjusieji, niekas niekam spaudimo nedarė, nei psichologinio nei fizinio. J. G. neminėjo, kad buvo sumuštas pareigūnų, pirminiai J. G. parodymai buvo filmuojami. S. G. J. G. atpažino neabejodamas, gyvai atpažinti bijojo. Iš proceso dalyvių, ikiteisminio tyrimo metu, jokių skundų nebuvo gauta. Kaltinamųjų pravardes sužinojo iš apklausiamų asmenų, o po to paprašė tyrimo skyriaus nustatyti, kas slepiasi po tomis pravardėmis, kieno tai pravardės.
Liudytoja R. S. (tyrėja) parodė, kad byloje ji dalyvavo atliekant procesinius veiksmus. Atpažinimuose pirmiausia buvo parodomos suklijuotos fotonuotraukos, po to užpildomas protokolas, dar po to fotografuojama. M. G. niekas nevertė rodyti konkrečius asmenis ir apie juos pasakoti
Liudytojas L. B. (tyrėjas) teisiamajame posėdyje, o taip pat Utenos apylinkės teismo posėdyje parodė, kad šioje byloje jis, ikiteisminio tyrimo metu, apklausė keletą asmenų – I. J., D. Š.. Visi liudytojų parodymai surašyti nuosekliai – ką jie parodė, spaudimas niekam, nebuvo daromas. Liudytojai protokolus perskaitė, pastabų dėl jų turinio neturėjo.
Liudytojas D. N. (policijos darbuotojas) parodė, jog apklausiant tam tikrus asmenis joks spaudimas ar prievarta nebuvo daromi, protokolai buvo tiksliai surašomi pagal tam tikrų asmenų parodymus.
Liudytojas L. Ž. nagrinėjant bylą Utenos rajono apylinkės teisme, teismo posėdyje parodė, kad kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų nepažįsta, 2006-05-06 Utenos m. turguje, pardavė savo įmonei UAB “Profitus” priklausantį automobilį “BMW 730” 1992 m. laidos, asmeniui vardu ir pavarde M. G.. (5 t. b.l. 11)
2006-05-18 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu nustatyta, jog J. G. atpažino S. G., kaip asmenį pravarde „T.“, kuris 2006-05-07 apie 21 val. kartu su kitu vyriškiu pravarde „Z.“ atėmė iš jo pavogtus iš kavinės „Mūza“ pinigus – 110 000 Lt, bei automobilį BMW 730. Atpažino pagal veido bruožus, akis, nosį, veido formą (1 t. b.l. 131-133).
Iš 2006-05-18 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad J. G. atpažino R. Z., kaip asmenį pravarde „Z.“, kuris 2006-05-07 apie 21 val. atėmė iš jo pavogtus iš kavinės „Mūza“ pinigus – 110 000 Lt, bei automobilį BMW 730. Atpažino pagal veido formą, akis, nosį, lupas. (1 t. b.l. 135-137)
J. G. parodymų patikrinimo vietoje metu baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-0315-06, patvirtino savo parodymus, parodydamas vietą prie J. B. g. 90 namo esančioje aikštelėje, kur iš jo buvo pagrobtas automobilis BMW 730 (I t. b.l. 126-129).
2006-05-11 specialisto išvadoje Nr. G264/06(08) nurodyta, kad J. G. padarytos kraujosruvos, nubrozdinimai kairio žasto srityje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kietais – bukais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš 5-7 dienas iki jo ikiteisminio medicininio tyrimo pradžios 2006-05-11, 11.30 val. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. J. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (I t., b.l. 143).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant bylą Utenos rajono apylinkės teisme, teismo posėdyje paaiškinimus davė med. ekspertas Stasys Federavičius, kuris pilnai patvirtino duotą specialisto išvadą Nr. G264/06(08). Paaiškino, kad sužalojimai J. G. buvo padaryti 5-7 paras prieš apžiūrą. Sužalojimų, kurie būtų padaryti parą prieš apžiūrą, nenustatyti. (6 t. b.l. 42).
2006-09-19 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu nustatyta, jog liudytojas I. J. atpažino S. G., kaip asmenį, kuris 2006-05-07 apie 20-21 val. kartu su kitu vyriškiu sumušė J. G. bei atėmė iš jo pinigus bei BMW automobilį. Atpažino pagal veido formą, akis, nosį, smakrą (1 t. 65-67 b.l.).
2006-09-19 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu nustatyta, kad liudytojas I. J. atpažino R. Z., kaip asmenį, kuris 2006-05-07 apie 20-21 val. kartu su kitu vyriškiu sumušė J. G. bei atėmė iš jo pinigus bei BMW automobilį. Atpažino pagal veido bruožus, akis, nosį, bendrą veido formą. (1t. 68-69 b.l.)
