Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant :

nukentėjusiajam S. R.

N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) teistas 7 kartus: 1) 2001-08-23 pagal LR BK 272 str. l d. l/a 3 m. su turto 200 Lt vertės konfiskavimu, vadovaujantis 2002-10-07 LR Prezidento dekretu „ Dėl malonės suteikimo“ nuo likusios bausmės ateistas; 2). 2004-01-07 pagal LR BK 135 str. 2 d. 3p. l/a 2 m.; 3). 2006-02-03 pagal LR BK 180 str. l d. BK 64 str. tvarka , l/a l m. 9 mėn. 2007-06-26 paleistas iš PN atlikęs bausmę; 4). 2011-09-13 LR BK 165 str. l d. BK 286 str., BK 63 str. tvarka, l/a 4 mėn. 2012-02-10 paleistas iš PN atlikęs bausmę; 5). 2013-10-14 pagal BK 284 str. 1d. 138 str. 1d. – 60 parų areštu, bausmę atlikęs, paleistas 2014-01-17; 6). 2016-08-02 pagal BK 170 str. 2 d. –laisvės apribojimo 4 mėn. ; 7). 2017-10-17 pagal BK 281 str. 7 d. - laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams. Taikytas BK 64¹ str. paskirta keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams, įpareigojant N. M. per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti registruotam darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta N. M. naudotis specialia teise – atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams. Automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 3 punktas, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados G2131/2018(02) matyti, kad S. R. minkštųjų audinių sumušimas ir poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje padaryta vienu smūgiu kietu buku daiktu ir galimai smūgiuojant ranka. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiek smūgio sudavimo metu buvo sukeltas ir vėliau jaučiamas fizinis skausmas (b. l. 41).

Iš byloje esančios Kauno a. VPK Kėdainių r. PK RS Vyriausiojo patrulio S. R. pareigybės aprašymo matyti, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas (b. l. 44-46).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie namo (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančios įvykio suvestinės matyti, kad 2018-07-12, 16,12 val. privatus fizinis asmuo A. M. kvietė policiją dėl žodinio konflikto su sūnumi (b. l. 20), iš byloje esančios įvykio suvestinės matyti, kad 2018-07-12, 17,02 pareigūnė A. M.-E. pranešė, kad N. M. pasipriešino policijos pareigūnui (b. l. 21).

Iš byloje esančių prietaiso Taser Nr. B1300056 A, panaudojimo ataskaitų matyti, kad prietaisas buvo naudotas 2018-07-12 prieš pažeidėją N. M. (b. l.24, 25).

Pagal LR BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014, 2K-118-976/2015).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis siekdamas išvengti patikrinimo ir sulaikymo dėl galimai jo paties padaryto smurto artimoje aplinkoje, pasipriešino policijos pareigūnui atliekančiam tarnybines pareigas. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš pareigūnus - aktyviais veiksmais priešinosi, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė pareigūnui S. R. į veidą, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje išanalizuotų įrodymų visuma nustatyta, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013). Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, t.y. kaltinamojo fizinio smurto naudojimo eigą, nusikalstamos veikos intensyvumą, padarinius, daro išvadą, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis akivaizdžiai suvokė, kad priešinasi, fizinį smurtą naudoja prieš policijos pareigūną ir norėjo taip veikti. BK 286 str. dispozicijoje nėra numatytas pasekmių atsiradimas, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai priešindamasis policijos pareigūnui kaltinamasis pradėjo vartoti fizinį smurtą, arba grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 286 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nukentėjęs S. R. pareiškė 300 Eur sumai civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė dvasinius išgyvenimus, patyrė nepatogumų, pažeminimą (b. l. 35), civ. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti visiškai, ir teisiamojo posėdžio metu.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str.2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Kaltinamasis nedirba, neturi nekilnojamojo turto; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius išgyvenimus ); turtinė žala nukentėjusiam nepadaryta.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusio sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiam patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjęs ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Tačiau nukentėjęs buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, pagrįstą baimę dėl savo sveikatos.

Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo –300 Eur, kaltinamasis su civ. ieškiniu sutiko visiškai.

Kaltinamasis teisiamas aštuntą kartą, neišnykus teistumams, be to ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vėl padarė tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą ( jau buvo teistas už analogišką veiką pagal BK 286 str.) – tai rodo, kad jis nesistengia keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jo padaryta nusikalstama veika yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė, tai rodo ypatingą kaltinamojo nenorą laikytis įstatymų. Kaltinamasis nėra registruotas Kėdainių PSPC psichikos kabineto priežiūros, bei Priklausomybės ligų priežiūros grupėje (b. l. 134); nedirbo ( b. l. 130); darbo biržoje neregistruotas (b. l. 131), baustas administracine tvarka (b. l. 120-129), atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir nuoširdžiai galisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1d. 9 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. 1-2 d., 27 str. 1 d., 61 str. 1 d., nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, įvertinus tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta, nustatytina mažesnė už vidurkį. Paskyrus švelnesnes bausmės rūšis, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Taip pat nėra jokio pagrindo taikyti BK 75 str., nes, kaip matyti iš bylos, pastarąją nusikalstamą veiką jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, todėl, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažintina trečdaliu. Ši bausmė bendrintina su 2017-10-17 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d. skirta bausme, iš dalies sudedant (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos ( pašto)- 2,66 Eur valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą – 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d. bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie šio nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2017-10-17 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą – 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmę nuteistajam paskirti atlikti pataisos namuose ( BVK 71str.). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2018-07-12 iki 2018-07-13.

Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš nuteistojo N. M. proceso išlaidas – 2,66 Eur (pašto išlaidų) – valstybei.

Civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo N. M. – 300 Eur ( tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. R. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.