Iš 2006-11-06 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad liudytojas M. G. atpažino S. G., kaip asmenį, kuris 2006-05-07 apie 20-21 val. kartu su kitu vyriškiu sumušė J. G., suduodant jam apie 4 smūgius rankomis ir kojomis, bei atėmė iš jo pinigus bei BMW automobilį. Atpažino pagal akių formą, nosį, lūpas, plaukus, smakrą, bendrus veido bruožus. (1 t. 58-60 b.l.)
2006-11-06 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu nustatyta, kad liudytojas M. G. atpažino R. Z., kaip asmenį, kuris 2006-05-07 apie 20-21 val. kartu su kitu vyriškiu sumušė J. G., suduodant jam apie 4 smūgius rankomis ir kojomis, bei atėmė iš jo pinigus bei BMW automobilį. Atpažino pagal akių formą, nosį, lūpas, smakrą, bendrus veido bruožus. (1 t. 55-56 b.l.)
Iš 2006-11-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas L. Ž. pateikė automobilio BMW 730 pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (1t., 104 b.l.), kuri apžiūrėta (1t., 105-107 b.l.).
2006-11-15 Utenos rajono policijos komisariato pažymoje nurodoma, jog pagal Utenos r. PK KP ONTP turimus duomenis asmuo pravarde „T.“ yra S. G. a/k (duomenys neskelbtini), o asmuo pravarde „Z.“ yra R. Z. a/k (duomenys neskelbtini). (3 t. b.l. 144).
Iš 2006-05-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja D. Š. pateikė gautus iš R. D. - 100 Lt kupiūrą bei sportinius batelius „Nike“, kurie apžiūrėti (2 t. 118-127 b.l.).
Iš 2006-05-10 kratos protokolo matyti, kad iš R. D. gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) Utenoje, kratos metu paimta laikrodžio „Next“ įpakavimo dėžutė, sportiniai bateliai „Rbk“, sportinis kostiumas, du plastikiniai maišeliai, dvi etikėtės nuo rūbų su firminiais „Nike“ gaminių ženklais (2 t. 96-97 b.l.); paimti daiktai apžiūrėti (2 t. 98-111 b.l.).
Iš 2006-05-12 poėmio protokolo matyti, kad iš kaltinamojo R. D. paimtas laikrodis „Next“ , mobilaus ryšio telefonas Nokia 7200 IMEI 353362000276029, balto metalo grandinėlė, sim kortelės laikiklis su užrašu „Tele 2 mobile. Pildyk“ ir nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), informacinio pranešimo lapelis (2 t. 88 b.l.), minėti daiktai apžiūrėti. (2 t. 89-94 b.l.).
Iš 2006-05-11 kratos protokolo matyti, kad iš S. G. gyvenamųjų patalpų, dalyvaujant jam pačiam, kratos metu paimta: 1) mobilaus ryšio telefonas Samsung SGH –C230 IMEI Nr. 356167002479472, su baterija s/n NS1X809ESI-5, pakrovėju, gamyklinėje dėžutėje; 2) mobilaus ryšio telefonas Samsung SGH – D820 IMEI Nr. 358225007971469, su baterija, pakrovėju, gamyklinėje dėžutėje; 3) mobilaus ryšio telefonas Nokia N91-1 IMEI Nr. 358353004144490, su baterija, pakrovėju, gamyklinėje dėžutėje; 4) mobilaus ryšio telefonas Nokia N80-1 IMEI Nr. 358361004851006, su baterija, pakrovėju, gamyklinėje pakuotėje; 5) mobilaus ryšio telefonas Motorolla V3 IMEI 358917002782194; 6) mobilaus ryšio telefonas Nokia 6220 IMEI Nr.352954006830865; 7) Sim kortelė „pildyk tele 2 mobile“ Nr. 8937003100712543674016K; 8) sim kortelės laikiklis su ant jo nurodytu Nr. 64613674; 9) pinigai - 449 Lt (2 t. 48-49 b.l.); daiktai, pinigai apžiūrėti (2 t. 51-86).
Nors R. D. kaltu prisipažįsta iš dalies, R. Z. ir S. G. kaltais neprisipažįsta, pastarasis teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus, visų jų trijų kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo įrodyta visiškai byloje surinktų bei teismo posėdyje patikrintų objektyvių įrodymų visuma ir teismui abejonių nekelia. Pagal BPK 20 str. įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar šie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Įrodymais, kuriuos teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Byloje esantys duomenys gauti teisėtu būdu, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.
Kaltinamojo R. D. įvykdytas nusikaltimas pagal BK 189 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Jis, žinodamas, kad J. G. pinigus gavo nusikalstamu būdu, įgijo iš jo 4500 Lt pinigų, kuriuos išleisdamas savo reikmėms, jais naudojosi. Kaltinime R. D. nurodyta neteisėtai pasisavinta 15000 Lt pinigų suma mažintina iki 4500 litų. R. D. nuo pat pirmos apklausos (III t. 165-166 b.l.) viso proceso eigoje (tame tarpe ir akistatoje su J. G.- III t. 178-179 b.l.) kategoriškai tvirtina, kad J. G. jam davė būtent 4500 litų. Tai jis tvirtino ir Utenos apylinkės teismo posėdyje nagrinėjant bylą, ir tik apygardos teismo teisiajame posėdyje šią sumą sumažino iki 4000 Lt. Kaltinimas tuo klausimu iš esmės remiasi vien tik pirminiais J. G. parodymais, kuriuose jis nurodo, jog R. D. davė 15000 Lt (I t. 138-139 b.l.), bet Utenos apylinkės teismo (V t. 3-4 b.l.) ir apygardos teismo teisiamajame posėdžiuose ir pats J. G. tvirtai nurodo, jog jis R. D. davė 4500 Lt. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-90-366/2006 teisiamajame posėdyje J. G. parodė: „D. D. 4500 Lt, aš tyrime galėjau suklysti“ (minimos bylos III t. 172-173 b.l.). Tame pat pasėdyje ir liudytoju apklaustas R. D. nurodo, kad iš J. G. gavo 4500 litų. (Byla Nr. N1-90-366-2006, III t. 172 b.l.). Jokių kitų įrodymų tuo klausimu nėra, teismui dėl 15000 Lt sumos kyla abejonės, kuriomis jis negali remtis priimdamas nuosprendį, visos abejonės bei prielaidos, jeigu negalima jų pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai, todėl teismas prieina išvados, jog R. D. neteisėtai gavo 4500 litų.
Dėl to, jog R. D. iš J. G. gavo jo pavogtų pinigų, joks ginčas nekyla, tai pripažįsta tiek R. D., tiek J. G.. Kaltinamasis R. D. tik teigia, kad pinigus jis gavo nežinodamas, jog jie vogti. Šia savo versija jis siekia palengvinti savo padėtį bei išvengti atsakomybės ir ji yra atmestina. Byloje neginčijamai įrodyta, kad R. D. žinojo bei suprato, jog J. G. pavogė pinigų ir dalį jų-4500 Lt davė jam. Net ir pats R.D. P. apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-90-366/2006 teisiamajame posėdyje apklausiamas byloje kaip liudytojas parodė: „G. gal kitą dieną pasakė, kad pinigai „padaryti“, t.y. pavogti“, vėliau dar kartą papildė, jog „duodamas G. pinigus sakė, kad juos padarė, t.y. pavogė“ (minimos bylos III t. 172 b.l.).
Baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad „byloje esantiems įrodydamas patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklausiamas kaip liudytojas“. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai įrodomosios reikšmės teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant bei vertinant kitus byloje esančius įrodymus ir teismas gali į juos atsižvelgti. Šių parodymų perskaitymas ir analizė bendrame bylos kontekste gali turėti reikšmės ir padeda susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui bei galutinai įvertinti įrodymus. Apklausą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas apie byloje esančius įrodymus, jų rinkimo bei fiksavimo būdą, apklausos situaciją, kitas aplinkybes. Pareigūno duoti teisme parodymai apie ikiteisminio tyrimo metu jam atliekant apklausą išaiškintas aplinkybes ar byloje esančius įrodymus yra įrodymas ir juo teismas gali remtis priimdamas nuosprendį. Visi pastarieji argumentai liečia nagrinėjant bei vertinant įrodymus tiek R. D., tiek ir S. G. bei R. Z. epizoduose.
Teisiamajame posėdyje ir Utenos apylinkės teismo posėdyje liudytoju apklaustas ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas D. M. parodė, jog apklausos atliktos nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, jose tiksliai užfiksuota tai ką sakė apklausiami asmenys, protokolus jie pirmiausia perskaitydavo ir tik po pasirašydavo. Joks spaudimas apklausiamiems asmenims nebuvo daromas. Apklausiamas įtariamuoju R. D. parodė, kad „J. G. paduodamas jam pinigus pasakė, jog pinigus „padarė“, kas pagal vietinį žargoną reiškia, kad pavogė. Sakė, kad pavogė su asmeniu pravarde „K.“ (III t. 165-166 b.l.). Tokiu būdu R. D. ne tik kad žinojo, jog pinigai vogti, bet žinojo net ir su kuo juos J. G. pavogė. Žodį „padarė“ jis mini ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, ir apklausiamas jau minėtame Panevėžio apygardos teismo posėdyje. Akistatos su J. G. metu, kaltinamasis R. D. aiškiai ir nedviprasmiškai taip pat nurodė: „ kad man duoti 4500 litų yra vogti, aš žinojau (III t.178-179 b.l.). Nuklentėjusysis J. G. ikiteisminio tyrimo eigoje irgi parodė, jog pradžioje kaimynui R. D. parodė pagrobtus pinigus, papasakojo kaip juos pavogė ir davė R. D. pinigų (I t. 138-139, 140 b.l.). Panevėžio apygardos teismo 2006-12-07 nuosprendyje, kuriuo nuteisti J. G. ir M. A., cituojant J. G. parodymus konstatuota, jog R. D. jis pasikvietė į namus, parodė pinigus, papasakojo kaip juos pavogė ir davė jam kažkiek pinigų, cituojant R. D. parodymus konstatuota, jog J. G. duodamas pinigus, sakė, kad tie pinigai vogti. (V t. 45,47 b.l.). Visa tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje R. D. davė sąžiningus parodymus, o vėliau juos pakeitė. Jeigu kaltininkas gavęs žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą iškart jo negrąžina teisėtam savininkui, arba, nesant galimybės to padaryti, neinformuoja policijos pareigūnų, jis realizuoja BK 189 str. 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius, todėl net jeigu R. D. būtų sužinojęs ir kitą dieną (tai tik R. D. bandymo apsiginti versija, kuri paneigta įrodymais) apie tai, jog neteisėtai įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, tai jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 189 str. 1 d. neatleidžia.
Esant visiems šiems argumentams, išanalizavus bei įvertinus visų įrodymų visumą, teismas daro neabejotiną išvadą, jog kaltinamojo R. D. kaltė pagal BK 189 str. 1 d. įrodyta visiškai ir jo atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamųjų S. G. ir R. Z. įvykdytas nusikaltimas pagal BK 180 str. 3 d. kvalifikuotas teisingai. Jie veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą plėšimo būdu iš J. G. bei M. A. pagrobė (jiems nepriklaususį) svetimą didelės vertės turtą- 190000 Lt pinigų, 7000 Lt vertės automobilį ir 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną. Jie vieninga tyčia įvykdė vieną nusikaltimą- turėdami tikslą pagrobti iš J. G. bei M. A. jų pačių pavogtą turtą, pradžioje pagrobė pas J. G. buvusio turto dalį, o tuoj pat po to, tęsdami savo nusikaltimą ir siekdami to paties tikslo ir iš M. A. pagrobė likusią pas jį buvusio turto dalį.
Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BK 180 straipsnį plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, esant šio straipsnio dispozijoje nurodytomis sąlygomis. Įstatyme nėra įtvirtinta reikalavimo, kad, pagrindžiant atsakomybę pagal 180 str., būtų aiškinamasi, kas yra tikras grobiamo turto savininkas, pagrobto turto kilmė, įsigijimo būdas ir kt. Tai nėra plėšimo sudėties požymiai. Plėšimo esmė- neteisėtas svetimo turto užvaldymas. Tai, kad pagrobiamas neteisėtai įgytas turtas, baudžiamosios atsakomybės pagrindo pagal minimą straipsnį nešalina. Kaltininko veika plėšimu (ar vagyste) laikoma ir tada, kai jis pagrobia kito asmens neteisėtai įgytą turtą (pavogtą, pasisavintą, užvaldytą ir kt.). Teisėtas turto savininkas nepraranda nuosavybės teisės į turtą nepriklausomai nuo to, kiek kartų pagrobtas turtas iš vieno asmens žinios pereitų kito asmens žinion. Vis vien šiuo atveju žala padaroma teisėtam turto savininkui arba jo valdytojui. Tuo pačiu pažymėtina, kad tokio neteisėtai įgyto turto pagrobimas jo turėtojui neužtikrina reikalavimo teisės į žalos, susijusios su minimo turto netekimu, atlyginimą. Esant visiems šiems argumentams bei išnagrinėjus nusikalstamų veikų konkrečias aplinkybes, S. G. bei R. Z. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 180 str. 3 d. atribojama ir nuo BK 189 str. numatytos veikos, t.y. nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, nes pastarojo nusikaltimo jie nepadarė.
Nagrinėjant bei vertinant įrodymus ir šiame epizode teismas vadovaujasi jau aukščiau minėtomis BPK 276 str. 4 d. nuostatomis ir, kadangi jos jau aptartos nagrinėjant R. D. epizodą, dar kartą jas kartoti netikslinga.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje ir Utenos apylinkės teismo posėdyje liudytoju apklaustas ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas D. M. parodė, jog apklausos atliktos nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, jose tiksliai užfiksuota tai ką sakė apklausiami asmenys, protokolus jie pirmiausia perskaitydavo ir tik po pasirašydavo. Joks spaudimas apklausiamiems asmenims nebuvo daromas. Tokius pat parodymus teisiamajam posėdyje davė iki kiti liudytojais apklausti tyrėjai, t.y. R. S., L. B., D. N.. Be to, liudytojas D. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kokia seka jis atliko atpažinimus pagal fotonuotraukas, t.y. pirmiausia atpažįstamajam parodydavo suklijuotas fotonuotraukas be jokio teksto po jomis, po to atpažįstantysis atpažindavo konkretų asmenį, po to jis užpildydavo protokolą, o dar po to atpažįstantysis asmuo dar kartą parodydavo atpažintą asmenį ir tada būdavo fotografuojamas šis procesinis veiksmas. Gal tokia šių procesinių veiksmų atlikimo procedūra ir nėra tikslinga bei sektina, bet BPK 192 str. tiksliai atpažinimo tvarkos eiliškumo nereglamentuoja. Šio procesinio veiksmo eiliškumą sąlygoja ir realios sąlygos bei ikiteisminio tyrimo tyrėjo naudojama taktika, jo profesinė patirtis. Darant asmenų atpažinimus BPK 192 str., 195 str. reikalavimai nebuvo pažeisti, šie procesiniai veiksmai atlikti teisėtai, todėl teismas byloje esančius asmenų atpažinimo pagal nuotraukas protokolus laiko vienu iš įrodymų.
Ikiteisminio tyrimo eigoje nukentėjusysis J. G. tvirtai ir nė kiek neabejodamas praėjus 11 dienų po nusikaltimo įvykdymo laikotarpiui (2006-05-18), per kurį galėjo atsitokėti ir viską apgalvoti, atpažino pagal fotonuotraukas kaltinamąjį S. G., nurodė, jog jo pravardė „T.“, kuris užpuolimo metu buvo su kitu vaikinu pravarde „Z.“ atėmė iš jo pinigus, kuriuos jis buvo pavogęs iš kavinės bei už juos pirktą automobilį automobilį M. T. pat protokole J. G. nurodė, jog atpažino „T.“ pagal veido bruožus, veido formą, akis, nosį. Tą pačią dieną pagal nuotraukas jis atpažino ir antrąjį kaltinamąjį, nurodė, kad jo pravardė „Z.“, nurodė pagal kokius bruožus atpažįsta. Oficialiu bylos dokumentu- Utenos rajono policijos komisariato raštu nustatyta, jog organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyba disponuoja duomenimis, kad asmuo pravarde „T.“ yra S. G., o „Z.“ yra R. Z., kuriems taikytas LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (III t. 144 b.l.). Ir pats R. Z. teisiamajame posėdyje pripažino turįs „Z.“ pravardę. Net praėjus gan ilgokam laikotarpiui- rugsėjo mėn., vėliau spalio 25 d. J. G. apklaustas jau kaip liudytojas dar kartą pakartojo pagal ką atpažino kaltinamuosius, savo ranka parašė, kad šiuos protokolus perskaitė ir pasirašė (I t. 138-140 b.l.). Tokius pat parodymus jis yra davęs ir parodymų patikrinimo vietoje metu (I t. 126-129 b.l.). Kad jaunuoliai pravardėmis „T.“ ir „Z.“ užpuolė J. G., atpažinimo pagal nuotraukas metu atpažino ir liudytojai M. G., I. J., tik vėliau tiek J. G. su M. A., tiek M. G. su I. J. pirminius savo parodymus pakeitė, motyvuodami tuo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai juos privertė atpažinti kaltinamuosius. Šie pakeisti jų parodymai vertintini kritiškai ir atmestini, nes prieštarauja visoms kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Atkreiptinas dėmesys, jog J. G. atpažįstant kaltinamuosius bei jo parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavo advokatas, o M. G. kaltinamuosius atpažino jam įprastoje, saugoje aplinkoje- jam atliekant karinę tarnybą kariniame dalinyje Radviliškyje, todėl akivaizdu, kad jokia prievarta iš policijos pusės jiems nebuvo naudojama ir nebuvo galimybių ją panaudoti. Visuose atpažinimo protokoluose šie asmenys savo ranka parašė, kad protokolus jie perskaitė ir pasirašė. Tą patvirtino ir teismo posėdyje liudytojais apklausti keturi ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ne gana to, M. G. abiejuose atpažinimo protokoluose savo ranka įrašė: „vizualiai atsisakau atpažinti mano atpažintą šį asmenį, nes jis su manimi gali susidoroti po karinės tarnybos pabaigimo, nes jis primušė J. G., todėl bijau“ ir šį tekstą atskirai pasirašė. Būtent tokia aplinkybė ir sąlygojo tai, kad J. G., M. G. bei I. J. vėliau pakeitė savo parodymus. Liudytojas I. J. ikiteisminio tyrimo eigoje irgi yra parodęs, jog J. G. užpuolė R. Z. pravarde „Z.“ ir „T.“, jis gali juos atpažinti tik iš fotonuotraukų, vizualiai atpažinti atsisako, nes jie gali susidoroti ir jų bijo (I t. 62-64 b.l.), ir to pasekoje vėliau pakeitė savo parodymus, motyvuodamas (kaip ir kiti byloje pakeitę parodymus asmenys) trafaretine fraze, jog taip sakyti privertė policijos darbuotojai.
Kaip vienas iš kaltinamų S. G. bei R. Z. kaltės įrodymų yra ir liudytojos I. A. parodymai teisiamajame posėdyje. Ji labai tvirtai ir nė kiek neabejodama nurodė, kad J. G. atėjus pas juos pasiimti iš jos sūnaus pinigų, su juo atėjo du vaikinai, iš kurių vienas buvo G., kuris jos sūnaus Mariaus klausinėjo, ką šis pirko, o sūnus atsakė, jog kelnes, S. G. pasakė, kad ir kelnes jam numaus. J. G. buvo sumuštas ir išsigandęs. Vėliau J. G. I. A. sakė, jog tie du pas A. atėję vyrai buvo „Z.“ ir „T.“. Jos sūnus M. A. taip pat jai sakė, kad su J. G. buvo atėję „Z.“ su „T.“. Ši liudytoja pažįsta S. G. brolį Egidijų, kuris jos du kartus prašė, kad jos sūnus Marius pakeistų parodymus bei neatpažintų kaltinamųjų. Šie I. A. parodymai išsamūs, logiški, jie sutampa su kitais įrodymais ir jų teisingumas teismui jokių abejonių nekelia. Tai, kad I. A. šiuos savo parodymus davė tik apygardos teismo teisiamajame posėdyje, abejonių dėl šių parodymų teisingumo teismui nekyla. Visų pirma jos parodymai visiškai sutampa su kitais bylos įrodymais, o iš kitos pusės- ankstesnėje proceso stadijoje buvo sprendžiamas jos sūnaus atsakomybės klausimas bei likimas, todėl suprantama, kad ji kaip motina galėjo tuo metu kai ką nutylėti arba apie kai kurias aplinkybes jai klausimai iš viso nebuvo užduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Kitų įrodymų kontekste reikšmingi ir liudytojo S. M. parodymai, kuris teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo eigoje duotus savo parodymus ir parodė, kad I. J. jam sakė, jog iš J. G. automašiną pavogė asmenys, kuriuos I. J. pažįsta, jų pravardės „Z.“ ir „T.“. Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu irgi parodė (I t.153 b.l.), jog jis suprato, kad iš jo paėmę pinigus du jaunuoliai vertė tai daryti J. G., vėliau iš J. G. jis sužinojo, kad tie patys jaunuoliai ir iš J. G. atėmė automobilį bei likusius nuo vagystės pinigus. Vieno iš jų pravardė „T.“. Byloje yra ir M. G. (I t.51 b.l.) bei I. J. (I t.61 b.l.) jų pačių ranka rašyti paaiškinimai, kurie atskirai paėmus įrodomosios reikšmės neturi, bet yra reikšmingi vertinant kitus byloje esančius įrodymus bendrame bylos kontekste. Šiuose paaiškinimuose M. G. nurodo, jog jis galėtų atpažinti J. G. mušusius asmenys, vienas jų buvo pravarde „T.“, kitas pagyvenęs. I. J. nurodė, kad jis matė kaip prieš J. G. sumušimą prie jo priėjo R. Z., vadinamas „Z.“ su „T.“ ir paklausė ar ne jis J., kas vyko toliau pradėjus mušti J. G. jis nematė, nes R. Z. liepė jam dingti ir jis išsigandęs nuėjo. Vėliau J. G. jam sakė, jog pinigus bei automobilį iš J. G. atėmė „Z.“ ir „T.“. Tokius pat parodymus I. J. davė ir apklaustas liudytoju (I t. 63 b.l.).
Esant visiems šiems argumentams, išanalizavus bei įvertinus visų įrodymų visumą, teismas daro neabejotiną išvadą, jog kaltinamųjų S. G. bei R. Z. kaltė pagal BK 180 str. 3 d. įrodyta visiškai ir jų atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.
Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių R. D. nėra. S. G. ir R. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą jie padarė bendrininkų grupėje.
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems už padarytus nusikaltimus, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, 41 str., 61 str. nuostatas, jų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, jų asmenybes, bausmės paskirtį, teisingumo principo įgyvendinimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (visiems trims kaltinamiesiems), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (S. G. ir R. Z.).
R. D. nusikaltimą įvykdė pagal ankstesnį nuosprendį neatlikęs bausmės, jos vykdymo atidėjimo metu, iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, vėl nusikalto padarydamas nesunkų nusikaltimą ir pagal BK 27 str. nuostatas jis yra recidyvistas. R. D. administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas neigiamai, kaip linkęs konfliktuoti bei piktnaudžiauti alkoholiu (IV t.7 b.l.). Jam skirtina reali laisvės bausmė, kuri, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bausmės paskirties nuostatas, gali būti mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtoji bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Kaltinamasis S. G. turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, yra recidyvistas, įvykdė sunkų nusikaltimą bendrininkų grupėje, savo kaltės nepripažįsta, baustas administracinėmis nuobaudomis, charakterizuojamas neigiamai, kaip linkęs konfliktuoti (IV t. 72-89 b.l.). Jis baustinas vienintele įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausme, kuri, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo motyvus ir tikslus, pobūdį bei specifiką (apiplėšti buvo ne atsitiktiniai niekuo dėti asmenys, o jau nusikaltimą įvykdę asmenys, iš jų pagrobiant jų pačių pavogtą turtą, kurie jokių pretenzijų neturi, jau nuteistų J. G. bei M. A. įvykdyta svetimo turto vagystė sąlygojo ir nagrinėjamo nusikaltimo padarymą), bausmės paskirties nuostatas, savo dydžiu skirtina mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.
Kaltinamasis R. Z. sunkų nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje su S. G., teistumo neturi, charakterizuojamas patenkinamai (bylos Nr. 1-47/2007 t.2, b.l. 32-40), jis irgi baustinas vienintele sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausme, kuri tais pačiais motyvais kaip S. G., savo dydžiu skirtina mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.
Proceso išlaidos- liudytojų N. J. ir I. A. kelionės išlaidos sudaro 68 litus, atsižvelgiant kaltinamų kaltę, jų atsakomybės pobūdį bei dydį (BPK 105 str. 3 d.), išieškotinos iš S. G. ir R. Z. po 34 litus iš kiekvieno. Iš R. D. proceso išlaidos neišieškotinos.
Įsiteisėjus nuosprendžiui iš D. išimti laikrodis „Next“ su jo įpakavimo dėžute, sportinis kostiumas (skirtingų spalvų kelnės ir striukė), balto metalo grandinėlė (apyrankė), sportiniai bateliai „Rbk“, kurie saugomi prie bylos, konfiskuotini ir perduotini nukentėjusiajai A. K. Šie daiktai nauji, mažai naudoti, laikrodis yra net su gamykline įpakavimo dėžute, todėl atsižvelgiant dar ir R. D. turtinę padėtį, laikytina, jog jie įsigyti už nusikalstamu būdu gautus pinigus.
Įsiteisėjus nuosprendžiui iš R. D. išimti mobilaus ryšio telefonas Nokia 7200 IMEI Nr. 353362000276029, sim kortelės laikiklis su užrašu „Tele 2 mobile Pildyk“ ir nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini),kurie saugomi prie bylos, grąžintini jam.
Įsiteisėjus nuosprendžiui iš S. G. gyvenamųjų patalpų išimti mobilaus ryšio telefonas Nokia N91-1 IMEI Nr. 358353004144490, su baterija, pakrovėju bei gamykline įpakavimo dėžute ir instrukcijomis, mobilaus ryšio telefonas Nokia N80-1 IMEI Nr. 358361004851006, su baterija, pakrovėju, gamykline įpakavimo dėžute bei instrukcijomis, mobilaus ryšio telefonas Samsung SGH –C230 IMEI Nr. 356167002479472, su baterija s/n NS1X809ESI-5, pakrovėju, gamykline įpakavimo dėžute bei instrukcijomis, mobilaus ryšio telefonas Samsung SGH – D820 IMEI Nr. 358225007971469, su baterija, pakrovėju, gamykline įpakavimo dėžute bei instrukcijomis, kurie saugomi prie bylos, konfiskuotini ir perduotini nukentėjusiajai A. K., nes jie įsigyti už iš jos pavogtus pinigus. Pastarieji telefonai yra nauji, nenaudoti. su visais priedais bei gamyklinėmis naudojimo instrukcijomis ir įpakavimo dėžutėmis, pats S. G. jų įsigijimo aplinkybių bei priklausomybės nenurodė, todėl laikytina, jog juos S. G. įsigijo už nusikalstamu būdu gautus pinigus.
Įsiteisėjus nuosprendžiui iš S,G. gyvenamųjų patalpų išimti mobilaus ryšio telefonas Motorolla V3 IMEI 358917002782194, mobilaus ryšio telefonas Nokia 6220 IMEI Nr. 352954006830865, SIM kortelę „pildyk tele 2 mobile“ Nr. 8937003100712543674016K, SIM kortelės laikiklis su ant jo nurodytu Nr(duomenys neskelbtini), kurie saugomi prie bylos, grąžintini jam, nes jie yra naudoti, kad būtų įgyti už nusikalstamu būdu gautas lėšas nenustatyta.
D. Š. pateiktus sportiniai bateliai „Nike“, kurie saugomi prie bylos, konfiskuotini ir perduotini A. K., nes jie įsigyti už iš jos pavogtus pinigus.
Iš D. Š. išimti 100 litų ir iš S. G. išimti 449 litų pinigų, kurie yra saugomi Utenos rajono PK depozitinėje sąskaitoje (II t.55-57, 122-124 b.l.), įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotini ir perduotini nukentėjusiajai A. K..
Sprendžiant aukščiau nurodyti daiktų konfiskavimo ir jų perdavimo nukentėjusiajai A. K. klausimą, teismas vadovaujasi BK 72 str. nuostatomis, kurios numato, jog turi būti konfiskuojami iš nusikalstamos veikos gauti pinigai bei kiti vertę turintys daiktai, o kadangi pinigai buvo pavogti iš nukentėjusiosios arba už šiuos pinigus buvo pirkti vogti daiktai, jie perduotini A. K..
Prie bylos saugomi – 3 kompaktines plokštelės „TDK CD-R80“ su tiriamaisiais bei liginamaisiais garso įrašais, 2 mini diskai „Verbatim MD-74“ su lyginamaisiais pavyzdžiais – garso įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti Panevėžio apygardos prokuratūrai.
Iš R. D. pasimti du plastikiniai maišeliai, dvi etiketės, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini kaip beverčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str.,
nusprendė:
R. D. pripažintu kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir nubausti jį laivės atėmimu septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Utenos rajono apylinkės teismo 2003-07-31 paskirta laisvės atėmimo bausme ir skirti R. D. galutinę subendrintą vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę R. D. įskaityti jo sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2006-05-12 iki 2006-08-31 imtinai.
Bausmės pradžią R. D. skaičiuoti nuo jo sulaikymo bausmės atlikimui momento.
Iki nuosprendžio įteisėjimo R. D. palikti paskirtą kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje; dokumentų paėmimą; rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią S. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo momento- 2007-09-14 ir į paskirtą bausmę įskaityti jo sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2006-09-06.
Iki nuosprendžio įsiteisėjo S. G. palikti paskirtą kardomąją priemonę suėmimą.
R. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią R. Z. skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo momento- 2007-09-14 ir į paskirtą bausmę įskaityti jo sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2007-03-15.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Z. palikti paskirtą kardomąją priemonę suėmimą.
Išieškoti į valstybės biudžetą iš S. G. ir R. Z. po 34 litus iš kiekvieno proceso išlaidų.
Įsiteisėjus nuosprendžiui iš R. D. išimtus laikrodį „Next“ su jo įpakavimo dėžute, sportinį kostiumą (skirtingų spalvų kelnės ir striukė), balto metalo grandinėlę (apyrankę), sportinius batelius „Rbk“, kurie saugomi prie bylos, konfiskuoti ir perduoti nukentėjusiajai A. K..
Įsiteisėjus nuosprendžiui iš R. D. išimtus mobilaus ryšio telefoną Nokia 7200 IMEI Nr. 353362000276029, sim kortelės laikiklį su užrašu „Tele 2 mobile Pildyk“ ir nurodytu telefono numeriu „60496604“, kurie saugomi prie bylos, grąžinti jam.
Įsiteisėjus nuosprendžiui iš S. G. gyvenamųjų patalpų išimtus mobilaus ryšio telefoną Nokia N91-1 IMEI Nr. 358353004144490, su baterija, pakrovėju bei gamykline įpakavimo dėžute ir instrukcijomis, mobilaus ryšio telefoną Nokia N80-1 IMEI Nr. 358361004851006, su baterija, pakrovėju, gamykline įpakavimo dėžute bei instrukcijomis, mobilaus ryšio telefoną Samsung SGH –C230 IMEI Nr. 356167002479472, su baterija s/n NS1X809ESI-5, pakrovėju, gamykline įpakavimo dėžute bei instrukcijomis, mobilaus ryšio telefoną Samsung SGH – D820 IMEI Nr. 358225007971469, su baterija, pakrovėju, gamykline įpakavimo dėžute bei instrukcijomis, kurie saugomi prie bylos, konfiskuotii ir perduoti nukentėjusiajai A. K..
Įsiteisėjus nuosprendžiui iš S,G. gyvenamųjų patalpų išimtus mobilaus ryšio telefoną Motorolla V3 IMEI 358917002782194, mobilaus ryšio telefoną Nokia 6220 IMEI Nr. 352954006830865, SIM kortelę „pildyk tele 2 mobile“ Nr. 8937003100712543674016K, SIM kortelės laikiklį su ant jo nurodytu Nr. 64613674, kurie saugomi prie bylos, grąžinti jam.
Įsiteisėjus nuosprendžiui D. Š. pateiktus sportinius batelius „Nike“, kurie saugomi prie bylos, konfiskuoti ir perduoti A. K..
Įsiteisėjus nuosprendžiui iš D. Š. išimtus 100 litų ir iš S. G. išimtus 449 litų pinigų, kurie yra saugomi Utenos rajono PK depozitinėje sąskaitoje, įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuoti ir perduoti nukentėjusiajai A. K..
Iš R. D. paimtus du plastikinius maišelius, dvi etiketes, saugomus prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui prie bylos saugomus – 3 kompaktines plokšteles „TDK CD-R80“ su tiriamaisiais bei lyginamaisiais garso įrašais, 2 mini diskus „Verbatim MD-74“ su lyginamaisiais pavyzdžiais – garso įrašais, grąžinti Panevėžio apygardos prokuratūrai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme. Suimtiems nuteistiesiems S. G. ir R. Z. terminus apeliaciniam skundui paduoti skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos.